Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Arisanda“ ieškinį atsakovui UAB „Amalva“ dėl pardavėjo įsipareigojimų vykdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – UAB „Conresta“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2013 m. balandžio 22 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Pardavimo kreditan sutartis Nr. C6019/13 (toliau – sutartis), kuria šalys susitarė dėl atitinkamų gaminių (įrengimų), t. y. šalčio mašinos ir oro tiekimo kameros, pagaminimo, nupirkimo, pristatymo bei jų pajungimo (paleidimo darbui) ieškovo nurodytame objekte – Vytauto g. 43, Palangoje. Atsakovas 2014 m. gruodžio 19 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą, Serija KL Nr. 0022370, už gaminį (oro tiekimo kamerą) – 713200369: DSVI-11-IS2-R.12/R.12-7.5/7.5-M5/M5-X-HW.2R-[6143] ir 2015 m. vasario 12 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą, serija KL Nr. 0022750, už įsigytą gaminį – 765101494: Šalčio mašiną LCE214HS. Šie nupirkti įrenginiai ieškovui buvo pristatyti į objektą, esantį adresu Vytauto g. 43, Palangoje. Ieškovas pažymi, kad jis tinkamai įvykdė visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. priėmė aukščiau nurodytas prekes (įrenginius) ir sumokėjo už jas sutartomis kainomis ir nustatytais terminais, o atsakovas neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, kadangi ieškovui perduotų įrenginių nepaleido dirbti bei neužtikrino jų kokybiško darbo. Ieškovas ne kartą atitinkamais raštais kreipėsi į atsakovą, prašydamas jį nedelsiant nemokamai užtikrinti tinkamą nupirktų įrenginių naudojimą pagal tikslinę jų paskirtį, juos pajungiant ir paleidžiant sklandžiam darbui, tačiau atsakovas šių reikalavimų nevykdė. Ieškovas nurodo, kad buvo pažeistos jo kaip pirkėjo teisės ir ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą nemokamai per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti tinkamą ieškovo nupirktų įrenginių: Nr. 765101494: Šalčio mašinos LCE214HS, ir Nr. 713200369 (oro tiekimo kameros): DSVI-11-IS2-R.12/R.12-7.5/7.5-M5/M5-X-HW.2R-[6143], esančių Vytauto g. 43, Palangoje, veikimą ir naudojimą pagal tikslinę jų paskirtį, juos pajungiant ir paleidžiant sklandžiam darbui.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad remiantis tarp šalių sudarytos sutarties 1.1 punktu atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo užsakymus sutartyje nustatytais terminais ir tvarka perduoti ieškovui prekes, o ieškovas įsipareigojo prekes priimti ir sumokėti už jas sutartomis kainomis ir terminais. Šalis siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, o jokių papildomų susitarimų dėl atsakovo perduotos įrangos paleidimo-derinimo darbų šalys nėra sudariusios. Ieškovas, teigdamas priešingai, ieškinyje remiasi tik prielaidomis ir išdėstytų argumentų nepagrindė jokiais konkrečiais duomenimis arba dokumentais. Pažymi, kad atsakovo perduoti įrenginiai atitinka jiems keliamus techninius bei kokybės reikalavimus, o ieškovas pretenzijų dėl įrenginių kokybės atsakovui nėra pareiškęs. Taip pat nurodo, kad ieškovas prašo įpareigoti atsakovą nemokamai pajungti ir paleisti darbui du įrenginius, už kuriuos jis su atsakovu visiškai atsiskaitė, bet be nurodytų įrenginių atsakovas ieškovui yra perdavęs dar vieną vėdinimo įrenginį, už kurį ieškovas nėra atsiskaitęs iki šiol (šiuo klausimu Telšių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-161-971/2016). Paaiškina, kad ieškovui perduota sistema susideda iš visų trijų aukščiau nurodytų įrenginių, veikia suderintu režimu. Nurodo, kad atsakovas gera valia siūlė ieškovui savo specialistų paslaugas, atliekant paleidimo-derinimo darbus už nustatytą kainą, tačiau ieškovas į šiuos pasiūlymus nereagavo. Atsiliepime į ieškinį atsakovas taip pat teigia, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, tokiu ieškiniu siekiama ne apginti savo pažeistas teises, o nesąžiningai įtraukti atsakovą į teisminius ginčus, apsunkinti jo veiklą ir gauti nepagrįstos naudos sau, todėl atsakovas prašo skirti ieškovui 5792, 00 Eur baudą dėl atsakovo atžvilgiu nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio, iš paskirtos baudos 2896, 00 Eur skiriant atsakovui.

Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo su atsakovo pateiktu atsiliepimu į ieškinį nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pernelyg siaurai aiškina tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas, apsiribodamas tik aspektu, jog atsakovo įsipareigojimai pagal sutartį buvo išimtinai susiję su užsakytų prekių perdavimu ieškovui, tuo tarpu dėl perduotos įrangos paleidimo – derinimo darbų šalys nebuvo susitariusios. Teigia, kad taip atsakovas, kaip prekių pardavėjas, bando nepagrįstai apriboti savo atsakomybę pateiktų prekių kokybės ir garantijos klausimais. Nurodo, kad pateikdamas atitinkamas prekes pardavėjas privalo garantuoti prekių kokybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalis). Taip pat nurodo, kad sutarties 2.3 punktas numatė, kad atsakovas užtikrina parduodamų prekių kokybę, kuri turi atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų ir techninės - normatyvinės dokumentacijos reikalavimus. Paaiškina, kad pats ieškovas nėra kompetentingas specialistas nuspręsti, ar pateikti įrenginiai yra kokybiški ir ar jie kokybiškai veikia, o ieškovui imantis savavališkų įrenginių paleidimo – derinimo veiksmų negaliotų tokių įrenginių kokybės garantija, kurią įrangai suteikia atsakovas. Atsakovui vengiant atlikti pagal įstatymą jam priklausančias pareigas yra iš esmės pažeidžiami ieškovo, kaip pirkėjo, teisės bei teisėti interesai. Teigia, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja ieškovo sumokėti 544, 40 Eur sumą už įrangos paleidimo – derinimo darbus, t. y. už faktinį nustatymą, ar pateikti įrenginiai yra kokybiški ir ar jie veikia kokybiškai (pats ieškovas to padaryti negali), tokiu būdu atsakovui užtikrinant prekių kokybės garantiją. Papildomai nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, todėl reikšdamas ieškinį atsakovui ieškovas ne piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o tokiu būdu gina savo pažeistą subjektinę teisę teismine tvarka. Teigia, kad reikalavimas už piktnaudžiavimą procesu ieškovui skirti piniginę baudą yra atmestina kaip visiškai nepagrįstas.

Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Nurodo, kad remiantis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad sutartis buvo sudaryta siekiant įgyvendinti pirkimo-pardavimo santykius, atsakovas pardavė ieškovui nurodomus įrenginius, išrašė pardavimo dokumentus, o ieškovas juos priėmė ir pretenzijų atsakovui dėl prekių kokybės ar naudojimo nepareiškė. Pažymi, kad sąskaitos buvo išrašytos išimtinai tik už įrangos pardavimą, neįtraukiant į mokėtiną sumą jokių papildomų paslaugų, susitarimų dėl prekių montavimo, pajungimo ar paleidimo šalys nėra sudariusios. Teigia, kad atsakovo ieškovui perduotų įrenginių kokybę bei aplinkybes, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartį ir ieškovui perduoti įrenginiai yra parengti veikti pagal tikslinę jų paskirtį, patvirtina su įrenginiais pateiktos kokybės deklaracijos.

Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad tarp šalių sudaryta sutartis, atsižvelgiant į joje šalių išreikštą valią, iš esmės yra pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartyje nesant jokių atsakovo įsipareigojimų, susijusių su prekių pagaminimu bei jų pajungimu (paleidimu darbui) akivaizdu, jog sudaryta sutartis niekaip negali būti laikoma rangos darbų sutartimi. Iš byloje esančių duomenų, akivaizdu, jog atsakovui CK 6.317 straipsnyje nustatyta pareiga perduoti daiktus buvo įvykdyta tinkamai, kadangi atsakovas perdavė įrenginius ieškovui bei pateikė įrenginių atitikties kokybės reikalavimams deklaracijas. Pažymi, kad ieškovo pozicija dėl tariamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo yra prieštaringa, t. y. vienu atveju ieškovas teigia, kad atsakovas neįvykdė savo pareigų pateikti ieškovui kokybiškai veikiančius įrenginius, kitu – jog ieškovas neturi galimybių įvertinti, ar įrenginiai yra kokybiški. Iš esmės ieškovas teigia, kad atsakovas neužtikrino garantijos, kad įsigytus įrenginius bus galima naudoti pagal jų tikslinę paskirtį. Dėl šio trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad ieškovui CK 6.348 straipsnio 1 dalies pagrindu kyla pareiga pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas - per protingą terminą po to, kai buvo ar, atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį, turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. Tuo tarpu ieškovas, ilgą laiką nereiškė jokių pretenzijų atsakovui, o galiausiai kreipęsis į teismą, negali įvardinti konkrečių įrenginių trūkumų, dėl kurių įrenginiai negalėtų būti eksploatuojami pagal jų paskirtį. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2014 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 2014/03/20-01 (toliau – rangos sutartis). Ieškovas, remiantis rangos sutarties nuostatomis, turėjo visus darbus atlikti pats ir jam nebuvo leidžiama samdytis subrangovų, nebent trečiasis asmuo būtų davęs raštišką sutikimą. Ieškovas, kaip profesionaliai rinkoje veikiantis subjektas, turėjo suprasti rangos sutarties nuostatas ir žinojo, kad jokie kiti asmenys negali įvykdyti rangos sutarties įsipareigojimų už jį patį (įskaitant ir įsipareigojimą sumontuoti ir paleisti įrenginius), todėl visiškai nepagrįstai ieškovas siekia įrodyti, kad tikroji šalių valia buvo susitarti ir dėl įrenginių perdavimo ir montavimo (paleidimo) darbų.

