Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – R. A., valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Patikslintame pareiškime akcentuojama, kad palikimo atsiradimo vietos notaras neįvykdė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 5.33 straipsnyje numatytos pareigos, t. y. pareiškėjai nepaskelbė palikėjos sudaryto testamento, nepranešė apie tai, kad testamentas sudarytas ir kad valią dėl palikimo priėmimo reikia pareikšti per 3 mėnesių laikotarpį. Pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo tikslaus termino palikimui priimti bei teisinių padarinių, kurie atsiranda šį terminą praleidus, pareiškėja manė, kad terminas palikimui priimti yra ne 3 mėnesiai, bet 6 mėnesiai. Jeigu pareiškėja būtų buvusi informuota apie tai, kad palikimą būtina priimti per 3 mėnesius, pareiškėja šio termino nebūtų praleidusi. Taip pat nurodė, kad dėl vidinės įtampos ir sunkių emocinių išgyvenimų, paaštrėjusių sveikatos problemų, kurie atsirado po palikėjos mirties, pareiškėja negebėjo objektyviai įvertinti veiksmų, kuriuos reikalinga atlikti, siekiant priimti palikimą, pareiškėja jautėsi labai prastai, tokia savijauta apribojo jos galimybes kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pasak pareiškėjos, palikėja paskutinius 4 savo gyvenimo metus labai sunkiai sirgo. Palikėja nevaikščiojo, gulėjo lovoje, jai buvo reikalinga nuolatinė, kasdienė priežiūra. Pareiškėja viena slaugė ir prižiūrėjo mamą iki pat jos mirties. Visą šį laikotarpį viena prižiūrėdama sunkiai sergančią mamą, pareiškėja emociškai labai išseko, palikėjos liga paveikė ir pačios pareiškėjos emocinę būseną ir sveikatą – pareiškėjai pradėjo streikuoti širdis, dažnai sukildavo aukštas kraujospūdis. Kadangi palikėją ir pareiškėją visą gyvenimą siejo itin artimas ryšys, po mamos mirties pareiškėja emociškai tiesiog palūžo: pareiškėjos negalavimai sustiprėjo, vis dažniau sukildavo aukštas kraujospūdis, lydėjo nuolatiniai galvos skausmai, atsirado vidinė įtampa, dėl ko galiausiai teko kreiptis ir į gydymo įstaigą. Pareiškėjai buvo atlikti tyrimai, išrašyti vaistai kraujo spaudimui sureguliuoti. Vidinė įtampa, nuolatiniai galvos skausmai ir dažnai sukylantis aukštas kraujo spaudimas apsunkino pareiškėjos kasdienį gyvenimą, darbą bei galimybes atlikti bet kokius kitus veiksmus, kurie nesusiję su kasdienių poreikių tenkinimu. Dėl panikos priepuolių, kurie atsirado po mamos mirties, nebegalėdama susitvarkyti su savo vidine emocine būsena, pareiškėja kreipėsi į psichiatrą. Diagnozuota: Z63.4 Šeimos nario mirtis, gedėjimas. Pareiškėja konsultavosi ir su psichologu. Šios aplinkybės patvirtina, kad emociniai išgyvenimai, kuriuos patyrė pareiškėja po mamos mirties, yra daug gilesnio ir sudėtingesnio pobūdžio, nei kad paprastai patiriama po artimo žmogaus mirties. Sunkūs emociniai išgyvenimai neabejotinai turėjo įtakos veiksmų, kuriuos reikalinga atlikti, siekiant priimti palikimą, objektyviam įvertinimui ir atlikimui. Dėl sunkių emocinių išgyvenimų, galvos skausmų, dažnai sukylančio ypač aukšto kraujo spaudimo, pareiškėja jautėsi labai prastai, pareiškėja vos pavaikščiojo, tokia savijauta apribojo jos galimybes kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme numatytą terminą, be to, galvodama, kad terminas palikimui priimti yra 6 mėnesiai, pareiškėja manė, kad dar turi pakankamai laiko palikimui priimti ir vylėsi, kad, sveikatai pagerėjus, pareiškėja spės priimti palikimą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos ypatingas sielvartas bei išgyvenimai dėl itin artimo šeimos nario (mamos) netekties, taip pat kitos objektyvios aplinkybės – notaro neįvykdyta pareiga pranešti apie sudarytą testamentą, pareiškėjos sveikatos problemos, teisinių žinių stoka sąlygojo tai, kad pareiškėja laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Todėl praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Vertinant susidėjusių aplinkybių visumą, daro išvadą, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

7. Teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. gruodžio 5 d. 13:30 val.; šalims pasiūlyta iki 2023 m. lapkričio 30 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šios nutarties priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad palikėja R. M. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis R. M. mirė būdama našle; turėjo du pilnamečius vaikus – J. S. (pareiškėją) ir suinteresuotą asmenį – R. A.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad palikėja R. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, kurį (duomenys neskelbtini) patvirtino Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro notarė Gelminė Každailienė, Notarinio registro Nr. 2466; (duomenys neskelbtini) palikėja R. M. buvo sudariusi Oficialųjį testamentą, kurį (duomenys neskelbtini) patvirtino Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras Edgaras Normantas, Notarinio registro Nr. 8282, kuriais jai priklausantį visą kilnojamą ir nekilnojamą turtą bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, o taip pat turtines ir asmenines neturtines teises (kurios įstatymų nustatytais atvejais gali būti paveldimos) paliko pareiškėjai; šiuo metu palikimo priėmimų faktų nėra įregistruota (jos palikimas nepriimtas).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

10. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

12. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

13. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido, nes palikimo atsiradimo vietos notaras neįvykdė CK 5.33 straipsnyje numatytos pareigos, t. y. pareiškėjai nepaskelbė palikėjos sudaryto testamento, nepranešė apie tai, kad testamentas sudarytas ir kad valią dėl palikimo priėmimo reikia pareikšti per 3 mėnesių laikotarpį. Pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo tikslaus termino palikimui priimti bei teisinių padarinių, kurie atsiranda šį terminą praleidus. Pareiškėja manė, kad terminas palikimui priimti yra ne 3 mėnesiai, bet 6 mėnesiai. Jeigu pareiškėja būtų buvusi informuota apie tai, kad palikimą būtina priimti per 3 mėnesius, pareiškėja šio termino nebūtų praleidusi. Tai viena.

14. Antra, pareiškėja nurodė, kad dėl vidinės įtampos ir sunkių emocinių išgyvenimų, paaštrėjusių sveikatos problemų, kurie atsirado po palikėjos mirties, pareiškėja negebėjo objektyviai įvertinti veiksmų, kuriuos reikalinga atlikti, siekiant priimti palikimą. Pareiškėja jautėsi labai prastai, tokia savijauta apribojo jos galimybes kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Kadangi palikėją ir pareiškėją visą gyvenimą siejo itin artimas ryšys, po mamos mirties pareiškėja emociškai tiesiog palūžo: pareiškėjos negalavimai sustiprėjo, vis dažniau sukildavo aukštas kraujospūdis, lydėjo nuolatiniai galvos skausmai, atsirado vidinė įtampa, dėl ko galiausiai teko kreiptis ir į gydymo įstaigą. Dėl sunkių emocinių išgyvenimų, galvos skausmų, dažnai sukylančio ypač aukšto kraujo spaudimo, pareiškėja jautėsi labai prastai, pareiškėja vos pavaikščiojo, tokia savijauta apribojo jos galimybes kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme numatytą terminą, be to, galvodama, kad terminas palikimui priimti yra 6 mėnesiai, pareiškėja manė, kad dar turi pakankamai laiko palikimui priimti ir vylėsi, kad, sveikatai pagerėjus, pareiškėja spės priimti palikimą.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, t. y.: pareiškėjos teisinių žinių trūkumas; prasta emocinė būsena po motinos mirties; notaras nepranešė pareiškėjai apie tai, kad yra sudarytas palikėjos testamentas ir kad valią dėl palikimo priėmimo reikia pareikšti per 3 mėnesių laikotarpį bei nepaskelbė palikėjos sudaryto testamento, turėjo įtakos tam, jog pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl patikslinto pareiškimo nėra pareiškę; byloje nėra duomenų apie kitus galimus R. M. įpėdinius. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

16. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes (teisinių žinių trūkumas; prasta emocinė būsena po motinos mirties; notaras nepranešė pareiškėjai apie tai, kad yra sudarytas palikėjos testamentas ir kad valią dėl palikimo priėmimo reikia pareikšti per 3 mėnesių laikotarpį bei nepaskelbė palikėjos sudaryto testamento) dėl termino palikimui priimti praleidimo pripažįsta svarbiomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja pareiškėjos patikslintam pareiškimui, tenkina pareiškėjos patikslintą pareiškimą ir atnaujina pareiškėjai praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos R. M. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai J. S., kad ji turi teisę per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal palikėjos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.