Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės M. N. ieškinį atsakovui K. N. dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, byloje išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog išklausytas nepilnametis paaiškino, kad su mama sutaria gerai, ji juo rūpinasi, domisi jo mokslais, laisvalaikiu, o tėtis domisi jo mokslais, susitinka maždaug 1-2 kartus per mėnesį, kartais jam atveža dovanų, lauktuvių iš užsienio. Išvadoje nurodyta, kad vaiko išlaikymas negali būti ribojamas vien tik minimalių poreikių tenkinimu, todėl priteisiant išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

Nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų K. N., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-22 sprendimu šalių santuoka nutraukta, patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.2 punktu atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti savo nepilnamečiam vaikui po 100,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga buvo 350,00 Eur per mėnesį. Šalys nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, atsakovas transporto priemonių neturi, ieškovės vardu yra registruota viena 1998 m. gamybos transporto priemonė SAAB. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena ir gyvenamąją vietą deklaruoja ieškovės motinai Ž. G. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovė dirba, jos pajamos iš darbinės veiklos vidutiniškai sudaro apie 907,00 Eur per mėnesį, neatskaičius privalomųjų mokesčių. Atsakovas nuo 2015-09-18 dirba pagal neterminuotą darbo sutartį projektuotojo–mokinio pareigose, pajamos iš darbinės veiklos vidutiniškai sudaro apie 400,00 Eur per mėnesį, neatskaičius privalomųjų mokesčių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-22 sprendimo priėmimo metu atsakovas nedirbo. Laikotarpiu nuo 2013-01-14 iki 2014-09-24 atsakovo pajamas iš darbinės veiklos UAB „Rezultatai“ vidutiniškai sudarė 317,00 Eur per mėnesį, neatskaičius privalomųjų mokesčių valstybei. Nepilnamečiui yra 10 metų, jis mokosi privačioje Š. mokykloje, lanko Š. M. krepšinio mokyklą, robotikos kursus. Būreliams išleidžiama apie 100,00 Eur per mėnesį. Vaikas turi specialių poreikių, nes nepilnamečiui diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, regos sutrikimai.

Nesutiko su atsakovo teiginiais dėl ieškovės turtinės padėties pagerėjimo, kadangi ieškovės motina Ž. G. finansiškai padeda ieškovei išlaikyti šalių sūnų, apmokėdama vaiko mokslo išlaidas Šaltinėlio privačioje mokykloje. Tai nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti savo vaiką, kadangi tėvų pareigos negali būti perkeltos tretiesiems asmenims. Aplinkybė, kad ieškovės pajamos yra didesnės, nesudaro pagrindo atsakovui nesiekti geriau apmokamo darbo, atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus. Nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovė iškreiptai apibūdina vaiko sveikatos būklę, nes įrodymų, paneigiančių specialisto išvadą apie vaiko specialiuosius poreikius, atsakovas nepateikė. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie nuolat gerėjantį vaiko regėjimą nepaneigia fakto, kad vaikui reikalingi akiniai ir specialistų konsultacijos.

Sprendė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas šalių sutartas išlaikymas, priėmimo ženkliai padidėjo vaiko poreikiai ir atsirado papildomų specialių vaiko poreikių, susijusių su jo sveikata, atsirado specialios mokyklos poreikio būtinybė dėl vaiko turimo bendravimo sutrikimo, todėl nustatytas 100,00 Eur dydžio išlaikymas vaikui nepakankamas ir neužtikrina net būtinų minimalių kasdienių poreikių patenkinimo, tačiau ieškovės prašoma suma (iki 300,00 Eur per mėnesį) yra didesnė nei minimali ir laikytina neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas K. N. apeliaciniu skundo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria priteistas 200 Eur išlaikymas ir sumažinti priteistą išlaikymą iki 135 Eur.

