- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- e2-11904-1099/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05169-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- Valstybinio studijų fondo
- Atsakovas
- I. S.-Č.
- Kategorijos
- 2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.5Kiti su prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję klausimai
- 2.6.29.2Kreditavimas
- 2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei I. S.-Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Valstybinis studijų fondas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės I. S.-Č. 661,63 Eur negrąžintą paskolą, 289,67 Eur palūkanas, 68,44 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad ieškovas ir atsakovė 2005 m. gegužės 13 d. sudarė paskolos sutartį Nr. G050110169, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 4 000 Lt (1 158,48 Eur) paskolą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti jai perduotas lėšas sutartyje nustatyta tvarkas ir terminais. Anot ieškovo, sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovei suteiktos paskolos grąžinimo pradžia yra 2009 m. 1 ketvirtis, todėl atsakovė pirmą įmoką pagal sutartį turėjo sumokėti iki 2009 m. kovo 10 d. ir toliau kas ketvirtį mokėti įmokas pagal paskolos grąžinimo grafiką. Ieškovas teigia, kad pagal sutartį atsakovė atsiskaitė už laikotarpį nuo 2009 m. 1 ketvirčio iki 2015 m. 1 ketvirčio imtinai, todėl liko skolinga ieškovui 661,63 Eur negrąžintos paskolos ir 289,67 Eur palūkanų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė I. S.-Č. pateiktame atsiliepime į ieškinį, papildomuose paaiškinimuose su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo įpareigoti ieškovą pratęsti sutarties galiojimą abejoms šalims naujam terminui, netenkinus šio prašymo – išdėstyti ieškovo prašomų priteisti sumų mokėjimą 2 metų laikotarpiui. Taip pat atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl palūkanų priteisimo, nepriteisti procesinių palūkanų, nes, pasak atsakovės, netesybų funkciją atlieka ieškovo prašomi priteisti delspinigiai. Be to, atsakovė prašo įpareigoti ieškovą panaikinti bet kokius įrašus, jeigu tokie yra, apie atsakovę uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Creditinfo Lietuva“ ir kitose panašia veikla užsiimančiose institucijose.
4. Atsakovė nurodo, kad pagal sutartį paskolą ieškovui ji privalėjo pradėti grąžinti ne vėliau kaip po 24 mėnesių po studijų baigimo, t. y. nuo 2009 metų pavasario. Aiškina, kad 2007 metais atsakovė susilaukė dukters ir išėjo motinystės atostogų iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. Aiškina, kad 2010 m. birželio 15 d. jai gimė sūnus, todėl ji išėjo vaiko priežiūros atostogų iki 2013 m. birželio 15 d. Teigia, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. jai gimė trečias vaikas – dukra, todėl atsakovė išėjo vaiko priežiūros atostogų iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. Anot atsakovės, šios aplinkybės patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. egzistavo šalių sudarytos sutarties 6.1.2-6.1.3 punktuose nurodytos priežastys paskolos grąžinimui atidėti.
5. Taip pat atsakovė aiškina, kad 2015-2016 metų laikotarpiu jos šeima susidūrė su finansiniais sunkumais, nes atsakovei nepavyko susirasti darbo, o jos sutuoktinis dėl ligos atsidūrė ligoninėje, dėl ko atsakovės šeimai buvo skirta socialinė pašalpa. Taip pat atsakovė teigia, kad paskolos grąžinti ji negalėjo ir dėl socialinių bei geopolitinių aplinkybių (Covid-19 pandemija, karas Ukrainoje). Atsakovė nurodo, kad ji yra gavusi ne visus ieškovo siųstus raginimus, nes yra pakeitusi gyvenamąją vietą. Taip pat atsakovė teigia, kad kažkada (tikslios datos ji neatsimena) atsakovė teikė ieškovui prašymą dėl paskolos grąžinimo atidėjimo ir toks jos prašymas buvo patenkintas. Aiškina, kad apie paskolinius santykius su ieškovu buvo pamiršusi.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2025 m. balandžio 10 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2025 m. balandžio 3 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus. Per nurodytą terminą atsakovė pateikė į bylą papildomus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus išduotą pažymą apie atsakovės draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius valstybinio socialinio draudimo laikotarpius ir išrašą iš atsakovės banko sąskaitos. Ieškovas per teismo nustatytą terminą papildomų dokumentų, prašymų ar paaiškinimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšto reikalavimo suma neviršija penkių tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
8. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį iš dalies pripažįsta (pripažįsta skolos faktą ir dydį), todėl surašomi sutrumpinti motyvai dėl atsakovės pripažįstamos ieškinio dalies.
9. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktame atsiliepime suformuluotas prašymas įpareigoti ieškovą panaikinti bet kokius įrašus, jei tokie yra, apie atsakovę UAB „Creditinfo Lietuva“ ir kitose panašia veikla užsiimančiose institucijose išeina už šios bylos dalyko ir pagrindo ribų, todėl teismas dėl šio atsakovės reikalavimo atskirai nepasisako.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas (ankstesnis pavadinimas – Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas) ir atsakovė I. S.-Č. 2005 m. gegužės 13 d. sudarė paskolos sutartį Nr. G050110169, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 4 000 Lt (1 158,48 Eur) kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą periodiniais mokėjimais per 15 metų, taip pat įsipareigojo mokėti ieškovui 5 procentų metines palūkanas (sutarties 1.1.1, 1.1.3, 1.1.5 punktai). Pagal sutarties 3.1 punktą atsakovė įsipareigojo pradėti grąžinti paskolą ne vėliau, kaip po 24 mėnesių nuo studijų baigimo ar nutraukimo (pašalinimo); grąžinti paskolą kas ketvirtį lygiomis dalimis iki ketvirčio trečiojo mėnesio 10 dienos pagal paskolos grąžinimo grafiką. Iš pateikto paskolos grąžinimo grafiko duomenų matyti, kad paskolą atsakovė turėjo pradėti grąžinti nuo 2009 m. 1 ketvirčio, o visiškai atsiskaityti su ieškovu atsakovė turėjo iki 2023 metų 4 ketvirčio.
11. Vadovaujantis ieškovo pateiktos įsiskolinimo ataskaitos duomenimis, atsakovė nuo 2015 m. 2 ketvirčio nemokėjo įmokų pagal sutartį. Remiantis ataskaitos duomenimis, atsakovė pagal sutartį liko skolinga 661,63 Eur negrąžintos paskolos ir 289,67 Eur palūkanų. Taip pat nustatyta, kad ieškovas 2009 m. liepos 24 d., 2012 m. liepos 23 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2020 m. vasario 24 d. ir 2024 m. spalio 29 d. siuntė atsakovei raginimus atsiskaityti. Iš bylos duomenų matyti, kad visi raginimai, išskyrus paskutinį, buvo tinkamai įteikti atsakovei.
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Atsakovė kaip vieną iš alternatyvių reikalavimų prašo įpareigoti ieškovą pratęsti sutarties galiojimą abejoms šalims pagal naujai sudarytą grafiką. Teismo vertinimu, toks reikalavimas negali būti tenkintas. Sutarties 6.1.2 punkte nustatyta, kad fondo (ieškovo) sprendimu paskolos grąžinimas paskolos gavėjui gali būti atidėtas dėl gimdymo – nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, o pagal sutarties 6.1.3 punktą, paskolos grąžinimas gali būti atidėtas nedirbantiems motinai ar tėvui, auginantiems vaiką iki 3 metų. Pagal sutarties 3.6 punktą, atsakovė įsipareigojo prieš 30 dienų iki paskolos ar jos dalies grąžinimo termino pradžios raštu informuoti ieškovą apie susidariusias 6.1 ir 6.2 punktuose nurodytas bei kitas aplinkybes, dėl kurių gali būti atidėtas paskolos grąžinimo terminas ar patikslintos grąžinamos sumos. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė sutartyje nustatyta tvarka neinformavo ieškovo apie 6.1.2 ir 6.1.3 punktuose nurodytų aplinkybių buvimą, atitinkamai, ieškovas neturėjo jokio pagrindo spręsti klausimo dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo.
