- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-933-262/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34359-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- A. D., D. S.
- Ieškovas
- L. N.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą ir atsakovės D. S. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovams D. S. ir A. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir vienašalės restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. gruodžio 20 d. atsakovų D. S. ir A. D. pasirašytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį dėl automobilio Mersedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo, taikyti vienašalę restituciją - grąžinti automobilį atsakovei D. S..
Ieškinio reikalavimai grindžiami CK 6.66, 6.222 str. nuostatomis, kadangi buvo pažeisti ieškovės (kreditorės) interesai.
Šalies argumentai
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nėra nei vienos sąlygos taikyti actio Pauliana.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: pripažinta negaliojančia atsakovų D. S. ir A. D. 2011 m. gruodžio 20 d. pasirašyta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis - dėl automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) pardavimo A. D.; taikyta vienašalė restitucija - automobilis Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) grąžintas D. S.; iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis priteistos bylinėjimosi išlaidos 600 Lt žyminio mokesčio ir 1 500 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti, viso 2 100 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteista 277 Lt žyminio mokesčio ir 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 297 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu, remiantis paaiškinimais teisme bei pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad yra visos sąlygos, numatytos įstatymo ir būtinos pirkimo - pardavimo sutarties nuginčijimui, tai yra ieškovė (kreditorė) turi neabejotiną, galiojančią ir neginčijamą reikalavimo teisę į skolininkę (atsakovę D. S.), nepasibaigęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, atsakovė D. S. neprivalėjo sudaryti automobilio pirkimo - pardavimo sandorio, ji buvo nesąžininga, kadangi žinojo (privalėjo žinoti), kad sudaromas sandoris pažeis kreditorės teises, o ir trečiasis asmuo, sudaręs su skolininke dvišalį sandorį (A. D.), tai pat laikytinas nesąžiningu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jog teismas nepagrįstai pripažino, jog neįsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtina neabejotiną ir galiojančią ieškovės reikalavimo teisę, nes ieškovė privalėjo įrodyti, kad jos reikalavimo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių D. S. mokumo sumažėjimą, pardavus automobilį, D. S. gavo rinkos kainą atitinkančią automobilio pardavimo kainą, o D. S. mokumas sumažėjo ištuokos byloje perdalinus turtą. Ieškovė turėjo visas galimybes sužinoti apie apelianto ir D. S. sudarytą sandorį ir jį ginčyti per 1 metus nuo jo sudarymo. Terminas ginčyti sandorį skaičiuotinas nuo 2011 12 20. teismas nepagrindė argumento, kad D. S. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Atsakovai taip pat nurodė, kad sandorio šalies nesąžiningumo konstatavimui nėra LAT nustatytų sąlygų.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantai nepagrįstai tvirtina, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę D. S., ne ši teisė atsirado kai buvo sudaryta 2008 05 14 automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kuria parduotas vogtas automobilis. Atsakovė, žinodama apie iš jos priteistą skolą (ginčijamas sandoris - 2011 12 20, teismo sprendimas - 2011 11 28) ir perleidusi automobilį atsakovui po teismo sprendimo priėmimo, sąmoningai sumažino savo mokumą ir tuo pažeidė ieškovės teises. Apie tai, kad atsakovė nebeturi ginčo automobilio ieškovei tapo žinoma tik teismo sprendimo vykdymo eigoje, kai, antstolio buvo pasiteirauta apie išieškojimo iš šio turto galimybes. Atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamos sutarties, nes neegzistuoja jokie atsakovams privalomai vykdytini reikalavimai (teismų sprendimai, kitokie įpareigojimai) dėl sandorio sudarymo. Tiek iš šios bylos, tiek iš kitų bylų matyti, jog abu atsakovai buvo nesąžiningi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Atsakovai nurodo, kad nėra nei vienos sąlygos taikyti actio Pauliana (CK 6.66 str.). Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka, nes iš visų bylos aplinkybių matyti, jog yra visos sąlygos actio Pauliana taikymui.
Atsakovai teigia, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę D. S. yra kildinama ne iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 11 28 dienos teismo sprendimo, o iš 2008 05 14 dienos automobilio pirkimo - pardavimo sutarties, kuria ieškovei buvo parduotas vogtas automobilis, registruotas kaip D. S. bei M. A. bendroji jungtinė nuosavybė. Būtent iš šios sutarties netinkamo vykdymo ieškovei ir atsirado reikalavimo teisė į D. S. bei M. A., o pastariesiems prievolė atlyginti nuostolius, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 11 28 dienos sprendimu tik konstatavo tokią solidarią prievolę ir nuostolius iš atsakovės 2008 05 14 dienos pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu priteisė, o naujos reikalavimo teisės nesukūrė. Aplinkybė, kad šis teismo sprendimas ginčijamo sandorio (tarp D. S. ir A. D.) sudarymo metu buvo priimtas, bet nebuvo įsiteisėjęs ieškovės reikalavimo teisės atsiradimo momento neperkelia į sprendimo įsiteisėjimo dieną, nes tokia reikalavimo teisė atsirado ne iš teismo sprendimo, o ieškovei tapus žinoma apie vogto automobilio pardavimą.
