Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui B. B. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Dalyvaujantys byloje asmenys prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. CPK 441 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Tokiose bylose bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokiu būdu nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą žodinio proceso tvarka prašo nagrinėti bent viena šalis arba teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 441 str. 2 d.). CPK 441 straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 str. 3 d.).

9. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovas teismo posėdyje pareiškė, kad atsisako dalies, t. y. 20 Eur, ieškinio reikalavimų, taip pat nurodė, kad ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos. Atsižvelgiant į tai, kad dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą pateikė tam įgaliojimus turintis asmuo, ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja ir atitinka byloje pateiktus įrodymus, ieškinio reikalavimų dėl 20 Eur dalies atsisakymas priimtinas ir ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

10. Šalims išaiškintina, jog bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

11. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki kadencijos pabaigos 2023 m. balandžio 25 d. buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

13. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2022 kovo 30 d. pirko Shoei VFX-WR už 380 Eur sumą (11 e. b. l.), 2022 m. rugsėjo 27 d. pirko šalmą Shoei VFX-WR už 360 Eur sumą (10 e. b. l.), 2023 m. balandžio 21 d. pirko šalmą Acerbis X-Track B/J2 L už 130 Eur sumą (12 e. b. l.). Į bylą pateikta 2022 m. kovo 31 d. avanso apyskaita, į kurią, be kitų išlaidų, įtraukta 380 Eur suma už motociklo šalmą pagal 2022 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija MOKV Nr. 08023 (15 e. b. l.), 2022 m. rugsėjo 28 d. avanso apyskaita, į kurią įtraukta 360 Eur suma už motociklo šalmą pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija MOKV Nr. 08443 (128 e. b. l.), 2023 m. balandžio 25 d. avanso apyskaita, į kurią įtraukta 130 Eur suma už motociklo šalmą pagal 2023 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą serija MOKV Nr. 08724130 (17 e. b. l).

16. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčo objektu yra 870 Eur piniginė suma, kurią ieškovės teigimu, be teisėto pagrindo gavo atsakovas.

17. Nepagrįsto praturtėjimo ar daikto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 20 punktas).

18. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.

19. CK 6.237 straipsnis nustato aptariamo skyriaus normų taikymo prielaidas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011). Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Vis dėlto, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019 18 punktas). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CK 6.237 straipsnyje vartojama sąvoka „turtas“ turi būti suprantama plačiau, t. y. ne tik kaip daiktai, bet ir kaip turtinės teisės, pinigai, kitokios materialinės vertybės.

20. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

21. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas turtą gavo; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 ir kt.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).

22. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, kad atsakovas pinigines lėšas, kurių bendra suma yra 870 Eur, iš trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gavo. Atsakovas pinigų gavimo fakto neginčija, tačiau nurodo, kad gautos lėšos buvo panaudotos kompensuoti su tarybos nario veikla susijusias išlaidas.

23. Kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta praktika).

24. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. kovo 31 d.) 26 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius; šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente. Analogiška nuostata numatyta ir po 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakcijos 12 straipsnio 2 dalyje.

25. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 (toliau – Reglamentas) ir netekusio galios nuo 2023 m. balandžio 22 d., 6 straipsnio 15 dalyje buvo numatyta, kad Tarybos nariams su jų, kaip Tarybos narių, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai Savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama ne didesnė kaip 300 (trijų šimtų) Eur išmoka, už kurią atsiskaitoma vieną kartą per ketvirtį; išmoka gali būti naudojama, be kita ko, Tarybos nario veiklai naudojamų transporto priemonių nuomai, eksploatavimui (degalams, tepalams ir kt.), techninei priežiūrai, remontui, plovimui ir valymui, draudimui (neviršijant Tarybos nario kadencijos laiko), statymui ir (ar) saugojimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietui įsigyti ir kitoms transporto paslaugoms (Reglamento 6 str. 15 d. 4 p.).

26. Reglamentas taip pat numato, kad Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito asignavimų administratoriui už kiekvieną ketvirtį, pateikdamas ketvirčio išmokų apyskaitą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 7 dienos (Reglamento 6 str. 15 d. 3 pastraipa); kartu su ketvirčio išmokų apyskaita asignavimų administratoriui pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams (Reglamento 6 str. 15 d. 6 pastraipa). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

27. Teismas įvertinęs bylos duomenis konstatuoja, kad atsakovas jo nurodytoms aplinkybėms apie motociklo šalmų (ar motociklo) naudojimą tarybos nario veiklai patvirtinti įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas turėjo visas galimybes pateikti įrodymus atsikirtimų pagrindu savo argumentams pagrįsti, tačiau to nepadarė. Atsakovas savo teiginių nepagrindė leistinais įrodymais, t. y. neįrodė, ne tik to, kad motociklas, bet ir kad įgyti 3 motociklo šalmai buvo naudojami atsakovo kaip tarybos nario veiklai.

28. Atsakovas taip pat teigia, kad kartais į savivaldybės tarybos posėdžius atvykdavo motociklu, kurio eksploatavimui būtinas šalmas. Teismas pažymi, kad vien tarybos nario statusas savaime nesuteikia teisės motociklo šalmų įsigijimo vertinti kaip išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla. Pažymėtina, kad iš esmės be paties atsakovo atstovo aiškinimo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad motociklą atsakovas naudojo tarybos nario, o ne asmeninei laisvalaikio ar kitai visuomeninei veiklai.

