Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovei L. N., ieškovės atstovui adv. Valdui Pumpučiui, atsakovei D. A., atsakovės atstovei adv. Loretai Paulavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovei D. A., tretiesiems asmenims M. A., UAB „Swedbank lizingas“ dėl prievolės pobūdžio nustatymo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad M. A. vertėsi automobilių verslu, šeima gyveno iš to, ką vyras uždirbdavo, ji nedirbo, augino vaikus. Su M. A. gyvena skyrium nuo 2008 m. pradžios. Apsigyveno pas draugus, M. A. neteikė jokio išlaikymo. M. A. automobilio jai nepirko, jos automobilis pirktas 2007 m. pabaigoje. M. A. paprašė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji duotų parodymus, jog automobilis buvo perkamas būtent jai. Atsakovė nurodo, kad automobilio pirkime nedalyvavo, automobilio pardavėjo nematė. Kai vyko jos apklausa, kartu su M. A. negyveno. Ikiteisminio tyrimo metu perpasakojo informaciją pagal M. A. žodžius. Kokiu tikslu M. A. norėjo, kad būtų duodami tokie paaiškinimai, nežino. 2008 m. vasario mėn. susipažino su M. S., kartu su juo pradėjo gyventi nuo 2009 m. pradžios, su M. S. santuoką sudarė 2010-10-02. Atsakovė pripažino faktą, kad praėjus keletui mėnesių po to, kai iš ieškovės buvo paimtas automobilis, ji įdėjo skelbimą interneto portale autoplius.lt dėl automobilio pardavimo su prierašu, kad vyrui atsitiko didelė nelaimė ir jie išvažiuoja gyventi į užsienį.

Liudytojas M. S. davė parodymus, kad atsakovė yra jo sutuoktinė, jie susituokė 2010-10-02, o kartu pradėjo gyventi 2009 m. sausio-vasario mėn., susipažino 2008 m. vasarį-kovą. Kai susipažino su atsakove, ji su sutuoktiniu gyveno skyriumi. Liudytojas davė parodymus, kad jo ankstesnė santuoka nutraukta 2008 m. vasaros pabaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Tretysis asmuo M. A. 2008-05-14 sudarė naudoto automobilio Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Hansa Lizingas“ (b. l. 8), pagal kurią įsipareigojo perduoti automobilį pirkėjui nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigojo jį priimti ir už jį sumokėti 57000 Lt. UAB „Hansa Lizingas“ 2008-05-20 pervedė į M. A. sąskaitą 48450 Lt sumą ir sumokėjo 8550 Lt gyventojų pajamų mokestį (b. l. 10). Tarp UAB „Hansa Lizingas“ ir ieškovės 2008-05-14 buvo sudaryta lizingo sutartis, pagal kurią automobilis 2008-05-20 buvo perduotas valdyti ir naudotis ieškovei (b. l. 9). Minėtas automobilis buvo paieškomas nuo 2008-01-22 kaip pagrobtas Prancūzijoje (b. l. 12), 2009-04-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vogto automobilio įgijimo pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, požymius. Vykdant ikiteisminį tyrimą 2009-04-14 automobilis buvo paimtas iš ieškovės (b. l. 13). 2009-09-02 ieškovė su UAB „Swedbank lizingas“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią lizingo bendrovė perleido ieškovei visas reikalavimo teises į M. A. pagal 2008-05-14 pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovė įsipareigojo lizingo bendrovei sumokėti 45207,66 Lt neišpirktą turto vertę ir įsiskolinimą (b. l. 14-16). Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-01-13 sprendimu už akių automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančia ab initio, taikė vienašalę restituciją ir priteisė ieškovei iš M. A. 57000 Lt piniginę sumą, 16420,88 Lt nuostolių, 7500 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 73420,88 Lt sumą nuo 2009-10-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu nutraukė santuoką, sudarytą tarp M. A. ir D. A. bei patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Į šios bylos nagrinėjimą L. N. nebuvo įtraukta. Vilniaus apygardos teismo 2011-02-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SA-6-623/2011 procesas civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. A. ir M. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atnaujintas, konstatavus, kad pareiškėjai pažeidė CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą, CK 3.126 straipsnį ir nenurodė pareiškėjos L. N. kaip savo kreditorės. Šiuo metu atnaujinta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo yra sustabdyta dėl šios civilinės bylos išnagrinėjimo (Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. A2-1916-827/2011).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja priteisti iš M. A. sutuoktinės Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-01-13 sprendimu už akių priteistas sumas, pripažįstant, kad šių sumų sumokėjimas yra solidari atsakovės ir M. A. prievolė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateiktas teisės aiškinimas, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui, įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Taigi nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės pareikštą reikalavimą turi būti nustatomas prievolės sumokėti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-01-13 sprendimu už akių priteistas sumas pobūdis. Atsakovė skolos, priteistos sprendimu už akių iš M. A., dydžio neginčija, tačiau nurodo argumentus, kad ši prievolė yra asmeninė M. A. prievolė.

Minėtoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės.. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios numatytos CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose. Bendros yra solidariosios arba dalinės prievolės. Prievolės kvalifikavimas pagal CK 3.109 straipsnio 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas.

Bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurias sutuoktiniai dažniausiai įgyja, veikdami šeimos interesais. Jos nurodytos CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010-01-13 sprendimu už akių atitinkamos sumos iš M. A. buvo priteistos konstatavus, kad automobilio pardavimo sandoris prieštaravo imperatyvioms teisės normoms, numatančioms, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Teismas nustatė, kad M. A. neturėjo nuosavybės teisės į automobilį, kuris pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas trečiajam asmeniui. Teismas taikė vienašalę restituciją natūra ir priteisė iš M. A. 57000 Lt, t. y. sumokėtą pirkimo kainą, o taip pat priteisė ieškovės patirtus nuostolius dėl to, kad sutartis buvo pripažinta negaliojančia, bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė ir trečiasis asmuo M. A. santuoką sudarė 1995-08-26. Nėra duomenų, kad atsakovė ir trečiasis asmuo būtų sudarę vedybinę sutartį. Todėl pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą galioja prezumpcija, kad 2008-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu M. A. pardavė bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą.

Atsakovė neigia aplinkybes, kad 2008-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu M. A. pardavė bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą ir kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, nurodydama, kad 1) automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovė ir trečiasis asmuo gyveno skyrium; 2) M. A. vertėsi autoverslu ir automobilis įsigytas su tikslu perparduoti, o ne tenkinti šeimos poreikius; pirkimo pardavimo sutartį jis sudarė kaip verslininkas, gautas lėšas panaudojo asmeninių poreikių tenkinimui; 3) pats M. A. pripažįsta, kad tai yra jo asmeninė prievolė. Atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teismui pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paduotas tik 2009-10-29. Iš atsakovės ir liudytojo M. S. paaiškinimų, jie kartu gyventi pradėjo nuo 2009 m. pradžios, susituokė 2010-10-02, taigi 2008-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovė ir M. S. kartu negyveno. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti atsakovė ir trečiasis asmuo M. A. 2009-05-06 nurodė tą pačią gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)). Iš atsakovės paaiškinimų, kitos bylos medžiagos (b. l. 130-140) nustatyta, kad ieškovas vertėsi automobilių perpardavimo verslu, šeima iš šio verslo gyveno, atsakovė niekur nedirbo. Taigi iš šio verslo gaunamos pajamos buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo perkamas ne verslo tikslais, bet asmeniniam atsakovės naudojimui. 2009-05-06 M. A. apklausos protokole (b. l. 112-114) užfiksuoti jo parodymai, kad automobilį jis norėjo nupirkti savo žmonai, nuvažiavo kartu su žmona į automobilio pardavimo vietą, automobilis žmonai patiko. Nupirko automobilį žmonai, bet vėliau nusprendė jį parduoti. 2009-11-23 liudytojo papildomos apklausos protokole (b. l. 115-116) užfiksuoti parodymai, kad automoblį nusprendė parduoti, nes žmonai jis nelabai patiko. 2009-05-06 atsakovės apklausos protokole (b. l. 117-119) užfiksuoti atsakovės parodymai, kad norėjo automobilį nupirkti jai, kaina jai su vyru tiko, ji pati kartu važiavo į Tauragę į automobilių pardavimo aikštelę, apžiūrinėjo automobilį. Automobilis nelabai patiko, todėl nusprendė jį pakeisti. Atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad ji nedalyvavo automobilio pirkime, prieštarauja minėtiems rašytiniams įrodymams – apklausų protokolams. Atsakovė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai neatitinka tikrųjų aplinkybių, nes tokius parodymus įkalbėjo duoti M. A.. Tačiau nėra aišku, koks motyvas ikiteisminio tyrimo metu nurodyti neteisingas aplinkybes apie tai, kad atsakovė dalyvavo automobilio pirkime ir automobilis buvo perkamas būtent jai. Jei, kaip nurodo atsakovė, tuo metu su M. A. jie gyveno skyriumi, tai nėra aišku, koks buvo atsakovės tikslas ikiteisminio tyrimo metu duoti neteisingus parodymus, už kurių davimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tuo tarpu jos paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, kaip objektyviais pagrindo remtis nėra, nes šiuo metu sprendžiama dėl atsakovės civilinės atsakomybės ir atsakovė turi interesą šios atsakomybės išvengti. Aplinkybė, kad automobilio įsigijimo metu atsakovė turėjo kitą automobilį, nereiškia, kad atsakovei negalėjo būti perkamas kitas automobilis. Pažymėtina, kad atsakovė pripažino faktą, kad praėjus keletui mėnesių po to, kai iš ieškovės buvo paimtas automobilis, atsakovė įdėjo skelbimą interneto portale autoplius.lt dėl automobilio pardavimo su prierašu, kad vyrui atsitiko didelė nelaimė ir jie išvažiuoja gyventi į užsienį. Faktas, kad M. A. pripažįsta, jog tai yra asmeninė jo prievolė, klausimui dėl prievolės pobūdžio nustatymo įtakos neturi, nes prievolės pobūdis nustatomas ne pagal asmenų požiūrį į prievolę, bet pagal konkrečius teisiškai reikšmingus faktus.

