- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1618-513/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB DNB bankui, AB „Swedbank“, AB SEB bankui, I. Š., A. Č., V. B., M. L., L. B., V. P., Lietuvos valstybiniam studijų fondui
Teisėja Lina Jociuvienė Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01883-2014-8
NUTARTIS
2015 m. spalio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-29 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB DNB bankui, AB „Swedbank“, AB SEB bankui, I. Š., A. Č., V. B., M. L., L. B., V. P., Lietuvos valstybiniam studijų fondui, antstoliui A. S., antstolei D. P., antstoliui S. M., antstolei L. N., antstoliui R. K., antstolei A. R. Ž., antstoliui G. J., bankroto administratorei UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė teismo iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore skirti UAB „Vakarų Lietuvos bankroto biuras“. Argumentavo, jog nemokumą lėmė jo skolinimasis verslui pradėti ir vystyti. Skoliniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 54 446,19 Eur (187 991,80 Lt). Kreditinių įsipareigojimų negali vykdyti dėl prastos turtinės padėties. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto, akcijų, kitų vertybinių popierių ar kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Gauna 252,51 Eur atlyginimą per mėnesį, studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) tėvo V. B. ūkyje. Baigęs studijas planuoja rasti geriau apmokamą darbą. Išlaikomų asmenų neturi. Kiekvieną mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga 174 Eur suma, jam skolingų asmenų nėra, taip pat jam nėra iškeltų civilinių ir baudžiamųjų bylų.
Atsiliepimas
Bankroto administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ atsiliepimu su pareiškėjo pareiškimu sutiko, prašė skirti ją pareiškėjo administratore.
Suinteresuotas asmuo V. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, piktnaudžiavo kreditorių pasitikėjimu. Prieš pateikdamas pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėjas su juo bei su savo tėvu sudarė taikos sutartis dėl skolų išmokėjimo, nors žinojo, kad skolų negalės atiduoti. Pareiškėjas nenurodė tikslių pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-07-29 nutartimi atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą A. B.. Teismas nurodė, jog pareiškėjas teigdamas, kad finansinių sunkumų patyrė dėl nesusiklosčiusio verslo, nepateikė jokių duomenų apie buvusį verslą, jokių konkrečių ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokiems tikslams buvo naudojamos pasiskolintos lėšos. Vien akcijų perleidimo sutarties ir 2008-11-20 mokėjimo pavedimo teismas nelaikė įrodymais, patvirtinančiais, jog verslas pareiškėjui nesisekė. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog pareiškėjas 2008 m., turėdamas skolą kreditorei I. Š. (1 450 Lt), 2009 m. pasirašė vekselį kreditoriui M. L. 44 547 Lt sumai, tačiau šios sumos negrąžinęs, prisiėmė daug kitų kreditinių įsipareigojimų. Tokius pareiškėjo veiksmus, t. y. skolinių įsipareigojimų prisiėmimą, jau turint kitų skolų bei neturint turto, vertino kaip turėjusius įtakos jo nemokumui. Argumentavo, jog pareiškėjas, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus, tinkamai neįvertino rizikos, savo finansinių galimybių, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, turėjo suvokti, kad savo pareigų kreditoriams negalės įvykdyti. Pareiškėjas per paskutinius trejus metus ėmėsi veiksmų, kurių, žinodamas, kad yra nemokus, neprivalėjo imtis dėl savo turimų kreditinių įsipareigojimų, – sudarė sandorius, kurie pažeidžia kreditorių interesus, t. y. jis keliems kreditoriams, sudarydamas taikos sutartis, įsipareigojo grąžinti skolą per tam tikrą laikotarpį, nors, kaip matyti iš bylos aplinkybių bei teismo posėdžio metu duotų paties pareiškėjo parodymų, to daryti neketino, lengvabūdiškai manydamas, jog jo skolas padengs jo tėvas V. B., kuris taip pat yra pareiškėjo kreditorius ir kartu jo darbdavys. Teismas motyvavo, jog nesąžiningu asmuo pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi nepakankamai rūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo teikiant informaciją apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad pareiškėjo nemokumas buvo nulemtas nesąžiningų jo veiksmų, neapdairaus ir nerūpestingo bei neatsakingo elgesio. Rėmėsi FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., teismų praktika tokio pobūdžio bylose, vadovavosi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais ir konstatavo, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pareiškėjui bankroto byla nekeltina.