- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- e2-161-971/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02006-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Ieškovas
- UAB „Amalva“
- Atsakovas
- UAB „Arisanda“
- Advokatai
- Irmantas Balsys, Paulius Gutauskas
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Kryžiūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „Amalva“ atstovams advokatui Irmantui Balsiui, Jolantai Dirsytei, atsakovo UAB „Arisanda“ atstovui advokatui Pauliui Gutauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Amalva“ ieškinį atsakovui UAB „Arisanda“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 25095,70 Eur skolą, 205,78 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pagal šalių 2013-04-22 sudarytą pardavimo kreditan sutartį Nr. C6019/13 ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktus užsakymus sutartyje nurodytais terminais ir tvarka perduoti atsakovui prekes, o atsakovas įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti sutartomis kainomis ir terminais. Sutarties pagrindu ieškovas pardavė atsakovui prekių už 25474,91 Eur, atsakovo užsakytos prekės jam buvo perduotos ir atsakovo priimtos, tačiau atsakovas su ieškovu pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 25095,70 Eur už pateiktas prekes, be to, atsakovui pagal sutartį buvo priskaičiuota 205,78 Eur delspinigių (elektroninės bylos priedo 1 t., b.l. 1-3 – toliau tik t., b.l.).
2015-10-22 teismas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino visiškai (1 t., b.l. 61-62). Pažymėtina, kad preliminariame sprendime klaidingai nurodyta sprendimo data – ne 2015-10-22, o 2014-10-22, todėl šis netikslumas ištaisytinas, nes jis nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad ieškovas nenurodė šiai bylai itin svarbių faktinių aplinkybių, o būtent, kada konkrečiai prekės buvo pristatytos atsakovui ir kada konkrečiai jos buvo priimtos. Ieškovo byloje pateiktas 2014-12-15 važtaraštis neatitinka Kelių transporto kodekso 29 straipsnio 2 dalies reikalavimų (jame nėra pagal įstatymą privalomų rekvizitų) bei galimai ieškovo yra tiesiog sumodeliuotas kompiuterinių technologijų pagalba, todėl minėtas dokumentas nėra ir negali būti teisėta bei leistina įrodinėjimo priemone civiliniame procese. Be to, egzistuoja akivaizdus prieštaravimas tarp ieškovo pateikto prekės vežimo dokumento – važtaraščio bei pateiktos 2015-07-27 PVM sąskaitos – faktūros KL Nr. 0023626. Susidaro tokia paradoksali situacija, jog prekė neva vežama viena, o PVM sąskaita - faktūra išrašoma net už šešiolikos prekių pateikimą. Pabrėžė, kad pateiktoje PVM sąskaitoje - faktūroje netgi nėra jokio patvirtinimo apie tai, jog prekės buvo iš tiesų atvežtos (pateiktos), o pirkėjas jas priėmė arba bent jau priimti atsisakė. Iš byloje pateikto rankraštinio raštelio turinio neįmanoma identifikuoti, kokie daiktai (prekės) neva buvo kažkur pristatyti - yra nurodytos tik tam tikros skaičių kombinacijos, neįvardijus ką tokios kombinacijos reiškia. 2015-02-18, kuria datuojamas neįvardintų prekių gavimas, įgaliojimas, suteiktas darbų vadovui V. R., UAB „Arisanda“ vardu užsakyti, paimti prekes iš UAB „Amalva“ buvo pasibaigęs (jau prieš keturis mėnesius) ir minėtas asmuo net neturėjo teisės užsakyti bei priimti prekių ir paslaugų iš UAB „Amalva“ UAB „Arisanda“ vardu. Pažymėjo, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad prekės atsakovui (jo žinion) buvo perduotos (priimtos) bei tai būtų pažymėta atitinkamuose dokumentuose - transporto važtaraštyje, PVM sąskaitoje - faktūroje ar kituose dokumentuose. Be to, ieškovas ieškinyje net nenurodė tos aplinkybės, kada prekės buvo pateiktos atsakovui bei priimtos jo žinion. Teigia, kad pardavimas nėra įvykęs ir ieškovo reiškiamas reikalavimas atsakovui yra nepagrįstas, todėl preliminarus teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o ieškovo ieškinys atsakovui atmestas kaip nepagrįstas. Tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjantis teismas laikytų, jog prekės visgi buvo pristatytos atsakovui (jo žinion), tai laikytina ne kuo kitu, o ieškovo dovana atsakovui už ilgalaikį ir sėkmingą bendradarbiavimą (1 t., b.l. 80-86). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prieštaravimuose nurodytais motyvais prašė preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti.
Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, jog aplinkybes, kad atsakovas pripažino savo įsipareigojimus ieškovui pagal suderintą komercinį pasiūlymą, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Prekes iš ieškovo atsakovo vardu priiminėdavo ne tik 2015-01-19 ilgalaikiame įgaliojime nurodyti asmenys, tačiau ir atsakovo darbuotojas V. R., be to, atsakovas atsiskaitydavo su ieškovu ir už atsakovo atstovų parašais nepatvirtintas sąskaitas. Atsakovui pačiam, savo veiksmais, pakeitus sutartyje numatytą prekių užsakymo bei priėmimo tvarką, atsakovo prieštaravimuose nurodyti argumentai dėl tariamai netinkamai užpildytų dokumentų ar tariamai neįvykusio prekių pardavimo yra visiškai nepagrįsti. Visi atsakovo prieštaravimuose nurodyti atsikirtimai į pareikštą ieškinį yra tik dėl tariamo ieškovo pateiktų įrodymų neišsamumo, neaiškumo ir neatitikimo sutarties nuostatoms, tačiau atsakovas iš esmės neginčija sutarties sudarymo fakto bei patvirtinto komercinio pasiūlymo vykdymo. Pažymėtina, kad prekes ir parengtus mokėjimo dokumentus ieškovas atsakovui teikė remdamasis paties atsakovo elgesiu vykdant sutartį, todėl atsakovo prieštaravimuose nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos, paremtos prielaidomis ir visiškai neatitinka realių tarp ginčo šalių susiklosčiusių santykių (1 t., b.l. 92-95). Ieškovo atstovas posėdžio metu ieškinyje, atsiliepime į prieštaravimus nurodytais motyvais prašė ieškinį tenkinti visiškai, kadangi į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo reikalavimų pagrįstumą.
Priimtinas galutinis sprendimas, kuriuo preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 str. 6 d. 1 p.).
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2013-04-22 ieškovas, kaip pardavėjas, ir atsakovas, kaip pirkėjas, sudarė pardavimo kreditan sutartį Nr. C6019/13 (toliau ir – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo pagal atsakovo pateiktus užsakymus Sutartyje nurodytais terminais ir tvarka perduoti atsakovui prekes, o atsakovas įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti sutartomis kainomis ir terminais (1 t., b.l. 11-12). Atsakovui vykdant darbus statybos objekte Kultūros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimas į kultūros ir mokslo paskirties pastatą, pagal 2014-05-14 tarp atsakovo ir UAB „CONRESTA“ sudarytą rangos sutartį Nr. 2014/03/20-01 (1 t., b.l. 96-107), ieškovas tarp šalių sudarytos pardavimo kreditan sutarties pagrindu 2014-08-07 pateikė atsakovui komercinį pasiūlymą KP Nr. 140807-MR dėl dviejų atskirų srautų vėdinimo įrenginių su valdymo automatika ir šalčio mašinos LCE214HS įsigijimo (1 t., b.l. 13). Kaip matyti iš komerciniame pasiūlyme esančių įrašų, pasiūlymas šalių buvo suderintas ir UAB „Arisanda“ pardavimų vadybininkės K. V. užsakytas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pagal suderintą komercinį pasiūlymą įsigijo iš ieškovo 2 atskirų srautų vėdinimo įrenginius su valdymo automatika DSVI-11-ĮS2-R.12/R12-7.5/7.5-M5/M5-X-HW.2R-[6143] ir DSVI-11-ĮS1-R.12/R12-7.5/7.5-M5/M5-X-HW. 2R-[6141] bei šalčio mašiną LCE214HS, taip pat teigia, kad atsakovas iš ieškovo papildomai užsakė ir kitų prekių, kurios buvo reikalingos atsakovo Objekte atliekamiems darbams ir kurių detalizacija buvo užfiksuota ranka surašytame prekių užsakymo lape (1 t., b.l. 14). Paminėtų atsakovo įsigytų prekių apmokėjimui ieškovas išrašė ir atsakovui pateikė 2014-12-19 PVM sąskaitą-faktūrą KL Nr. 0022370, 2015-02-12 PVM sąskaitą-faktūrą KL Nr. 0022750 ir 2015-07-27 PVM sąskaitą-faktūrą KL Nr. 0023626 (1 t., b.l. 130, 131, 18). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2014-12-19 PVM sąskaitą-faktūrą KL Nr. 0022370 ir 2015-02-12 PVM sąskaitą-faktūrą KL Nr. 0022750 yra apmokėjęs ir byloje yra kilęs ginčas tik dėl 2015-07-27 PVM sąskaitos-faktūros KL Nr. 0023626 apmokėjimo. Pažymėtina, kad sąskaitą išrašyta bendrai 25474,91 Eur sumai, tačiau ieškovas reiškia reikalavimą dėl 25095,70 Eur sumos apmokėjimo, nes, ieškovo atstovų paaiškinimais, likusiai sumai buvo išrašyta kreditinė sąskaita, abi sąskaitos buvo apskaitytos ieškovo buhalterijoje ir padarius sudengimus atsakovo mokėtina suma liko 25095,70 Eur.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka teigdamas, kad ieškovo reikalaujamų apmokėti prekių iš ieškovo neužsakinėjo ir jų negavo. Atsakovo nuomone, byloje pateikti įrodymai, t.y. 2014-12-15 transporto važtaraštis Nr. 0008771, 2015-07-27 PVM sąskaita-faktūra KL Nr. 0023626 bei ranka rašytas prekių užsakymo lapas, turėtų būti laikomi netinkamais įrodymais, kurie nepatvirtina pareikšto ieškinio reikalavimų.
Pagal CPK 177 str. 1 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
Atsakovas prekių gavimo faktą iš esmės ginčija formaliais pagrindais dėl dokumentų (PVM sąskaitos-faktūros, važtaraščio) rekvizitų trūkumų.
Pažymėtina, kad važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia, jei važtaraštis surašytas ir neteisingai (Kelių transporto kodekso 29 str. 1 d.). Važtaraštis surašomas 3 egzemplioriais. Pirmąjį egzempliorių gauna siuntėjas, antrąjį – kartu su kroviniu vežėjas išduoda gavėjui, o trečiasis – lieka pas vežėją. Šalims susitarus, gali būti išrašoma ir daugiau važtaraščio egzempliorių (Kelių transporto kodekso 30 str. 2 d.).
