Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-571-1172/2025 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. R., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kauno butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 344,31 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2023-02-28 išdavė Gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. 220 0304684/2023, kuriuo laikotarpiu nuo 2023-03-09 iki 2024-03-08 buvo apdraustas draudėjui A. R. priklausantis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), į draudžiamąsias rizikas įtrauktos ir vandens (skysčio) rizikos (pvz.: vandens išsiliejimo iš įrenginių, talpų, prasiskverbimo per lauko išorines konstrukcijas).

22. Iš 2023-11-20 apžiūros akto nustatyta, kad 2023-11-16 bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietos patalpos, butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, vanduo skverbiasi pro stogą. Draudėjo teigimu, UAB „Kauno butų ūkis“ jau 2 metus stogą remontuoja, nebaigia, užliejimai kartojasi. Užlieta patalpa (duomenys neskelbtini) (kambarys), užlietos sienos, lubos. Į bylą pateiktos užlieto buto nuotraukos. Ieškovė atliko nuostolių apskaičiavimą ir 2023-11-21 išmokėjo draudėjui 344,31 Eur dydžio draudimo išmoką.

23. Atsakovė 2023-11-16 įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore.

24. Į bylą pateiktos UAB „Kauno butų ūkis“ statinio techninės apžiūros žurnalų kopijos: pildytas nuo 2006-04-20 iki kada nenurodyta (paskutinis įrašas atliktas 2022-11-28); pildytas nuo 2021-11-18 iki 2024-09-30; pildytas nuo 2021-11-18 iki 2024-04-11.

25. Iš UAB „Kauno butų ūkis“ 2017-07-10 defektinio akto Nr. 17-07-10 nustatyta, kad 2017-07-10 daugiabučio stogas turėjo šiuos defektus: esamų parapetų skardos pažeistos korozijos; prilydoma danga ant parapetų daugelyje vietų atšokusi nuo vertikalios parapeto plokštumos; stogo danga susidėvėjusi; lietaus surinkimo įlajos susidėvėjusios, pritekėjusios bitumu, pažeistos korozijos; stogo būklė avarinė. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti: būtina keisti parapetų skardos lankstinius; būtina keisti įlajas; būtina išlyginti stogo plokštumą, panaikinti pūsles ir uždengti naują stogo dangos sluoksnį.

26. Iš UAB „Kauno butų ūkis“ 2018-03-14 pranešimo nustatyta, kad UAB „Kauno butų ūkis“, gavusi prašymą dėl namo stogo remonto ir gavusi tam pritarimą, 2018-03-19 planuoja pradėti remonto darbus. Namo stogas yra avarinės būklės, stogo danga susidėvėjusi, pralaidi kritulių vandeniui; kritulių vanduo gali užlieti elektros skydines ir įvykti trumpas sujungimas bei gaisras; kuo skubiau bus imtasi priemonių atlikti namo stogo remontą.

27. Iš 2018 m. kovo mėn. atliktų darbų priėmimo akto Nr. 231 už 2018 m. kovo mėnesį atliktus daugiabučio stogo remonto darbus, kur užsakovu nurodyta (duomenys neskelbtini), o rangove nurodyta UAB „Kauno butų ūkis“, objektas – (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad stogo remonto darbų buvo atlikta už 15461,04 Eur.

28. Iš UAB „Kauno butų ūkis“ 2019-06-17 statinio apžiūros akto nustatyta, kad apžiūrėjus stogą ir kaminus, padaryta žyma – nauja danga; apžiūrėjus lietaus nuotekų vamzdynus, padaryta žyma – būklė patenkinama.

29. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020-11-04 statinio techninės priežiūros patikrinimo akto nustatyta, jog apžiūrėjus stogą, padaryta žyma – sutapdintos konstrukcijos, ruloninė-bituminė danga naujai renovuota 2018 m. Iš statinio techninės apžiūros žurnalo duomenų nustatyta, kad 2020-11-04 kasmetinės apžiūros akte fiksuotas apžiūros tikslas – stogas ir kaminai: parapetų skardos pažeistos korozijos; apžiūros išvados – parapetų apskardinimo remontas, keitimas.

30. Iš UAB „Kauno butų ūkis“ 2021-12-15 statinio apžiūros akto nustatyta, kad apžiūrėjus stogą ir kaminus, esminių defektų nepastebėta.

31. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023-01-10 statinio techninės priežiūros patikrinimo akto nustatyta, jog apžiūrėjus stogą, padaryta žyma – sutapdintos konstrukcijos, ruloninė-bituminė danga naujai renovuota 2018 m.; naujai pakeistos įėjimo ant stogo plastikinės durys, nusiskundimų dėl drėgmės patekimo į vidaus patalpas nėra.

32. Iš UAB „Kauno butų ūkis“ 2023-07-26 statinio apžiūros akto nustatyta, kad apžiūrėjus stogą ir kaminus, nustatyta: vietomis prilydomoji danga atsiklijavusi; ant stogo dangos pašaliniai daiktai; įlajos be šiukšlių gaudytuvų; parapetų skardos pažeistos korozijos; dalis kanalizacijos alsuoklių be apsauginių stogelių. Rekomenduoti darbai defektams šalinti: atkurti pažeistas stogo dangos vietas; atstatyti trūkstamas konstrukcijų dalis; parapetų apskardinimo remontas, keitimas.

33. Iš UAB „Kauno butų ūkis“ 2024-06-11 statinio apžiūros akto nustatyta, kad apžiūrėjus stogą ir kaminus, nustatyta: vietomis matomos pūslės prilydomojoje dangoje; įlajos be šiukšlių gaudytuvų, pažeistos; dalis kanalizacijos alsuoklių be apsauginių grotelių. Rekomenduoti darbai defektams šalinti: atkurti pažeistas stogo dangos vietas; atstatyti trūkstamas konstrukcijų dalis; atkurti pažeistas konstrukcijų vietas. Apibendrintos išvados: po kasmetinės apžiūros papildomai tikrinta stogo danga. Vietoje, kurioje galimai stogo dangos dalis atsiklijavusi, pastebėta užklijuota papildoma, nereikalinga bituminės dangos juosta, galimai susidariusi kaip statybinė atlieka stogo remonto metu (papildomai dengiant viršutinį dangos sluoksnį. Iškilusiose pūslėse vandens nėra, viduje oras).

34. 2024-06-13 statinio būklės nuolatinio stebėjimo metu rekomenduotos priemonės defektams pašalinti – lietaus nuotekų sistemų defektų šalinimas, įvykdymo data – 2024-07-30.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

35. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškinio ir taikė materialinės teisės normas. Teismas nenustatė ir sprendime nepasisakė dėl to, ar iš tiesų atsakovė turėjo pareigą organizuoti stogo remonto darbus be namo butų ir kitų patalpų savininkų prašymo. Byloje nėra duomenų, kad būtų nustatyta stogo avarinė būklė ir privaloma nedelsiant, be gyventojų prašymo, atlikti stogo remonto darbus. Teisės aktai įpareigoja mano administratorę remontuoti tik tai, kas kelia realų pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai. Šiuo atveju tokios faktinės aplinkybės nebuvo nustatytos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, kaip namo administratorė, netinkamai vykdė teisės aktais jai nustatytas pareigas. Teismas tokias išvadas padarė netinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus.

36. Pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui, be to, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

37. Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo jo draudėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

38. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016). Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodyta, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

39. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad 2023-02-28 sudarius su draudėju gyventojų turto draudimo sutartį, 2023-11-16 buvo aplietas draudėjo turtas (butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Žalos administravimo metu nustatyta, kad apliejimas įvyko dėl nesandarių bendrojo naudojimo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išorinių konstrukcijų (stogo). Draudimo sutarties pagrindu ieškovei, kaip turto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 344,31 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Draudžiamojo įvykio metu atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ buvo paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, atsakovė buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis. Dėl šių priežasčių ieškovė turi pagrindą reikalauti, kad atsakovė atlygintų ieškovės draudikui išmokėtą 344,31 Eur dydžio draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog bendrojo naudojimo daugiabučio namo išorinės konstrukcijos turėjo trūkumų. Atsakovei buvo žinoma apie esamus defektus be tai, kad yra reikalingi jų remonto darbai. Atsakovei remonto darbų neatlikus, butui, apliejus jį dėl nesandarių bendrojo naudojimo daugiabučio namo išorinių konstrukcijų, buvo padaryta žala. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo administratorės pareigas, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės ieškovės draudėjui išmokėtą draudimo išmoką.

40. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detaliau bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai, įvardijant juos kaip pastato bendrojo naudojimo objektus, nurodyti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurios 1 punkte detaliai apibrėžtos bendrosios pastato konstrukcijos, 2 punkte – bendrosios pastato inžinerinės sistemos, 3 punkte – pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys, 4 punkte – vietiniai inžineriniai tinklai. Įstatyme detalizuota, jog bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

41. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 8.83 straipsnio 3 dalis).

42. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (redakcija nuo 2023-01-01), 3 punkte įtvirtinta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka minėtų nuostatų 4 punkte nurodytas funkcijas. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (4.4 punktas); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

43. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinys – užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971) (redakcija nuo 2022-04-13) (toliau – Reglamentas) nuostatas – statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 p.). Vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 p.), taip pat siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12.5 p.).

44. Reglamento 84 p. numatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 p.). Namo būklei įvertinti be kita ko atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai (Reglamento 87.1 p.); periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros (Reglamento 87.2 p.). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 p.). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 p.). Namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (Reglamento 99 p.).

45. Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas bei faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovei – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorei, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojai, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio (daugiabučio namo) saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydama administratorė sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą atsakovei taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.

46. Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

47. Atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“, kaip daugiabutį gyvenamąjį namą administruojanti bendrovė (administratorė), turėjo pareigą vykdyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Šiuo atveju atsakovė turėjo reguliariai atlikti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų būklės patikrą, kaip numatyta minėtuose teisės aktuose.

48. Į nagrinėjamą bylą pateiktos atsakovės statinio techninės apžiūros žurnalų kopijos: pildytas nuo 2006-04-20 iki kada nenurodyta (paskutinis įrašas atliktas 2022-11-28), nuo 2021-11-18 iki 2024-09-30, nuo 2021-11-18 iki 2024-04-11. Atsakovė taip pat pateikė 2019-06-17, 2021-12-15, 2023-07-26, 2024-06-11 statinio apžiūros aktus. Viešojo administravimo subjektai, vykdantys statinių naudojimo priežiūrą, atliko daugiabučio techninės priežiūros patikrinimus 2019-09-24, 2020-11-04, 2021-11-17, 2023-01-11, 2024-02-14, į bylą atsakovė pateikė du statinio techninės priežiūros aktus (2020-11-04 ir 2023-01-10). Pagal Reglamento 87 punktą namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai ne rečiau kaip kartą per du mėnesius; periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros – pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.). Įvertinęs minėtus į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė į bylą pateikė duomenis, kad ji vykdė kasmetines daugiabučio namo apžiūras, tačiau: 1) pareigos (ginčui aktualiu laikotarpiu) atlikti nuolatinius namo būklės stebėjimus ne rečiau kaip kartą per du mėnesius laikotarpiu nuo 2023-03-31 iki 2023-06-14, nuo 2023-07-31 iki 2023-10-27 ji neįgyvendino; 2) pareigos atlikti periodines (sezonines) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras – pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) taip pat neįgyvendino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybės, darytina išvada, jog atsakovė byloje neįrodė, kad vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą taip, kaip nustatyta pagal minėtus teisės aktų reikalavimus.

49. Byloje nustatyta, kad UAB „Kauno butų ūkis“ 2017-07-10 defektiniame akte Nr. 17-07-10 buvo nurodyta, kad 2017-07-10 daugiabučio stogas turėjo šiuos defektus: esamų parapetų skardos pažeistos korozijos; prilydoma danga ant parapetų daugelyje vietų atšokusi nuo vertikalios parapeto plokštumos; stogo danga susidėvėjusi; lietaus surinkimo įlajos susidėvėjusios, pritekėjusios bitumu, pažeistos korozijos; stogo būklė avarinė. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti: būtina keisti parapetų skardos lankstinius; būtina keisti įlajas; būtina išlyginti stogo plokštumą, panaikinti pūsles ir uždengti naują stogo dangos sluoksnį. 2018-03-14 pranešimu UAB „Kauno butų ūkis“, gavusi prašymą dėl namo stogo remonto ir gavusi tam pritarimą, informavo, kad 2018-03-19 planuoja pradėti remonto darbus. Iš 2018 m. kovo mėn. atliktų darbų priėmimo akto Nr. 231 už 2018 m. kovo mėnesį atliktus daugiabučio stogo remonto darbus, kur užsakovu nurodyta (duomenys neskelbtini), o rangove nurodyta UAB „Kauno butų ūkis“, objektas – (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad stogo remonto darbų buvo atlikta už 15461,04 Eur. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. daugiabučio gyvenamojo namo stogas turėjo defektų, atsakovė atliko stogo remonto darbus (atliktų darbų apimtį grindė 2018 m. kovo mėnesį atliktų darbų priėmimo aktu).

