- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- 2-629-451/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15636-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- M.K. T., B. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, SB „Miško aidas“
- Advokatai
- Viktorija Skridailaitė, Dalius Mecelica, Jonas Skalskas
atsakovei M.K. T., jos atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Skridailaitei – Gribėnienei,
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Pėtnyčytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovams M. K. T. ir B. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir SB „Miško aidas“ dėl žemės sklypo ribos suderinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktu ieškiniu (Tomas I, b.l.3-5) prašo nustatyti ieškovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribas, vadovaujantis UAB „Matavimų sfera" 2013-03-27 parengtu žemės sklypo planu, apibrėžtą taškais: Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4. Ieškovas nurodo, kad jo užsakymu buvo atlikti jo žemės sklypo kadastriniai matavimai, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė derinti šiuos matavimus, nes kaimyninio sklypo savininkai M. K. T. ir B. B. nesutiko su šiomis sklypo ribomis.
Atsiliepimas
Atsakovas B. B. atsiliepime į ieškinį (Tomas I, b.l. 36-39) nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi neteisingai nurodytas 4 taškas.
Atsakovė M. K. T. atsiliepime į ieškinį (Tomas I, b.l. 48-49) nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovo parengtame plane yra sklypų ribų nukrypimai nuo faktinio naudojimo nei nusistovėjusios tvarkos.
Trečiasis asmuo nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į ieškinį (Tomas I, b.l. 34-35) nurodė, jog neprieštaraus, jeigu teismas, ieškinį patenkins ieškovui įrodžius aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį.
Trečiasis asmuo SB „Miško aidas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau 2015-12-07 teismo posėdžio metu jo atstovė Regina Maleckienė paaiškino, kad sutinka su ieškovo ieškiniu, kadangi tokį žemės sklypą ieškovas nusipirko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ginčo šalys turi nuosavybės teisę į tris skirtingus, bet gretimai esančius žemės sklypus. Ieškovui G. L. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turintis 0,0610 ha (Tomas I, b.l. 8, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, pateikta prie bylos). Atsakovui B. B. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turintis 0,0584 ha plotą (Tomas I, b.l. 130, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, pateikta prie bylos). Atsakovei M. K. T. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turintis 0,0774 ha plotą (Tomas II, b.l. 40, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, pateikta prie bylos ).
Šioje byloje keliamas ginčas dėl šalims priklausančius žemės sklypus skiriančių ribų nustatymo. Ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl jam priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo pagal jo pateiktą planą. Atsakovai su ieškovo pateiktu planu nesutiko, teikė į bylą jų užsakymu atliktus planus, tačiau nereiškė priešieškinio, todėl atsakovų pateikti planai šioje byloje nagrinėtini tik tiek, kiek patvirtina ar paneigia ieškovo ir teismo eksperto atliktų planų tikslumą ir teisingumą.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau LR CK) 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, bei nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas.
Dėl aplinkybės, ar sklypo ribos yra neaiškios, nustatymo
Tarp šios bylos šalių kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo: ieškovas bandė nustatyti jam priklausančio žemės sklypo ribas ne teisminiu būdu, tačiau tarp žemės sklypų kaimynų kilo nesutarimų dėl sklypų ribų po atliktų kadastrinių matavimų, ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl jo žemės sklypo ribų nustatymo, tačiau su ieškinio reikalavimu sklypo kaimynai (atsakovai) nesutinka, bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčai dėl nustatytinų sklypų ribų, kiekvienas iš šalių teikė skirtingus ribų nustatymo planus, skirtingai aiškino faktines žemės sklypų naudojimo ribas. Šios aplinkybės bei tai, kad šalims nuosavybės teise priklausančių sklypų ribos kadastro bylose yra nurodytos tik preliminariai (šią aplinkybę įrodo įrašas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyta, jog žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (Tomas I, b.l. 8)) patvirtina, kad ieškovo žemės sklypo ribos yra neaiškios, todėl jis turi teisę reikšti ieškinį dėl žemės sklypo ribų su atsakovais nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).
Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant ginčus dėl sklypų ribų nustatymo yra ne kartą pažymėta, kad dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad patikslinus ribą galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas spręsti, kad žemės sklypų riba yra neaiški, o jos nustatymas reiškia nuosavybės teisės į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose nustatyto dydžio žemės sklypus skiriančios linijos nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010).
