- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- eI1-7425-394/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. K. (toliau – pareiškėjas) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, 3-iame sektoriuje (dabar Pravieniškių 1-as kalėjimas) nuo 2019 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. lapkričio 29 d. Pravieniškių 1-ame kalėjime buvo netinkamai įrengtos dušo patalpos: nebuvo įrengta pertvarų tarp dušų, duryse buvo stebėjimo langelis, per kurį galėdavo stebėti kiti asmenys, todėl prausiantis dušu buvo matomas kitų asmenų ir galimai stebimas, tuo buvo pažeistas jo privatumas. Be to, dušo patalpos buvo neremontuotos, nuo dušo lubų tiesiog ant galvų krito tinkas, dėl to jautė emocinę depresiją, neigiamą poveikį, patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Jeigu Pravieniškių 1-jo kalėjimo pareigūnai būtų veikę taip, kaip reglamentuoja įstatymai, nebūtų pažeistos jo privatumo teisės, nebūtų patyręs psichologinio sukrėtimo, nebūtų pablogėjusi sveikata, savijauta, nekiltų emocinė depresija, neiškiltų kitos problemos. Todėl mano, kad yra visos sąlygos kilti neturtinės žalos atsiradimui. Šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus nurodė, kad į Pravieniškių 1-ąjį sektorių buvo perkeltas 2021 m. kovo 1 d. ir laikomas iki 2021 m. lapkričio 29 d.
2024 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą dėl netinkamai įrengto dušo už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. atsisakyta priimti, kadangi teisme nagrinėjama kita administracinė byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Skundas priimtas nagrinėti už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovei Lietuvos kalėjimų tarnybai apie posėdį pranešta tinkamai, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2021-06-30 laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN – AK ir direktoriaus įsakymais buvo paskirtas gyventi: nuo 2021-03-01 iki 2021-03-30 į trečiojo sektoriaus 3 būrio 7 patalpą paprastojoje grupėje, nuo 2021-03-30 iki 2021-06-10 į antrojo sektoriaus 4 būrio 1 patalpą paprastojoje grupėje, ir nuo 2021-06-10 iki 2021-06-30 – į pirmojo sektoriaus 9 būrio 4 patalpą paprastojoje grupėje. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo nedirbantis.
Atsakovė nurodė, kad Pravieniškių PN-AK trečiajame ir pirmajame sektoriuose dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, nes tokios prievolės kalinimo įstaigai teisės aktai nenumatė. Pertvaros dušinėse Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje buvo įrengtos 2022-10-14, pirmame sektoriuje 2022 m. vasario mėn., tuo tarpu Pravieniškių PN-AK antrajame sektoriuje pertvaros dušinėse buvo įrengtos visuomet, todėl privatumas naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2021-03-30 iki 2021-06-10 buvo užtikrintas. Vertinant laikotarpius, kuomet pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK trečiajame ir pirmajame sektoriuose, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėta aplinkybė pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu 1R-25 (galiojusi redakcija nuo 2021-05-26), 17.5 punktas numatė, kad nuteistieji iš užrakinamų gyvenamųjų patalpų, aukštų išleidžiami: „į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, - kasdien)“, taigi pareiškėjas dušu galėjo naudotis du kartus į savaitę. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl naudojimosi dušu be pertvarų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą.
Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog dušo patalpos nebuvo remontuojamos, nuo lubų krito tinkas. Kalinimo įstaigoje remontai atliekami nuolat pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtų lėšų iš valstybės biudžeto. Nuteistieji nuolatos sugadina įstaigos inventorių, neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus ir pan., todėl visiškai suremontuotose patalpose tenka daryti pakartotinį remontą ir ne visada pavyksta atlikti tiek darbų, kiek buvo suplanuota dėl atsiradusių papildomų išlaidų. Pareiškėjas nepateikė jokių kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, jog nuteistųjų dušo patalpos neatitiktų Lietuvos higienos normos reikalavimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl neremontuotų patalpų ar higienos normų neužtikrinimo.
Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo stoka ar higienos normų neatitikimai dušinėse, nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.
