Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintauto Koriagino ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. K. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-629-451/2016 pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovams M. K. T. ir B. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir SB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žemės sklypo ribos suderinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu (t. I, b. l. 3–5) prašė nustatyti ieškovo G. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, skl. Nr. 2, (duomenys neskelbtini) ribas, vadovaujantis UAB „Matavimų sfera“ 2013-03-27 parengtu žemės sklypo planu, apibrėžtą taškais: Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4. Ieškovas nurodė, kad jo užsakymu buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė derinti šiuos matavimus, nes kaimyninio sklypo savininkai M. K. T. ir B. B. nesutiko su šiomis sklypo ribomis. Atsakovas B. B. su ieškiniu nesutiko, kadangi neteisingai nurodytas 4 taškas. Atsakovė M. K. T. su ieškiniu nesutiko, kadangi ieškovo parengtame plane yra sklypų ribų nukrypimai nuo faktinio naudojimo bei nusistovėjusios tvarkos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nustatė ieškovo G. L. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, skl. Nr. 2, (duomenys neskelbtini) ribas, vadovaujantis 2015 m. birželio 22 d. LR teismo eksperto V. Š. atliktu teismo ekspertizės aktu civilinėje byloje Nr. 2-2380-451/2015, apibrėžtą taškais: Nr. 2, Nr. 3, Nr. 10 ir Nr. 11; priteisė ieškovo G. L. naudai iš atsakovo B. B. ir atsakovės M. K. T. iš kiekvieno po 29,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; priteisė LR teismo eksperto V. Š. naudai iš atsakovo B. B. ir atsakovės M. K. T. iš kiekvieno po 225,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą ir atsitraukimą nuo įprastinio darbo atvykstant į teismo posėdį; priteisė iš ieškovo G. L., atsakovo B. B. ir atsakovės M. K. T. iš kiekvieno po 7,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovui G. L. priklauso žemės sklypas, esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, skl. Nr. 2, (duomenys neskelbtini), Kauno raj., turintis 0,0610 ha (t. I, b. l. 8, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, pateikta prie bylos), atsakovui B. B. priklauso žemės sklypas, esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, skl. Nr. 3, (duomenys neskelbtini), Kauno raj., turintis 0,0584 ha plotą (t. I, b. l. 130, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, pateikta prie bylos), atsakovei M. K. T. priklauso žemės sklypas, esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, skl. Nr. 1, (duomenys neskelbtini), Kauno raj., turintis 0,0774 ha plotą (t. II, b. l. 40, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, pateikta prie bylos). Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti jam priklausančio žemės sklypo ribas, vadovaujantis UAB „Matavimų sfera“ 2013-03-27 parengtu žemės sklypo planu, apibrėžtą taškais: Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4. Atsakovas B. B. pateikė teismui 2014-10-22 UAB „Geometra“ parengtą planą, kuriame pateiktas palyginimo vaizdas žemės sklypų plane pagal „(duomenys neskelbtini)“ sodininkų bendrijos suvestinį planą bei UAB „Matavimų sfera“ parengtą planą. Pagal UAB „Matavimų sfera“ pateiktą planą nustačius ieškovo sklypo ribas, besiribojančias su atsakovo B. B. žemės sklypo riba, vakarinė ieškovo žemės sklypo kraštinė pailgėtų ir pasislinktų į atsakovo B. B. turimą žemės sklypą, todėl teismas laikė pagrįstu atsakovo B. B. argumentą, kad 4-asis taškas 2013 m. UAB „Matavimų sfera“ parengtame plane nustatytas netiksliai. Atsakovė M. K. T. pateikė UAB „Inventora“ 2014-09-17 parengtą planą. Teismas padarė išvadą, kad šis planas patvirtina atsakovės M. K. T. teiginius dėl kelio susiaurėjimo ties ieškovo sklypu iki 3,31 m. ir susiaurėjimo iki 2,42 m. ties atsakovės M. K. T. žemės sklypu, jei nustatyti ribas pagal ieškovo pateikto plano kraštinę šiaurinėje pusėje. Teismas padarė išvadą, kad 2013 m. UAB „Matavimų sfera“ parengtas planas yra neišsamus ir netikslus, nes juo nebuvo įvertinti visų trijų besiribojančių žemės sklypų kadastriniai matavimai, nebuvo įvertinta, ar atsakovei M. K. T. užteks ploto pagal šį planą, nebuvo įvertintas kelio susiaurėjimas ties M. K. T. žemės sklypu, matavimai atlikti neatsižvelgiant į stabiliuosius kontūrus, todėl ieškovo žemės klypo ribos pagal šį planą negali būti nustatomos. 