Dėl ieškovo pateikto sklypo ribų nustatymo plano
Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti jam priklausančio žemės sklypo ribas, vadovaujantis UAB „Matavimų sfera" 2013-03-27 parengtu žemės sklypo planu, apibrėžtą taškais: Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4. Pagal ieškovo pateiktą 2013 m. UAB „Matavimų sfera“ parengtą planą (Tomas I, b.l. 9), ieškovui tektų lygiai toks pats žemės sklypo plotas, koks nurodytas ir nuosavybės įsigijimo dokumente, t.y. 0,061 ha (610 kv.m.) (Žemės teisinės registracijos byla Nr. 5280:0014:2, VĮ Registrų centro pateikta į bylą) bei 1996 m. Kauno rajono Samylų seniūnijos Dubravų kaime „Miško aido“ sodininkų bendrijos suvestiniame žemės kadastro plane (Tomas I, b.l. 12, 126). Tačiau šiame ieškovo pateiktame plane nurodyti kraštinių ilgiai neatitinka 1996 m. Kauno rajono Samylų seniūnijos Dubravų kaime „Miško aido“ sodininkų bendrijos suvestiniame žemės kadastro plane nurodytųjų, t.y. ieškovo pateiktame plane lyginant su 1996 m. Kauno rajono Samylų seniūnijos Dubravų kaime „Miško aido“ sodininkų bendrijos suvestiniu žemės kadastro planu, kraštinė šiaurinėje dalyje pailgėja nuo 18,20 iki 18,23, kraštinė pietinėje dalyje nuo 17,10 sutrumpėja iki 16,85, kraštinė rytinėje dalyje nuo 35,70 sutrumpėja iki 35,65, o kraštinė vakarinėje dalyje nuo 34,20 pailgėja iki 34,50. Kaip matyti iš šio žemės sklypo plano, jame pateiktas tiktai ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų brėžinys, tačiau nepateikti su juo besiribojančių žemės sklypų, priklausančių atsakovams, ribų brėžiniai, iš kurių būtų matyti atsakovų žemės sklypų išsidėstymas, jei būtų nustatytos ieškovo žemės sklypo ribos pagal jo pateiktą planą. Atsakovas B. B., nesutikdamas su ieškovo nurodomomis žemės sklypo ribomis ties atsakovo B. B. sklypu, pateikė teismui 2014-10-22 UAB „Geometra“ parengtą planą, kuriame pateiktas palyginimo vaizdas žemės sklypų plane pagal „Miško aido“ sodininkų bendrijos suvestinį planą bei UAB „Matavimų sfera“ parengtą planą. Iš šio atsakovo pateikto plano matyti, kad pagal UAB „Matavimų sfera“ pateiktą planą nustačius ieškovo sklypo ribas, besiribojančias su atsakovo B. B. žemės sklypo riba, vakarinė ieškovo žemės sklypo kraštinė pailgėtų ir pasislinktų į atsakovo B. B. turimą žemės sklypą. Teismas laiko pagrįstu atsakovo B. B. argumentą, kad 4-asis taškas 2013 m. UAB „Matavimų sfera“ parengtame plane nustatytas netiksliai, kadangi matuota pradėta nuo Dubrio upelio vidurio, kadangi upės vaga nėra pastovi, nuolat kinta. Be to, 2015-10-26 teismo posėdžio metu liudytoju iškviestas matininkas T. T. paaiškino, kad neįsigilino, ar atsakovei M. K. T. užtenka ploto pagal jo ruoštą ir 2013 m. UAB „Matavimų sfera“ parengtą planą. Atsakovė M. K. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pagal šį planą ieškovo žemės sklypo kraštinė rytinėje dalyje įsiterpė į atsakovės žemės sklypą, taip sumažindamas atsakovės žemės sklypo dydį. Atsakovė M. K. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovo pateiktame plane nepagrįstai riboženklis perkeliamas į kelią ir kelias susiaurinamas iki 3,31 m. ties ieškovo turimu sklypu, kad atsakovei atlikus kadastrinius matavimus savo sklypo, pagal šias patvirtintas ribas, kelias ties atsakovės žemės sklypu susiaurėtų iki 2,42.m. Pagrįsdama šiuos teiginius, atsakovė pateikė UAB „Inventora“ 2014-09-17 parengtą planą, iš kurio matyti ieškovo ir atsakovės besiribojantys žemės sklypai, palyginimas esamų ribų su 2013 m. UAB „Matavimų sfera“ parengtame plane nurodytomis ribomis, sklypų plotai ir matmenys pagal UAB „Matavimų sfera“ parengtą planą. Šis planas patvirtina atsakovės M. K. T. teiginius dėl kelio susiaurėjimo ties ieškovo sklypu iki 3,31 m. ir susiaurėjimo iki 2,42 m. ties atsakovės M. K. T. žemės sklypu, jei nustatyti ribas pagal ieškovo pateikto plano kraštinę šiaurinėje pusėje. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas vertina, jog 2013 m. UAB „Matavimų sfera“ parengtas planas yra neišsamus ir netikslus, kadangi juo nebuvo įvertinti visų trijų besiribojančių žemės sklypų kadastriniai matavimai, nebuvo įvertinta, ar atsakovei M. K. T. užteks ploto pagal šį planą, nebuvo įvertintas kelio susiaurėjimas tie M. K. T. žemės sklypu, matavimai atlikti neatsižvelgiant į stabiliuosius kontūrus. Dėl šių priežasčių ieškovo žemės klypo ribos pagal šį planą negali būti nustatomos.