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-07-29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Teigia, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) teisės normas, netinkamai aiškino ir taikė skolininko sąžiningumą reglamentuojančias Civilinio kodekso materialinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias Civilinio proceso kodekso normas, netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiais klausimais suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika. Teismas padaręs išvadą, jog ginčo atveju egzistuoja FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. numatytas pagrindas pareiškėjui nekelti bankroto bylos, nekonstatavo nė vieno iš CK 6.67 straipsnyje išvardytų konkrečių 8 atvejų, kuomet preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Nurodęs, kad pajamų slėpimas, nerealių pajamų nurodymas gali rodyti asmens nesąžiningumą, byloje nenustatė ir nekonstatavo šių aplinkybių. Iš nutarties neaišku, kuriuos konkrečius pareiškėjo veiksmus teismas pripažino nesąžiningais. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie buvusį verslą, kokiems tikslams buvo naudojamos pasiskolintos lėšos. Tačiau šie teismo teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog ketino užsiimti automobilių pardavimo verslu, pateikė įrodymus, kad pervedė skolintas lėšas į JAV už įsigytą transporto priemonę, kurios vėliau negavo, todėl kreipėsi į teismą dėl pinigų susigrąžinimo iš tarpininko, bet ieškinys buvo atmestas. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad įsigijo įmonės akcijų, kuri pasirodė esanti faktiškai nemoki, todėl vėl prarado skolintas lėšas. Teismas preziumavo pareiškėjo nesąžiningumą nesant įrodymų (pareiškėjui nepateikus dokumentų), galinčių įrodyti priešingai. Teismas nenurodė jokios teisės normos, kuri įpareigotų tokius duomenis pareiškėją pateikti, nekonkretizavo reikiamų dokumentų ir neįpareigojo pareiškėjo jų pateikti. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas nagrinėti, pareiškimo trūkumų nenustatyta, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas įstatyme (FABĮ 4 str.) nustatytą pareigą pateikti privalomus dokumentus įvykdė tinkamai. Jeigu teismas sprendė, jog pareiškėjas privalo pateikti dar kokius nors dokumentus, teismas juos privalėjo konkretizuoti ir nutartimi įpareigoti pareiškėją juos pateikti. FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. norma reikalauja, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Teismo abstraktūs motyvai dėl pareiškėjo nesąžiningumo, šiam tinkamai neįvertinus rizikos, savo finansinių galimybių, nebūnant pakankamai apdairiam ir rūpestingam ir pan., neatitinka kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas nekonstatavo, jog pareiškėjas būtų bloginęs savo turtinę padėtį tyčia, siekdamas bankroto. Šiuo atveju nėra jokio priežastinio ryšio tarp pareiškėjo sudarytų taikos sutarčių ir pareiškėjo nemokumo, kadangi dėl minėtų taikos sutarčių sudarymo pareiškėjo padėtis nė kiek nepablogėjo, skolos, buvusios iki jų sudarymo, liko ir naujų neatsirado, sutartimis tik buvo atidėtas / išdėstytas senų skolų mokėjimas. Kreditoriaus V. P. atveju bylinėjimasis pareiškėjui būtų sukūręs tik dar daugiau prievolių (bylinėjimosi išlaidos, visas žyminis mokestis), kurių taikos sutartimis pavyko išvengti. Jeigu pareiškėjas taikos sutarčių sudarymo metu būtų buvęs mokus, šių sutarčių apskritai nebūtų reikėję sudaryti. Pareiškėjas taikos sutarčių sudarymo metu nebegalėjo įvykdyti savo piniginių prievolių, tačiau tikėjosi savo finansinę padėtį pataisyti, tikėjosi, kad sutaręs su visais kreditoriais gaus tėvo finansinę pagalbą ir galės su jais atsiskaityti per metus, išvengdamas 5 metus trunkančios fizinio asmens bankroto procedūros. Deja, daliai kreditorių atsisakius ieškoti kompromisų, pareiškėjas negalėjo gauti dar vienos paskolos, padengiančios visą ar bent reikšmingą įsiskolinimų dalį, ir, būdamas nemokus, yra priverstas inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą. Pažymi, kad pagal teismų praktiką veiksmai, kuriais siekiama atidėti skolų mokėjimą arba jį išdėstyti dalimis, būtent ir pripažįstami sąžiningais, aktyviais skolininko veiksmais, nukreiptais savo mokumui pagerinti, o tokių veiksmų nesiėmimas gali būti pripažintas nepateisinamu pasyviu elgesiu, kuris gali būti įvertintas kaip nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-516/2014).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinis studijų fondas atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog teismas tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus kaip nesąžiningus FABĮ prasme ir teisėtai bei pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Teismas nustatė pareiškėjo veiksmus, kurie CK prasme laikytini nesąžiningais, t. y. kad prisiimdamas skolinius įsipareigojimus, pareiškėjas tinkamai neįvertino rizikos, savo finansinių galimybių, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, nors turėjo suvokti, kad savo pareigų kreditoriams negalės įvykdyti. Pareiškėjo nesąžiningumą teismas nustatė ne vien remdamasis dokumentų, pagrindžiančių verslo nesėkmes, nepateikimo faktu, bet ir kitomis