29. Kaip jau minėta, atsakovas kaip tarybos nario veiklai naudojamą transporto priemonę buvo nurodęs automobilį. Aplinkybė, kad atsakovas tam tikru laikotarpiu buvo nusipirkęs parkavimo abonementą motociklui nei patvirtina, nei paneigia atsakovo nurodytų aplinkybių apie motociklo naudojimą būtent tarybos nario veiklai. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas turi motociklą ir motociklu naudojasi. Vis dėl to pažymėtina, kad ne bet koks turimos transporto priemonės naudojimas kvalifikuotinas kaip naudojimas tarybos nario veiklai. Kita vertus, net jei ir būtų padaryta išvada dėl to, kad atsakovas motociklą naudojo ir tarybos nario veiklai, trijų motociklo šalmų įsigijimo kompensavimas per tokį trumpą laikotarpį objektyviai nebūtų pateisinamas.

30. Teismo posėdyje liudytojomis apklaustos A. B. ir G.S., dirbančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, iš esmės patvirtino atsakovo teiginius, jog atsakovo patirtų išlaidų motociklo šalmams įgyti kaip su tarybos nario veikla susijusių išlaidų kompensavimas vyko su išankstiniu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų skyriaus pritarimu. Vis dėlto, toks išankstinis suderinimas nereiškia, kad atsakovo patirtos išlaidos perkant tris motociklo šalmus yra išlaidos, susijusios su tarybos nario veikla. Kaip nurodo šalys, atsakovas yra motociklininkas. Atsakovas neneigė, jog motociklą naudoja nuolatos, t. y. ir kasdieniame socialiniame, asmeniniame gyvenime.

31. Teismas pažymi, kad šalių tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodomi argumentai apie degalų įsigijimą (t. y. ar degalai buvo pilami į transporto priemonės baką ar į atsakovo atsivežtus bakus ir vėliau perpilami) teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl galimai nepagrįstai išmokėtų lėšų kompensuojant kuro išlaidas, o aplinkybė, ar į kokią talpą atsakovas pila degalus nei įrodo, nei paneigia motociklo naudojimo tarybos nariai veiklai.

32. Vien ta aplinkybė, kad trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už išmokų tarybos narių veiklos išlaidų kompensavimą, pernelyg laisvai traktuoja teisės aktus, savaime nereiškia, kad atsakovui 870 Eur suma už trijų motociklo šalmų įsigijimą buvo išmokėta pagrįstai. Dar daugiau, tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl pernelyg laisvo teisės aktų interpretavimo nepagrįstai išmokėjo pinigines sumas, neatleidžia atsakovo nuo pareigos šias nepagrįstai gautas sumas grąžinti, o prokurorui – ginti viešąjį interesą ir reikalauti, kad tokios nepagrįstai išmokėtos lėšos būtų grąžintos į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog B. B. kaip tarybos nario kadencijos metu iš jo nebuvo pareikalauta grąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, kaip tai numatyta Reglamento 6 straipsnio 15 dalies aštuntoje ir devintoje pastraipoje, nereiškia, jog išmokos buvo išmokėtos pagrįsta ar kad savivaldybės administracija praranda teisę į tokių nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimą.

33. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos konstatuoti, kad atsakovas 870 Eur sumą įgijo be teisinio pagrindo. Kaip jau minėta, atsakovui buvo išmokėta 870 Eur suma. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose numatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti, nesinaudoti ir neleisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, išskyrus įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytas išimtis. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai 3 motociklo šalmų įsigijimą kvalifikavo kaip tarybos nario veiklai patirtas išlaidas. Paaiškėjus šiai aplinkybei, darytina išvada, kad atsakovas be pagrindo įgijo 870 Eur sumą, kurią turi grąžinti. Byloje pateikti įrodymai ir faktinių aplinkybių visuma suteikia pagrindą teismui konstatuoti, jog atsakovas prašoma priteisti suma praturtėjo, o pinigų gavimas nėra pateisinamas nei įstatymu, nei konkrečiu aktu, nei sandoriu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl be pagrindo įgytų 870 Eur lėšų priteisimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai tenkintas (CK 6.237 str.).

34. Ieškovas prašo iš atsakovo taip pat priteisti 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

35. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bendroji norma, nustatanti palūkanų už pinigines prievoles dydį, yra įtvirtinta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 870 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

36. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

37. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tenkinus ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, todėl žyminis mokestis (22 Eur ) priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 82 str., 96 str. 1 d.). Teismas šioje byloje patyrė 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, ieškinį tenkinus, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 92 str., 96 str. 2 d.). Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 37,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Priimti ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo dalies priteisti 20 Eur ir šią bylos dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad bylos dalį nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Likusią ieškinio reikalavimų dalį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo B. B., a. k. (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, naudai 870 Eur (aštuoni šimtai septyniasdešimt eurų) nepagrįstai gautų lėšų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (870 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo B. B., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 37,86 Eur (trisdešimt septyni eurai aštuoniasdešimt šeši centai) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti, kad į valstybės biudžetą priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų valstybės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.