50. Iš UAB „Kauno butų ūkis“ 2023-07-26 statinio apžiūros akto matyti, kad apžiūrėjus stogą ir kaminus, nustatyta: vietomis prilydomoji danga atsiklijavusi; ant stogo dangos pašaliniai daiktai; įlajos be šiukšlių gaudytuvų; parapetų skardos pažeistos korozijos; dalis kanalizacijos alsuoklių be apsauginių stogelių. Rekomenduoti darbai defektams šalinti: atkurti pažeistas stogo dangos vietas; atstatyti trūkstamas konstrukcijų dalis; parapetų apskardinimo remontas, keitimas. Iš UAB „Kauno butų ūkis“ 2024-06-11 statinio apžiūros akto nustatyta, kad apžiūrėjus stogą ir kaminus, nustatyta: vietomis matomos pūslės prilydomojoje dangoje; įlajos be šiukšlių gaudytuvų, pažeistos; dalis kanalizacijos alsuoklių be apsauginių grotelių. Rekomenduoti darbai defektams šalinti: atkurti pažeistas stogo dangos vietas; atstatyti trūkstamas konstrukcijų dalis; atkurti pažeistas konstrukcijų vietas. 2024-06-13 statinio būklės nuolatinio stebėjimo metu rekomenduotos priemonės defektams pašalinti – lietaus nuotekų sistemų defektų šalinimas. Taigi, kaip patvirtina civilinės bylos duomenys, nors 2018 m. buvo atlikti gyvenamojo namo stogo remonto darbai, tačiau 2023 m. liepos mėnesį fiksuoti stogo, taip pat jo elementų (lietaus surinkimo sistemos) defektai. Defektai fiksuoti ir 2024 m. birželio mėnesio statinio apžiūros akte. Atsakovei buvo žinoma apie esamus defektus bei reikalingus remonto darbus. Draudėjo butas buvo aplietas 2023-11-16, o stogo bei jo elementų defektai buvo nustatyti tiek atliekant gyvenamojo namo apžiūrą iki buto užliejimo (2023-07-26), tiek po to (2024-06-11). Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė savo pareigas, numatytas minėtuose teisės aktuose, vykdė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai ir iki draudiminio įvykio nesiėmė priemonių, kad būtų išvengta galimų materialinių nuostolių. Atsakovė savo pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, privalo vykdyti nepriklausomai nuo butų ir kitų patalpų savininkų valios buvimo, sprendimus priimti savarankiškai, kad būtų užtikrinta namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus.

51. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad daugiabučio gyvenamojo namo stogas, taip pat jo elementai, turėjo esminių trūkumų. Už stogo (pagrindinės pastato konstrukcijos), kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, priežiūrą atsakinga atsakovė tinkamai pagrindinės pastato konstrukcijos priežiūros neatliko – nevykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto priežiūros taip, kaip nustatyta pagal teisės aktų reikalavimus ir kelio galimai kilti žalai neužkirto. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakinga atsakovė savo pareigų tinkamai neatliko, todėl buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui. Šiuo atveju atsakovės netinkamas, nepakankamas veikimas, t. y. netinkamas administruojamo namo bendrojo naudojimo objekto priežiūros atlikimas bei nesiėmimas atitinkamų veiksmų esamiems bei atsakovei žinomiems stogo, taip pat jo elementų, defektams šalinti, lėmė ieškovės nurodytos žalos atsiradimą. Atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, netinkamai vykdžiusi jai teisės aktais nustatytas pareigas, yra atsakinga už apdraustam turtui padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.