išsamiai ir visapusiškai įvertintomis aplinkybėmis. Vertindamas asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir jo sąžiningumą, teismas aiškinosi asmens skolinių įsipareigojimų atsiradimo pagrindus ir asmens nesąžiningumą pagrindė ne kreditorių pobūdžiu (fiziniai asmenys), bet paties pareiškėjo veiksmais, skolinantis iš fizinių asmenų: neinformavimu apie savo turtinę padėtį, suvokiant, kad fiziniai asmenys šių duomenų patikrinti negalės, lengvabūdišku tikėjimu, kad skolas padengs tėvas, naujų skolų prisiėmimu, turint neįvykdytų įsipareigojimų, pastangų, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, stoka. Taikos sutarčių sudarymo fakto teismas nepripažino nesąžiningu. Nesąžiningu teismas laikė pareiškėjo elgesį ir ketinimus sudarant šias sutartis, t. y. žinojimą, kad jis negalės vykdyti įsipareigojimų taikos sutartyse nustatytais terminais, ketinimų vykdyti įsipareigojimus nebuvimą, manymą, jog skolas padengs tėvas. Pareiškėjas, turėdamas nedidelių finansinių įsipareigojimų, toliau skolinosi keliasdešimt kartų didesnes sumas (I. Š. ir M. L. pavyzdys), todėl toks jo elgesys negalėtų būti laikomas apdairiu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo įsipareigojimų kreditoriams vykdyti negali – įsipareigojimų suma yra žymiai didesnė už pareiškėjo gaunamas pajamas, papildomai nustatė, kad pareiškėjas neturi ir turto, iš kurio galėtų vykdyti įsipareigojimus. Šios aplinkybės susiklostė dėl to, kad pareiškėjas, prisiimdamas vis didesnius finansinius įsipareigojimus ir neketindamas jų vykdyti, elgėsi nesąžiningai, neapdairiai ir neatsakingai. Taigi, teismas priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nemokumo ir jį sukėlusių priežasčių nustatė ir įvertino.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Iš esmės byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 str. 8 d. 2 p. atsisakyta iškelti apeliantui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai taikęs teisės normas, reglamentuojančias skolininko sąžiningumą, padarė nepagrįstą išvadą dėl fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo.
FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 str. 1 d. teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 str. 8 d. numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 str. išvardytais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardytoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardytų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju CK 6.67 str. įtvirtintų pagrindų byloje nėra nustatyta, todėl preziumuoti pareiškėjo nesąžiningumo šiuo pagrindu negalima. Tačiau FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
CK 1.5 str. įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 d. nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią teismai interpretuoja pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Taigi asmens elgesys vertintinas pagal objektyvus bei subjektyvus kriterijus.
Pirmosios instancijos teismas atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą apeliantui iš esmės motyvavo aplinkybe, jog apeliantas yra nesąžiningas, nes: nenurodė, nepateikė jokių konkrečių ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokiems tikslams buvo naudojamos pasiskolintos lėšos iš kreditorių; prisiimdamas kreditinius įsipareigojimus, tinkamai neįvertino rizikos, savo finansinių galimybių, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, nors turėjo suvokti, kad neturėdamas turto, pajamų, negalės įvykdyti pareigų kreditoriams; per paskutinius trejus metus ėmėsi veiksmų, kurių, žinodamas, kad yra nemokus, neprivalėjo imtis, – sudarė sandorius, kurie pažeidžia kreditorių interesus, t. y. sudarė taikos sutartis, jomis įsipareigojo grąžinti skolas per tam tikrą laikotarpį, nors to daryti neketino, lengvabūdiškai manydamas, jog pareiškėjo skolas padengs tėvas, kuris taip pat yra pareiškėjo kreditorius, kartu ir darbdavys.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių duomenų visetą ir padarytas išvadas, apelianto skundo argumentus, teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas nenustatė jo nesąžiningumo, t. y. nenustatė FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. sąlygų, kurioms esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas pažymi, jog pareiškėjo (ne) sąžiningumas pirmosios instancijos teismo vertintas būtent minėtos FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatos – asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, prasme, o ne CK 6.67 str. normų prasme.
Teismas pagrįsta vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovas prisiėmė skolinius įsipareigojimus, tinkamai neįvertinęs rizikos (finansinių, turtinių galimybių), todėl elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nors turėjo ir galėjo suvokti, kad pareigos grąžinti pasiskolintas lėšas kreditoriams negalės įvykdyti (CPK 185 str.).