14. Nustatyta (žiūrėti šio sprendimo 10 punktą), kad atsakovė suteiktą paskolą turėjo grąžinti iki 2023 metų 4 ketvirčio, taigi šio sprendimo priėmimo metu prievolės įvykdymo terminas jau yra suėjęs, o atsakovė yra pažeidusi prievolę pagal sutartį (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Akcentuotina, kad atsakovė žinojo (turėjo žinoti) apie turimą įsiskolinimą, nes iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas periodiškai siuntė atsakovei raginimus atsiskaityti, kurie, kaip matyti iš bylos duomenų, buvo įteikti atsakovės tėvams. Kaip teisiškai nereikšmingus teismas vertina atsakovės argumentus dėl gyvenamosios vietos adreso pakeitimo, nes pagal sutarties 3.4 punktą apie gyvenamosios vietos pakeitimą atsakovė privalėjo pranešti ieškovui. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovui neišreiškus pozicijos tęsti su atsakove sutartinius santykius atsakovės nurodytomis sąlygomis, šio atsakovės prašymo tenkinti nėra teisinio pagrindo.
15. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, ieškovui iš atsakovės priteistinas 661,63 Eur negrąžintos paskolos likutis.
16. Ieškovas, kaip minėta, prašo priteisti iš atsakovės 289,67 Eur palūkanų.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).
18. Šiuo atveju šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovui 5 procentų metines palūkanas už naudojimąsi paskolintomis lėšomis (sutarties 1.1.3 punktas). Iš ieškovo pateiktos pažymos duomenų matyti, kad už laikotarpį nuo 2015 m. 2 ketvirčio iki 2023 m. 4 ketvirčio atsakovė pagal sutartį nesumokėjo ieškovui 289,67 Eur palūkanų. Atsakovė prašo taikyti ieškinį senatį ieškinio reikalavimui dėl pelno palūkanų priteisimo.
19. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 10 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o pagal minėto straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas skolininko reikalavimo taikyti ieškinio senatį pagrįstumą, turi patikrinti, (1) koks konkretus ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimui, (2) kada jis prasidėjo ir kada pasibaigė, (3) ar reikalavimas pareikštas po ieškinio senaties termino pasibaigimo, (4) ar nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, (5) taip pat ar nėra prievolė įvykdyta po ieškinio senaties termino pasibaigimo ir ar nėra įstatyme įtvirtinto ribojimo taikyti ieškinio senatį, įskaitant CK 1.133 straipsnyje nustatytą ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-611/2021).
21. Šiuo atveju ieškovo paskaičiuotos palūkanos viršija penkerių metų laikotarpį (palūkanų skaičiavimo pradžia – 2015 m. antras ketvirtis), o atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl pelno palūkanų priteisimo. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė prievolės mokėti palūkanas nėra įvykdžiusi. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės pelno palūkanas tenkintinas iš dalies, t. y. ieškovui iš atsakovės priteistina 132,37 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2020 m. 1 ketvirčio iki 2023 m. 4 ketvirčio, nes ieškovas į teismą kreipėsi 2025 m. vasario 21 d., t. y. 2025 m. 1 ketvirtį.
22. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 68,44 Eur delspinigių. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal sutarties 1.1.4 punktą ir 3.3 punktą už laiku negrąžintą paskolą ar jos dalį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 0,04 proc. delspinigius. Nustatyta, kad atsakovė laiku neįvykdė savo piniginės prievolės ieškovui, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų sutartyje nustatytas netesybas (delspinigius). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės priteistina 68,44 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų, suma.
23. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsakovė nesutinka su šiuo ieškinio reikalavimu ir teigia, kad šiuo atveju netesybų funkciją atlieka ieškovo prašomi priteisti delspinigiai.