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi teismas ieškovo prašymu skyrė teismo ekspertizę. 2015 m. birželio 22 d. teismo ekspertizės akto (t. II, b. l. 5–11) išvadose ekspertas V. Š. nurodė, jog sodo sklypų, priklausančių ieškovui ir atsakovams, ribos pagal viešame registre įregistruotus duomenis ir SB „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo dokumentus yra netikslios, todėl koreguotinos. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadose nurodytas koordinates, 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengė trijų žemės sklypų planą. Pagal šį planą, lyginant su 1996 m. Kauno rajono „(duomenys neskelbtini)“ sodininkų bendrijos suvestiniu žemės kadastro planu, ieškovui priklausančio žemės sklypo kraštinės rytinėje dalyje ilgis nepakistų, kraštinė vakarinėje dalyje – pailgėtų nuo 17,10 m. iki 17,30 m., kraštinė šiaurinėje dalyje, besiribojančioje su atsakovo B. B. žemės sklypu, pailgėtų nuo 34,20 m. iki 34,32 m., o kraštinė pietinėje dalyje, besiribojančioje su atsakovės M. K. T. žemės sklypu, sutrumpėtų nuo 35,70 m. iki 35,40 m.; atsakovui B. B. priklausančio žemės sklypo kraštinės rytinėje dalyje ilgis nepakistų, vakarinėje dalyje – pailgėtų nuo 12,85 m. iki 13,08 m., kraštinė šiaurinėje dalyje pailgėtų nuo 17,00 m. iki 17,11 m., o kraštinė tarp 12 ir 13 posūkio taškų (pagal 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ planą) sutrumpėtų nuo 18,00 m. iki 17,87 m.; atsakovei M. K. T. priklausančio žemės sklypo kraštinės rytinėje dalyje ilgis nepakistų – 17,00 m., vakarinėje dalyje – pailgėtų nuo 20,10 m. iki 21,09 m., kraštinė tarp 7 ir 8 posūkio taškų (pagal 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ planą) sutrumpėtų nuo 6,30 m. (žemės teisinės registracijos bylos Nr.5280/0014:1 b. l. 4) iki 6,24 m., kraštinė tarp 6 ir 7 posūkio taškų (pagal 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ planą) išliktų nepakitusi - 17,50 m. (žemės teisinės registracijos bylos Nr.5280/0014:1 b.l.4), kraštinė tarp 5 ir 6 posūkio taškų (pagal 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ planą) sutrumpėtų nuo 7,50 m. (žemės teisinės registracijos bylos Nr.5280/0014:1 b.l.4) iki 7,23 m., kraštinė tarp 4 ir 5 posūkio taškų (pagal 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ planą) išliktų nepakitusi – 14,00 m. (žemės teisinės registracijos bylos Nr.5280/0014:1 b.l. 4). Pagal šį planą, lyginant jį su 1996 m. Kauno rajono „(duomenys neskelbtini)“ sodininkų bendrijos suvestiniu žemės kadastro planu, ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas nuo 610 kv. m. padidėtų iki 615 kv. m., atsakovui B. B. žemės sklypo plotas nuo 584 kv. m. padidėtų iki 586 kv. m., atsakovei M. K. T. žemės sklypo plotas nuo 774 kv. m. (Žemės teisinės registracijos bylos Nr.5280/0014:1 b.l.4) sumažėtų iki 764 kv. m. Teismo padarė išvadą, kad teismo eksperto V. Š. nustatytos šalims priklausančių žemės sklypų posūkio taškų koordinatės yra tiksliausios, kurios buvo pateiktos šioje byloje, todėl pagal jas sudarytas 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ planas yra tiksliausiai ir teisingiausiai žymintis šių žemės sklypų ribas. Teismas pažymėjo, kad ekspertas V. Š. pagrįstai, atliekant ginčo žemės sklypų ribų matavimus ir skaičiavimus, rėmėsi SB „(duomenys neskelbtini)“ bendruoju planu, suderintomis 