Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Linos Muchtarovienės, teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. T. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1008-767/2015 pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovui S. T. dėl 2013 m. gegužės 29 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir lėšų nepilnamečių dukterų išlaikymui teikimo, institucija, byloje teikianti išvadą – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. T. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: nustatyti nepilnametės J. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina N. T.. Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-441-446/2013 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl dukters J. T. gyvenamosios vietos nustatymo ir lėšų nepilnametėms dukterims išlaikyti reikalavimo; priteisti iš atsakovo S. T. nepilnamečių dukterų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis kiekvienos dukters išlaikymui sudaro po 72,41 Eur (kas atitinka 250 Lt) nuo ieškinio pateikimo dienos bei priteisti iš atsakovo S. T. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad nepaisant teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nesilaikydamas sutartyje numatytų reikalavimų atsakovas, savaip traktuodamas sutartį, neleidžia ir visaip trukdo ieškovei bendrauti su dukra. Kadangi sutartyje neišspręstas vaikų išlaikymo klausimas, todėl ieškovės ir atsakovo dalys dukterų išlaikymo prievolėje nustatytinos tvirta suma po 72,41 Eur (kas atitinka 250 Lt) kiekvienai dukrai. Teismo posėdžio metu ieškovė padidino ieškinio reikalavimus – prašė iš atsakovo priteisti po 87 Eur (300 Lt) dukterų išlaikymui, ieškinį tenkinti, su priešieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Ieškinio reikalavimą pakeitė, nes viena dukra jau sulaukė pilnametystės.

2. Atsakovas S. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pateiktu priešieškiniu teismo prašė: pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą ieškovės bendravimo tvarką su dukra J. T. ir nustatyti: a) ieškovė būdama užsienyje neribotai bendrauja su dukra J. visomis turimomis elektroninio ryšio priemonėmis nuo 7 val. iki 22 val.; b) prasidėjus mokyklinėms ir vasaros atostogoms ieškovė turi teisę pati arba lydint jos įgaliotam asmeniui (įgaliojimo kopiją paliekant atsakovui) išsivežti dukrą J. pas save; c) ieškovei būnant Lietuvoje leisti jai pasiimti dukrą J. 10 parų, vėliau – dienomis 7.00 val. – 21.00 val.; bei priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė nustatyti ir A. T. bendravimo su atsakovu tokią tvarką: a) nesant N. T. Lietuvoje A. T. gyvena savo namuose, atsakovas rūpinasi jos auklėjimu; b) N. T. neturint galimybės pačiai auklėti ir prižiūrėti dukrą A. T., ji turės teisę bendrauti su dukra elektroninio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 22 val. vakaro; c) N. T. grįžus į Lietuvą, dukra A. T. gyvena su mama N. T., atsakovui suteikiant teisę bendrauti su dukra visomis elektroninio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 22 val., betarpiškai bendrauti tarpusavio sutarimu ir paliekant atsakovui teisę domėtis dukros gyvenimo sąlygomis, laisvalaikio leidimu, mokslo pažangumu ir visomis kitomis tėvui įstatymo suteiktomis teisėmis. Taip prašė nustatyti, kad ieškovė privalo periodinėmis indeksuojamomis išmokomis mokėti 200 Eur išlaikymą nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos šalių nepilnametei dukrai J. T..

3. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonė, kad po teismo sprendimo nepilnametės J. T. gyvenamoji vieta turėtų būtų nustatyta su motina ir iš atsakovo priteistos lėšos mergaitės išlaikymui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškovės N. T. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo S. T. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė.

Pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-441-446/2013 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl dukters J. T. gyvenamosios vietos nustatymo ir lėšų nepilnametėms dukterims A. T. ir J. T. išlaikyti nereikalavimo.

Nustatė nepilnametės J. T. nuolatinę gyvenamąja vietą su motina N. T..

Priteisė iš atsakovo S. T. nepilnamečių dukterų A. T. ir J. T., išlaikymą po 72,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-09-05 iki dukterų pilnametystės. Priteistą sumą nurodė kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šią sprendimo dalį pavedė vykdyti skubiai.

Paskyrė ieškovę N. T. tvarkyti nepilnametėms dukroms A. T. ir J. T. priteistą išlaikymą uzufrukto teise.