Dėl teismo ekspertizės pagrindu paruošto plano
2015 m. gegužės 19 d. nutartimi teismas, ieškovo prašymu, skyrė teismo ekspertizę. 2015 m. birželio 22 d. teismo ekspertizės akto (Tomas II, b.l. 5-11) išvadose ekspertas Vidmantas Šerepka nurodė, jog sodo sklypų, priklausančių ieškovui ir atsakovams, ribos pagal viešame registre įregistruotus duomenis ir SB „Miško aidas“ išplanavimo dokumentus yra netikslios, koreguotinos. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadose nurodytas koordinates, 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengė trijų žemės sklypų planą. Pagal šį planą, lyginant su 1996 m. Kauno rajono Samylų seniūnijos Dubravų kaime „Miško aido“ sodininkų bendrijos suvestiniu žemės kadastro planu, ieškovui priklausančio žemės sklypo kraštinės rytinėje dalyje ilgis nepakistų, kraštinė vakarinėje dalyje – pailgėtų nuo 17,10 m. iki 17,30 m., kraštinė šiaurinėje dalyje besiribojančioje su atsakovo B. B. žemės sklypu, pailgėtų nuo 34,20 m. iki 34,32 m., o kraštinė pietinėje dalyje, besiribojančia su atsakovės M. K. T. žemės sklypu, sutrumpėtų nuo 35,70 m. iki 35,40 m.; atsakovui B. B. priklausančio žemės sklypo kraštinės rytinėje dalyje ilgis nepakistų, vakarinėje dalyje – pailgėtų nuo 12,85 m. iki 13,08 m., kraštinė šiaurinėje dalyje pailgėtų nuo 17,00 m. iki 17,11 m., o kraštinė tarp 12 ir 13 posūkio taškų (pagal 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ planą) sutrumpėtų nuo 18,00 m. iki 17,87 m.; atsakovei M. K. T. priklausančio žemės sklypo kraštinės rytinėje dalyje ilgis nepakistų – 17,00 m., vakarinėje dalyje – pailgėtų nuo 20,10 m. iki 21,09 m., kraštinė tarp 7 ir 8 posūkio taškų (pagal 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ planą) sutrumpėtų nuo 6,30 m. (žemės teisinės registracijos bylos Nr.5280/0014:1 b.l.4) iki 6,24 m., kraštinė tarp 6 ir 7 posūkio taškų (pagal 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ planą) išliktų nepakitusi - 17,50 m. (žemės teisinės registracijos bylos Nr.5280/0014:1 b.l.4), kraštinė tarp 5 ir 6 posūkio taškų (pagal 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ planą) sutrumpėtų nuo 7,50 m. (žemės teisinės registracijos bylos Nr.5280/0014:1 b.l.4) iki 7,23 m., kraštinė tarp 4 ir 5 posūkio taškų (pagal 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ planą) išliktų nepakitusi – 14,00 m. (žemės teisinės registracijos bylos Nr.5280/0014:1 b.l. 4). Pagal šį planą, lyginant jį su 1996 m. Kauno rajono Samylų seniūnijos Dubravų kaime „Miško aido“ sodininkų bendrijos suvestiniu žemės kadastro planu, ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas nuo 610 kv.m. padidėtų iki 615 kv.m., atsakovui B. B. žemės sklypo plotas nuo 584 kv.m. padidėtų iki 586 kv.m., atsakovei M. K. T. žemės sklypo plotas nuo 774 kv.m. (Žemės teisinės registracijos bylos Nr.5280/0014:1 b.l.4) sumažėtų iki 764 kv.m.
Teismo vertinimu, teismo eksperto Vidmanto Šerepkos nustatytos šalims priklausančių žemės sklypų posūkio taškų koordinatės yra tiksliausios, kurios buvo pateiktos šioje byloje, todėl pagal jas sudarytas 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ planas yra tiksliausiai ir teisingausiai žymintis šių žemės sklypų ribas. Nagrinėjamoje byloje į teismo posėdžius iškviesti matininkai (liudytojas G. K. 2015-12-07 vykusio teismo posėdžio metu ir T. T. 2015-10-26 vykusio teismo posėdžio metu) paaiškino, kad matininkams matuojant žemės sklypus, jie privalo išlaikyti kraštinių ilgius ir sklypo formą, tačiau gaunamas plotas gali skirtis. Atsakovai, jų atstovai byloje įrodinėjo priešingai, kad, nustatant ribas, privaloma atsižvelgti į faktiškai valdomo sklypo ribas ir kad, nustačius ribas, negali kisti sklypų plotas. Pažymėtina, kad kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį tikslai sutampa – nustatyti tikslias ir teisingas žemės sklypo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015). Byloje nustatyta, kad atsakovams bei A. Č. (iš jo žemės sklypą nusipirko ieškovas) perkant žemės sklypus 1998 m., jie buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Kadangi įsigyjant žemės sklypus nebuvo atlikti tikslūs matavimai, akivaizdu, kad išmatavus žemės sklypus šiuolaikinėmis priemonėmis (praėjus aštuoniolikai metų nuo jų įsigijimo) jų kraštinių ilgiai ir plotai gali skirtis nuo preliminariais matavimais išmatuotų. Šiuo atveju ir susiklostė tokia situacija, kuomet išmatavus žemės sklypus šiuolaikinėmis priemonėmis, šalims priklausančių žemės sklypų ribos pagal viešojo registro duomenis ir SB „Miško Aidas“ duomenis nesutampa. Šią aplinkybę patvirtina ne tik ekspertizės išvada, bet ir tai, kad visų trijų žemės sklypų savininkų pateiktų planų, paruoštų skirtingų matininkų, duomenys yra skirtingi. Dėl esamų neatitikimų skirtinguose dokumentuose bei faktiniame naudojime, ribos turi būti pakoreguotos ir nustatytos teismo tokiu būdu, kad jos būtų tikslios ir teisingos, atsižvelgiant į turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).
Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis nustato kriterijus, pagal kuriuos yra nustatoma žemės sklypo riba. Šioje teisės normoje nurodoma, kad tuo atveju jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Teismo vertinimu, būtent teismo eksperto Vidmanto Šerepkos teismo ekspertizės pagrindu paruoštas planas atitinka šiuos kriterijus. Teismas konstatuoja, kad ekspertas Vidmantas Šerepka pagrįstai, atliekant ginčo žemės sklypų ribų matavimus ir skaičiavimus, rėmėsi SB „Miško Aidas“ bendruoju planu, suderintomis 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 žemės sklypų bei Dubravos Miškų ūkio ribomis, nuolatiniais statiniais, elektros stulpais bei atsižvelgė į faktiškai naudojamas žemės sklypų ribas. Visuose kituose byloje pateiktuose planuose nebuvo įvertinta tiek daug kriterijų (ir suderintos sklypų ribos, ir realus kelio plotis, ir statiniai bei elektros stulpai ir faktinės naudojamos ribos), kurie padėtų nustatyti sklypų ribas tiksliai ir teisingai.
Ieškovas sutiko su teismo ekspertizės akto pagrindu paruoštu žemės sklypų planu, jo atstovas baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad šis planas yra tinkamiausiai ir tiksliausiai visų trijų ginčo sklypų geodezinius kadastrinius matavimus atspindintis planas. Atsakovai nesutiko su teismo ekspertizės akto pagrindu paruoštu žemės sklypų planu. Atsakovai kelia ginčą dėl teismo eksperto pažymėtų posūkio taškų ir nustatytų neteisingų ribų. Atsakovės M.K. T. atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, jog teismo eksperto posūkio taškai Nr. 6, 7, 9, 10 nurodyti neatsižvelgiant į įregistruotas miško koordinates. Tačiau teismo ekspertizės aktas patvirtina priešingai - kad šios ribos būtent buvo nustatytos pagal suderintas SB „Miško aido“ ir Dubravos miškų ūkio ribas. Kaip matyti iš ekspertizės akto, M. K. T. priklausančio žemės sklypo kraštinės, besiribojančios su mišku, buvo nustatytos būtent užkoordinavus Dubravos miškų ūkio ir SB „Miško aido“ suderintoje riboje nustatytus posūkio taškus ir pridėjus duotus atstumus nustatytos ribos. Teismo vertinimu, toks sklypų ribų nustatymo būdas buvo pats tiksliausias šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad SB „Miško aido“ pirmininkė Regina Maleckienė 2015-12-07 teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovės M.K. T. žemės sklypas 2 metrus įlindo į mišką. Vadinasi, Dubravos miškų ūkis, nustatydamas savo ribas, nukrypo nuo pirminio SB „Miško aido“ plano pagal realius plotus ir riba tarp SB „Miško aido“ ir Dubravos miškų ūkio kiek kito, lyginant ją su pirminiais planais. Todėl teismo įsitikinimu, šalys, derindamos savo žemės sklypų ribas, turi remtis būtent suderintomis žemės sklypų (SB „Miško aido“ ir Dubravos miškų ūkio) ribomis, kas šiuo atveju ir buvo padaryta eksperto.
Tarp šalių kilo ginčas dėl faktiškai valdomų sklypų ribų. Atsakovai, jų atstovai teigia, kad rengiant tiek ieškovo pateiktą planą, tiek planą, sudarytą pagal eksperto išvadas, nebuvo atsižvelgta į faktiškai valdomas sklypo ribas. Tačiau atsakovo B. B. atstovas baigiamojoje kalboje aiškino, kad pagal naudojamas ribas neužtenka faktinio ploto, pripažino, kad matininkai negalėjo išdėlioti ribų pagal faktines sklypų naudojimo vietas, o nesant riboženklių, nėra galimybės įvertinti sklypų ribų. SB „Miško aidas“ pirmininkė Regina Maleckienė 2015-12-07 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo žemės sklypai keitė savo lokacijos vietą, paplatėjo kelias, elektros stulpai, kurie buvo pastatyti ant kampų, dabar visi pasislinko, sklypai įlindo į kelią, kelias Paparčių g. suplonėjo iki 4,19 m. Teismas, įvertinęs šiuos paaiškinimus, bei 2014-12-22 antstolio S. Užkuraičio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kartu su fotonuotraukomis (Tomas I, b.l. 99-103), taip pat fotonuotraukas (Tomas I, b.l. 53, 54, 55), daro išvadą, kad ginčo žemės sklypų lokacija nuo 1998 m., kuomet jie buvo išpirkti, einant laikui kito, elektros stulpai, kurie buvo pastatyti ant žemės sklypų ribų, atsidūrė žemės sklypų faktiškai naudojamose ribose, todėl faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas šiuo atveju nėra tas kriterijus, kuris pagrinde nulemtų šalių sklypų ribų nustatymą, kadangi