Pareiškėjas, susipažinęs su atsakovės atsiliepimu, pateikė teismui atsikirtimą į atsakovės atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su atsakovės teiginiu, kad antrajame sektoriuje pertvaros dušinėse buvo įrengtos visuomet, tačiau pertvaromis buvo atskirta tik nuo šalia esančių nuteistųjų, o dušo patalpos buvo įrengtos taip, kad priekyje besimaudantys nuteistieji galėjo vienas kitą matyti ir stebėti. Pareiškėjas bausmę atlikinėjo paprastosios grupės sąlygomis, nebuvo rakinamas, galimybę maudytis duše turėjo kiekvieną dieną, o ne du kartus per savaitę. Atlikinėjant bausmę kiekvieną dieną buvo privaloma atidirbti dvi valandas nemokamai, darydavo tvarką kiemeliuose, dažydavo suoliukus ir t. t., taigi po darbo buvo būtina nusiprausti kiekvieną dieną. Sutinka su atsakovės teiginiu, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų niekur nesikreipė, tačiau yra Gruzijos pilietis, silpnai kalba net rusiškai, todėl nereikia įrodinėti, kad gruziniškai susikalbėti su psichologu ar pareigūnais negalės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (laikotarpis, už kurį pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti) buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2021-06-30 pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN – AK pirmajame, antrajame ir trečiajame sektoriuose paprastosios grupės sąlygomis ir buvo paskirtas gyventi nuo 2021-03-01 iki 2021-03-30 į trečiojo sektoriaus 3 būrio 7 patalpą, nuo 2021-03-30 iki 2021-06-10 - į antrojo sektoriaus 4 būrio 1 patalpą ir nuo 2021-06-10 iki 2021-06-30 – į pirmojo sektoriaus 9 būrio 4 patalpą.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bendro naudojimo duše nebuvo jokių pertvarų, tik antrajame sektoriuje dušai pertvaromis atskirti iš šonų, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas prausiantis.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą patvirtino, jog ginčo laikotarpiu trečiajame ir pirmajame sektoriuose dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, tačiau antrajame sektoriuje pertvaros dušinėse buvo įrengtos visuomet.
Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės dušo patalpų įrengimo nereglamentuoja, tik nurodyta, jog gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui).
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, 18 punktas numato, kad į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo, o pagal 28 punktą, prausimosi patalpose esantys daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Teismas, atsižvelgdamas į minėtą LVAT praktiką, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2021-03-30, kai pareiškėjas buvo laikomas trečiajame sektoriuje, ir laikotarpiu nuo 2021-06-10 iki 2021-06-30, kai pareiškėjas buvo laikomas pirmajame sektoriuje, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu (pažeistas Konvencijos 8 str.). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau nustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), teismo vertinimu, visgi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Atsakovės atstovė nurodė, jog Pravieniškių PN-AK antrojo sektoriaus dušo patalpose pertvaros buvo įrengtos visą ginčo laikotarpį, šio teiginio neginčija ir pareiškėjas, bet nurodo, kad dušai pertvaromis buvo atskirti tik iš šonų ir teigia patyręs neturtinę žalą dėl nepakankamo privatumo užtikrinimo, nes buvo matomas priekyje besimaudančių nuteistųjų.
Pažymėtina, jog naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-436-463/2023). Teismo vertinimu, vadovaujantis pirmiau paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, dušo patalpoje įrengtos pertvaros užtikrino pakankamą privatumą juose besiprausiantiems asmenimis, todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2021-03-30 iki 2021-06-10, kai pareiškėjas buvo laikomas antrajame sektoriuje, atmetami kaip nepagrįsti.
Taip pat atmetami kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl neremontuotų dušo patalpų, nes byloje nėra jokių šį pareiškėjo teiginį patvirtinančių įrodymų. Atsakovės atstovė pateikė pažymą Nr. LV-18106, kurioje nurodyta, kad dušų patalpose nuolat atliekami paprastieji remonto darbai ūkio būdu, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu dušinių netikrino. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją dėl dušinių būklės ar jų neatitikimo higienos normų reikalavimams. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokias neigiamas pasekmes, t. y. kokią žalą jam sukėlė nurodytos aplinkybės, tik deklaratyviai konstatavo, jog dušo patalpos neremontuotos, krito tinkas.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojo nuo 2020-01-01 iki 2023-01-01) 17.5. punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176 Taisyklių 17.5. punktas buvo pakeistas ir numatyta, kad į dušą nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien (galiojo nuo 2021-05-26 iki 2023-01-01).
Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atsiliepimą nurodė, jog atliekant bausmę kiekvieną dieną buvo privaloma atidirbti dvi valandas nemokamai, darydavo tvarką kiemeliuose, dažydavo suoliukus ir t. t., bausmę atlikinėjo paprastosios grupės sąlygomis, nebuvo rakinamas, todėl turėjo galimybę maudytis duše kasdien.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo nedirbantis, dušu galėjo naudotis du kartus per savaitę.
Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dušu naudojosi du kartus per savaitę, taigi per laikotarpius nuo 2021-03-01 iki 2021-03-30 ir nuo 2021-06-10 iki 2021-06-30 pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 14 kartų (7 savaitės x 2 kartai).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jautė emocinę depresiją, neigiamą poveikį, patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą.
Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. kovo 20 d. pažyma Nr. RV-22-2873 patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje esančius psichologus dėl patiriamų emocinių išgyvenimų, dvasinių kančių, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė.
Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovę dėl skunde išdėstytų aplinkybių (privatumo neužtikrinimo), taip pat atsižvelgus į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-625-662/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-617-815/2023, 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-627-821/2023), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 150 Eur (vienas šimtas eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.