Trečiasis asmuo nurodo, kad 2016 m. sausio 8 d. rangos sutarties objekte buvo nustatyti papildomi ieškovo atliktų darbų defektai, o ieškovui pateiktas pranešimas, kuriame trečiasis asmuo informavo ieškovą, jog ieškovo sumontuoti šildymo įrenginiai, tiekiantys šilumą į pagrindinę žiūrovų salę nebeveikia. Dėl nebeveikiančių įrenginių ženkliai krito žiūrovų salės patalpos temperatūra, ko pasėkoje deformuojasi medinė sienų bei scenos grindų apdaila. Trečiasis asmuo reikalavo ieškovą nedelsiant atvykti ir sutvarkyti nedirbančius įrenginius. Gavę šį pranešimą, ieškovo darbuotojai atvyko pašalinti defektų, tačiau to padaryti nesugebėjo, todėl šildymo įrenginiai ir toliau neveikia tinkamai. 2016 m. vasario 15 d. trečiojo asmens darbuotojas informavo ieškovą apie tai, kad pagrindinio salės šildymo – vėdinimo sistemos valdiklio informaciniame skydelyje išmetamos klaidos: 1) užšalęs šilumokaitis (patikrinus šilumokaitį užšalimo atvejų nustatyta nebuvo); 2) ryšio klaida (nežinomas pranešimas, kaip ir nežinomas jos šalinimo būdas); 3) šilumokaičio gedimas (patikrinus faktą nei karto šilumokaičio gedimas nebuvo rastas); 4) šildymo – vėdinimo oro padavimo – šalinimo spintose užsinešę filtrai. Reikalingas filtrų keitimas ar pravalymas. Atitinkamai šildymo – vėdinimo sistema buvo prijungta ir ji veikė, tačiau veikė netinkamai. Tai patvirtina, kad ieškovas dar iki 2016 m. kovo 3 d., kai buvo pareikštas ieškinys atsakovui dėl įrenginių pajungimo, jau buvo pajungęs įrenginius prie sistemos, tačiau tikėtina, jog tą ieškovas padarė netinkamai, dėl ko ieškovui buvo reiškiamos pretenzijos bei reikalavimai kuo skubiau pašalinti nustatytus trūkumus. Todėl ieškovo ieškinys šiuo atveju yra visiškai nepagrįstas bei vertintinas, kaip nesąžiningas ieškovo siekis priversti atsakovą įvykdyti darbus, kurių ieškovas pats nėra pajėgus atlikti.

Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovas palaikė savo ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai ieškovas nurodė, kad atsakovas pažeidė CK 6.318 straipsnio 1 dalies nuostatą, teigdamas, kad atsakovas įrenginių perdavimo metu neperdavė ieškovui su įrenginiais susijusių dokumentų (naudojimo instrukcijos). Ieškovas prieštarauja dėl atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už ekspertizės atlikimą 680,00 Eur sumoje.

Nagrinėjant bylą iš esmės atsakovas palaikė savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Atsakovas pabrėžė, kad įrenginius paleido pats ieškovas; ieškovo sumontuota vėdinimo sistema yra su trūkumais (sumontuota netinkamai), vėdinimo įrenginiai veikia kaip sistema suderintu režimu, o ieškovas prašo įpareigoti paleisti tik du įrenginius iš sistemos. Vėdinimo sistemos suderinimo ir paleidimo darbai yra atskiro susitarimo tarp šalių dalykas, o ieškovas atsisakė su atsakovu sudaryti tokį susitarimą. Pabrėžia, kad įvykdyti ieškovo ieškinio reikalavimo yra neįmanoma.