tokiu atveju sklypų ribos būtų nustatytos netiksliai ir neteisingai. Vieną vertus, žemės sklypų faktinės ribos nėra tikslios, todėl negalima jų imti kaip atskaitos taškų. Kitą vertus, būtų nesąžininga ir neteisinga įteisinti vieno žemės sklypo savininko savavališką savo žemės sklypo ribų peržengimą gretimai esančio žemės sklypo savininko sąskaita, o jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto, pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimo ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje, kuomet ginčo žemės sklypų ribos juos perkant nebuvo tiksliai išmatuotos, nuo jų paskyrimo naudotis (vėliau nuo išsipirkimo) jos pasislinko į miško ribas, į kelią, į vienas kito ribas, nesant sklypų savininkų tarpusavio sutarimų dėl faktinių ir teisinių sklypų ribų ir nesant galimybės nustatyti ginčo sklypų faktinio naudojimo trukmės (išvykstamojo teismo posėdžio metu 2016-03-08 ieškovas teigė, kad atsakovė M. K. T. tvorelę, skiriančių judviejų žemės sklypus, pastatė po UAB „Matavimų sfera“ atliktų kadastrinių matavimų, atsakovė M. K. T. paaiškino, kad anksčiau riba, skirianti judviejų žemės sklypus, buvo ties ieškovo statiniu, bet ji jau pasislinko pusę metro, atsakovo B. B. žmona nurodė, kad tinklinę tvorelę, skiriančią atsakovo B. B. žemės sklypą nuo ieškovo sklypo, uždėjo, kad apsisaugoti nuo šunų, tačiau tai nėra sklypus žyminti riba), teisingiausia ir racionaliausia ginčo žemės sklypų ribas nustatyti, atsižvelgiant į jau suderintas besiribojančias žemės sklypų ribas (su tuo sutiko ir ieškovas, ir atsakovai) ir į posūkio taškus pagal stabiliuosius kontūrus (elektros stulpus), kurie sklypus perkant žymėjo jų ribas ir jų vieta išliko nepakitusi. Teismo ekspertizės pagrindu paruoštas planas ir buvo paruoštas, pirmiausia įvertinus šiuos rodiklius. Nustačius koordinates pagal suderintas ribas tarp SB „Miško aido“ ir Dubravos miškų ūkio, atidėjus posūkio taškus pagal stabiliuosius kontūrus (elektros stulpus), ir atidėjus kraštinę tarp posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 4 pagal bendrajame SB „Miško aidas“ plane nurodytą ilgį, gauti kraštinių ilgiai tarp posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 13, tarp posūkio taškų Nr. 12 ir Nr. 13 ir tarp posūkio taškų Nr. 9 ir Nr. 12 skiriasi nuo pirminio SB „Miško aido“ žemės sklypų plano. Tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog šis planas paruoštas netinkamai ir kad jame nurodytos ribos pažeidžia šalių teises. Kadangi ginčo žemės sklypų lokacija einant laikui kito, natūralu, kad kai kurių žemės sklypų kraštinių ilgai taip pat pakito. Atidėjus atskaitos taškus, paaiškėjo, kad realiai kraštinė tarp posūkio taškų Nr. 9, 10, 11, 12 yra ilgesnė (47,55 m.) nei buvo nurodyta SB „Miško aidas“ bendrajame plane (46,95 m.), todėl ekspertas pagrįstai gautą atstumų skirtumą išdalino bylos šalims proporcingai pagal nurodytų jų žemės sklypų plotą. Tokiu būdu buvo laikomasi šalių interesų pusiausvyros principo. Kraštinė tarp posūkio taškų Nr. 12 Nr. ir Nr. 13 pagal eksperto paruoštą planą yra trumpesnė (17, 87 m.) nei nurodyta SB „Miško aidas“ bendrajame plane (18,00 m.), tačiau skirtumas yra nežymus ir gali būti paaiškinamas netgi netiksliais ankstesniais preliminariais matavimais. Pažymėtina, kad posūkio taškų Nr. 12 ir 13 koordinatės jau yra suderintos Dubravos miškų ūkio, todėl ta aplinkybė, kad šie posūkio taškai atsiduria krūme, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą šioje civilinėje byloje. Krūmas nėra nekilnojamasis statinys, dėl kurio tektų nukrypti nuo tikslių ribų pagal faktinį naudojimą. Taip pat neturi lemiamos reikšmės ta aplinkybė, kad tvora, užtverta tarp atsakovo B. B. žemės sklypo ir Dubravos miškų ūkio teritorijos, neatitinka ribos, pamatuotos eksperto. Teismo paskirtas ekspertas rėmėsi jau suderintomis su Dubravos miškų ūkiu ribomis, šios įteisintos ribos yra tikslesnės už nutiestą tvorą, teismo vertinimu ekspertas pagrįstai matavimus ir skaičiavimus atliko nuo suderintos ir įteisintos ribos. Tuo atveju, jeigu tarp Dubravos miškų ūkio suderintos ribos ir atsakovo B. B. žemės sklypo ribos atsirastų tarpas, šis žemės lopinėlis taptų niekieno – nei valstybės, nei privačių asmenų.