Į bylą pateiktas ieškovui likęs važtaraštis (1 t., b.l. 17) ir taip pat pas vežėjus likę važtaraščių egzemplioriai (2 t., b.l. 35, 36). Iš pastarųjų važtaraščių matyti, kad abiejuose važtaraščiuose pasirašė atsakovo darbuotojas – darbų vadovas R. J.. Nors apklaustas teisme liudytojas nebuvo pilnai įsitikinęs savo parašų tikrumu, tačiau jis patvirtino, kad 2014 m. gruodžio mėn. dirbo pas atsakovą Objekte (duomenys neskelbtini), buvo duotas nurodymas priimti krovinį ir jis krovinį priėmė, kas buvo dėžėse netikrino. Abiejuose važtaraščiuose esantys R. J. parašai vizualiai labai panašūs, atsakovas neginčija gavęs 2014-12-16 važtaraštyje Nr. L#0008779 (2 t., b.l. 36) nurodytą prekę – įrenginį DSVI-11-ĮS2-R.12/R12-7.5/7.5-M5/M5-X-HW.2R-[6143], todėl visiškai pagrįstai tikėtina, kad 2014-12-15 važtaraštyje Nr. L#0008771 taip pat pasirašė R. J. ir pasirašydamas patvirtino, kad gavo važtaraštyje nurodytą prekę – įrenginį DSVI-11-ĮS1-R.12/R12-7.5/7.5-M5/M5-X-HW. 2R-[6141]. Tai, kad tiek šį įrenginį, tiek kitas 2015-07-27 PVM sąskaitoje -faktūroje KL Nr. 0023626 nurodytas prekes atsakovas iš tiesų yra gavęs taip pat patvirtina 2015-01-05 atsakovo darbuotojos elektroninis laiškas ieškovui, kuriame prašoma pateikti sąskaitą už abu įrenginius (abi kameras) (Komercinio pasiūlymo Nr. P4 I4, P5 I5) (1 t., b.l. 125-126), rankraštiniame raštelyje esantys atsakovo darbuotojų V. R. ir T. P. parašai (1 t., b.l. 14), apmokėta 2015-03-20 PVM sąskaita-faktūra KL Nr. 0022962 už ranka rašytame prekių užsakymo lape sąrašo antrame ir trečiame punktuose nurodytas prekes (2 t., b.l. 15), 2015-09-08 objekto apžiūros aktas (1 t., b.l. 132), nuotrauka ir vaizdo įrašas iš Objekto (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 135, 139), liudytojų G. Ž., M. R., G. R. parodymai. G. Ž. ir M. R. patvirtino, kad 2015-09-08 apžiūroje dalyvavo ir atsakovo darbuotojas V. R., tačiau jis atsisakė pasirašyti ant apžiūros akto, kas beje ir yra pažymėta akte, todėl liudytojos I. P. teiginiai, kad tuo laiku V. R. esą buvo atėjęs pas ją į ofisą vertintini kritiškai.
Atsakovo atstovas teigia, kad 2015-07-27 PVM sąskaitoje-faktūroje KL Nr. 0023626 jokių atsakovo parašų ir patvirtinimo, kad prekės gautos, nėra, nors pagal šalių sudarytos sutarties 2.2. punktą tokie rekvizitai esą yra privalomi, atsakovas taip pat teigia, kad V. R. neturėjo įgaliojimo užsakyti ir pasiimti prekes. Šalių sudarytos sutarties 2.2. punkte iš tiesų numatyta, kad prekės pagal kiekį ir kokybę priimamos jų perdavimo pirkėjui momentu pažymint tai parašu PVM sąskaitoje-faktūroje, ir nagrinėjau atveju į bylą pateiktoje 2015-07-27 PVM sąskaitoje-faktūroje KL Nr. 0023626 (1 t., b.l. 18) pirkėjo, t.y. UAB „Arisanda“ darbuotojų parašų nėra. Tačiau pažymėtina, kad sutinkamai su Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 str. reikalavimais sąskaitą gavusio asmens parašas nėra privalomas rekvizitas, be to, minėta sąskaitą buvo siųsta registruotu laišku, tačiau atsakovas grąžino ją ieškovui nepasirašytą, nurodydamas, kad šios sąskaitos apskritai nepripažįsta (1 t., b.l. 89). Akcentuotina ir tai, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad prekes iš ieškovo atsakovo vardu priiminėdavo ne tik 2015-01-19 ilgalaikiame įgaliojime nurodyti asmenys, tačiau ir atsakovo darbuotojas V. R. ir ieškovo atstovai patvirtino, kad atsakovas sąskaitų, kurias priėmė V. R., neginčijo, jas patvirtino ir pilnai apmokėjo (1 t., b.l. 16, 122-123, 124, 127, 128).