Nagrinėjant bylą iš esmės trečiasis asmuo palaikė savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Nurodė, kad atsakovas visus dokumentus, reikalingus paleisti įrenginius, ieškovui perdavė, nes ieškovas jau yra perdavęs savo darbų galutinį rezultatą trečiajam asmeniui, kaip generaliniam rangovui, kartu su visais vėdinimo sistemos dokumentais. Patvirtino, kad įrenginiai buvo paleisti paties ieškovo, tačiau sistema sumontuota netinkamai, todėl šiuo metu nustatyta, kad sistema veikia netinkamai. Palaiko atsakovo prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo.

Ieškinys atmestinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2013 m. balandžio 22 d. ieškovas, kaip pirkėjas, ir atsakovas, kaip pardavėjas, sudarė pirkimo-pardavimo kreditan sutartį Nr. C6019/13, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo pateiktus užsakymus sutartyje nurodytais terminais ir tvarka perduoti ieškovui prekes, o ieškovas įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti sutartomis kainomis ir terminais (1 t., e. b. l. 6-7). Atsakovas tarp šalių sudarytos pirkimo-pardavimo kreditan sutarties pagrindu 2014 m. rugpjūčio 7 d. pateikė atsakovui komercinį pasiūlymą KP Nr. 140807-MR dėl dviejų atskirų srautų vėdinimo įrenginių su valdymo automatika ir šalčio mašinos LCE214HS įsigijimo (1 t., e. b. l. 49). Kaip matyti iš komerciniame pasiūlyme esančių įrašų, pasiūlymas šalių buvo suderintas ir UAB „Arisanda“ pardavimų vadybininkės K. V. užsakytas. Pagal suderintą komercinį pasiūlymą ieškovas įsigijo iš atsakovo 2 atskirų srautų vėdinimo įrenginius su valdymo automatika DSVI-11-ĮS2-R.12/R12-7.5/7.5-M5/M5-X-HW.2R-[6143] ir DSVI-11-ĮS1-R.12/R12-7.5/7.5-M5/M5-X-HW. 2R-[6141] bei šalčio mašiną LCE214HS. Ieškovo įsigytų prekių apmokėjimui atsakovas išrašė ir ieškovui pateikė 2014-12-19 PVM sąskaitą-faktūrą KL Nr. 0022370, 2015-02-12 PVM sąskaitą-faktūrą KL Nr. 0022750 (1 t., e. b. l. 8-9).

Ieškovas ginčo įrenginius sumontavo vykdydamas vidaus šildymo, vėdinimo, vėsinimo tinklų įrengimo darbus statybos objekte „Kultūros paskirties pastato Vytauto g. 43, Palanga rekonstravimas į kultūros ir mokslo paskirties pastatą“, pagal 2014 m. gegužės 14 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Conresta“ sudarytą rangos sutartį Nr. 2014/03/20-01 (1 t., e. b. l. 15-26). Trečiasis asmuo UAB „Conresta“ 2016 m. vasario 10 d. perdavė Palangos miesto savivaldybės administracijai atliktus darbus, įskaitant ir ieškovo atliktus darbus pagal nurodytą rangos sutartį, pagal projektą „Kultūros paskirties pastato Vytauto g. 43, Palanga rekonstravimas į kultūros ir mokslo paskirties pastatą“ (1 t., e. b. l. 191-193). Po šio atliktų darbų perdavimo 2016 m. vasario 10 d. trečiasis asmuo UAB „Conresta“, kaip generalinis rangovas, reiškė ieškovui kaip subrangovui įvairias pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų, įskaitant ir vėdinimo sistemos darbus (1 t., e. b. l. 114-115; 117-118; 194-197).

Iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-19138-592/2016 medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2015 m. spalio 29 d. darbų užbaigimo aktu Nr. 15-10-29 perdavė trečiajam asmeniui kaip generaliniam rangovui atliktus vidaus šildymo, vėdinimo, vėsinimo tinklų ir kitus darbus, visiškai atliktus pagal rangos sutartį Nr. 2014/03/20-01 (c. b. Nr. e2-19138-592/2016, 1 t., e. b. l. 76).