24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Teismų praktikos vartojamas „procesinių palūkanų“ terminas nereiškia naujos CK nenustatytos palūkanų rūšies. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė gera valia ir kreditorius dėl to turėjo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat atskleistas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio ryšys, t. y. iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
27. Šie kasacinio teismo pateikti išaiškinimai paneigia atsakovės argumentus esą šiuo atveju, ieškovui prašant priteisti iš atsakovės delspinigius, reikalavimas priteisti iš atsakovės procesines palūkanas neturėtų būti tenkinamas. Procesinės palūkanos ir delspinigiai yra skaičiuojami už skirtingus laikotarpius: delspinigiai – iki kreipimosi į teismą dienos, o procesinės palūkanos – nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl nepriteisus iš atsakovės procesinių palūkanų, ieškovas per visą laikotarpį, kol atgautų įsiskolinimą iš atsakovės, negautų įstatymo jam garantuojamų nuostolių atlyginimo (kompensacinių palūkanų). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (862,44 (661,63 + 132,37 + 68,44) Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
28. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 22 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Byloje iš viso patirta 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 30,64 (22 + 8,64) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
29. Atsakovė prašo išdėstyti ieškiniu prašomų priteisti sumų mokėjimą 2 metams. Prašymą atsakovė grindžia tuo, kad ji neturi asmeninių pajamų, augina tris mokykloje besimokančius vaikus, todėl visos sumos sumokėjimas būtų didelė našta atsakovės šeimai.
30. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal bendrąją taisyklę teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis).
31. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).
32. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Būtent todėl prašymą atidėti, išdėstyti ar kitaip pakeisti teismo sprendimo vykdymą padavusiai šaliai tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia įvykdyti teismo sprendimo, bet ir įrodymus, jog sprendimo įvykdymo dieną jis turės galimybę įvykdyti turtinio pobūdžio sprendimą. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
33. Šiuo atveju, teismo vertinimu, atsakovė neįvykdė pareigos pateikti kuo įmanoma išsamesnius įrodymus, patvirtinančius atsakovės sudėtingą turtinę padėtį. Atsakovė į bylą pateikė duomenis apie jos draustumą valstybiniu socialiniu draudimu laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2017 metų ir išrašą iš savo banko sąskaitos už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki 2025 m. balandžio 3 d. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nedirba aktualiu laikotarpiu (šio sprendimo priėmimo metu), o ne praeityje. Taip pat akcentuotina, kad iš atsakovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė ne kartą pervedinėjo pinigines lėšas į kitą savo turimą banko sąskaitą, pvz., 2023 m. birželio 19 d. pervedė 388 Eur, 2023 m. rugpjūčio 25 d. – 20 Eur, 2023 m. rugsėjo 4 d. – 5 Eur, 2023 m. rugsėjo 6 d. – du kartus po 20 Eur, 2025 m. sausio 18 d. – 30 Eur, 2025 m. vasario 13 d. – 583,80 Eur ir t. t. Išanalizavus banko išrašo duomenis matyti, kad tokie pavedimai buvo atliekami daug kartų, sistemingai, tačiau atsakovė į bylą nepateikė kitos turimos sąskaitos išrašo.
34. Be to, atsakovė teismui nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą. Teismui patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovei su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas ir sodo namas, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Duomenų apie šį nuosavybės teise turimą turtą atsakovė į bylą nepateikė. Taip pat į bylą atsakovė nepateikė jokių duomenų apie jos sutuoktinio gaunamas pajamas, kurios, nesant tą faktą paneigiančių įrodymų, laikomos atsakovės ir jos sutuoktinio bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis).
35. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas vertina, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovė nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį atidėti ir/arba išdėstyti sprendimo vykdymą, o nesant ieškovo sutikimo (valios) išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą, laikytina, jog atsakovės prašymo patenkinimas pažeistų ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, todėl atsakovės prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 284 straipsniu, 441 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei I. S.-Č. dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. S.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybiniam studijų fondui, j. a. k. 191722967, 661,63 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 63 ct) skolos, 132,37 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 37 ct) palūkanų, 68,44 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 44 ct) delspinigių ir 5 (penkių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (862,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitos ieškinio reikalavimų dalies netenkinti.
Priteisti iš atsakovės I. S.-Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 30,64 Eur (trisdešimt eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Atsakovės I. S.-Č. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.