Nurodė, kad išlaidas būreliams ieškovė grindė sąskaitų išrašais ir mokėjimo pranešimu, tačiau juose esantys duomenys neleidžia teigti, kad per mėnesį krepšinio ir robotikos būreliams reikia išleisti 100 Eur. Viename iš sąskaitos išrašų apmokėtos vienkartinės 80 Eur išlaidos krepšinio dienos stovyklai, kitame sąskaitos išraše krepšinio akademijai pervesta 60 Eur. Už robotikos akademijos lankymą spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. sumokėta iš viso 60 Eur. Teismas, nesant pateiktų sutarčių, laikė, kad tai yra fiksuotos, kasmėnesinės išlaidos, nors įrodymais nepagrįsta, kad išlaidos būreliams patiriamos ir vasarą. Kyla nesuderinamumas tarp atsakovo pajamų ir ieškovės norų leisti vaiką į 2 būrelius. Išlaidas privačiai mokyklai ir regėjimui teismas be pagrindo priskyrė specialiesiems poreikiams, nes vaikas į privačią mokyklą eina tik todėl, kad jo močiutė padeda apmokėti mokslą. Psichiatro konsultacijoje nerekomenduojama speciali mokykla, taigi ieškovė nepagrindė privačios mokyklos būtinybės. Išlaidos regėjimui grindžiamos vienkartiniu dokumentu, tačiau neaišku, kokiu periodiškumu išlaidos bus patiriamos.

Teismas neatsižvelgė į proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį prieš mokesčius apie 400 Eur (po mokesčių apie 330 Eur). Teikiant 200 Eur išlaikymą, atsakovui per mėnesį lieka tik 130 Eur, taigi atsakovas gali teikti tik minimalius vaiko poreikius užtikrinantį išlaikymą.

Teismas nepagrįstai rėmėsi mėnesinės minimalios algos prezumpcija, nes įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi.

Ieškovės motina VŠĮ „Š. M. krepšinio mokykla“ 2015-11-16 pervedė 60 Eur sumą, tačiau apeliantas nevertino 2015-11-06 mokėjimo pranešimo, kuriame nurodoma, jog įmoką atlikta pagal Sporto mokymo sutartį Nr. 14063673. 2015 m. lapkričio mėn. įmoka sudaro 90 Eur. Nepilnametis lanko ne tik krepšinio, tačiau ir robotikos būrelį, todėl 100 Eur suma, būtina skirti nepilnamečio vaiko būreliams, pagrįsta įrodymais. Išraše iš vaiko medicininių dokumentų rekomenduojama skatinti nepilnamečio vaiko saviraišką bei popamokinės veiklos organizavimą, todėl būrelių lankymą sąlygoja vaiko sveikatos būklė. Išlaikymas negali būti ribojamas vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Apeliantas yra fotografas mėgėjas, šoka baletą, visada sutinka su pasiūlymais papildomai užsidirbti. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie kitas gaunamas pajamas. Apeliantas yra jaunas, darbingas, nėra socialiai remtinas, kitų išlaikytinių neturi, nepateikė jokių duomenų apie tai, kokiu veiksmų ėmėsi pagerinti savo finansine padėtį.

Spręsdamas priteistino iš apelianto išlaikymo jo nepilnamečiui vaikui dydžio nustatymo klausimą, bylą nagrinėjęs teismas analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir apelianto turtinę padėtį, vaiko poreikius, t. y. vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinis procesas šiuo atveju vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo padidintas iki 200 Eur Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-22 sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui, t. y. apeliantas skundžia padidinto išlaikymo dydį.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliantas skundą grindžia netinkamu pirmosios instancijos teismo ieškovės pateiktų įrodymų, kuriais buvo grindžiami padidėję vaiko poreikiai, vertinimu.

Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.