Nagrinėjamoje byloje tarp ginčo šalių kilo ginčas dėl šalių sudarytos sutarties sąlygų aiškinimo, t. y. ar sudaryta sutartis nustato atsakovo pareigą už įrenginių įsigijimo kainą atlikti ir papildomus įrenginių derinimo-paleidimo darbus, ar tokių darbų atlikimas patenka į atskiro savarankiško susitarimo apimtį. Byloje ginčo šalys taip pat skirtingai aiškina aplinkybes dėl atsakovo parduotų ginčo įrenginių galimybės naudoti pagal tikslinę paskirtį bei dėl naudojimo instrukcijų (ir kitų su įrenginiais susijusių dokumentų) (ne)perdavimo ieškovui. Atsižvelgiant į tai, teismas pasisako dėl šių nurodytų aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo ribas. Teismas pabrėžia, kad pagal ieškovo ieškinį nagrinėjamoje byloje nėra nagrinėjama atsakovo parduotų ginčo įrenginių (ne)kokybės klausimai garantiniu laikotarpiu.

Dėl prejudicinių faktų

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių (prejudiciniai faktai).

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-161-971/2016 Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. preliminarų teismo sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovės UAB „Arisanda“ 25 095,70 Eur skolą, 205,78 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 25 301,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-10-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1918,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Amalva“. Šioje išnagrinėtoje byloje ginčas tarp tų pačių šalių buvo kilęs dėl atsiskaitymo pagal tą pačią 2013 m. balandžio 22 d. sudarytą pirkimo-pardavimo kreditan sutartį Nr. C6019/13. Telšių rajono apylinkės teismas nustatė, kad UAB „Amalva“ tinkamai įvykdė savo prievolę, veikė pagal tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, perdavė UAB „Arisanda“ visas jos užsakytas prekes, UAB „Arisanda“ prekes yra gavusi, todėl turi pareigą atsiskaityti su UAB „Amalva“ už prekes. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. spalio 27 d.

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-55-569/2016 Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą. Šiaulių apygardos teismas nustatė, kad (i) UAB „Amalva“ perdavė UAB „Arisanda“ įrenginį DSVI-11-ĮS1-R.12/R12-7.5/7.5-M5/M5-X-HW. 2R-[6141] pagal 2013-04-22 sudarytą pardavimo kreditan sutartį Nr. C6019/13; (ii) 2014m. gegužės 14 d. UAB „Arisanda“ buvo sudaręs subrangos sutartį su UAB ,,Conresta‘‘, pagal kurią įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir rizika atlikti kultūros paskirties pastato Vytauto g. 43, Palangoje, rekonstrukcijos darbus. UAB „Arisanda“ atliko su vėdinimo sistema susijusius darbus, įrenginys DSVI-11-ĮS1-R.12/R12-7.5/7.5-M5/M5-X-HW. 2R-[6141] yra įmontuotas šiame objekte. Ši nutartis įsiteisėjo nuo priėmimo momento.

Atsižvelgiant į tai, teismas nagrinėjamoje byloje remiasi Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-161-971/2016 ir Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-55-569/2016 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 179 straipsnio 3 dalis; 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl ginčo šalių sudarytos sutarties

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad tarp šalių sudaryta ginčo sutartis nustatė teisinę pareigą atsakovui už daiktų (įrenginių) įsigijimo kainą suderinti ir paleisti įrenginius (be papildomo mokėjimo). Atsakovas teigia, kad ginčo sutartimi buvo susitarta tik dėl daiktų (įrenginių) pardavimo, o dėl sumontuotų įrenginių paleidimo ir derinimo darbų šalys turėjo susitarti atskiru susitarimu.

2013 m. balandžio 22 d. ieškovas, kaip pirkėjas, ir atsakovas, kaip pardavėjas, sudarė pardavimo kreditan sutartį Nr. C6019/13, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo pateiktus užsakymus sutartyje nurodytais terminais ir tvarka perduoti ieškovui prekes, o ieškovas įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti sutartomis kainomis ir terminais (sutarties 1.1 punktas). CK 6.305 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Ieškovas nurodo, kad sutarties pagrindu ginčo šalys susitarė dėl atitinkamų daiktų (įrenginių), t. y. šalčio mašinos ir oro tiekimo kameros, pagaminimo, nupirkimo, pristatymo bei jų pajungimo (paleidimo darbui), kas iš esmės atitiktų rangos teisinius santykius. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur laikomasi pozicijos, kad esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.).

