- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-822-619/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34359-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- A. D., D. S.
- Ieškovas
- L. N.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovams D. S. ir A. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. N. teismu pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu D. S. ir A. D. 2011 m. gruodžio 20 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sandorį dėl automobilio Mercedes Benz CLK, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo bei vienašalės restitucijos taikymo - automobilio grąžinimo pardavėjai.
Ieškovės L. N. reikalavimų užtikrinimui Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu ir nutarė atlikti įrašą viešame registre VĮ Regitra dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo - uždraudė atsakovui A. D. perleisti nuosavybės teisę į automobilį Mercedes Benz CLK, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Atsakovo A. D. atstovas advokatas M. S. 2014 m. vasario 3 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti ieškovę pateikti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 20 300 Lt sumai tvarka. Nurodė, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidė atsakovo konstitucines teises. Atsakovas A. D. laisvai disponuodamas nuosavybės teisėmis 2013 m. birželio 5 d. automobilį Mercedes Benz CLK, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), perdavė įmonei UAB „Patikimi automobiliai“ pardavimui. Teigia, kad iki šios dienos automobilis neparduotas ir vykdant 2014 m. sausio 6 d. nutartį, nebegali būti parduodamas. Automobilio pardavimo kaina buvo 20372 Lt (5900 eurų). Nurodo, kad bylos nagrinėjimas gali tęstis ilgą laiką, automobilio kaina mažėja. Nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas yra viena iš priemonių, užtikrinančių skolininko ir kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, t.y. tokiu būdu įgyvendinamas proporcingumo principas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovo A. D. atstovo advokato M. S. prašymas dėl įpareigojimo užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, atmestas. Teismas nurodė, kad atsakovas pagrįsdamas savo prašymą pateikė teismui UAB „Patikimi automobiliai“ 2014 m. sausio 15 d. pažymą apie tai, kad atsakovas perdavė ginčo automobilį UAB „Patikimi automobiliai“ pardavimui. Konstatavo, kad byloje dalyvaujančių asmenų kilęs ginčas yra neatsiejamai susijęs su automobiliu Mercedes Benz CLK, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o atsakovas nepateikė duomenų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl galimų automobilio nuvertėjimo nuostolių atsiradimo. Automobilio nuvertėjimas buvo grindžiamas tik skelbime nurodyta automobilio pardavimo kaina ir siejamas su ilga proceso trukme, kuri teismo nuomone, hipotetinė ir negali būti prognozuojama objektyviai. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negali parduoti ginčo automobilio. Taip pat atsakovas neįrodė, kokių pajamų jis gali tikėtis rinkos sąlygomis (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad CPK numatyta galimybė užtikrinti atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimą, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t.y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad dėl nustatytų apribojimų jis patiria nuostolių, todėl teismas negali šių jo argumentų laikyti pagrindu taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą. Be to, atsakovas savo pažeistas teises gali ginti teisme, reikšdamas savarankiškus materialinius reikalavimus ieškovei (CPK 146 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas A. D. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamąją teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – jo prašymą tenkinti, pareikalauti, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 20 300 Lt sumai. Nurodo, kad teismas buvo akivaizdžiai šališkas ir pažeidė skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą, proporcingumo principus. Nurodo, kad automobilis Mercedes Benz CLK, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsakovui tapo nereikalingas ir jis nusprendė jį parduoti. Atsakovas už parduotą automobilį tikisi gauti 20 372 Lt (5900 Eur). Teismui uždraudus parduoti šį automobilį, atsakovas negaus pajamų, kurias būtų gavęs už parduotą automobilį. Todėl teismo išvada, kad pajamų negavimas, yra niekaip nesisijęs su atsakovo nuostoliais, yra visiškai neteisinga ir nepagrįsta. Apelianto teigimu, teismas netenkindamas prašymo, tuo pačiu pripažino, kad nuostolių atlyginimas negali būti apsunkinamas t.y. ieškovė materialiai pajėgi atlyginti galimus atsakovo nuostolius. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, kad jinai neturi visiškai jokio turto, jokio darbo, jokių pajamų ir turi sąskaitoje vieną 1 Lt. Apelianto manymu, šios teismo išvados prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir galiojantiems logikos dėsniams. Apeliantas teigia, jog teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė, kad jis negali parduoti automobilio, kurį teismas uždraudė parduoti. Tačiau atsakovas neįrodinėjo šios aplinkybės, nes atsakovas puikiai supranta, kad teismui uždraudus jam parduoti automobilį, jis jo negali parduoti. Apelianto teigimu, jis pateikė teismui automobilio pardavimo skelbimą, kuriame nurodoma, kad jis ketina automobilį parduoti už 20 372 Lt (5900 Eur.). Natūralu, kad tokių pajamų ir tikėjosi atsakovas, tačiau pirmos instancijos teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kokių jis tikisi pajamų. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad apelianto prašymas nebuvo tinkamai pagrįstas ir neįrodytas galimų nuostolių dydis. Apelianto teigimu, minėtos pirmos instancijos teismo išvados prasilenkia su formuojama teismų praktika dėl CPK 146 straipsnio taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 2-427/2007, 2008 m. birželio 5 d. nutartis Nr. 2/402/2008). Apeliantas pabrėžia, kad patenkinus atsakovo prašymą, ginčo šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimą liktų tokia pati, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą teisme. Atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas yra viena iš priemonių, užtikrinančių skolininko ir kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, t.y. tokiu būdu įgyvendinamas proporcingumo principas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. N. prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantas neįrodė priežastinio ryšio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių atsiradimo ateityje, t.y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais, įvertinti tikimybę, jog netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Apelianto nuostoliai turi būti realiai prognozuojami, o apeliantas rėmėsi aplinkybe, kad jis negali parduoti automobilio dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl to patiria nuostolius, kurių dydis lygus neparduoto automobilio kainai. Pateiktame teismui prašyme apeliantas įrodinėdamas automobilio vertės kritimą, neįrodinėjo automobilio nuvertėjimo dydžio. Remiantis apelianto argumentais išeitų taip, kad per visą bylos nagrinėjimą automobilis visiškai nuvertėtų ir jo nuostoliai sudarytų 20 300 Lt. Tačiau nepateikus įrodymų, to teigti nėra jokio pagrindo. Teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis apeliantui nėra uždrausta naudotis automobiliu Mercedes Benz CLK, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jį apeliantas eksploatuoja iki šiol. Ieškovės teigimu, tai reiškia, kad jei automobilis nuvertės dėl normalaus susidėvėjimo, tai atsitiks ne dėl ieškovės kaltės, o dėl paties atsakovo naudojimosi areštuotu turtu, už ką ieškovė negali būti atsakinga net ieškinio atmetimo atveju. Ieškovės teigimu, apelianto teiginiai dėl per ilgo teismo proceso, taip pat yra hipotetiniai ir nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis. Byloje nereikia atlikti ekspertizių, nedalyvauja fiziniai ir juridiniai asmenys, nėra kitų priežasčių ilgam teisminiam procesui, o apeliantas teigdamas prašymus teismui pats ilgina teismo procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirtąjį skundą teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiamosios nutarties naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Pažymėtina, jog taikant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo institutą iš esmės vadovaujamasi tais pačiais principais, kuriais vadovaujamasi taikant laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones ne tik preliminariai vertinama ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybė, tačiau ir teismo sprendimo neįvykdymo rizika, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą taip pat turi būti vertinami ne tik galintys kilti atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-279/2012). Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje gali patirti nuostolių, turi pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Taigi turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Sprendžiant šį procesinį klausimą taip pat turi būti vertinama ir ieškovo turtinė padėtis, kuri leis nustatyti, ar atsakovo galimų nuostolių atlyginimo suma ieškovui yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-785/2012).
Nagrinėjamu atveju, apeliantas siekdamas pagrįsti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali patirti nuostolių nurodo, kad dėl teismo taikytų laikinų apsaugos priemonių jis negali parduoti automobilio, tokiu būdu gaudamas 20 300 Lt. Pateikė UAB ,,Aupark.Lt“ skelbimą kuriame nurodyta automobilio Mercedes Benz CLK kaina (b.l. 13-14). Būtent tokio dydžio tikėtinus nuostolius ir jų atsiradimo mechanizmą turėjo pagrįsti apeliantas.
Nagrinėjamu atveju, apelianto atskirajame skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su apelianto negalėjimu gauti 20 300 Lt dydžio sumą už ketinamą parduoti automobilį niekaip nepagrindžia jo nurodytų tikėtinų nuostolių – 20 300 Lt dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog apelianto nurodomas ateityje patirtinų nuostolių dydis yra tik hipotetinis, nes mažai tikėtina, jog per bylos nagrinėjimo laikotarpį automobilis praktiškai nuvertėtų šiuo metu apelianto deklaruojama parduodamo automobilio verte. Nors apeliantas sieja nuostolius su tuo, kad dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali parduoti automobilio, tačiau nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad jis turi potencialų automobilio pirkėją ir dėl taikomų automobilio suvaržymų negali jo parduoti už skelbime nurodomą kainą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog aplinkybių susijusių su automobilio pardavimo kaina apeliantas neįrodė (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog apeliantas neįrodė ir tikėtinų, ateityje kilsiančių nuostolių. Kaip matyti iš teismų sistemos ,,Liteko“ duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi Viešame registre VĮ „Regitra“ atliktas įrašas dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, tačiau pačiu automobiliu atsakovui nėra uždrausta naudotis. Todėl naudojantis automobiliu galimas tik jo einamasis (normalus) nusidėvėjimas ir ieškovės kaltės dėl to negali būti. Dėl šios priežasties priežastinis ryšys tarp susidarančių nuostolių ir teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra įrodytas (CPK 178 str., 183 str., 185 str.). Įrodymų apie tai, kad galimų atsakovo nuostolių atlyginimo suma ieškovei yra didelė taip pat nėra pateikta (CPK 178 str.). Kartu pažymėtina, jog tuo atveju, jei ieškinys būtų atmestas kaip nepagrįstas, apeliantas turėtų teisę pareikšti ieškovei reikalavimus dėl žalos atlyginimo (CPK 146 str. 2 d.), taikant griežtosios civilinės atsakomybės doktriną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje numeris 3K-7-335/2013).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis ateityje prognozuotinai patirs 20 300 Lt nuostolių, t.y. nepagrindė tikėtino nuostolių susidarymo mechanizmo bei priežastinio ryšio su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl pirmosios instancijos teismas jo prašymą atmetė pagrįstai.
Nurodytų argumentų ir išvadų pagrindu apelianto atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi, 338-339 straipsniais, teismas,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.