Apeliantas nurodė, kad ieškovė neįrodė konkrečios mėnesinės sumos, išleidžiamos vaiko būreliams, kadangi byloje nėra sutarčių, kurios pagrįstų fiksuotas mėnesines išlaidas būreliams. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančias įrodymais, sutinka su apelianto teiginiais, jog byloje nėra pateikta sutarčių su robotikos būreliu bei VšĮ „Š. M. krepšinio akademija“. Byloje esantis 2015-11-06 mokėjimo pranešimas patvirtina, jog nepilnamečio interesais su VšĮ „Š. M. krepšinio akademija“ buvo sudaryta Sporto mokymo sutartis Nr. 14063673 (b. l. 20). Tokią išvadą leidžia daryti ir byloje esantys netiesioginiai įrodymai – bankinių mokėjimų pavedimai, atlikti krepšinio mokyklai 2015-05-13 (80 Eur) bei 2015-11-16 (60 Eur) (b. l. 18-19). Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie tai, kad vaikas nelanko ieškovės nurodytų būrelių ar išlaidos būreliams yra kitokios (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas teigia, jog iš byloje esančių bankinių mokėjimo pavedimų matyti, kad ieškovė už būrelius moka kas mėnesį ne 100 Eur, o mažesnę sumą. Iš byloje esančio 2015-11-27 bankinio mokėjimo išrašo matyti, jog ieškovė už 2015 m. spalio ir lapkričio mėnesį krepšinio akademijai sumokėjo 60 Eur (b. l. 19). Byloje esančiame mokėjimo pranešime nurodyta, jog už 2015 m. lapkričio mėnesį krepšinio akademijai turi būti sumokėta 90 Eur (b. l. 20). Robotikos akademijai už 2015 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesį buvo sumokėta 60 Eur (b. l. 19). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kokia tiksli suma per mėnesį išleidžiama vaiko būreliams, tačiau byloje esantys bankiniai mokėjimo pavedimai pagrindžia, kad vidutiniškai per mėnesį ieškovė vaiko būreliams išleidžia apie 50 Eur (60 Eur / 2 mėn. = 30 Eur / mėn.; 60 Eur / 3 mėn. = 20 Eur / mėn.).

Apeliantas teigia, jog specialisto išvadoje nėra nurodyta, jog vaikas turi lankyti specialią mokyklą, o speciali mokykla parinkta todėl, jog už ją moka vaiko močiutė. Pasisakydama dėl šių argumentų teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog tėvai privalo sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, o tėvų atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja ir šios pareigos negali būti perkeltos tretiesiems asmenims (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog ir patys apelianto argumentai prieštaringi – viena vertus, apeliantas teigia, jog speciali mokykla labiau atitinka vaiko poreikius, kita vertus, nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog valstybės teikiamos paslaugos nepadėtų pasiekti teigiamų rezultatų. Iš šių teiginių nėra aiški apelianto pozicija, ar apeliantas visgi pritaria, jog speciali mokykla labiau tenkina vaiko interesus, ar ne, be to, kvestionuodamas specialios mokyklos poreikį atsakovas teismui nepateikė duomenų apie buvusiose vaiko mokyklose pasiektus vaiko pasiekimus, adaptaciją ir pan. Įvertinusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina skirti dėmesį vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje esančius duomenis apie vaiko amžių, sveikatą bei specialiuosius poreikius, mokymąsi, laisvalaikio pomėgius, atsižvelgė į šalių paaiškinimus pateiktus teismo posėdžio metu. Byloje yra 2015-01-06 išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, jog vaikas yra persirgęs įvairiomis ligomis, buvo partrenktas dviratininko ir patyrė smegenų sutrenkimą, kurio metu labai išsigando, nešioja akinukus, taip pat vaikas yra labai judrus, prastai koncentruoja dėmesį. Vaikui rekomenduojama individuali psichologo konsultacija, popamokinės veiklos organizavimas (b. l. 13). Akivaizdu, jog vaikas turi sveikatos sutrikimų bei to sąlygotų specialiųjų poreikių. Šiuo metu jis lanko privačią mokyklą, kuri buvo pasirinkta po konflikto ankstesnėje mokykloje. Dažnas mokyklų keitimas nėra vaiko interesais, todėl vaiko teisė mokytis jo šiuo metu lankomoje mokyklje turi būti užtikrinama.

Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, jog vaikui augant ir vystantis vaiko sveikata tapo geresnė, vaiko išlaikymui reikalinga mažiau vaistų ir specialistų paslaugų. Sutiktina su ieškove, jog vaikui augant bei esant labai judriam, vaiko poreikiai nuolat auga. Darytina išvada, jog po 2014-10-22 sprendimo iš esmės pasikeitė nepilnamečio poreikiai, t. y. paaugus vaikui, jam reikalinga skirti didesnes išlaidas mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt. reikšmingiems vaiko socializacijai poreikiams lavinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nepilnamečiui būtina keisti ankstesniu sprendimu priteistą išlaikymo dydį.

