Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. patikslintą ieškinį atsakovui M. M. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo; trečiasis asmuo V. S., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą atstovė J. D. teismo posėdyje nurodė, kad mano, kad materialinio išlaikymo įsiskolinimo ir būtinųjų išlaidų priteisimas atitinka vaiko interesus ir turėtų būti priteistas iš atsakovo, kuris, būdamas vaiko tėvu, privalo vaikui teikti materialinį išlaikymą. Taip pat mano, kad vaikui materialinis išlaikymas turėtų būti priteistas iki pilnametystės, nors vaiko motina ir nereiškia tokio reikalavimo. Byloje, kurioje ieškovė yra Tarnyba ir reiškiamas ieškinys atsakovui dėl tėvo valdžios apribojimo, Tarnyba neprašo priteisti vaikui materialinio išlaikymo iš atsakovo, nes vaiko motina šiuo metu yra pilnametė ir turi užtikrinti vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalių paaiškinimais, (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7) nustatoma, kad V. S. ir atsakovui gyvenant ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė L. M.. Atsakovas ir trečiasis asmuo gyvena atskirai. Atsakovas tėvystę vaiko atžvilgiu pripažino ir jis vaiko gimimo liudijime nurodytas vaiko tėvu. Ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo ir trečiojo asmens nepilnametis vaikas gyveno ir gyvena su ieškove ir trečiuoju asmeniu, o atsakovas nebendrauja su vaiku ir nuo 2022 m. spalio mėnesio neteikia materialinio išlaikymo dukrai.

Gimimo liudijimu AA Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7) nustatoma, kad V. S. gimė (duomenys neskelbtini) ir dukrą L. pagimdė būdama nepilnametė, šiuo metu V. S. yra pilnametė.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos nustatymo L. M.“ (1 t., b. l. 9–10) nustatoma, kad nuo 2022 m. gruodžio 7 d. be tėvų globos likusiai L. M. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta L. A., nustatyta L. M. globos vieta kartu su globėja.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad jos duktė V. jau yra pilnametė, ji šiuo metu nėra anūkės L. globėja, jos dukra V. ketina kreiptis į teismą dėl materialinio išlaikymo dukrai priteisimo ir tam ruošiami dokumentai.

Dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo piniginę 3 300 Eur dydžio kompensaciją, išlaikant atsakovo dukrą L. M. laikotarpyje nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d.; iš atsakovo priteisti 798,06 Eur jos patirtų vienkartinių papildomų išlaidų kompensavimui. Ieškovė prašo priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą už tą laikotarpį, kai ji buvo L. M. globėja ir išlaikė tuo metu anūkę ir dukrą V., kuri buvo nepilnametė.

Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Teismas šioje byloje nustatė, kad atsakovas materialinio išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui neteikia nuo 2022 m. spalio 1 d. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis).

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-491/2013, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovė neteikia įrodymų, patvirtinančių jos išleistas sumas anūkės L. M. poreikiams tenkinti. Kita vertus, pažymėtina, kad ieškovė anūke L. rūpinosi ir išlaikė ją nuo pat gimimo iki 2023 m. rugsėjo 3 d., ji siekė sudaryti jai materialines sąlygas tinkamam augimo ir ugdymo procesui, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems vaiko gabumams lavinti, t. y. turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jos ugdymui, bendravimui, saviraiškai. Augant kūdikiui jo poreikiai keičiasi kas mėnesį, todėl akivaizdu, kad augant ir vystantis, padidėjo ir L. išlaikyti reikalingų lėšų suma, reikalinga jos būtinų poreikių tenkinimui bei papildomam ugdymui ir vystymuisi.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino 2023 m. metais taikomą minimalią mėnesinę algą 840 Eur. Atskaičius mokesčius, ši alga yra 633 Eur, todėl šiuo atveju, išlaikymo orientacinis dydis 2023 m. turėtų būti pusė šios sumos – 316,50 Eur (633 Eur : 2= 316,50 Eur) tenkanti vienam tėvui.

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, vaiko poreikius ir interesus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, ieškovės paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismui nepateikia įrodymų, pateisinančių anūkės išlaikymo išlaidas 2022 m., teismas konstatuoja, kad abu tėvai 2022 m. turėjo teikti dukrai L. 534 Eur išlaikymą per mėnesį, o 2023 m. – 633 Eur. Toks išlaikymo dydis yra objektyviai pateisinamas, atitinka tokio amžiaus vaiko būtinus poreikius, nes ieškovė teismui nepateikė įrodymų, pateisiančių jos didesnes išlaidas 2022 m., o už 2023 m. teiktą materialinį išlaikymą anūkei ieškovė prašo priteisti 300 Eur sumą per mėnesį, t. y. mažesnę nei orientacinis išlaikymo dydis. Vaikas neturi sveikatos problemų, neįgalumas ir specialieji poreikiai nenustatyti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jos pateiktais gimimo liudijimu, gimimo įrašu, rašytiniais įrodymais, viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo darbo užmokestį, kuris atskaičius mokesčius per mėnesį yra apie 760 Eur (1 t., b. l. 20–23,68), jai taip pat mokama išmoka vaikui už V. S. (1 t. b. l. 69).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023 m. vasario 7 d. pažymomis apie pajamas Nr. 697 (1 t., b. l. 14, 70, 71) nustatoma, kad L. A. nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. paskirta išmoka vaikui 85,75 Eur, globos (rūpybos) tikslinis priedas 196 Eur, globos (rūpybos) išmoka 254,80 Eur per mėnesį.

