Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) Legal Balance ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB BnP Finance.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. tarp trečiojo asmens UAB BnP Finance ir atsakovo elektroninių ryšių priemonėmis sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. REF-n899hn8d, pagal kurią atsakovui suteiktas 3925,92 Eur kreditas 48 mėn. laikotarpiui (iki 2023 m. spalio 24 d.), metinė palūkanų norma 32 proc., kredito mokestis (palūkanos) 3080,16 Eur, sutarties administravimo mokestis 376,80 Eur, grąžintina bendra suma 7382,88 Eur. Atsakovas įsipareigojo trečiajam asmeniui UAB BnP Finance sutartyje nustatytais terminai ir tvarka grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas bei sutarties administravimo mokestį, kas mėnesį pagal grafiką mokėtina suma 153,81 Eur. Šia sutartimi refinansuoti atsakovo turėti įsipareigojimai UAB Credit Service (2612,35 Eur), UAB BnP Finance (608,32 Eur ir 205,25 Eur), taip pat suteiktas papildomas 500 Eur kreditas atsakovui. 2021 m. gegužės 19 d. tarp UAB BnP Finance ir UAB Legal Balance sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01, pagal kurią šalys susitarė, jog UAB BnP Finance perleis UAB Legal Balance reikalavimo teises į UAB BnP Finance skolininkus pagal atskirus skolų priėmimo – perdavimo aktus. Trečiasis asmuo UAB BnP Finance 2022 m. rugpjūčio 12 d. perleido reikalavimo teisę į atsakovą ieškovei, apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2022 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu, siųstu atsakovui el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovės pateiktus duomenis, atsakovo įsiskolinimą sudaro 2656,95 Eur negrąžinto kredito, 243,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022-05-25) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 654,66 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022-05-25) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024-09-20) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką. Duomenų, jog atsakovas yra sumokėjęs ieškovei ar trečiajam asmeniui nurodytas sumas, byloje nepateikta.

8. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą ieškovui laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 iki 2023 m. balandžio 21 d. buvo mokama nedarbo draudimo išmoka. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2008 m. spalio 27 d.

Dėl reikalavimo teisės perleidimo

9. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Bylos duomenimis nustatyta, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2022 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu, taip pat, išsiuntus atsakovui ieškinio kopiją, todėl laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą, o ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti pastarosios pagal sutartį neįvykdytas prievoles. Teismas pažymi, jog visi trečiojo asmens UAB BnP Finance ir ieškovės pranešimai buvo siunčiami atsakovui el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas teismo posėdyje patvirtino, jog visada šiuo el. paštu naudojosi ir naudojasi iki šiol, pranešimus gauna.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo

10. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.886 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

11. Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

12. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

13. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuojama, kad pradinis kreditorius, t. y. trečiasis asmuo UAB BnP Finance, suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Netinkamas prievolių, kylančių iš sutarties, vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą. Duomenų, kad būtų pažeisti reikalavimo perleidimą reglamentuojantys CK 6.101 – 6.110 straipsniai, nenustatyta. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), priešingai, atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje duodamas paaiškinimus sutiko su negrąžinto kredito suma, jos neginčijo.

14. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad sutartis yra nutraukta ir yra pasibaigęs atsakovui suteikto kredito grąžinimo terminas, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2656,95 Eur negrąžinto kredito yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

16. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18. Pagal tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudarytos paskolos sutarties Nr. REF-n899hn8d specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 32 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas paskolą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023 m. spalio 24 d. Sutartį nutraukus nuo 2022 m. gegužės 25 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 243,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 25 d.). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis šalių sudarytos sutarties mokėjimo grafiku, pripažįstama, kad ieškovės reikalavimas priteisti 243,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (2022 m. gegužės 25 d.), yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

20. Jau minėta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarytą paskolos sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas per 48 mėnesių terminą, t. y. iki 2023 m. spalio 24 d. Atsižvelgiant į tai, pradinis kreditorius (o perėmus reikalavimą – ieškovė) tikėjosi bei planavo gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kadangi atsakovas tinkamai sutarties sąlygų nevykdė, pradinė kreditorė nuo 2022 m. gegužės 25 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Šiuo atveju nustatyta, kad sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Taigi byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sudaro pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

23. Atsakovas teismo posėdyje pateikė prašymą sumažinti priteistinas palūkanas ieškovei. Nurodė, kad palūkanos nepagrįstai didelės, jau didelę dalį palūkanų atsakovas yra sumokėjęs.

24. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apskaičiuota nuostolių suma gali būti mažinama, jeigu nustatoma, kad dėl nuostolių atsiradimo (padidėjimo) yra, be kita ko, kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis), kitais įstatyme nustatytais (pvz., CK 6.251 straipsnio 2 dalis), taip pat šalių sutartyje aptartais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). CK 6.253 straipsnyje taip pat įtvirtinti civilinės atsakomybės netaikymo ir/arba visiško arba dalinio atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai. CK 6.259 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (straipsnio 1 dalis); nurodyta taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama (CK 6.259 straipsnis), nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija; kreditoriaus kaltę privalo įrodyti skolininkas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2013). Įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog duomenų, kurie sudarytų pagrindą mažinti priteistinų nuostolių dydį, atsakovas nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai), todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindų taikyti CK 6.259 įtvirtintą priteistinų nuostolių mažinimo institutą.

26. Esant tokioms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 32 procentai) mokėjimas buvo numatytas iš anksto sutartyje, atsakovui tinkamai vykdant sutartį, pradinė kreditorė būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti visas sutartyje numatytas mokėjimo (pelno) palūkanas – 3080,16 Eur, sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, jam nevykdant sutartinių įsipareigojimų pradinei kreditorei, pagal sutartį likusi neapmokėta mokėjimo (pelno) palūkanų dalis sudaro 654,66 Eur, konstatuotina, kad atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos dėl 654,66 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip netinkamu sutarties vykdymu atsakovo ieškovei padarytos žalos (nuostolių) – ieškovės (pradinės kreditorės) negautų pajamų, byloje yra nustatytos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 654,66 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 25 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. rugsėjo 20 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

27. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 80 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 322 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

30. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

31. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą.

32. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

34. Atsižvelgiant į atsakovo nurodytas aplinkybes, į skolos dydį, darytina išvada, kad atsakovas pagal savo galimybes visos priteistos sumos iš karto sumokėti galimybių neturi, o, neišdėsčius teismo sprendimo įvykdymo, jam gali kilti neproporcingai sunkių finansinių padarinių. Taigi, įvertinus ieškovui iš atsakovo priteistą bendrą 3877,33 Eur (3555,33 Eur skola + 322,00 Eur bylinėjimosi išlaidos) sumą, atsakovo finansinę padėtį bei abiejų šalių turtinius interesus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, teismas spendžia, kad yra pagrindas atsakovui išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

35. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovei priteistos 3877,33 Eur sumos ir 5 procentų metinių palūkanų mokėjimas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui – 23 mėnesius sumokant po 162,00 Eur, o 24 mėnesį – 151,33 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3555,33 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įmokas mokant iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 284 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad sprendimo vykdymo išdėstymas tokiam terminui nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovui, ieškovė nepatirs nepagrįstų nuostolių, o tokios trukmės priteistos sumos išdėstymas dalimis atitinka ieškovės ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą.

36. Atsakovui išaiškintina, kad nesilaikant skolos išdėstymo dalimis mokėjimo terminų, skolos išieškojimą ieškovė gali perduoti priverstiniam išieškojimui per antstolį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB Legal Balance ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. V. 2656,95 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 95 ct) negrąžinto kredito, 243,72 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 72 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 25 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 654,66 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 66 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gegužės 25 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. rugsėjo 20 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 3555,33 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 33 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 322 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei UAB Legal Balance.

Iš atsakovo A. V. priteistos 3877,33 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 33 ct) sumos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovą A. V. kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos sumokėti ieškovei UAB Legal Balance:

– 23 (dvidešimt tris) mėnesius – po 162,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 00 ct) skolos, palūkanų, negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų;

– 24 (dvidešimt ketvirtą) paskutinį mokėjimo mėnesį – likusią sumokėti 151,33 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro 33 ct) skolos, palūkanų, negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų dalį, ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3555,33 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 33 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išaiškinti atsakovui A. V., kad nesilaikant skolos išdėstymo dalimis mokėjimo terminų, skolos išieškojimą ieškovė UAB Legal Balance gali perduoti priverstiniam išieškojimui per antstolį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.