Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Z. patikslintą ieškinį atsakovui L. J. dėl skolos pagal vekselį ir palūkanų pagal įstatymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės reikalavimas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo. Šalims nekeliant ginčo dėl kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, plačiau dėl jos nepasisakytina. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies.

15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

16. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

18. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016 31).

19. Nagrinėjamoje byloje atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Advokato pagalbai apmokėti patirtas išlaidas atsakovė įrodinėjo su advokatu R. N. 2018 m. rugsėjo 7 d. sudaryta atstovavimo sutartimi (b. t. I; b. l. 36). 2018 m. spalio 9 d. R. N. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, jog už pradinį bylos etapą atsakovė sumokėjo 500,00 Eur už konsultacijos suteikimą, susipažinimą su klientės pateiktais dokumentais, bylos medžiaga, teismų praktikos aktualiu klausimu analizę, pasirengimą parengiamajam teismo posėdžiui. Kartu su 2018 m. spalio 9 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikta 2018 m. rugsėjo 11 d. R. N. banko sąskaitos išrašo kopija, kurioje nurodytos 500,00 Eur įplaukos už teisines paslaugas (Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. t. I; b. l. 51–52). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. vasario 5 d. sprendimu ieškovo prašymą dėl reikalavimo atsisakymo dėl E. J. priėmė ir civilinę bylą Nr. e2-346-838/2019 E. J. nutraukė. Minėtu sprendimu pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad šioje byloje atsiliepimą 2018 m. rugpjūčio 1 d. surašė ir pasirašė bei pateikė pati atsakovė, ir tai patvirtina 2018 m. rugsėjo 7 d. sudaryta atstovavimo sutartis su advokatu R. N.. Ieškovas, gavęs E. J. atsiliepimą, kuriame buvo nurodyta apie sudarytą tarp atsakovų vedybinę (povedybinę) sutartį, patikslino ieškinį, nurodydamas atsakovu tik L. J., pripažino, kad ieškovas elgėsi rūpestingai ir apdairiai, todėl nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovei nepriteistinos. Apeliantė savo nesutikimą su tokiu teismo sprendimu grindžia tuo, jog kai ji nepagrįstai buvo patraukta atsakove, ieškovas laiku neatsiimdamas ieškinio elgėsi netinkamai, dėl to atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidų.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2018 m. liepos 13 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų L. J. ir E. J. 15 000,00 Eur dydžio skolą pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. vekselį, 577,39 Eur palūkanų pagal įstatymą sumą už uždelsimą apmokėti 2017 m. rugsėjo 5 d. vekselį nuo 2017 m. spalio 6 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo prašomos priteisti bendros skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. rugpjūčio 2 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį (b. t. I; b. l. 21–22), kuriuo prašė atmesti ieškovo prašymą dėl atsakovės pripažinimo solidaria bendraskole ir skolos priteisimo, nurodė, jog byla nebus vedama per advokatą. Nurodė, jog su L. J. 2017 m. sausio 10 d. yra sudarę vedybų (povedybinę) sutartį, todėl prieštarauja byloje būti įtraukta kaip atsakovė. Atsiliepimas ieškovo atstovui buvo išsiųstas 2018 m. rugpjūčio 2 d. (b. t. I; b. l. 28). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi 2018 m. spalio 11 d. 10 val. 30 min. paskyrė parengiamąjį teismo posėdį civilinėje byloje. 2018 m. rugsėjo 10 d. gautas atsakovės atstovo R. N. prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos suteikimo. Kartu su prašymu pateikta 2018 m. rugsėjo 7 d. atstovavimo sutarties kopija (b. t. I; b. l. 38–39).

21. 2018 m. spalio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas ieškovo E. Z. pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo atsakovei E. J. (b. t. I; b. l. 47–48). Ieškovas klausimą dėl atsakovės E. J. pašalinimo iš proceso prašo išspręsti skubos tvarka iki 2018 m. spalio 11 d. paskirto teismo posėdžio, kad būtų išvengta bylinėjimosi išlaidų susidarymo. 2018 m. spalio 9 d. teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriuo prašė tik iš atsakovo L. J. priteisti 15 000,00 Eur dydžio skolą pagal 2017 m. rugsėjo 5 d. vekselį, 577,39 Eur palūkanų pagal įstatymą sumą už uždelsimą apmokėti 2017 m. rugsėjo 5 d. vekselį nuo 2017 m. spalio 6 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo prašomos priteisti bendros skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. spalio 9 d. atsakovės atstovo advokato R. N. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, jog už pradinį bylos etapą atsakovė sumokėjo 500,00 Eur (t. y. už klientės konsultacijas, susipažinimą su klientės pateiktais dokumentais, susipažinimą su bylos medžiaga, teismų praktikos aktualiu klausimu analizę, pasirengimą parengiamajam teismo posėdžiui (b. t. I; b. l. 51)). 2018 m. spalio 10 d. atsakovės atstovas advokatas R. N. pranešime nurodė, jog atsakovė negali išreikšti sutikimo dėl ieškinio atsiėmimo, nes toks pareiškimas iš ieškovo teisme nėra gautas. Teismo prašė spręsti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos dalį prieš atsakovę nutraukti bei priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. t. I; b. l. 61).

22. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2018 m. spalio 11 d. 10 val. 35 min. įvyko parengiamasis teismo posėdis civilinėje byloje pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovams L. J. ir E. J., dėl skolos pagal vekselį ir palūkanų pagal įstatymą priteisimo, posėdžio trukmė 00.05.31 val. Parengiamojo teismo posėdžio metu (00.02.22 val.) ieškovo atstovei advokatei patvirtinus, jog dėl atsakovės ieškovas atsisako nuo ieškinio, atsakovės atstovas R. N. iš civilinės bylos nagrinėjimo pasitraukė.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors bylos dalis baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, tačiau byloje susiklosčiusi procesinė situacija tarp ieškovo ir atsakovės savo esme reiškia bylos išsprendimą atsakovės naudai. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl E. J. iš ieškovo priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys, atsižvelgiama į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad šioje byloje atsiliepimą 2018 m. rugpjūčio 1 d. surašė ir pasirašė bei pateikė pati atsakovė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovei nepriteistinos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas elgėsi rūpestingai ir apdairiai, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pareikšdamas ieškinį abiem sutuoktiniams solidariai ir gavęs E. J. atsiliepimą, kuriame buvo nurodyta apie sudarytą tarp atsakovų vedybinę (povedybinę) sutartį, patikslino ieškinį, nurodydamas atsakovu tik L. J..

25. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, jog ieškovo procesinis elgesys laikytinas tinkamu, reikšdamas pradinį ieškinį dėl skolos priteisimo iš L. J. ir E. J., jis nežinojo ir neprivalėjo žinoti apie sutuoktinių sudarytą povedybinę sutartį. Iš atsiliepimo turinio sužinojęs apie tokios povedybinės sutarties egzistavimą, ieškovas patikslino ieškinį ir iš proceso pašalino apeliantę E. J..

26. Byloje nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos m. pirmajame notarų biure patvirtintas paprastasis vekselis Nr. (duomenys neskelbtini), vekselio davėjas – L. J. (b. t. I; b. l. 5). 2017 m. sausio 10 d. vedybų (povedybinės) sutarties, sudarytos tarp L. J. ir E. J., 2.2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sutuoktiniai susitaria, jog vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos prievolės (pagal paskolas ir kredito sutartis, vekselius ir kt.), kurios buvo įgytos po šios sutarties pasirašymo vieno iš Sutuoktinių vardu, yra asmeninės. Vieno iš sutuoktinių prisiimta prievolė po šios sutarties pasirašymo be kito sutuoktinio sutikimo yra to sutuoktinio asmeninė prievolė (b. t. I; b. l. 23–27). Pažymėtina, jog ieškovas paduodamas ieškinį ir solidariaisiais atsakovais patraukdamas abu sutuoktinius, o ne tik vekselį išdavusį L. J. nepateikė jokio rašytinio E. J. sutikimo dėl vekselio išdavimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, jog ieškovas paduodamas ieškinį turėjo pasitikrinti viešą registrą, ar L. J. ir E. J. nėra sudarę Vedybinės (povedybinės) sutarties. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą kad ieškovas nebuvo pakankamai atidus kreipdamasis į teismą ir bendraatsake patraukdamas E. J..

27. Kaip jau nustatyta, 2018 m. rugpjūčio 2 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuris ieškovo atstovui buvo išsiųstas 2018 m. rugpjūčio 2 d. 2018 m. spalio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas ieškovo E. Z. pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo dėl atsakovės E. J.. 2018 m. spalio 9 d. teisme gautas ieškovas patikslintas ieškinys, kuriame atsakovu įtrauktas tik L. J.. Kaip minėta, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2018 m. spalio 11 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovams L. J. ir E. J. atsakovei atstovavo advokatas R. N..

28. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo reikalavimo atsakovei atsisakymą lėmė byloje paaiškėjusi faktinė aplinkybė, kad atsakovė nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, šalis. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme lėmė ieškinio, kurio vėliau ieškovas atsisakė, jai pareiškimas ir atsakovei iškilusi pareiga dalyvauti bylos procese. Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, jog, atsakovė E. J. patyrė bylinėjimosi išlaidas, ieškovui pareiškus pradinį ieškinį dėl skolos priteisimo L. J. ir E. J.. Byloje susiklosčiusi procesinė situacija lėmė tai, kad atsakovė, nors ir pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nėra šio materialinio teisinio santykio šalis, ir gavusi informaciją apie byloje paskirtą parengiamojo teismo posėdžio datą buvo priversta samdyti advokatą ir patirti išlaidas. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog jos susidarė ne dėl atsakovės kaltės.

29. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

30. Apeliantė prašė priteisti 500,00 Eur sumą, kurią sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Byloje nustatyta, jog atsiliepimą į ieškovo pareikštą pradinį ieškinį 2018 m. rugpjūčio 1 d. surašė ir pasirašė bei pateikė pati E. J., tai patvirtina 2018 m. rugsėjo 7 d. sudaryta atstovavimo sutartis su advokatu R. N.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės atstovas šioje byloje yra parengęs vieną procesinį dokumentą, teikė klientei konsultacijas bei atsakovei atstovavo parengiamajame teismo posėdyje. Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.19 punkte nurodyta, jog maksimalus advokato užmokesčio koeficientas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą yra 01; 8.17 punkte nurodyta, kad už kitų, nei nurodyta rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą taikomas koeficientas 0,1. Rekomendacijų 8.20 punkte nurodyta, jog už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą yra 0,1.

31. Pagal Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Iš byloje esančios medžiagos banko pavedimo išrašo kopijos matyti, jog 2018 m. rugsėjo 11 d. apmokėtos atstovavimo paslaugos, taigi vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis skaičiuojamas pagal 2018 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris šalies ūkyje sudarė 895,20 Eur. Kadangi atsakovės atstovas su prašymu nepateikė patirtų išlaidų išklotinės, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad teisinės paslaugos realiai buvo suteiktos, advokatas buvo atvykęs į parengiamąjį teismo posėdį, taip pat pateikė pareiškimą teismui), todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teisinga būtų atlyginti už vieną valandą dalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje, vieną valandą teisinių konsultacijų ir vieno procesinio dokumento (2018 m. spalio 10 d. pranešimo) paruošimą. Todėl vadovaujantis CPK 93 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu ir remiantis protingumo, proporcingumo principais, atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes atsakovei iš ieškovo priteistina 268,59 Eur (895,20 x 0,1 x 3) bylinėjimosi išlaidų.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 93 straipsnį, 94 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnį, nepagrįstai atsakovei nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir klausimas išspręstas iš esmės, priteistina atsakovei iš ieškovo 268,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

33. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad dėl netinkamo procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, aiškinimo ir taikymo yra pagrindas panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovės prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas ir šį klausimą išspręsti iš esmės, priteisiant atsakovei iš ieškovo 268,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, proporcingai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

36. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas mokėjimo nurodymas apie sumokėtą 15,00 Eur žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą. Žyminis mokestis grąžintinas apeliantei, kadangi apeliaciniu skundu buvo skundžiama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir tai nėra materialusis reikalavimas, todėl nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

37. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme iš priešingos šalies priteistinos proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai (CPK 93, 98 straipsnis). Ieškovas pateikė teismui duomenis, pagrindžiančius, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas patyrė 200,00 Eur dydžio išlaidas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015-03-20) 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą numatytas maksimalus dydis – 1,3. Atsižvelgiant į tai, už atsiliepimą į apeliacinį skundą prašomas priteisti 200,00 Eur išlaidų dydis nėra per didelis, įvertinus, jog buvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

38. Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad buvo patenkinti 54 procentai atsakovės pareikštų reikalavimų (268,59 x 100 / 500). Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad teismas patenkino 46 proc. ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 92,00 Eur (200,00 Eur × 46 proc.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei E. J. nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Priteisti atsakovei E. J. iš ieškovo E. Z. 268,59 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus, 59 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakove E. J. 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. vasario 6 d., įmokos kodas 5660.

Priteisti ieškovui E. Z. iš atsakovės E. J. 92,00 Eur (devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.