Atsakovo B. B. atstovas 2016-03-08 išvykstamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog anksčiau nutiestas vandentiekis pagal atsakovo B. B. žemės sklypo ribą su Dubravos miškų ūkiu žymėjo sklypo ribą, šią aplinkybę patvirtino ir SB „Miško aidas“ pirmininkė. Kaip matyti iš 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ ekspertizės pagrindu parengto plano, pagal šį planą šis vandentiekis (betoniniai stulpeliai šioje linijoje) ir būtų riba, skirianti atsakovo B. B. žemės sklypą nuo SB „Miško aidas“ ribos. Be to, ši riba atitinka ir faktinį atsakovo B. B. žemės sklypo naudojimą – tuo teismas įsitikino tiesiogiai, išvykstamojo teismo posėdžio metu 2016 m. kovo 8 d. (iki betoninių stulpelių yra sukasta žemė, pasodinti augalai, braškės, krūmai). Atsakovas nenurodė aplinkybių, nulemiančių būtinybę nukrypti nuo teismo eksperto nustatytų ribų, kurios sutampa ir su SB „Miško aidas“ bendruoju planu ir faktiniu žemės sklypo naudojimu, ir žemės sklypų, esančių kitoje Paparčių gatvės pusėje esančia žemės sklypo Nr. 6 riba. Paslinkus atsakovo B. B. žemės sklypo ribą nutolus nuo buvusio vandentiekio, būtų ne tik nukrypta nuo tikslių matavimų pagal stabiliuosius kontūrus, bet ir būtų sumažintas atsakovo B. B. žemės sklypo plotas arba atsakovo B. B. žemės sklypas pasislinktų į ieškovo žemės sklypą, taip jį sumažindamas.
Atsakovai taip pat ginčijo ribas, skiriančias jų žemės sklypus nuo ieškovo žemės sklypo. Teismo vertinimu, ekspertas pagrįstai šias ribas nustatė, atsižvelgdamas į priešais ginčo sklypus kitoje Paparčių gatvės pusėje esančius žemės sklypus Nr. 4, 5 ir 6 skiriančias ribas, kurios yra suderintos su elektros stulpų išsidėstymu. Visų pirma, toks sklypų išsidėstymas buvo numatytas pagal SB „Miško aidas“ bendrąjį planą (tomas I, b.l. 104). Antra, kadangi ginčo žemės sklypai pakeitė savo lokaciją nuo pirminio paskyrimo, o šalys nesutaria, kur yra teisinės bei faktinės ribos, skiriančios šias žemės sklypus, toks ribų nustatymas yra tiksliausias ir atstatantis šias ribas į buvusią vietą nuo jų paskyrimo. Pažymėtina, kad dėl ginčo žemės sklypų ribų nustatymo pagal kitoje kelio pusėje esančių žemės sklypų ribas sutiko ir ieškovas, ir atsakovas B. B..
Atsakovas B. B. taip pat nesutiko su riba, skiriančia jų žemės sklypus nuo ieškovo žemės sklypo ties posūkio tašku Nr. 11. Nors atsakovas sutiko, kad žemės sklypų ribos būtų nustatytos pagal kitoje kelio pusėje esančių žemės sklypų ribas, eksperto nurodytos ribos atitinka šias ribas, tačiau žemės sklypo riba ties posūkio tašku Nr. 11 atsakovo manymu nurodyta netinkamai. Atsakovas išvykstamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog posūkio taškas Nr. 11 neatitinka faktiškai naudojamos ribos. Teismas išvykstamojo teismo posėdžio metu 2016-03-08 tiesiogiai apžiūrėjo ir įvertino, kad linija (tinklinė tvorelė), skirianti ieškovo ir atsakovo B. B. žemės sklypus, yra ne tiesi, matosi kreivai į ieškovo pusę išdėlioti betono blokeliai. Tai patvirtina ir eksperto daryta fotonuotrauka Nr. 11 (Tomas II, b.l. 18) bei ieškovo į bylą pateikta fotonuotrauka (Tomas I, b.l. 57). Teismas nustatė, kad riboje ties posūkio tašku Nr. 11, B. B. augalai taip įsiterpę nuo tinklinės tvorelės gilyn į ieškovo sklypo pusę, kad sklypo kampas ties šiuo posūkio tašku yra užlenktas. Teismo įsitikinimu, toks faktinis žemės sklypų naudojimas, kai vieno žemės sklypo savininkas, dirbdamas žemę, įsiterpia į gretimo žemės sklypo teritoriją, dėl ko šiuos žemės sklypus skirianti riba yra paslenkama, susiformuoja netiesi linija, o kampai užlenkiami, negali būti priežastimi nukrypti nuo tikslių matavimų ir nustatyti ribas pagal tokį faktinį naudojimą, nes tokiu atveju žemės sklypai negalėtų būti naudojami racionaliai ir efektyviai, o vieno žemės sklypo savininko teisės būtų pažeidžiamos. Dėl tų pačių argumentų teismas laiko nepagrįstu ir atsakovės M. K. T. ginčą dėl eksperto nurodytos ribos tarp jos ir ieškovo žemės sklypo ties posūkio tašku Nr. 10: šiuo metu linija ties šia riba yra netiesi, įlindusi į ieškovo žemės sklypo pusę, po tikslių matavimų, ši riba turėtų būti nustatyta tiesi ir tiksli. Taip pat nepagrįstai atsakovas teigia, kad turi būti paliktas takas ties ieškovo žemės sklypu, kadangi tokie takai nebuvo numatyti, išperkant šiuos žemės sklypus. Atsakovas neturi reikalavimo teisės ieškovui įrengti takelį jo nuosavybės teise valdomoje žemėje. Teismas pažymi ir tai, kad tvoros, uždėtos tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų, nežymi tikslių ribų ir, atsižvelgiant į tai, kad jos uždėtos nesuderinus tarpusavyje bei įrengtos vėliau, nei buvo išpirkti žemės sklypai, negali būti pagrindu nustatyti šias ribas pagal šias tvoras. Be to, tai yra nesudėtingi, lengvos konstrukcijos statiniai, kurie lengvai gali būti išardyti ir perkelti į patikslintą ribų vietą.
Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl pakitusių sklypų plotų pagal eksperto nustatytas sklypų ribas. Atsakovo B. B. atstovas 2016-04-21 teismo posėdžio metu nurodė, jog ekspertas negalėjo padidinti nuosavybės ieškovui ir atsakovui B. B.. Atsakovės M. K. T. atstovė 2016-04-21 teismo posėdžio metu nurodė, kad jeigu teismas vadovautųsi teismo ekspertizės aktu, atsakovės M. K. T. plotas sumažėtų 10 kv.m., t.y. nuo 774 kv.m. iki 764 kv.m. Teismas nustatė, kad pagal 2015-06-16 teismo ekspertizės pagrindu parengtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą, lyginant jį su 1996 m. Kauno rajono Samylų seniūnijos Dubravų kaime „Miško aido“ sodininkų bendrijos suvestiniu žemės kadastro planu, ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas nuo 610 kv.m. padidėtų iki 615 kv.m., atsakovui B. B. žemės sklypo plotas nuo 584 kv.m. padidėtų iki 586 kv.m., atsakovei M. K. T. žemės sklypo plotas nuo 774 kv.m. sumažėtų iki 764 kv.m. Atsakovams bei A. Č. (iš jo žemės sklypą nusipirko ieškovas) žemės sklypai Sodų bendrijoje parduoti 1998 m. LR Žemės reformos įstatymo pagrindu, kurio tuometinė 9 str. 6 d. redakcija numatė, jog :„sodininkų bendrijų nariams ir asmenims, norintiems steigti sodus, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo išplanavimo projektą, bet ne didesnis kaip 0,12 ha.“. Šiuo metu galiojančios LR Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 dalis nustato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ Nr.534 29 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priedą, maksimali leistina (ribinė) paklaida tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus bylos šalių sklypams nustatoma pagal formulę 0,02. Apskaičiavus pagal šią formulę, atsakovo B. B. žemės sklypo plotas (nuo 584 kv.m. padidėtų iki 586 kv.m. ) padidėtų leistinose ribose, t.y. padidėtų 2 kv.m., leistina riba sudaro 48 kv.m. , atsakovės M. K. T. žemės sklypo plotas (nuo 774 kv.m. iki 764 kv.m) sumažėtų leistinose ribose, t.y. sumažėtų 10 kv.m., leistina riba sudaro 55 kv.m. , ieškovo G. L. žemės sklypo plotas (nuo 610 kv.m. padidėtų iki 615 kv.m.) padidėtų leistinose ribose, t.y. padidėtų 5 kv.m., o leistina riba sudaro 49 kv.m. Taigi, visų trijų žemės sklypų savininkų plotai pakistų nežymiai, lyginant su leistinomis ribomis tokiems plotams. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovei M. K. T. priklausančio žemės sklypo kraštinės po eksperto pamatavimų kistų labai nežymiai, t.y. kraštinė tarp 5 ir 6 posūkio taškų (pagal 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ planą) sutrumpėtų nuo 7,50 m. iki 7,23 m. (27 centimetrais), kraštinė tarp posūkio taškų 3 ir 10 sutrumpėtų nuo 35,70 m. iki 35,40 m. (30 centimetrų), o visos kitos kraštinės pailgėtų arba liktų nepakitusios, darytina išvada, kad tikėtina, jog atsakovės M. K. T. plotas pakistų dėl to, kad, atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus ir apskaičiuojant plotus, buvo padaryta klaida. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012). Įvertinus M. K. T. priklausančio žemės sklypo nežymius kraštinių ilgių pakitimus, darytina išvada, kad jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų pokytis būtų labai nedidelis, nežymus ir nesąlygojantis jos teisių pažeidimo. Atsakovo B. B. žemės sklypas pagal eksperto pamatavimą nežymiai padidėtų (2 kv.m.), todėl jo teisių toks ploto pokytis pažeisti apskritai negali, o argumentų, įrodančių priešingai, atsakovas nepateikė. Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad savininkų teisės nėra pažeidžiamos, kai sklypai sumažėja ar padidėja leistina paklaida (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-39-611/2016).