Nors atsakovo atstovui kelia abejonių 2015-07-27 PVM sąskaitos-faktūros KL Nr. 0023626 išrašymo aplinkybės, esą pirmiau buvo išrašyta viena sąskaita, vėliau ji buvo anuliuota (1 t., b.l. 87, 88), tačiau iš ieškovo atstovų paaiškinimų, liudytojos G. Ž. parodymų, į bylą pateikto susirašinėjimo tarp šalių (1 t., b.l. 88, 125, 129) nustatyta, kad PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta tik 2015-07-27, kadangi atsakovas viršijo šalių sudarytoje sutartyje numatytą prekinį kreditą ir jis nebuvo padidintas, be to, atsakovas nebuvo apmokėjęs anksčiau išrašytų sąskaitų. Kaip nurodė ieškovo atstovė J. Dirsytė, liudytoja G. Ž. šalys sėkmingai bendradarbiavo ne vienerius metus, buvo susiklosčiusi tam tikra šalių bendravimo ir bendradarbiavimo praktika ir ne visuomet griežtai buvo laikomasi šalių sudarytos sutarties sąlygų. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir byloje pateikti aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai dėl prekių užsakymo, sąskaitų apmokėjimo.
Savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 str. 1 d.). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 str. 2 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012; kt.).
Nagrinėjamu bylos atveju sutiktina su ieškovo argumentais, kad pačiam atsakovui pakeitus sutartyje numatytą prekių užsakymo bei priėmimo tvarką, o ieškovui veikiant pagal atsakovo išreikštus poreikius ir geriausiais jo interesais, atsakovo motyvai, kad tariamai netinkamai užpildyti dokumentai nepatvirtina ieškovo atsakovui perduotų prekių fakto, yra visiškai nepagrįsti.
Faktą, kad atsakovas yra gavęs 2015-07-27 PVM sąskaitoje-faktūroje KL Nr. 0023626 nurodytas prekes netiesiogiai patvirtina ir tai, kad atsakovas pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas laikytų, jog prekės visgi buvo pristatytos atsakovui (jo žinion), tai laikytina ne kuo kitu, o ieškovo dovana atsakovui už ilgalaikį ir sėkmingą bendradarbiavimą.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo prievolę, veikė pagal tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, perdavė atsakovui visas jo užsakytas prekes, atsakovas prekes yra gavęs, todėl turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už prekes (CK 6.305 str. 1 d., 6.344 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimas dėl 25095,70 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
LR CK 6.258 str. 1 d. numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Kadangi atsakovas nesilaikė sutartyje nustatytų atsiskaitymo terminų, ieškovas remdamasis šalių sudarytos sutarties 3.5. punktu priskaičiavo atsakovui 205,78 Eur delspinigių. Delspinigiai yra protingo dydžio, paskaičiuoti neviršijant LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatyto termino, todėl ieškovo reikalavimas dėl 205,78 Eur delspinigių priteisimo taip pat tenkintinas.
Kadangi atsakovas laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės, privalo mokėti ieškovui 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 210 str. 2 d.).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 285 Eur žyminis mokestis, 1633,50 Eur advokato pagalbos išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 7 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 1918,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 276 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7, 8 dalimis, teismas
nusprendė:
patikslinti, kad civilinėje byloje Nr. e2-161-971/2016 (ankstesnis bylos Nr. e2-2346-971/2015) priimto preliminaraus sprendimo data yra 2015-10-22.
Telšių rajono apylinkės teismo 2015-10-22 preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Arisanda“ 25095,70 Eur skolą, 205,78 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 25301,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-10-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1918,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB „Amalva“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Telšių rajono apylinkės teismą.