Priteisė iš atsakovo S. T. 402,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei N. T..

Priteisė iš atsakovo S. T. 51,00 Eur žyminį mokestį valstybės naudai. Bylinėjimosi išlaidas už S. T. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą paliko valstybei.

Įsiteisėjus teismo sprendimui Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – laikiną nepilnametės J. T. gyvenamąją vietą ir laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams – panaikino.

Pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-09-17 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo – S. T. sumokėtas sumas įskaitė į A. T. ir J. T. priteistą išlaikymą.

5. Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į nepilnametės šalių dukros išreikštą nuomonę, su kuriuo iš tėvų ji nori nuolat gyventi, išimtinai į vaiko interesus, padarė išvadą, jog nepilnametės J. T. gyvenamoji vieta keistina ir ją nustatė su ieškove, kadangi mergaitė faktiškai dvejus metus gyvena su mama, jaučiasi saugi, jai sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos, todėl nepakeitus jos gyvenamosios vietos, kai mergaitė ir taip išgyvena psichologiškai sudėtingą laikotarpį tėvų skyrybų proceso metu, ji neabejotinai patirtų didelę stresą, nesaugumo jausmą, būtų pažeista nepilnametės teisė augti sveikoje ir saugioje aplinkoje.

6. Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė po pusę metų dirba užsienyje, gauna 1000 Eur atlyginimą. Apie jos turimą nekilnojamąjį ir privalomai registruotiną turtą į bylą duomenų nepateikta. Atsakovo metinės pajamos yra 10734,00 Lt arba 3108,78 Eur, kas į mėnesį sudaro 259 Eur, jis turi nekilnojamąjį turtą – 48,03 m² ploto gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Apie kitą jo nekilnojamąjį ir privalomai registruotiną turtą į bylą duomenų nepateikta. Nustatant vaiko poreikius, teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnametė šalių dukra yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, specialių poreikių neturi. Kita šalių dukra šiuo metu yra pilnametė, jai priteistą laikiną išlaikymą S. T. iš dalies mokėjo iki jos pilnametystės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į šalių turtinę padėtį, vaikų poreikius, teismas sprendė, jog ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovo, todėl iš atsakovo teismas priteisė išlaikymą po 72,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo 2013-09-05 iki vaikų pilnametystės. Ieškovei nustatė uzufrukto teisę tvarkyti vaikams priteistą išlaikymą.

7. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Kadangi nepilnametės J. T. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, teismas bendravimo tvarkos nustatymą su motina nelaikė tikslingu. Šalių dukra A. T. šiuo metu yra pilnametė, todėl tėvų bendravimo tvarka su ja negali būti nustatoma. Nors byloje yra pateikta duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su jo nepilnamete dukra, tačiau ieškovė neprašo ribojančios atsakovo bendravimą su vaiku tvarkos nustatymo. Institucija, teikianti išvadą, bei ieškovė teismui nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovas šiuo metu bendraudamas su dukra darytų jai žalą, kenktų jos interesams. Iš bylos duomenų teismas matė, kad nepilnametė šalių dukra jaučiasi saugiau gyvendama su motina, nori su ja gyventi, tačiau nors ir nenoriai, bet bendrauja ir su tėvu. Todėl teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimus dėk bendravimo tvarkos su dukromis nustatymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu S. T. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir patenkinti priešieškinio reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9. Ieškovė Vokietijoje nuolat pragyveno 36 mėnesius, Lietuvoje lankėsi tik epizodiškai, nuo 2011 m. rugsėjo Lietuvoje pragyvendama vos 8 mėnesius, kuriuos sudarė trumpi kelių mėnesių apsilankymai, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad nuo 2013-09-24 iki šiol dukra J. gyvena su ieškove. Teismas, nustatydamas dukters J. T. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, nuolat gyvenančia Vokietijoje, iš esmės pakeitė dukros nuolatinę gyvenamąją Lietuvoje į naują nuolatinę gyvenamąją vietą Vokietijoje, kur nuolat gyvena ieškovė, neturėdamas jokių duomenų apie Vokietijoje sudarytas sąlygas dukters nuolatiniam gyvenimui, ir neįvertinęs, jog dukra niekuomet nenorėjo emigruoti iš Lietuvos, pakeisti mokyklą ir įprastą aplinką. Nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, nuolat gyvenančia Vokietijoje, neatitinka ne tik vaiko norų, bet ir interesų, nes šiuo metu dukra, gyvendama Lietuvoje, yra palikta be ieškovės, gyvenančios Vokietijoje, priežiūros. Apeliantas tvirtina, kad jo materialinė padėtis yra gera, o apie ieškovės materialinę padėtį ir gyvenimo sąlygas jokių duomenų byloje nėra, todėl nėra aišku, ar ieškovė sugebės Vokietijoje tinkamai išlaikyti šalių vaiką. Apelianto nuomone, teismas netinkamai traktavo vaiko norą likti gyventi Lietuvoje. Teismas visiškai neatsižvelgė į tėvo geranoriškumą, bendradarbiavimą, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, taip pat neįvertino, kad ieškovė apskritai negyvena su vaiku ir nesirūpina jos auklėjimu. Atsakovas tvirtina, kad epizodinis buitinis ginčas su paaugle dukra, dėl kurio jis buvo nepagrįstai nuteistas, negali būti lemiamas keičiant jos nuolatinę gyvenamąją vietą iš Lietuvos į Vokietiją, nes toks gyvenamosios vietos keitimas neatitinka nei vaiko norų, nei interesų. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas nepagrįstai pripažino vaiko norą gyventi su ieškove, kaip lemiantį vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, nors privalėjo įvertinti ne tik vaiko norus, bet vaiko interesų svarbą, kitų vaiko gyvenamosios vietos nustatymui svarbių veiksnių, kaip gyvenimo sąlygos Vokietijoje ir ieškovės galimybės išlaikyti ten vaiką, kontekste.

10.Teismas nenustatė jokios bendravimo su vaiku tvarkos, todėl apeliantui nėra žinoma, kaip bendrauti su dukra gyvenančia Vokietijoje. Ieškovei su vaiku gyvenant užsienyje sunkiau bus užtikrintas tinkamas vaiko bendravimas su tėvu ir seserimi.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. T. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė yra emigravusi iš Lietuvos prasilenkia su tiesa ir tai nereiškia, kad dukterimis nesirūpinama, neteikiamas išlaikymas, kuomet apeliantas dukras remia tik epizodiškai. Pati dukra yra nurodžiusi, kad su tėvu gyventi nepageidauja dėl paties tėvo elgesio. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl šalių dukters J. T. gyvenamosios vietos pakeitimo bei bendravimo su dukra tvarkos nenustatymo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

13. Teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo res judicata galios neįgyja (CK 3.169 str. 3 d.) ir bet kuri iš šalių, pasikeitus aplinkybėms, gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodė, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005 ir kt.). Teisminėje praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, kokių aplinkybių pasikeitimas yra kaip esminis, sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); kai esanti aplinka, kurioje gyveno vaikas, jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Taigi, nustačius šias aplinkybes ir sprendžiant ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Priimdamas byloje sprendimą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Tačiau vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

14. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių dukrai J. T. sprendimo priėmimo metu buvo sukakę (duomenys neskelbtini) m., todėl apeliantas negali turėti abejonių, kad tokio amžiaus vaikas negali išsakyti savo pažiūras ginčo klausimu. Pirmosios instancijos teisme dukra aiškiai išreiškė norą gyventi su motina ir šį norą argumentavo pasikeitusiais jos ir tėvo tarpusavio santykiais po apelianto smurto jos atžvilgiu panaudojimo. Nors apeliantas įsitikinęs, kad nuteistas nepagrįstai, tačiau tai paneigia įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti nuteistojo S. T. kasacinį skundą. Todėl šiuo atveju kilęs buitinis ginčas tarp tėvo ir paauglės dukros pripažintinas lemiančiu keisti vaiko gyvenamąją vietą, kas iš esmės atitinka paties vaiko norą ir interesus.

15. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta faktine aplinkybe, kad nuo 2013-09-24 iki šiol dukra J. gyvena su ieškove. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Nors po šalių santuokos nutraukimo Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu, dukters J. T. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, tačiau apelianto netinkamas elgesys su dukra nulėmė tai, jog nepilnametė dukra su tėvu kartu gyvento tik 4 mėnesius. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad skundžiamame sprendime nustatyta, jog nuo 2013-09-24 iki šiol nepilnametė J. T. gyvena su savo seserimi, jos laikinąja globėja A. T., ir mama, ieškove N. T., todėl subjektyvus paties apelianto faktinių aplinkybių vertinimas laikytinas nepagrįstu.

16. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, nustatydamas dukters nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, nuolat gyvenančia Vokietijoje, iš esmės pakeitė dukros nuolatinę gyvenamąją Lietuvoje į naują nuolatinę gyvenamąją vietą Vokietijoje. Visų pirma, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė, su kuria nustatyta dukters gyvenamoji vieta, nuolat gyventų Vokietijoje. Nagrinėjamu atveju periodinis išvykimas dirbti į Vokietiją, akcentuojant ieškovės išlaikymo dukroms teikimo faktą, negali būti pripažįstamas nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimu. Todėl nepagrįstai apeliantas apeliuoja į tai, kad teismas nevertino duomenų apie Vokietijoje ieškovės sudarytas sąlygas dukters nuolatiniam gyvenimui. Minėta, kad nepilnametė dukra kartu su tėvu negyvena daugiau kaip dveji metai, visą tą laiką jos faktinė gyvenamoji vieta yra pas mamą, kuri ja rūpinasi, o kai ji būna išvykusi - nepilnamete J. T. rūpinasi vyresnioji jos pilnametė sesuo A. T., su kuria mergaitė sutaria gerai ir jas sieja glaudus ryšys. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų kurie patvirtintų, kad ieškovei išvykus dirbti į užsienį, šalių nepilnametė dukra būtų prižiūrima netinkamai. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nepilnametė dukra yra palikta be ieškovės priežiūros. Šiuo atveju apelianto nepilnametei dukrai emigruoti iš Lietuvos nėra jokio pagrindo, todėl keisti mokyklą ir įprastą aplinką taip pat nereikės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai traktavo vaiko norą likti gyventi Lietuvoje, laikytinas nepagrįstu. Atsakovas savo abejones, kad vaikas, gyvenant su motina, yra neprižiūrimas, turėjo pagrįsti, nes pagal bylos duomenis tokių įrodymų byloje nėra. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neįžvelgia paties apelianto geranoriškumo, bendradarbiavimo, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus.

Dėl bendravimo su dukra tvarkos nenustatymo

17. Pažymėtina, jog pagal CK 3.170 str. tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.156 str.). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Nors tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (LR CK 3.170 str.).Visais atvejais, kai vyksta ginčas dėl vaikų, įstatymas nustato vaikų interesų apsaugos prioritetą ir tokios bylos privalo būti sprendžiamos atsižvelgiant į vaikų interesus ir galimą poveikį jiems, o ne konkrečių bylos dalyvių asmeninius norus ar ambicijas.

18. Pažymėtina, jog šioje byloje neprašo keisti bendravimo tvarkos su vaikais, nustatytos 2013-05-29 Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu, t. y. kad po santuokos nutraukimo ieškovas ir atsakovė su vaikais bendrauja be apribojimų. Neteisus apeliantas teigdamas, kad teismui nenustačius bendravimo su vaiku tvarkos, jam nėra žinoma, kaip reikės bendrauti su dukra gyvenančia Vokietijoje. Visų pirma, šalių nepilnametė dukra gyvena Lietuvoje, jo gyvenamoji vieta apeliantui yra žinoma, pats ten lankosi, dalyvauja jos auklėjime ir priežiūroje. Antra, byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantui buvusi sutuoktinė trukdytų bendrauti su dukra. Todėl šios aplinkybės šiuo atveju paneigia bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo būtinybę. Esant pagrįstų duomenų, kad ieškovė trukdo ar nesudaro sąlygų tėvui bendrauti su dukra, teismo sprendimas gali būti peržiūrimas ir sprendžiamas klausimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

19. Aukščiau aptartų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

20. Ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje patvirtinančių dokumentų, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą jos nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.