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 žemės sklypų bei (duomenys neskelbtini) miškų ūkio ribomis, nuolatiniais statiniais, elektros stulpais bei atsižvelgė į faktiškai naudojamas žemės sklypų ribas. Visuose kituose byloje pateiktuose planuose nebuvo įvertinta tiek daug kriterijų (ir suderintos sklypų ribos, ir realus kelio plotis, ir statiniai bei elektros stulpai ir faktinės naudojamos ribos), kurie padėtų nustatyti sklypų ribas tiksliai ir teisingai. Atsakovės M. K. T. atstovė nesutiko, jog teismo eksperto posūkio taškai Nr. 6, 7, 9, 10 nurodyti atsižvelgiant į įregistruotas miško koordinates. Tačiau teismas sprendė, kad teismo ekspertizės aktas patvirtina priešingai - kad šios ribos būtent buvo nustatytos pagal suderintas SB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) miškų ūkio ribas. M. K. T. priklausančio žemės sklypo kraštinės, besiribojančios su mišku, buvo nustatytos būtent užkoordinavus (duomenys neskelbtini) miškų ūkio ir SB „(duomenys neskelbtini)“ suderintoje riboje nustatytus posūkio taškus ir pridėjus duotus atstumus nustatytos ribos. Teismo vertinimu, toks sklypų ribų nustatymo būdas buvo pats tiksliausias šioje byloje. SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė R. M. 2015-12-07 teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovės M. K. T. žemės sklypas 2 metrus įlindo į mišką. Vadinasi, (duomenys neskelbtini) miškų ūkis, nustatydamas savo ribas, nukrypo nuo pirminio SB „(duomenys neskelbtini)“ plano pagal realius plotus ir riba tarp SB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) miškų ūkio kiek kito, lyginant ją su pirminiais planais. Todėl, teismo įsitikinimu, šalys, derindamos savo žemės sklypų ribas, turi remtis būtent suderintomis žemės sklypų (SB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) miškų ūkio) ribomis, kas šiuo atveju ir buvo padaryta eksperto. Teismas, įvertinęs atsakovo B. B. paaiškinimus, jog pagal naudojamas ribas neužtenka faktinio ploto, SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės R. M. paaiškinimus, kad ginčo žemės sklypai keitė savo lokacijos vietą, paplatėjo kelias, elektros stulpai, kurie buvo pastatyti ant kampų, dabar visi pasislinko, sklypai įlindo į kelią, kelias Paparčių g. suplonėjo iki 4,19 m., bei 2014-12-22 antstolio S. U. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kartu su fotonuotraukomis (t. I, b. l. 99–103), taip pat fotonuotraukas (t. I, b. l. 53, 54, 55), padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypų lokacija nuo 1998 m., kuomet jie buvo išpirkti, einant laikui kito, elektros stulpai, kurie buvo pastatyti ant žemės sklypų ribų, atsidūrė žemės sklypų faktiškai naudojamose ribose, todėl faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas šiuo atveju nėra tas kriterijus, kuris pagrinde nulemtų šalių sklypų ribų nustatymą, kadangi tokiu atveju sklypų ribos būtų nustatytos netiksliai ir neteisingai. Teismas nustatė, kad pagal 2015-06-16 teismo ekspertizės pagrindu parengtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, lyginant jį su 1996 m. Kauno rajono „(duomenys neskelbtini)“ sodininkų bendrijos suvestiniu žemės kadastro planu, ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas nuo 610 kv. m padidėtų iki 615 kv. m, atsakovui B. B. žemės sklypo plotas nuo 584 kv. m padidėtų iki 586 kv. m, atsakovei M. K. T. žemės sklypo plotas nuo 774 kv. m sumažėtų iki 764 kv. m. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedą, maksimali leistina (ribinė) paklaida tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus bylos šalių sklypams nustatoma pagal formulę 0,02. Apskaičiavus pagal šią formulę, atsakovo B. B. žemės sklypo plotas (nuo 584 kv. m padidėtų iki 586 kv. m) padidėtų leistinose ribose, t. y. padidėtų 2 kv. m, leistina riba sudaro 48 kv. m, atsakovės M. K. T. žemės sklypo plotas (nuo 774 kv. m iki 764 kv. m) sumažėtų leistinose ribose, t. y. sumažėtų 10 kv. m, leistina riba sudaro 55 kv. m, ieškovo G. L. žemės sklypo plotas (nuo 610 kv. m padidėtų iki 615 kv. m) padidėtų leistinose ribose, t. y. padidėtų 5 kv. m, o leistina riba sudaro 49 kv. m. Teismas padarė išvadą, kad visų trijų žemės sklypų savininkų plotai pakistų nežymiai, lyginant su leistinomis ribomis tokiems plotams. Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovei M. K. T. priklausančio žemės sklypo kraštinės po eksperto pamatavimų kistų labai nežymiai, t. y. kraštinė tarp 5 ir 6 posūkio taškų (pagal 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ planą) sutrumpėtų nuo 7,50 m. iki 7,23 m. (27 centimetrais), kraštinė tarp posūkio taškų 3 ir 10 sutrumpėtų nuo 35,70 m. iki 35,40 m. (30 centimetrų), o visos kitos kraštinės pailgėtų arba liktų nepakitusios, padarė išvadą, kad tikėtina, jog atsakovės M. K. T. plotas pakistų dėl to, kad, atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus ir apskaičiuojant plotus, buvo padaryta klaida. Teismo nuomone, atsakovei M. K. T. priklausančio žemės sklypo ribų pokytis būtų labai nedidelis, nežymus ir nesąlygojantis jos teisių pažeidimo. Atsakovo B. B. žemės sklypas pagal eksperto matavimus nežymiai padidėtų (2 kv. m), todėl toks ploto pokytis atsakovo teisių nepažeistų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė M. K. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.45 straipsnio nuostatas. Teismas neatsižvelgė į tai, jog preliminarios žemės sklypo ribos yra aiškios pagal preliminariuosius matavimus ir SB „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo dokumentus, todėl negalėjo taikyti CK 4.45 straipsnio nuostatų. Teismas nevertino SB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų išplanavimo dokumentų bei neatkreipė dėmesio į tai, kad tiek ieškovui, tiek ir atsakovams priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti ir išmatuoti 1998 metais preliminariais matavimais, kurių pagrindu buvo išduotos nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos. Bylos nagrinėjimo metu visi proceso dalyviai sutiko su Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylose ir SB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose išplanavimo dokumentuose pateiktų duomenų tikrumu, bei siekė, kad būtent minėtos ribos ir būtų nustatytos, kadangi, jos yra aiškios ir pagal jas šalys faktiškai naudojasi žemės sklypais. Kadangi SB „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo dokumentuose pateikti duomenys yra aiškūs bei jų pagrindu buvo suformuotos nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos, kuriose buvo nustatytos preliminarios žemės sklypų ribos, todėl teismas priimdamas ginčo sprendimą turėjo pareigą jomis vadovautis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia atsakovės konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą. Ginčo sprendimu nustatant žemės sklypų ribas atsakovei M. K. T. priklausantis žemės sklypo plotas sumažėtų nuo 774 kv. m iki 764 kv. m, t. y. 10 kv. m., o ieškovo G. L. ir atsakovo B. B. sklypai nepagrįstai padidėtų atsakovės sąskaita. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį. M. K. T. nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtina pirkimo–pradavimo sutartis, joje nustatytas nuosavybės teise įgyto žemės sklypo dydis 0,0774 ha. Apeliantė mano, kad teismas, nustatydamas ieškovo G. L. žemės sklypo ribas pagal teismo ekspertizės aktą, pažeidė atsakovės M. K. T. teises į nuosavybės neliečiamumą. Apeliantės nuomone, teismas patenkinęs ieškovo ieškinį ne tik peržengė ieškinio ribas, bet pačiu priimtu sprendimu bandė pripažinti ieškovo G. L. teisę įregistruoti nekilnojamojo turto ploto pasikeitimą apeinat nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo procedūrą, neatliekant kadastrinių matavimų. Apeliantė abejoja teismo ekspertizės akto išvada ir teigia, kad ji pateikė UAB „Inventoros“ parengtą žemės sklypo planą, kuriame posūkio taškai Nr. 4,5,6,7 yra atitinkantys Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų bazėje įregistruotą miško ribą. