Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LBR Oil“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5387-516/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LBR Oil“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Metoil“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas, spręsdamas dėl galinčių kilti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi nustatyti dvi aplinkybes – kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba kad nuostoliai jau yra atsiradę ir, kad atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas. Be to, atsakovas, prašydamas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turi pareigą įrodyti, jog tarp ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nuostolių, kuriuos atsakovas patyrė ar gali patirti, egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Teismas nenurodė, kaip byloje pritaikytas atsakovo nekilnojamojo turto areštas priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovo nurodomais nuostoliais. Teismas taip pat nenurodė dėl kokių ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas.Atsakovas nurodė, kad dėl pritaikyto arešto jis negalėjo įkeisti kreditoriui Kalnėnų kuro bazės ir dėl to nebuvo sudarytas paskolos sandoris, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kreditoriaus finansines galimybes suteikti 1 250 000 eurų paskolą. Priešingai, ieškovas teismui pateikė įrodymus, kad kreditorius 2010 metais nevykdė jokios ekonominės veiklos ir dėl mokesčių nemokėjimo apskritai bus likviduotas. Be to, Kalnėnų kuro bazės objektams dar iki atsakovo 2011 m. gegužės 9 d. sandorio su kreditoriumi sudarymo buvo pritaikytas areštas kitose bylose. Paties atsakovo atlikti veiksmai sąlygojo negalėjimą įvykdyti prievolės kitiems asmenims (įkeisti kuro bazės objektus).Kredito sutarties tarp atsakovo ir kreditoriaus sudarymas prieštarauja galiojančioms teisės aktų nuostatoms, kurios draudžia juridiniams asmenims skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių viršijant nuosavo kapitalo dydį. Be to, juridiniai asmenys, gaunantys užsienio paskolą per 15 dienų nuo paskolos pasirašymo dienos privalo paskolos sutartį įregistruoti Lietuvos banke, tačiau tarp atsakovo ir kreditoriaus sudaryta paskolos sutartis Lietuvos banke teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota nebuvo, dėl to sandoris negaliojantis. Atsakovo nuostolių apskaičiavimai yra neteisingi ir nepagrįsi jokiais įrodymais. Atsakovas savo nuostolius kildina iš kuro pardavėjo per tam tikrą laiko tarpą nupirkto kuro kiekio pardavimu kitiems asmenims ir dėl to negautomis pajamomis. Susitarimu tarp atsakovo ir kuro pardavėjo nebuvo numatyta jokių konkrečių kuro pardavėjo įsipareigojimų teikti atsakovui naftos produktus, minėtas sandoris yra tipinis ir preliminarus, be papildomų susitarimų nesuteikiantis šalims jokių teisių ir nesukeliantis jokių pareigų. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis galėjo gauti 1 923 031 Lt pajamų. Nepanaikinus skundžiamos nutarties, ieškovas patirs žymiai didesnius suvaržymus byloje nei procese patiria atsakovas ir dėl to bus pažeisti šalių interesų pusiausvyros ir procesinės lygybės principai. Taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuota tik atsakovui priklausanti kuro bazė, kurios, kaip teigia pats atsakovas, jis neketina parduoti. Atsakovo piniginės lėšos nėra areštuotos, dėl to normali ūkinė veikla nėra sutrikdyta ir jokių nuostolių jis apskritai dėl to nepatiria.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytas atsakovo nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, t. y. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 1 923 031 Lt arba šiai sumai pateikti banko garantiją. Apeliantas, nesutikdamas su šia teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais nuostolių apskaičiavimo bei neįrodė priežastinio ryšio su byloje taikytais atsakovo turto apribojimais. Be to, apelianto nuomone, dėl byloje pritaikyto turto arešto, atsakovo normali ūkinė veikla nėra sutrikdoma.

Šalių teisės civiliame procese yra grindžiamos lygiateisiškumo principu (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis, CPK 17 straipsnis). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su laikinu turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu, tai akivaizdu, kad gali būti pažeidžiamos jo teisės. Atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas yra viena iš priemonių, užtikrinančių skolininko ir kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą.