Rangos sutarties samprata yra plačiai analizuota kasacinio teismo jurisprudencijoje, kur nurodoma, kad CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad šiuo atveju ginčo sutartimi nebuvo nustatytas tikslas gauti tam tikrą darbo rezultatą, taip pat nebuvo susitarta, jog atitinkamas darbo rezultatas bus gaunamas rangovui (atsakovui) dirbant savo rizika ir galiausiai, iš sutarties nuostatų nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas privalėjo atlikti darbą, siekdamas tam tikro rezultato savarankiškai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodyta, jog vienas iš kriterijų, pagal kuriuos atribojamos pirkimo–pardavimo sutartys nuo rangos, įtvirtintas CK 6.645 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė, palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-887/2003; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010). Iš nagrinėjamoje byloje esančių pateiktų atsakovo sąskaitų matyti, kad įrenginių kaina šiuo atveju sudaro 56 637,42 Eur su PVM (1 t., e. b. l. 8-9), kai tuo tarpu atsakovas reikalavo ieškovo sumokėti 544,40 Eur (1 t., e. b. l. 52) sumą už įrangos paleidimo – derinimo darbus. Dėl to šiuo atveju konstatuotina, kad ginčo sutartis kvalifikuotina kaip pirkimo-pardavimo sutartis, o ne kaip rangos sutartis.

Vertinant, ar ginčo pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui buvo nustatyta teisinė pareiga pagal šią sutartį parduotus įrenginius suderinti ir paleisti už tą pačią pardavimo kainą, teismas atsižvelgia į bylos nagrinėjimo metu šalių atstovų duotus paaiškinimus, kad derantis dėl ginčo įrenginių pardavimo ieškovas buvo informuotas, kad įrenginių derinimo ir paleidimo darbai turės būti papildomai apmokami; kad įprasta atsakovo veiklos praktika yra atskirai apmokestinti įrenginių derinimo ir paleidimo darbus, nes ne visi atsakovo klientai pageidauja tokių darbų. Pabrėžtina, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu atsiųsti specialistus, įrenginių paleidimui ir kokybiškam darbo užtikrinimui 2015 m. gruodžio 8 d. (1 t., e. b. l. 10), nors ieškovas dar 2015 m. spalio 29 d. darbų užbaigimo aktu Nr. 15-10-29 buvo perdavęs trečiajam asmeniui kaip generaliniam rangovui atliktus vidaus šildymo, vėdinimo, vėsinimo tinklų ir kitus darbus, visiškai atliktus pagal rangos sutartį Nr. 2014/03/20-01 (c. b. Nr. e2-19138-592/2016, 1 t., e. b. l. 76). Ieškovo į bylą pateikta 2016 m. rugpjūčio 16 d. pažyma „Dėl gamintojo UAB „Amalva“ vėdinimo įrangos“ (1 t., e. b. l. 116) patvirtina, kad ieškovas 2015 m. rugpjūčio 28 d. buvo informuotas atsakovo, kad ginčo įrenginių derinimo ir paleidimo darbai kainuoja papildomai. Nepaisant to, ieškovas, veikdamas savo rizika, toliau montavo vidaus šildymo, vėdinimo, vėsinimo tinklus (įrenginius) ir juos savo jėgomis paleido (ką pripažįsta pats ieškovas) (1 t., e. b. l. 116). Bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu ieškovo atstovas patvirtino, kad 2015 m. vasarą (liepos-rugpjūčio mėn.) ieškovo atstovai atvyko pas atsakovą ir susitikimo metu derino klausimus dėl įsigytų įrenginių paleidimo-derinimo darbų (2017-01-27 teismo posėdžio garso įrašas nuo 50:00 min. iki 51:24 min; 57:45 min. iki 58:30 min.). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą dėl ginčo įrenginių derinimo ir paleidimo darbų tik tuomet, kai pats savo jėgomis jau buvo paleidęs šiuos įrenginius ir juos perdavęs generaliniam rangovui (trečiajam asmeniui), o kartu tai patvirtina, kad dėl ginčo įrenginių derinimo ir paleidimo darbų šalys ginčo sutartimi nebuvo susitarusios, t. y. atsakovas neturėjo teisinės pareigos pagal sutartį parduotus įrenginius suderinti ir paleisti už tą pačią pardavimo kainą.

