Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui A. Č. dėl nepagrįsto praturtėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas A. B. 2008-11-20 bankiniu pavedimu, tarptautiniu nurodymu Nr.3 į atsakovo A. Č. sąskaitą pervedė 5000,00 Lt ir tarptautiniu nurodymu Nr.4 pervedė 27508,36 Lt, viso į atsakovo sąskaitą ieškovas pervedė 32508,36 Lt (4-5 b.l.). Atsakovas A. Č. 2008-11-20 bankiniu pavedimu, mokėjimo nurodymu Nr.1 11817,00 USD pervedė į L. B. sąskaitą (22-23 b.l.).

Iš pateiktų tarp šalių vykdytų susirašinėjimų elektroninėje erdvėje išrašų matyti, kad 2008-10-18 atsakovas su ieškovu bendravo dėl JAV aukcionuose perkamų automobilių, jų remonto ir pargabenimo į Lietuvą. Ieškovas ketindamas įsigyti automobilį JAV, į atsakovo sąskaitą pervedė pinigines lėšas, kurias atsakovas pervedė į kitą, ieškovo nurodytą sąskaitą, priklausančią L. B., nes ieškovas A. B. bendraudamas su L. B. gyvenančiu JAV susitarė, kad lėšas reikia pervesti į B. nurodytą sąskaitą, t.y. L. B. sąskaitą. Negalėdamas atlikti pavedimo į nurodytą sąskaitą dėl uždėtų pavedimų limitų apribojimų ieškovas pinigus pervedė į atsakovo sąskaitą, kad jis, kaip tarpininkas pervestų lėšas į nurodytą sąskaitą JAV. Ieškovas ar buvo iš tiesų įvykdytas pirkimas nurodyti negali, nes sąskaitos iš L. B. už nupirktą automobilį neprašė, kadangi B. jam siuntė automobilio pirkimo kvitus, informaciją apie mašiną, automobilio nuotraukas, aukciono numerius ir panašiai. Pinigus atsakovui nurodė pervesti į L. B. o ne įmonės ar paties B. asmeninę sąskaitą, nes B. jam paaiškinęs, kad taip greičiau bus atlikti pavedimai, bei todėl, kad atsakovas A. Č. yra tarpininkas (27 b.l.). Tiek iš ieškovo parodymų ,tiek iš byloje surinktų įrodymų, matyti, kad visą šį žodinį sandorį ieškovas vykdė išmtinai tik su L. B.. Ieškovas siuntė pinigus už automobilio remontą, nors kai teigė automobilio pirkimo dokumentų jo vardu neturėjo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja santykius, atsirandančius dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 str. 1 d.). Įstatyme aptartos dvi skirtingos situacijos: turto gavimas be pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237-6.241 straipsniai) ir nepagrįstas praturtėjimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.242 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.242 str. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Pagal minėto straipsnio 1 d. be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Šiuo atveju atsakovas gauna ne daiktą, o jo praturtėjimas paprastai pasireiškia nepagrįstu sutaupymu ar kitokiu naudos gavimu. Ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo nuo ieškinio dėl be pagrindo gauto turto išreikalavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 str.) skiriasi dar dviem požymiais: 1) atsakovo nepagrįstas parturtėjimas arba atitinkamai ieškovo turto sumažėjimas turi egzistuoti ieškinio pareiškimo metu. Jeigu bylos nagrinėjimo metu nebėra atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ar ieškovo turto sumažėjimo, tai nėra pagrindo tenkinti ieškinį; 2) atsakovas privalo grąžinti tik tokią sumą, kuria jis praturtėjo arba kuria sumažėjo ieškovo turtas. Norint taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.242 str., būtinos šios sąlygos: 1) atsakovas turi būti praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Atsakovo praturtėjimas gali pasireikšti tiek tiesioginės turtinės naudos (pajamų, pelno) gavimu, tiek ir atsakovo turto sutaupymu (pvz., įgyjama nuosavybės ar kitokia daiktinė teisė į daiktą, sutaupomos išlaidos, panaikinama skola ir pan.). Tačiau jeigu praturtėjimas įvyko ne ieškovo sąskaita arba dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatyrė nuostolių, ar praturtėjimas įvyko atsitiktiniai dėl to, kad ieškovas veikė savo rizika, tai toks ieškinys negali būti tenkinamas; 2) turi būti atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas, kuris taip pat gali pasireikšti tiek tiesioginiu ieškovo turto sumažėjimu, tiek ir atitinkamų pajamų negavimu, t. y. atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad terminas “kito asmens sąskaita” gali būti aiškinamas, ne tik kaip priežastinio ryšio buvimas tarp nepagrįsto praturtėjimo iš vienos pusės ir turto sumažėjimo iš kitos pusės, bet ir kaip be teisinio pagrindo atliktas veiksmas, kuris sąlygojo praturtėjimą – t. y. jau vien dėl to, kad asmuo neteisėtai įsiveržia į kitam asmeniui priklausančių teisių sferą, laikoma, kad pažeidėjas veikia to, kurio teises jis pažeidžia, sąskaita; 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimas negali būti pateisinamas, t. y. tokiam praturtėjimui nėra teisinio pagrindo (jis negali būti pateisintas nei atitinkamu teisės aktu, nei sandoriu, nei prigimtine prievole); 5) ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitų gynimo būdų pagalba. Jeigu atsakovo nepagrįstai gautą naudą galima išieškoti taikant sutartinės, deliktinės civilinės atsakomybės ar daiktinės teisės numatytus gynimo būdus, tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.242 str. netaikomas; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti ieškinio pareiškimo momentu. Todėl jeigu nepagrįstas praturtėjimas ieškinio pareiškimo momentu jau buvo išnykęs ne dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.242 str. netaikytinas. Jeigu viena šalis patyrė nuostolių, dėl savo pačios kaltės, o kita šalis atitinkamai praturtėjo, tai nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.242 str., nes šalis buvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ieškovas A. B., veikdamas savo rizika, 2008-11-20 atlikdamas 2 pervedimus į atsakovo sąskaitą pervedė 32508,36 Lt, o atsakovas tą pačią dieną, tą pačią sumą konvertuotą į JAV valiutą, t.y. 11817,00 USD pervedė į ieškovo nurodytą sąskaitą priklausančią L. B..

Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 256 straipsnio nuostatos reglamentuoja, kad priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo ir atsakovo pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

Teismas išanalizavęs aplinkybes dėl pinigų perdavimo fakto, ištyręs byloje esančius įrodymus, vertinant šalių paaiškinimus sprendžia, kad atsakovui pinigai buvo perduoti ieškovo ir atsakovo žodinio susitarimo dėl piniginių lėšų pervedimo kitam asmeniui, t.y. L. B., pagrindu. Remdamasis bylos medžiagoje esančiais duomenimis teismas daro teisinę išvadą, jog šiuo atveju negalima manyti atsakovą įgijus pinigus be pagrindo, jam atliekant tarpininko vaidmenį ir lėšas pervedant ieškovo nurodytam asmeniui ir į ieškovo nurodytą sąskaitą. Šios bylos aplinkybių specifika pasireiškia tuo, kad ieškovo reikalavimas yra siejamas su šalių žodiniu susitarimu (žodiniu sandoriu).

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartą bei išklausęs ieškovo ir atsakovo, bei jų atstovų teisme duotus paaiškinimus, remdamasis atsiliepimu į ieškinį bei ištyręs bylos rašytinius duomenis teismas daro išvadą, jog atsakovas A. Č. 32508,36 Lt sumą iš ieškovo A. B. įgijo remdamasis žodiniu šalių susitarimu dėl gautos sumos pervedimo į kito asmens sąskaitą, todėl vertina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.242 str.) turto išreikalauti negalima, todėl ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams (advokato padėjėjams). Atsakovo atstovas prašo teismo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 3025,00 Lt, kurios buvo patirtos ruošiant atsiliepimą į ieškovo ieškinį ir atstovaujant atsakovą teisme. Pagal rekomendacijų 8. 2 p., 9 p. susumavęs atsiliepimo į ieškinį paruošimą, atstovavimo teisme laiką, bei įvertinęs rekomendacijų 8.18 p. numatytą užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalų dydį, teismas daro išvadą, kad pagal rekomendacijas atsakovo patirtos 3025,00 Lt išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimo ir atstovavimą teisme nėra viršytos, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 3025,00 Lt advokato pagalbos išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.). Atsakovas taip pat prašo priteisti 32,00 Lt turto arešto išrašo išlaidas ir 242,00 Lt PayPal mokėjimo išrašų išlaidas, kurios patvirtintos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl iš ieškovo atsakovui yra šios bylinėjimosi išlaidos taip pat yra priteistinos.

Kadangi ieškinys atmestas, o ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo, iš ieškovo valstybei priteistinos 1182,00 Lt bylinėjimosi išlaidos, t.y. 1170,00 Lt žyminis mokestis ir 12,00 Lt teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 270 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 str. 1 d., 6.242 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo A. B. ieškinį atsakovui A. Č. dėl nepagrįsto praturtėjimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B., atsakovui A. Č. 3299,00 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt devynių litų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo A. B. valstybei 1182,00 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų litų) bylinėjimosi išlaidas, t.y. 1170,00 Lt žyminį mokestį ir 12,00 Lt teismo patirtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.