Atsakovai nurodo, kad D. S. mokumas sumažėjo ištuokos byloje perdalinus turtą. CK 6.66 str. 1 d. pateiktas sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus: a) jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; b) skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; c) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šiuo atveju atsakovė D. S., perleisdama automobilį, sumažino savo mokumą ir dėl to nebus galimybės visų ieškovės naudai priteistų sumų išieškojimui. Iš D. S. ir M. A. santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties matyti, bendrą šių asmenų turtą iki padalinimo sudarė (duomenys neskelbtini) ir kelios transporto priemonės, įskaitant ir ginčo automobilį. Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 40 900 Lt ir šiuo metu tai yra vienintelis turtas, iš kurio atliekamas išieškojimas, o transporto priemonių buvimo vieta nėra žinoma. Pažymėtina, kad be skolos ieškovei, kuri su teismų priteistomis procesinėmis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis ieškinio pateikimo dieną buvo 95 946,10 Lt, M. A. ir D. S. turi ir kitų kreditorių - D. S. - 45 000 Lt skolą M. B., M. A. - skolą O. T., taip pat išlaikymo įsiskolinimą B. A., D. A.. Taigi, iš turimo vienintelio žemės sklypo visiems kreditoriams skolos padengtos nebus. Tai, kad D. S. gavo rinkos kainą atitinkančią automobilio pardavimo kainą nepaneigia ieškovės teisių pažeidimo, kadangi šių lėšų išieškojimo galimybės ieškovė neturi, be to, po tokio sandorio nebeliko ir turto. Taigi, Santuokos nutraukimo byloje patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovės D. S. mokumas nesumažėjo, o tik buvo nustatyta sutuoktinių dalis bendrame turte. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad atsakovė D. S., žinodama apie iš jos priteistą skolą (ginčijamas sandoris - 2011 12 20, teismo sprendimas - 2011 11 28) ir perleidusi automobilį atsakovui A. D. po teismo sprendimo priėmimo, sąmoningai sumažino savo mokumą ir tuo pažeidė ieškovės teises.
Apeliantų teigimu, terminas ginčyti sandorį skaičiuotinas nuo 2011 12 20. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka.
CK 6.66 str. 3 d. numato, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę reikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
Apie tai, kad atsakovė D. S. nevaldo nuosavybės teise automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) ieškovei tapo žinoma tik teismo sprendimo vykdymo eigoje, kai, antstolio buvo pasiteirauta apie išieškojimo iš šio turto galimybes ir gavus 2013 03 29 atsakymą bei VĮ Regitra 2013 04 26 d. atsakymą su pirkimo - pardavimo sutartimi. Iki to laiko ieškovei negalėjo kilti abejonių, kad atsakovė D. S. nebeturi ginčo automobilio, nes santuokos nutraukimo (bylos Nr. 2-5114-827/2013) tarp dalintino turto nurodytas ir ginčo automobilis. Dėl šių priežasčių yra pagrindas pripažinti, kad sužinojimo apie sudarytą sandorį laikas - 2013 04 26, kai iš VĮ Regitra gautas išsamus atsakymas apie turto perleidimą bei pati ginčijama turto pardavimo sutartis. Taigi, terminas reikšti ieškinį dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu nėra praleistas. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog ieškovei apie ginčijamą sandorį buvo žinoma anksčiau.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrindė argumento, kad D. S. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovai privalėjo sudaryti ginčijamą sutartį, nes neegzistuoja jokie atsakovams privalomai vykdytini reikalavimai (teismų sprendimai, kitokie įpareigojimai) dėl sandorio sudarymo, priešingai, iš to, kad ginčijamas sandoris sudarytas praėjus tik 22 dienoms po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo c.b. Nr. 2-9298-790/2011 priėmimo, darytina išvada, kad tokiu sandoriu buvo siekiama išvengti galimo išieškojimo iš šio turto.
Apeliantai teigia, kad sandorio šalies nesąžiningumo konstatavimui nėra LAT nustatytų sąlygų. Pažymėtina, tam kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis. Asmens sąžiningumas teisėje yra vertinamas pagal tai, ar asmuo ką nors žinojo arba turėjo žinoti. Atsakovė D. S. dar iki automobilio pardavimo žinojo apie savo vykdytiną prievolę ieškovei, kurią Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 11 28 d. sprendimu tik patvirtino, be to ir santuokos nutraukimo byloje procesas atnaujintas pagal L. N. pareiškimą, pagrįstą kreditoriniais reikalavimais D. S.. Kaip minėta, ginčijamas sandoris sudarytas praėjus 22 dienoms, t. y. iš karto po Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 11 28 d. Sprendimo. Ši aplinkybė akivaizdžiai parodo atsakovės D. S. nesąžiningumą - turtas perleistas siekiant išvengti išieškojimo iš šio turto. Nėra įrodymų, kad bent dalis lėšų, gautų iš šio automobilio pardavimo buvo skirta atsiskaitymui su ieškove.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ir atsakovas A. D. sudarydamas ginčijamą sandorį buvo nesąžiningas. Iš į bylą pateiktos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad A. D. kaip liudytojas yra dalyvavęs civilinėje byloje Nr. 2-6251-790/2012, kurioje D. S. buvo skolininkė, t. y. jam neabejotinai buvo žinoma apie D. S. teisines bei finansines problemas, juolab, kad minimoje byloje A. D. buvo įvardijamas kaip asmuo, kurio vardu buvo registruotas D. S. konkuruojantis su UAB „JG reklamos dovanos“ verslas, kas rodo, kad A. D. buvo pažįstamas su D. S. iki ginčijamo sandorio sudarymo. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad abu atsakovai buvo nesąžiningi.
Iš to, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šios ir kitų su šia byla susijusių bylų aplinkybes, teisingai taikė CK 6.66 str. ir atitinkamą teismų praktiką, todėl tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.