Ieškovas savo ieškinio reikalavimą, be kita ko, grindžia CK 6.327 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, jog parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovas pažeidė CK 6.318 straipsnio 1 dalies nuostatą, teigdamas, kad atsakovas įrenginių perdavimo metu neperdavė ieškovui su įrenginiais susijusių dokumentų (naudojimo instrukcijos). Ieškovas teigia, kad atsakovas neužtikrino, kad įsigytus įrenginius bus galima naudoti pagal jų tikslinę paskirtį. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.348 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovui kyla pareiga pranešti pardavėjui (atsakovui) apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas – per protingą terminą po to, kai buvo ar, atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį, turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. Pagal CK 6.325 straipsnio 2 dalį ieškovas, negavęs su iš atsakovo įsigytais įrengimais visų susijusių dokumentų (naudojimo instrukcijos ir kt.), turėjo teisę nepriimti perduodamų įrengimų. Bylos medžiaga patvirtina ir pats ieškovas neginčija, kad ginčo įrenginius iš atsakovo priėmė ir priėmimo metu nereiškė pretenzijų dėl susijusių dokumentų neperdavimo. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo įrenginių perdavimo ieškovui metu, šie įrenginiai buvo parengti veikti pagal tikslinę jų paskirtį, nes atsakovas perdavė ieškovui ginčo įrenginių atitikties deklaraciją bei eksploatacinių savybių deklaraciją (1 t., e. b. l. 71-72); kad įrenginių atitikties deklaracija buvo perduota ieškovui bylos nagrinėjimo metu patvirtino ieškovo atstovas (2017-01-27 teismo posėdžio garso įrašas nuo 25:40 min. iki 26:20 min.).

Ieškovas į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad iki ieškinio pateikimo šioje byloje, buvo pareiškęs pretenzijas atsakovui dėl parduotų daiktų (įrenginių) komplektiškumo, naudojimosi instrukcijų ir kitų dokumentų neperdavimo, ar galimybės naudoti įrenginius pagal tikslinę paskirtį (2017-01-27 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:08:30 min. iki 1:09:03 min.).Telšių rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-161-971/2016, kur buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl atsiskaitymo už vieną iš ginčo įrenginių, ieškovas nesirėmė aplinkybėmis, jog atsakovas perdavė netinkamai veikiančius įrenginius, ar kad atsakovas neperdavė su įrenginiais susijusių dokumentų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas ir ieškinyje nenurodo konkrečių įrenginių trūkumų bei nagrinėjamoje byloje nekelia atsakovui reikalavimų dėl parduotų daiktų trūkumų. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei ieškovo atstovo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas, priėmęs ginčo įrenginius iš atsakovo, savo jėgomis ir rizika montavo šiuos įrenginius ir juos paleido veikti, tuomet visą darbų rezultatą 2015 m. spalio 29 d. perdavė generaliniam rangovui ir iki šio momento nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl parduotų daiktų (įrenginių) tinkamumo naudoti pagal tikslinę paskirtį ir (ar) su įrenginiais susijusių dokumentų neperdavimu. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko ieškovo teiginius, kad atsakovas, perduodamas ginčo įrenginius, neužtikrino galimybės šių įrenginių naudoti pagal tikslinę jų paskirtį, ir neperdavė su įrenginiais susijusių dokumentų ieškovui, neįrodytais (CPK 178 straipsnis).

Byloje yra ieškovo reikalautas pateikti 2016 m. rugsėjo 21 d. ekspertizės aktas (1 t., e. b. l. 154-174), kurį surašė atsakovo pasitelktas į teismo ekspertų sąrašą įrašytas S. Z., dalyvaujant ieškovo statybos vadovui A. P., 2016 m. rugsėjo 13 d. apžiūrėjęs ieškovo atliktus vidaus šildymo, vėdinimo, vėsinimo tinklų įrengimo darbus statybos objekte „Kultūros paskirties pastato Vytauto g. 43, Palanga rekonstravimas į kultūros ir mokslo paskirties pastatą“. Šio akto 17 psl. 2.5.2. punkte nurodyta, kad ginčo įrenginių paleidimo-derinimo metu ieškovo atstovai nedalyvavo; ieškovo atstovai, savarankiškai negalėję paleisti ieškovo gamybos vėdinimo įrenginius, prie ventiliatorių el. variklių buvo pajungę savo atvežtus dažnio keitiklius. Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad ieškovas savo jėgomis ir rizika be atsakovo atstovų atliko ginčo įrenginių paleidimo-derinimo darbus.

Bylos nagrinėjimo metu iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad (i) ginčo įrenginiai sudaro tik dalį visų vidaus šildymo, vėdinimo, vėsinimo tinklų, kurie sumontuoti ieškovo pagal atskirai parengtą projektą; (ii) ginčo įrenginius ieškovas paleido pats savo jėgomis 2015 m. rudenį, prieš perduodant darbų rezultatą generaliniam rangovui; (iii) šiuo metu ginčo įrenginiai kartu su visa šių tinklų sistema veikia, tačiau netinkamai; (iv) generalinis rangovas (trečiasis asmuo) kelia ieškovui pretenzijas dėl atliktų darbų, įskaitant ir dėl ginčo įrenginių, trūkumų; (v) atsakovas šildymo, vėdinimo, vėsinimo įrenginių montavimo darbų neatlieka. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškovo ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą nemokamai per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti tinkamą ieškovo nupirktų įrenginių: Nr. 765101494: Šalčio mašinos LCE214HS, ir Nr. 713200369 (oro tiekimo kameros): DSVI-11-IS2-R.12/R.12-7.5/7.5-M5/M5-X-HW.2R-[6143], esančių Vytauto g. 43, Palangoje, veikimą ir naudojimą pagal tikslinę jų paskirtį, juos pajungiant ir paleidžiant sklandžiam darbui, faktiškai nebūtų įmanomas įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl baudos ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir kitų procesinių klausimų.

