Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjo Osvaldo Martinkaus skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. gynėjo prašymas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio nuostatas ir atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės vykdymą.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir nubaustas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio BMW X5 kontrabandos) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio BMW X6 kontrabandos) – laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 189 straipsnio 2 dalį – 45 paromis arešto; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. gruodžio 26 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. K. konfiskuota: 8903,61 EUR, 156 710,10 RUB, 400 USD, 392,82 LTL, 18,05 PLN, 1 HRK ir 1 Didžiosios Britanijos pensas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pakeistas. Į A. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. gruodžio 25 d. iki 2012 m. gegužės 17 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmetė.

Klaipėdos apygardos teismas skundžiama 2015 m. birželio 26 d. nutartimi netenkino nuteistojo A. K. gynėjo O. Martinkaus prašymo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės vykdymą.

Teismo nuomone, įvertinus nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusio pakeisto BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui skiriant bausmę, o ne asmeniui, kuriam jau paskirta bausmė ir kuris jau pradėjo ją atlikinėti, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam A. K. nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji turi teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. T-473-548/2015, kurioje 2015 m. birželio 29 d. rašytinio proceso tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo A. K. gynėjas skunde nurodo, kad apygardos teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismo išvada, kad BK 75 straipsnio nuostatos taikytinos asmeniui tik skiriant bausmę, yra nepagrįsta.

Teismo nurodyta aplinkybė, kad A. K. turi teisę pasinaudoti lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos, negali trukdyti teismui taikyti BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, be to, BK 75 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio taikymo pagrindai nėra tapatūs.

A. K. nuteistas už vieną nesunkų nusikaltimą, du apysunkius nusikaltimus ir du sunkius nusikaltimus. Bylos nagrinėjimo metu už BK 199 straipsnio l dalyje numatytą sunkų nusikaltimą be laisvės atėmimo bausmės, buvo numatyta ir alternatyvi bausmė - piniginė bauda. Teismas, svarstydamas bausmės skyrimą A. K. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio l dalyje, svarstė ir galimybę skirti bausmę - baudą, tačiau, įvertinęs tai, kad A. K. yra kitos valstybės pilietis, piniginių lėšų bei turto Lietuvoje neturi, šios bausmės rūšies neskyrė. Gynėjo nuomone, laisvės atėmimo bausmės skyrimas buvo sąlygotas piniginės baudos sumokėjimo negalimumu, nei A. K. asmenybės ar padarytos nusikalstamos veikos padarymo būdo ir sunkumo.

Skunde gynėjas nurodo, kad šiuo metu A. K. yra atlikęs daugiau nei pusę (1 metai 11 mėn. ir 15 d.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Gynėjo nuomone, yra pagrindas atidėti A. K. paskirtos 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Gynėjas taip pat nurodo, kad Sentikių religinė bendruomenė įsipareigoja ir garantuoja suteikti A. K. nuolatinį darbą visam lygtinio paleidimo (bausmės vykdymo atidėjimo) laikotarpiui.

A. K. santykiai su šia bendrija yra užsimezgę dar ikiteisminio tyrimo metu, kai jam taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas 2012 m. gegužės 17 d. buvo pakeista į įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei asmens dokumentų paėmimą. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad A. K. nepažeidė jam skirtų kardomųjų priemonių sąlygų, o tai sudaro pagrindą manyti, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslai bus pasiekti.

Nuteistojo A. K. gynėjas skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį ir išspręsti prašymą iš esmės - A. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, t. y. laikotarpiui, likusiam iki paskirtos bausmės termino pabaigos.

Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, A. K. nuteistas už sunkių, apysunkių ir nesunkaus tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 189 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Nusikalstamų veikų padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam ir už sunkaus nusikaltimo padarymą.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su apygardos teismo išvada, jog bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui skiriant bausmę, o ne asmeniui, kuriam jau paskirta bausmė ir kuris jau pradėjo ją atlikinėti. Šiuo metu egzistuoja formalus pagrindas A. K. atžvilgiu taikyti pakeisto BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau nėra materialiojo pagrindo taikyti šio straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą A. K. atidėti.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas – tai bausmės individualizavimo proceso dalis. Šio straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe (nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo), sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai konkrečiam nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje pažymima, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, ar suprato padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-243-648/2015 ir kt.).

Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam A. K. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti bausmės vykdymą.

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu skirdamas bausmę nuteistajam A. K. įvertino tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, tačiau nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje padarė veikdamas bendrininkų grupe). Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį bei jų tyčinį pobūdį, į tai, kad padaryti du sunkūs, du apysunkiai bei vienas nesunkus nusikaltimai. Taip pat buvo įvertinta A. K. asmenybė, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, byloje nėra neigiamai jį charakterizuojančių duomenų, bei tai, kad jis yra kitos valstybės gyventojas, piniginių lėšų bei turto Lietuvoje neturi, todėl paskyrus jam baudas už sunkių nusikaltimų padarymą tokios bausmės įvykdymas būtų nerealus. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nutarė, kad A. K. už sunkių nusikaltimų padarymą skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, nežymiai mažesnės už sankcijos vidurkį, o už apysunkių - areštas bei už nesunkaus nusikaltimo padarymą - bauda. Taigi, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su A. K. padarytomis nusikalstamomis veikomis, taip pat įvertinus nuteistojo asmenybę, darytina vienareikšmė išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam A. K. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog A. K. nepažeidė jam taikomų kardomųjų priemonių sąlygų, Sentikių religinės bendruomenės įsipareigojimas suteikti A. K. nuolatinį darbą visam lygtinio paleidimo (bausmės vykdymo atidėjimo) laikotarpiui, nesudaro pagrindo A. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir negali paneigti išvados, jog nagrinėjamu atveju nuteistajam A. K. bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus 2015 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. XXXX taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą ir pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, padarė išvadą, kad nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą.

Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo A. K. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjo Osvaldo Martinkaus skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.