Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja G. Janušienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07346-2012-7

2013 m. rugsėjo 19 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui A. Č. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) A. B. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tvirtinama, kad sprendimas yra absoliučiai negaliojantis dėl motyvų trūkumo. Apelianto vertinimu, teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (ieškovo) A. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Nagrinėjamoje byloje šalys davė skirtingus paaiškinimus apie bylai turinčias reikšmės faktines aplinkybes. Apeliantas nurodė, kad atsakovas negrąžina jam 32508,36 Lt nepagrįstai gautas lėšas, kurios 2008-11-20 buvo pervestos į atsakovo sąskaitą už Jungtinėse Amerikos Valstijose aukciono būdu perkamą automobilį. Atsakovas neneigė aplinkybių, kad apeliantas 2008-11-20 pervedė į jo sąskaitą 32 508,36 Lt, tačiau pažymėjo, jog bankiniu pavedimu gautos lėšos tą pačią dieną buvo pervestos L. B., gyvenančiam JAV, t. y. asmeniui, su kuriuo ieškovas derino automobilio pirkimą ir remontą JAV, taip pat automobilio siuntimą į Lietuvą.

Kolegija pažymi, kad ši byla nėra priskiriama nedispozityviųjų bylų kategorijai, todėl esant priešingiems šalių paaiškinimams dėl bylos esminių faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, pagrįstai rėmėsi šalių pateiktais rašytiniais įrodymais.

Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas 32508,36 Lt sumą iš ieškovo įgijo pagal žodinį šalių susitarimą dėl šios sumos pervedimo į kito asmens sąskaitą, todėl konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto normų.

Apeliantas apeliaciniame skunde, be kita ko, kelia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimą.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.

Nors apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo nedalyvavimo automobilio pirkimo procese, pats apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad atsakovas davė jam L. B. kontaktus, jog automobilio nuotraukas gavo iš L. B., jam pervedė 400 Lt aukciono mokestį ir suteikė aukciono kainų intervalo ribų nustatymą (108 b. l.). Taip pat pažymėjo, kad automobilio kainą derino su L. B. ir atsakovas nedalyvavo derinant kainą, jog L. B. pasiūlė pinigus pervesti atsakovui (108 b. l.), ir būtent L. B. susisiekė su apeliantu ir informavo, kad po savaitės siųs automobilį (109 b. l.). Teigė, kad su L. B. tarėsi dėl automobilio remonto (110 b. l.), bendravo dėl automobilio persiuntimo, jog L. B. grąžino dalį lėšų (109 b. l.).

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad tarp apelianto ir atsakovo nebuvo susiklostę automobilio pirkimo, remonto ir siuntimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Pats apeliantas skunde pažymėjo, kad laikė atsakovą tarpininku (124 b. l.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad L. B. nurodymu ieškovo atsakovui pervestus pinigus atsakovas tą pačią dieną pervedė į L. B. sąskaitą (4–5, 22 b. l.). Priešingai, nei skunde teigia apeliantas, kad apie L. B. jam nieko nebuvo žinoma, 2013 m. vasario 26 d. teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, jog jam buvo žinoma, jog L. B. ir L. B. galbūt yra šeimos nariai (110 b. l.). Akivaizdu, kad pervesdamas lėšas L. B. atsakovas vykdė jo ir apelianto žodinį susitarimą dėl šių lėšų pervedimo.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo normų netaikymo ginčo teisiniams santykiams

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ginčo teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo instituto normų, padarė materialiosios teisės normų taikymo klaidą, yra nepagrįsti.

Minėta, kad apeliantas grindė ieškinio reikalavimus tuo, kad atsakovas gera valia negrąžino jam bankiniu pervedimu pervestų pinigų, kurie buvo pagal žodinį susitarimą pervesti asmeniui, su kuriuo ieškovą galbūt siejo paslaugų teikimo teisiniai santykiai. O nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, taikomas tada, kai yra šios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; kt.).

Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jo nemotyvavo ir taip pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos teismų sprendimų ir nutarčių turiniui keliamų reikalavimų klausimais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme tiesiogiai įtvirtintas reikalavimas pirmosios instancijos teismui, priimant procesinį sprendimą, pateikti jo motyvus, argumentuotai pagrįsti savo išvadas (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikomas visiškas teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo kontekste. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, todėl vien aplinkybė, kad apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra nevisiškai išsamūs, kolegijos vertinimu, nenulėmė neteisto procesinio sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Skundą atmetus, tenkintinas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išvadų priteisimo. Kolegija, atsižvelgdama į bylos nesudėtingumą, į tai, kad atstovauti joje ir rengti atsiliepimą į apeliacinį skundą nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai (tas pats advokatas atstovavo atsakovo interesus ir pirmosios instancijos teisme), ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, taip pat, įvertindama atsiliepimo turinį, kuriame iš esmės atkartotos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytos aplinkybės. Taip pat įvertindama tai, kad skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, sprendžia, jog negalima daryti išvados, kad atsakovo atstovo pagalbos išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme siekė maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą paruošimą dydį – 1.5 MMA (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų 8.11. punktas). Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo pagalbos išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme mažintinas nuo 1500,40 Lt iki 700,00 Lt (CPK 93, 98 str.). Kolegijos nuomone, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

Šiaulių apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi atidėjo apeliantui A. B. žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant apeliacinį skundą iki teismo sprendimo priėmimo (140 b. l.).

Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį.

Atmetus apelianto A. B. apeliacinį skundą, iš jo priteistinas 1170 Lt žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 700,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1170 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.