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas, UAB „Inventora“ matininkas P. N., taip pat šias aplinkybes patvirtina ir jo pateikti aiškinamieji raštai su topografinėmis nuotraukomis, tačiau šie įrodymai nagrinėjant bylą nebuvo įvertinti.Teigiama, kad ieškovas G. L. negalėjo nusistatyti žemės sklypo ribų ne tik dėl kaimyninių žemės sklypų savininkų prieštaravimų, bet ir dėl 2014-05-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno raj. teritorinio padalinio Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 07KAM-43214, kur konstatuota, jog G. L. priklausančio žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų, t. y. kelias bendrijos plane rodomas 5 metrų pločio. Šis neatitikimas teritorijų planavimo dokumentams išlieka net ir atlikus teismo ekspertizę, kadangi kelio plotis ties apeliantės M. K. T. žemės sklypo riba 5,35 m., o ties B. B. susiaurėja iki 4,19 m. Tuo tarpu, koks kelio plotis yra ties ieškovo G. L. žemės sklypo riba nėra aišku, tačiau iš pateikiamų duomenų akivaizdu, jog teismas priimtu sprendimu pažeidė ne tik visų proceso dalyvių teises, bet ir visų SB „(duomenys neskelbtini)“ narių teises turėti 5 m. pločio kelią. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį ir nustatydamas žemės sklypų ribas, vadovaudamasis 2015-06-22 teismo eksperto V. Š. atliktu teismo ekspertizės aktu, nepagrindė būtinumo peržengti ieškinio ribas. Teismas, priimdamas sprendimą, negali išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė. Ieškovo reikalavimas buvo nustatyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, skl. Nr. 2, (duomenys neskelbtini) ribas, vadovaujantis UAB „Matavimų sfera“ 2013-03-27 parengtu žemės sklypo planu, apibrėžtą taškais: Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4. Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaravo dėl ieškinio pareiškimo tenkinimo, jeigu ieškovas teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinio pareiškimą. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2016-05-19 sprendime ieškovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), SB „duomenys neskelbtini“, skl. Nr. 2, (duomenys neskelbtini) ribas, nustatė vadovaujantis 2015-06-22 LR teismo eksperto V. Š. atliktu teismo ekspertizės aktu civilinėje byloje Nr. 2-2380-451/2015, apibrėžtą taškais Nr.2, Nr.3, Nr.10 ir Nr. 11., taip išplėsdamas ieškinio reikalavimo ribų apimtį. Teismas priimdamas sprendimą turėjo neperžengti ieškinio ribų, o teismo eksperto V. Š. atliktu teismo ekspertizės aktu remtis tik kaip įrodymu. Trečiojo asmens nuomone, apeliantės nepagrįstai skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė būtinybės taikyti CK 4.45 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju, šalių žemės sklypų ribų posūkių taškai ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl ieškovo užsakymu UAB „Matavimų sfera“ 2013-03-27 atliko ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, o UAB „Geometra“ 2014-10-22 sudarė atsakovo B. B. žemės sklypo kadastrinius matavimus, o UAB „Inventora“ atsakovės M. K. T. žemės sklypo kadastrinius matavimus. Iš šalių atliktų kadastrinių matavimų bei faktinio žemės sklypo naudojimo, matyti, kad tikslūs kadastriniai matavimai bei faktinis žemės sklypo naudojimas nesutampa su pirminiais žemės sklypo dokumentais, nes skiriasi žemės sklypų ribų ilgiai ir plotas. Nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą teisingai spręsti, kad iš esamų dokumentų nustatyti, jog riba tarp šalių sklypų yra aiški, nėra galimybės, ši riba nėra įregistruota atlikus tikslius kadastrinius matavimus, todėl ji turėtų būti nustatyta teismine tvarka atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas bei juose esančius statinius.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas G. L. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais: Teismas kitokio sprendimo priimti negalėjo, nes žemės sklypo nuosavybė, įregistruota preliminariais matavimais, yra niekinė, jeigu jos negalima įregistruoti tiksliais kadastriniais matavimais, todėl apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, nes privalėjo vadovautis CK 4.45 straipsnio nuostatomis, yra nepagrįstas. Teismas visos bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad, atliekant visų trijų žemės sklypų tikslius kadastrinius matavimus, privaloma atsižvelgti į AB „(duomenys neskelbtini)“ pirminį išplanavimo dokumentą - SB „(duomenys neskelbtini)“ genplaną, parengtą privatizavimui visų sodo bendrijos žemės sklypų. Teismas išvažiuojamojo posėdžio metu tikrino teismo eksperto V. Š. parengtus visų trijų žemės sklypų tikslius kadastrinius matavimus ir jų atitikimą SB „(duomenys neskelbtini)“ pirminiam išplanavimo dokumentui - visų sodo žemės sklypų privatizavimo bendrajam planui. Teismo ekspertas V. Š. savo ekspertizės akte pažymėjo, kad teisingas žemės sklypų ribas galima nustatyti tik pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrąjį planą, suderintas žemės sklypų SB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) miškų ūkio ribas, pirminius žemės sklypų planavimo dokumentus. Todėl, atliekant ginčijamų žemės sklypų ribų matavimus ir skaičiavimus, ekspertas naudojosi aukštesnio lygio planavimo dokumentu SB „(duomenys neskelbtini)“ bendruoju planu, suderintomis žemės sklypų ribomis, nuolatiniais statiniais (stabiliais kontūrais) elektros stulpais ir pagal naudojamas žemės sklypų ribas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad sprendimas pažeidžia jos konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą. Teismas nustatė tik ieškovo žemės sklypo ribas, nenustatinėjo apeliantės nei žemės sklypo ribų, nei ploto. Ieškovas byloje esančiais kadastriniais matavimais norėjo įregistruoti jam nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsisakė derinti šiuos tikslius kadastrinius matavimus, nes kaimyninių žemės sklypų savininkai nesutiko su šiomis ribomis. Todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ieškovas tik teismine tvarka siekia nustatyti žemės sklypo ribas, kad galėtų atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti juos nekilnojamojo turto registre.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje tarp šalių keliamas klausimas dėl faktiškai valdomų žemės sklypų ribų nustatymo.Pagal CK 4. 45 straipsnio 1 dalį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytino sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-6/2010).Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė nustatyti jam priklausančio žemės sklypo ribas, vadovaujantis UAB „Matavimų sfera“ 2013m. kovo 27d. parengtu žemės sklypo planu, apibrėžtą taškais: Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4. Atsakovas B. B. atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą pateikė į bylą 2014m. spalio 22d. UAB „Geometra“ parengtą planą, iš kurio matyti, kad nustatant sklypo ribas pagal ieškovo pateiktą planą atsakovo B. B. žemės sklypo riba besiribojanti su ieškovu pailgėtų ir pasislinktų į atsakovo sklypą. Apeliantė atsiliepdama į ieškovo ieškinį tvirtino, kad pagal ieškovo planą jo žemės sklypo kraštinė įsiterpia į atsakovės žemės sklypą ir tuo sumažėja apelaintės žemės sklypo dalis. Byloje nustatyta, kad nagrinėjant bylą iš esmės ir esant prieštaringiems šalių argumentams Kauno apylinkės teismas 2015m. gegužės 19d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę, tikslu nustatyti šalių sklypų permatavimus ir remiantis gautais duomenimis parengti bendrą trijų kaimyninių sklypų planą. Pirmosios instancijos teismas remdamasis gautu rašytiniu įrodymu - 2015m. birželio 22d. teismo eksperto V. Š. ekspertizės akto išvadomis ( t 2., b. l. 5-20), atlikęs vietos apžiūrą ( t 2., b. l. 153-156) ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir nustatė ieškovo žemės