Taikant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo institutą iš esmės vadovaujamasi tais pačiais principais, kurias vadovaujamasi taikant laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones ne tik preliminariai vertinama ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė, tačiau ir teismo sprendimo neįvykdymo rizika, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą taip pat turi būti vertinami ne tik galintys kilti atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Be to, kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones nereikalaujama įrodyti ieškinio pagrįstumo, analogiškai ir taikant atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostolių ateityje tikrai atsiras. Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas ieškinio reikalavimų įvykdymą, 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto areštą, o turto nesant ar jo nepakankant – atsakovo piniginių lėšų ir/ar turtinių teisių areštą. Bylos duomenys patvirtina, kad vykdant šią nutartį antstolis areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą (Kalnėnų kuro bazės pastatų kompleksą ir geležinkelio susisiekimo liniją) (2 t., 9-11 b. l.). Atsakovas prašymą užtikrinti nuostolių atlyginimą grindė tuo, kad dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis negalėjo įvykdyti su kompanija „Cornel Alliance Limited“ 2011 m. gegužės 9 d. sudarytos komercinės veiklos finansavimo sutarties, tai yra įkeisti turto, todėl ši kontraktas buvo nutrauktas ir dėl to atsakovas patyrė žalą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas dėl galinčių kilti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi nustatyti dvi aplinkybes: pirma, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba kad nuostoliai jau yra atsiradę, ir antra, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2401/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo prašyme išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad atsakovas preliminariai nuostolių atsiradimo tikimybę pagrindė. Areštuotas didelės vertės atsakovo nekilnojamasis turtas, turto areštas neabejotinai apriboja jo savininko galimybes disponuoti šiuo turtu, tuo pačiu apsunkinama ir jo ūkinė komercinė veikla, nes ribojama galimybė įkeisti areštuotą turtą, siekiant gauti kreditą. Bylos duomenys preliminariai patvirtina, kad dėl pritaikyto turto arešto atsakovas negalėjo įkeisti šio turto ir gauti finansavimo. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės apie kreditoriaus nepajėgumą suteikti paskolą atsakovui galėtų būti įvertintos nagrinėjant bylą iš esmės pagal ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, jei toks būtų pareikštas. Kadangi ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neprivalo įrodyti ieškinio pagrįstumo, o tik tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimą, tai ir atsakovas, prašydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi tikėtinai pagrįsti nuostolių atsiradimo galimybę. Ar nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš tiesų atsirado ir ar tarp atsiradusių nuostolių ir pritaikytų apsaugos priemonių iš tiesų yra priežastinis ryšys, bus nustatyta tik nagrinėjant bylą iš esmės. Taigi teismas, nagrinėdamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, neturi galimybės įvertinti, ar nurodyta kredito gavimo galimybė buvo reali, nebent būtų pateikti akivaizdūs duomenys, kurie tokią galimybę paneigtų. Apelianto pateikti įrodymai šiuo atveju yra nepakankami, kad akivaizdžiai paneigtų kredito gavimo galimybę. Aplinkybė, kad atsakovo ketintas įkeisti turtas jau buvo areštuotas kitose bylose taip pat savaime neduoda pagrindo teigti, kad dėl nuostolių atsiradimo kaltas pats atsakovas, t. y. paties atsakovo veiksmai sąlygojo negalėjimą įvykdyti prievoles kitiems asmenims (įkeisti turtą). Įvertinusi turto arešto kitose bylose aplinkybes (vienoje byloje turtas areštuotas užtikrinant santykinai nedidelės sumos ieškinį, o kitoje byloje laikinosios apsaugos priemonės nebuvo panaikintos dėl ieškovo atskirojo skundo, kurio jis pats vėliau atsisakė) Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra akivaizdžių duomenų, jog anksčiau pritaikyto arešto pasekmių atsakovas nebūtų galėjęs išvengti ir dėl to nebūtų galėjęs įkeisti turto. Atsakovo nurodyta nuostolių atsiradimo schema ir jo pateikti įrodymai yra pakankami preliminariai sprendžiant, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galėjo atsirasti nuostoliai. Pažymėtina, kad toks vertinimas neturi nei prejudicinės, nei res judicata reikšmės nagrinėjant galimą ieškinį dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, nesant byloje duomenų apie gerą ieškovo finansinę padėtį pagal kurią būtų galima spręsti, kad atsakovo nuostolių atlyginimas nebus apsunkintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo nuostolius galinčius kilti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Apeliantas skunde teigia, kad atsakovo nuostolių dydžio apskaičiavimai yra neteisingi ir nepagrįsti įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, tačiau nebūtina pagrįsti jų konkretaus dydžio. Nuostolių dydį atsakovas grindė tuo, kad pagal minėtą komercinės veiklos finansavimo sutartį jis negavo 1 250 000 eurų paskolos ir dėl to negalėjo įvykdyti sutarčių, t. y. iš UAB „Baltarusijos naftos kompanijos“ nupirkti naftos produktų ir juos parduoti įmonei „Gindana“, UAB „Andopas“, bendrovei STW Przedsiebiorstwo Wielobranzowe Leszek Leszczynki ir iš to atsakovas kildina 1 923 031 Lt nuostolius. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pateiktas nuostolių dydžio apskaičiavimas nėra pakankamai aiškus: iš atsakovo pateikto skaičiavimo neaišku, už kokią kainą jis būtų pirkęs naftos produktus ir už kokią kainą juos būtų pardavęs įmonėms, taip pat neaišku, ar būtų pakakę gautos paskolos sumos nupirkti 20 000 tonų naftos produktų tam, kad vėliau juos perparduoti ir gauti atsakovo nurodomą pelną. Tačiau, kaip minėta, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, nebūtina pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio. Be to, galimų nuostolių atlyginimas neprivalo būti užtikrintas visa jau atsiradusių ar dar atsirasiančių nuostolių apimtimi. Atsižvelgdama į tai, kad nuostolių atsiradimo mechanizmas tikėtinai pagrįstas, tačiau nuostolių dydis nėra aiškus, vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais ir siekdama užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuostolių, kurių užtikrinimą ieškovas įpareigojamas pateikti, dydis yra 200 000 Lt.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, sumažinant nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo dydį (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį pakeisti - sumažinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo dydį.

Įpareigoti ieškovą UAB „LBR Oil“ per 10 dienų nuo nutarties priėmimo į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 200 000 litų nuostolių (du šimtus tūkstančių litų), galinčių atsirasti atsakovui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantiją šiai sumai.