Dėl proporcingumo principo

Atsakovas teigia, jog buvo pažeistas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas, kadangi atsakovas gali teikti tik minimalius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

Kasacinis teismas pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja prejudicialumo (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-22 sprendimu priteistą 100 Eur išlaikymo dydį padidino iki 200 Eur atsižvelgęs į tai, jog padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai, o ne iš esmės pasikeitė atsakovo finansinė padėtis. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog atsakovo pajamos nuo 2014-10-22 padidėjo nežymiai ir tai nėra pagrindinis motyvas didinti vaikui išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia skundžiamo sprendimo išvada sutinka bei pažymi, jog šalys teismui nepateikė duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti tikslų pajamų padidėjimą, lyginant su pajamomis, buvusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-22 sprendimo priėmimo momentu, kita vertus, apeliantas neskundžia sprendimo motyvo, jog po 2014-10-22 atsakovo pajamos nors ir ne žymiai, tačiau didėjo. Nors nežymus atsakovo pajamų didėjimas šiuo atveju nėra savarankiškas pagrindas didinti vaikui teikiamą išlaikymą, tačiau į šią aplinkybę pagrįstai teismas atsižvelgė, vertindamas visumą įrodymų – specialius vaiko poreikius, atsakovo galimybes dirbti, ieškovės gaunamas pajamas, taip pat į tai, jog ne atsakovas, o ieškovės giminaičiai prisideda prie vaiko išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats atsakovas pripažino, kad jis profesionaliai šoka, kas reiškia, jog jis gauna papildomų pajamų, apie kurias nepateikė duomenų. Atsakovas turi papildomų galimybių uždirbti savo ir vaiko išlaikymui reikalingas lėšas – jis gali gauti pajamų iš fotografo darbo ar dalyvaudamas šokėju spektakliuose.

Teismas, nustatęs, kad yra pagrindas keisti sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, atsižvelgęs į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, turi nuspręsti, koks išlaikymo dydis turėtų konkrečiu atveju būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog įstatymai nenustato fiksuoto išlaikymo dydžio, kurį turi teikti nepilnamečiui vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais, jog įstatymo leidėjas nėra nustatęs minimalaus mėnesinio atlyginimo prezumpcijos sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Išanalizavus bylos medžiagą, pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar atsakovui buvo nustatyti galimybės dirbti apribojimai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas skundžiamo sprendimo priėmimo metu dirbo IĮ „Erdana Baltic“, gavo su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas (b. l. 67-68). Nustatyta, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Šių teismo nustatytų aplinkybių atsakovas nepaneigė, jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti priešingą išvadą, nei skundžiamame sprendime nurodyta, nepateikė. Nagrinėjamu atveju atsakovo siūlomas 135 Eur išlaikymas nesusietas su jokiais objektyviais kriterijais, t. y. atsakovo nedarbingumu, turimų kitų išlaikytinių skaičiumi, prievolių tretiesiems asmenims buvimu ar pan. (2015-05-22 įsiskolinimo padengimo sutartyje paskutinė įmoka buvo 2016-07-03). Byloje nėra, o apeliantas ir nepateikė duomenų, jog dėl objektyvių aplinkybių atsakovas negali susirasti geriau apmokamo darbo, užsidirbti pinigų iš meninės veiklos. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio būtina atkreipti dėmesį ir į tą aplinkybę, jog 2014-10-22 sprendimu vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, o tai reiškia, kad ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo siūlomas 135 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui neužtikrintų net minimalių, būtinųjų vaiko poreikių, atsižvelgiant į tai, jog šiuo atvejui vaikas turi ne įprastus, tačiau specialius poreikius.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentaciją, taip pat atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, atsakovo ir ieškovės amžių, galimybę šalims susirasti geriau apmokamą darbą, sprendžia, kad iki 200 Eur padidintas išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra pakankamas, teisingas bei proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo, taigi sprendimas dėl padidinto išlaikymo dydžio paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmestus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą nėra atlyginamos. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl išlaidos nėra atlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovo K. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą dėl priteisto išlaikymo padidinimo palikti nepakeistą.