sklypo ribas.Apeliantė apeliacinius skundu abejoja ekspertizės akto išvadomis, kuriomis buvo nustatytos šalių sklypų ribos ir nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą peržengė ieškovo ieškinio ribas, neteisingai taikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.CPK 265 straipsnio 2 dalis reikalauja iš bylą priėmusio teismo priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų ir nustato bendrojo pobūdžio draudimą peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas. Taigi, pagal bendrąją taisyklę teismas negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų, t.y. pareikšti nuomonės dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė. Teismų praktikoje pareikštų reikalavimų ribų peržengimas gali būti laikytinas ir atvejis, kai teismas patenkina ( atmeta) ieškinį kitu, nei nurodė byloje dalyvaujantys asmenys, faktiniu pagrindu. Tačiau, pabrėžtina, kad kartais tam tikrų klausimų, nenurodytų ieškinio ar priešieškinio pareiškime, išsprendimas nelaikytinas byloje pareikštų reikalavimų ribų peržengimu. Kaip matyti iš ieškovo pareikšto ieškinio turinio, kad ieškovas prašė nustatyti jo žemės sklypo ribas, vadovaujantis UAB „Matavimų sfera“ 2013m. kovo 27d. parengtu žemės sklypo planu. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir nustatė ieškovo žemės sklypo ribas pagal faktines bylos aplinkybes ir remdamasis byloje pateiktais įrodymais. Teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas bylą nagrinėjo ieškovo pareikšto ieškinio ribose ir sprendė klausimus susijusius su faktiniu ieškinio pagrindu ( faktiniu žemės sklypo ribų nustatymu), todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentacija dėl ieškinio ribų peržengimo yra nepagrįsta.Kaip matyti iš bylos duomenų ir apylinkės teismo sprendime nurodytų išvadų, kad nustačius ieškovo ir atsakovų žemės sklypų ribas pagal 2015m. birželio 22d. teismo ekspertizės aktą ir įvertinus L R Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedą, maksimalią leistiną ( ribinę ) paklaidą tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, atsakovo B. B. žemės sklypo plotas nuo 584 kv. m. padidėtų iki 586 kv. m., ieškovo žemės sklypo plotas padidėtų nuo 610 kv. m. padidėtų iki 615 kv. m., o apeliantės M. K. T. žemės sklypo plotas nuo 774 kv. m. sumažėtų iki 764 kv. m. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nustatant žemės sklypų ribas remiantis paminėtu aktu šalių sklypų ribos kistų nežymiai ir tai atitiktų leistinus nukrypimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apylinkės teismo konstatuotos aplinkybės yra teisingos ir nesudaro pagrindo pripažinimui, kad nustatant ginčo žemės sklypo ribas buvo pažeistos apeliantės teisės bei pažeistas protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principas ( C K 1 . 5 straipsnis). Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo pagrįstų argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aukščiau nurodytas aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus ( CPK 185 straipsnis). Teismas darydamas išvadas nepažeidė materialinės teisės normų ir nenukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos, tokio pobūdžio bylose. Pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).Esant nurodytam apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliantės apeliacinį skundą pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies taisykles spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo iš apeliantės priteisti 500 EUR bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme ( už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą pagal aukščiau nurodytas CPK taisykles iš apeliantės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės M. K. T. a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 500 EUR bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme ieškovui G. L. a/k (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.