Atsakovas nurodo, kad ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, tokiu ieškiniu siekiama ne apginti savo pažeistas teises, o nesąžiningai įtraukti atsakovą į teisminius ginčus, apsunkinti jo veiklą ir gauti nepagrįstos naudos sau, todėl atsakovas prašo skirti ieškovui 5792, 00 Eur baudą dėl atsakovo atžvilgiu nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio, iš paskirtos baudos 2896, 00 Eur skiriant atsakovui. Šį atsakovo prašymą palaiko trečiasis asmuo.

Ieškovas dėl šio atsakovo reikalavimo nurodo, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, todėl reikšdamas ieškinį atsakovui ieškovas ne piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o tokiu būdu gina savo pažeistą subjektinę teisę teismine tvarka. Teigia, kad reikalavimas už piktnaudžiavimą procesu ieškovui skirti piniginę baudą yra atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismų praktikoje pažymima, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB “Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010).

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas, pareikšdamas ieškinį, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovo ieškinys atmetamas savaime nesuteikia pagrindo išvadai, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir tai yra pagrindas skirti baudą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas 2016 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje buvo įpareigotas pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius kada ir kokie dokumentai (instrukcijos) buvo pateikti ieškovui. Atsakovui neįvykdžius šio įpareigojimo, ieškovas prašo šias aplinkybes vertinti atsakovo nenaudai. Teismas pažymi, kad dėl įpareigojimo atsakovui pateikti rašytinius įrodymus buvo išspręsta 2016 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje, nurodant, kad tenkinus ieškovo prašymą išreikalauti iš atsakovo rašytinį įrodymą – ekspertizės aktą – papildomų rašytinių įrodymų klausimas tampa nebeaktualus (2016-11-07 teismo posėdžio garso įrašas nuo 38:45 min. iki 39:00 min.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, atsakovo ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnis). Atsakovas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose prašo priteisti 968,00 Eur (2 t., e. b. l. 30-31). Trečiasis asmuo pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose prašo priteisti 726,00 Eur (2 t., e. b. l. 1-3; 6-8).

CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovo ir trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir neviršija anksčiau minėtų rekomendacinių dydžių, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o trečiajam asmeniui - 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas sumokėjo 680,00 Eur už Palangos koncertų salės, adresu Vytauto g. 43, Palangoje UAB „Amalva“ gamybos ventiliacijos įrenginių ekspertizę ir prašo šias išlaidas pripažinti su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir priteisti jas iš ieškovo (1 t., e. b. l. 150-153). Ieškovas nesutinka su atsakovo patirtų išlaidų ekspertizei atlikti priteisimu, nurodydamas, kad šios išlaidos nesusijusios su nagrinėjama byla.

Teismas pažymi, kad rašytinį įrodymą - Palangos koncertų salės, adresu Vytauto g. 43, Palangoje, UAB „Amalva“ gamybos ventiliacijos įrenginių ekspertizės aktą, būtent ieškovas reikalavo teismo išreikalauti iš atsakovo, o atsakovas savo iniciatyva nepageidavo šio įrodymo pateikti į bylą. 2016 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu ieškovo prašymas dėl šio rašytinio įrodymo išreikalavimo buvo patenkintas, todėl konstatuotina, kad šis rašytinis įrodymas prijungtas prie bylos ieškovo iniciatyva. Kadangi išlaidos už šio įrodymo parengimą priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), yra pagrįstos, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovo. Bendra iš ieškovo atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 1648,00 Eur (968,00 + 680,00).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, o yra dengiamos iš valstybės biudžeto (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį atmesti.

Atmesti atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Priteisti iš ieškovo UAB “Arisanda”, j. a. k. 180292254, ieškovui UAB “Amalva”, j. a. k. 124130658, 1648,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 00 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB “Arisanda”, j. a. k. 180292254, trečiajam asmeniui UAB „Conresta“, j. a. k. 145751974, 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.