Taigi objektyviai nustatyta, kad automobilio pirkimo-pardavimo sandoris įvyko atsakovui ir trečiajam asmeniui esant santuokoje, nesant paduotam prašymui dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo ar santuokos nutraukimo, tuo metu atsakovė ir dabartinis jos sutuoktinis M. S. kartu negyveno, ikiteisminio tyrimo metu atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė tą pačią gyvenamąją vietą, nuosekliai tvirtino, kad automobilis buvo perkamas šeimos poreikiams. Atsakovė nepateikė patikimų įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes. Todėl nenuneigta prezumpcija, kad 2008-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu M. A. pardavė bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą. Dėl to vertintina, kad pajamos iš šio sandorio buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o turto pardavimo sandoris sudarytas šeimos interesais ir iš jo kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kadangi teismo procesas Vilniaus m. 2 apylinkės teisme buvo susijęs su bendru turtu, todėl ir prievolė susijusi su teismo išlaidų atlyginimu, yra bendra sutuoktinių prievolė (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Aptartoje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prievolės kvalifikavimas pagal CK 3.109 straipsnio 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Solidarios prievolės atsiranda tik įstatymų ar sutarties pagrindu (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovės solidari prievolė sutarties pagrindu neatsirado, todėl spręstina, ar prievolė solidari pagal įstatymą. Pagal CK 6.6 straispnio 3 dalį solidari skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Sutuoktinių prievolės solidarios, jei jos atitinka CK 3.109 straipsnio 2-3 dalyse nustatytus požymius, t. y. kyla iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos ūkį, šeimos poreikiams tenkinti, užtikrinti vaikų auklėjimą ir švietimą. Iš atsakovės ir trečiojo asmens ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad automobilis buvo parduotas, esant bendrai suderintai sutuoktinių valiai, todėl konstatuotina, kad patys sutuoktiniai laikė, jog tokio sandorio sudarymas būtinas šeimos poreikiams tenkinti ir atitinka sutuoktinių interesus. Todėl konstatuotina, kad prievolės iš šio sandorio yra solidarios sutuoktinių prievolės. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas.

Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 300 Lt žyminis mokestis (b. l. 1) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė 2011-05-17 teismo nutartimi (b. l. 38-39) buvo atleista nuo likusios dalies 2128 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, šis žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnis). Valstybės naudai iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės L. N. ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 57000 Lt automobilio pirkimo-pardavimo kainą, 16420,88 Lt nuostolius, 7500,82 Lt bylinėjimosi išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2009-10-12 iki visiško 73420,88 Lt sumos sumokėjimo, pripažįstant, kad šių sumų sumokėjimas yra solidari atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Priteisti ieškovei L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 2128 Lt žyminį mokestį ir 40,42 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.