Aplinkybė, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-05-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-58-903/2014 patvirtino ieškovo (kreditorius) V. P. ir atsakovo A. B. (pareiškėjas) taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 42 000 Lt skolą per vienerius metus (21 000 Lt iki 2014-12-31 ir 21 000 Lt iki 2015-06-01), atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas jau iki šios taikos sutarties sudarymo turėjo daug neapmokėtų kreditinių įsipareigojimų (Valstybinei mokesčių inspekcijai skolingas 810, 06 Eur (1 170 Lt reikalavimo pagrindas – Šiaulių apygardos teismo 2013-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-564-368/2013; 1 182 Lt – Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-41-251/2013; 22,74 Lt – Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-58-903/2014; 300 Lt – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. P2-156-323/2014; 122,24 Lt –Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3-904/2014); I. Š. – 1 450 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų – 389,46 Lt nuo paskolinimo dienos (2008-06-12) iki pareiškimo teismui pateikimo dienos 2013-10-31, 14 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 536,80 Eur pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-11-05 įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2310-867/2013; A. Č. – 490,21 Eur pagal Šiaulių apygardos teismo 2013-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-564-368/2013; 3 299 Lt – Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-41-251/2013; 8 052 Lt – Vilniaus miesto 33-iojo notarų biuro 2013-01-18 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. P7-293; V. B. – 12 558,50 Eur pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-446-904/2014 patvirtintą taikos sutartį; M. L. – 12 901,96 Eur pagal Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro 2009-11-24 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 4775; L. B. (buv. P.) – 8 248,81 Eur pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-06-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3-904/2014; 25 481,48 Lt reikalavimo pagrindas – 2010-06-15 paskolos sutartis, 2010-06-15 neprotestuotinas vekselis (įvykdymo terminas – 2010-07-15) ir jo pagrindu Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro 2010-09-03 išduotas vykdomasis įrašas Nr. DJ-5220, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2013-08-28 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-174-808/2012; Lietuvos valstybiniam studijų fondui – 20,57 Eur skolos: 41,75 Lt už negrąžintą paskolos dalį, 29,17 Lt nesumokėtų palūkanų, 0,09 Lt delspinigių pagal 2008-04-21 paskolos sutartis Nr. G080180011; antstoliui A. S. pagal vykdomąsias bylas Nr. 0010/13/03971, Nr. 0010/13/03972, Nr. 0010/14/03281 – 447,80 Eur vykdymo išlaidų; antstolei D. P. pagal vykdomąją bylą Nr. 0068/10/00038 – 1 477,39 Eur vykdymo išlaidų; antstoliui S. M. pagal vykdomąsias bylas Nr. 0170/10/00998, Nr. 0170/14/00688 – 697,89 Eur vykdymo išlaidų; antstolei L. N., pagal vykdomąsias bylas Nr. 0065/14/00099, Nr. 0065/14/00100 – 227 Eur vykdymo išlaidų; antstoliui R. K. pagal vykdomąją bylą Nr. 98-283/13 – 644,11 Eur vykdymo išlaidų; antstolei A. R. Ž. pagal vykdomąją bylą Nr. 0075/14/00190 – 197,52 Eur vykdymo išlaidų; antstoliui G. J. pagal vykdomąją bylą Nr. 0091/14/01096 – 23,46 Eur vykdymo išlaidų), suponuoja pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjas suteikė prioritetą vienam iš kreditorių, tokiu būdu iš esmės ignoruodamas kitų turimų kreditorių interesus atgauti skolas. Be to, akivaizdu, jog pareiškėjo įsipareigojimas kreditoriui per vienerius metus sumokėti 42 000 Lt skolą nesuderinamas su jo deklaruojamomis aplinkybėmis, jog jis uždirba 252,51 Eur atlyginimo per mėnesį, jog jokio turto neturi. Įvertinęs šias aplinkybes teismas mano, jog labiau tikėtina, jog pareiškėjas nepateikė (neatskleidė) teismui visų duomenų apie savo turimą turtą, pajamas, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.). Pareiškėjas savo kreditorių atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, veikia priešingai savo kreditorių interesams, kas rodo apelianto nenorą kuo greičiau su jais atsiskaityti, dėl to pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai laikė nesąžiningu (CPK 185 str.).
FABĮ 4 str. 4 d. 3 p. numato, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) (toliau – turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė. Taigi, įstatymo leidėjas numatė ne baigtinį turto sąrašą, o pareigą teikti duomenis apie visą turimą savo turtą nustatė būtent pareiškėjui, t. y. fiziniam asmeniui, teikiančiam pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas, žinodamas, jog turi pareigą teikti visus įrodymus apie savo turtą, šią pareigą atliko netinkamai.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo ginčo situacijos aplinkybių vertinti kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjui kaip asmeniui, neatitinkančiam minėtų FABĮ 2 str. 2 d., 5 str. 8 d. 2 p. nuostatų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.