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškovo reikalavimas nustatyti ieškovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribas, tenkintinas iš dalies – šios ribos nustatytinos ne pagal UAB „Matavimų sfera" 2013-03-27 parengtą žemės sklypo planą, o pagal 2015-06-22 teismo ekspertizės akto pagrindu 2015-06-16 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą (Tomas II, b.l. 20).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 4 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Šioje civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies – teismas nustatė ieškovo žemės sklypo ribas ne pagal ieškovo pateiktą planą, o pagal teismo ekspertizės pagrindu paruoštą planą, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas G. L. pateikė teismui įrodymus apie tai, kad jo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 900 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą (Tomas II, b.l. 86, 163), 87,00 Eur (300 Lt) už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (Tomas II, b.l. 87), 65,00 Eur negauto darbo užmokesčio nuostolis už tai, kad sutartą žemės sklypų permatavimų dieną (2016-03-14) neatvyko į darbą (Tomas II, b.l. 184). Atsakovas B. B. pateikė teismui įrodymus apie tai, kad jo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 907,57 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą (Tomas I, b.l. 180,186-189). Atsakovė M. K. T. pateikė teismui įrodymus apie tai, kad jos bylinėjimosi išlaidas sudaro: 290 Eur (1000 Lt) už advokato suteiktą teisinę pagalbą (Tomas I, b.l. 175). Atsižvelgiant į tai, kad išlaidas už advokatų suteiktą teisinę pagalbą šalys patyrė pačios pasirinkdamos savo atstovus, pačios nuspręsdamos, kiek ir kaip bus atstovaujamos advokatų teisme bei į tai, kad patenkinus ieškinį iš dalies, nei vienos šalies pozicija nebuvo patenkinta pilnai (taip ir atmesta nebuvo pilnai), išlaidos advokatų pagalbai apmokėti paliekamos kiekvienai iš šalių ir vienai iš kitos nepriteistinos. Ieškovo nurodytas 65,00 Eur negauto darbo užmokesčio nuostolis už tai, kad sutartą su atsakovais žemės sklypų permatavimų dieną (2016-03-14) neatvyko į darbą, teismo vertinimu, nepriskirtinas bylinėjimosi išlaidoms, kadangi tai nebuvo teismo įpareigojimo vykdymas. Be to, atsakovai taip pat buvo kviečiami į ieškovo iniciatyva paskirtus matavimus, dėl to taip pat galėjo patirti išlaidų, nuostolių.
Ieškovo nurodytos 87,00 Eur (300 Lt) išlaidos už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms, kurios buvo būtinos ir pagrįstos šioje byloje – šiuo antstolio atliktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu teismas rėmėsi tenkindamas ieškinį iš dalies (LR CPK 88 str. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos 87,00 Eur (300 Lt) paskirstomos visoms šalims lygiomis dalimis, t.y. po 29 Eur.
Šioje civilinėje byloje teismui paskyrus teismo ekspertizę, už jos atlikimą teismo ekspertas Vidmantas Šerepka pateikė 1200,00 Eur sumai 2015-06-22 išrašytą sąskaitą – faktūrą serija N Nr. 0192 (Tomas II, b.l. 4), o už atvykimą teismo posėdį ekspertas (ekspertas 2016-03-14 atvyko į teismo posėdį ir paaiškino su ekspertizės atlikimu susijusias aplinkybes) pateikė 150,00 Eur sumai 2016-02-09 išrašytą sąskaitą – faktūrą serija Ž Nr. 0202 (Tomas II, b.l. 152), viso 1350,00 Eur. Ieškovas G. L. 2015-05-13 įmokėjo į Kauno apylinkės teismo sąskaitą 900,00 Eur užstatą už ekspertizės atlikimą (Tomas I, b.l. 184). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino ieškinį pagal eksperto atliktos ekspertizės pagrindu paruoštą planą, į tai, kad ekspertizės prašė būtent ieškovas, o taip pat į tai, kad ekspertas atliko visoms trims bylos šalims priklausančių žemės sklypų matavimus ir skaičiavimus, šios išlaidos paskirstomos taip: ieškovui tenka 900,00 Eur dalis už eksperto išlaidas (ekspertizės atlikimą ir atvykimą į teismo posėdį), kurie išmokėtini ekspertui iš ieškovo pavedimu pervestų 900,00 eurų į Kauno apylinkės teismo sąskaitą. Likusi 450,00 Eur dalis išlaidų už eksperto išlaidas (ekspertizės atlikimą ir atvykimą į teismo posėdį) lygiomis dalimis paskirstoma apmokėti atsakovams (kiekvienam po 225,00 Eur) (LR CPK 89 str. 1 d., 2 d.).
Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu, sudaro 21,14 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš ieškovo ir atsakovų šios išlaidos priteistinos lygiomis dalimis t.y. po 7,12 Eur (LR CPK 93 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti ieškovo G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), SB „Miško aidas", skl. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribas, vadovaujantis 2015 m. birželio 22 d. LR teismo eksperto Vidmanto Šerepkos atliktu teismo ekspertizės aktu civilinėje byloje Nr. 2-2380-451/2015, apibrėžtą taškais: Nr. 2, Nr. 3, Nr. 10 ir Nr. 11.
Priteisti ieškovo G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės M. K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
Priteisti LR teismo eksperto Vidmanto Šerepkos (adresas (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovo B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės M. K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą ir atsitraukimą nuo įprastinio darbo atvykstant į teismo posėdį.
Išmokėti LR teismo ekspertui Vidmantui Šerepkai (adresas (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 900,00 Eur (devynis šimtus eurų 00 ct) už atsitraukimą nuo įprastinio darbo, šią sumą išmokant iš ieškovo 2015-05-13 pavedimu į Kauno apylinkės teismo sąskaitą pervestų 900,00 Eur sumos.
Priteisti iš ieškovo G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovo B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės M. K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 7,12 Eur (septynis eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.