V. S. niekur nedirbo ir augino dukrą L., ja rūpinosi ir ją prižiūrėjo ir pajamų negavo (1 t., b. l. 25–26).

Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijusi gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), turi įregistruotą automobilį Opel Vectra 1,9 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o V. S. neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (1 t., b. l. 11–17).

(duomenys neskelbtini) mokyklos 2023 m. rugsėjo 22 d. pažyma (2 t., b. l. 19) nustatoma, kad V. S. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje grupinio mokymosi forma kasdienio proceso organizavimo būdu pagal pagrindinio ugdymo programą, mokymo programą baigė 2023 m. birželio 23 d.

Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.

Byloje esančiais viešųjų registrų duomenimis (1 t., b. l. 29–31) nustatoma, kad atsakovas nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturi, atsakovas nuo 2023 m. sausio 24 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudiją. Teismas neturi duomenų apie atsakovo kreditorius (1 t., b. l. 32) Atsakovas yra pasyvus ir jokių duomenų teismui neteikia.

Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškoti darbo, kad būtų užtikrinti jo nepilnamečio vaiko poreikiai ir padidinti savo pajamas.

Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad jis yra jaunas ir darbingas, į ieškovės prašomo priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 801 Eur (3 mėn.×267 Eur꞊801 Eur), o už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d. 2 400 Eur (8 mėn. 3 d. ×300 Eur꞊2 430 Eur), iš viso 3 231 Eur, nes ieškovė neteikė materialinio išlaikymo išlaidas pateisinančių dokumentų.

Materialinio išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas ieškovei, kuri šį laikotarpį buvo nepilnametės L. M. globėja ir išlaikė savo anūkę ir nepilnametę dukrą.

Kadangi byloje nėra pareikštas trečiojo asmens V. S. reikalavimas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, V. S. yra šiuo metu pilnametė, šeimos bylose yra privaloma mediacija, todėl Tarnybos prašymas priteisti materialinį išlaikymą iki vaiko pilnametystės, nesant pareikšto tokio reikalavimo ir nesilaikant reikalavimo dėl privalomosios mediacijos yra nepagrįstas.

Dėl įsiskolinimo už vaikui reikalingų daiktų nupirkimą (vienkartinių) išlaidų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 798,06 Eur už vienkartines papildomas išlaidas vaiko kraiteliui: lovytė – 85 Eur; antklodė su pagalve – 25 Eur; lovytės apsauga (pynė) – 18 Eur; patalynės užvalkalai (2 vnt.) – 30 Eur; čiužinio užvalkalai (2 vnt.) – 16 Eur; maitinimo kėdutė – 30 Eur; automobilinė kėdutė – 257 Eur; šokliukas – 25 Eur; maniežas – 30 Eur; žaislus 60 Eur; vaikštynė – 25 Eur; supamas arkliukas – 20 Eur; sūpynė – 15 Eur; karšto vandens dozatorius – 68,19 Eur; garų puodas – 93,87 Eur.

Ieškovė byloje pateikia įrodymus: nuotraukas daiktų, kuriuos nupirko ir už kuriuos prašo priteisti įsiskolinimą (1 t., b. l. 73-84). Ieškovė nurodo, kad daiktų pirkimu rūpinosi ir V. S., kuri daiktus nupirkdavo internetu, o daiktų nupirkimui ji į V. S. sąskaitą pervesdavo pinigus, nes V. S. neturėjo jokių pajamų.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienkartinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas, nesant tėvų sutarimo dėl šio poreikio patenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl vienkartinės sumos, padengiančios papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai. Paprastai ši suma priteisiama po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos. Tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Teismas pripažįsta, kad ieškovės pirkta lovytė – 85 Eur; antklodė su pagalve – 25 Eur; lovytės apsauga (pynė) – 18 Eur; patalynės užvalkalai (2 vnt.) – 30 Eur; čiužinio užvalkalai (2 vnt.) – 16 Eur; maitinimo kėdutė – 30 Eur; automobilinė kėdutė – 257 Eur; karšto vandens dozatorius – 68,19 Eur buvo ir yra reikalingos ir būtinos kūdikio priežiūrai. Tokias išlaidas ieškovė patyrė, nes būtina užtikrinti vaiko priežiūros poreikius.

Ieškovės paaiškinimu pirkti: šokliukas – 25 Eur; maniežas – 30 Eur; žaislai – 60 Eur; vaikštynė – 25 Eur; supamas arkliukas – 20 Eur; sūpynė – 15 Eur , teismo vertinimu visiškai neatitinka realios padėties, nes tik gimusiam vaikui nėra reikalingi šie daiktai, nes ką tik gimęs kūdikis tokiais daiktais negali naudotis. Tokie daiktai pagal savo pobūdį ir paskirtį nėra skirtos pasiruošti vaiko gimimui, o tampa reikalingais vaikui beaugant, todėl tokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami iš materialiniam išlaikymui skirtų lėšų. Ieškovė nurodo, kad pirko garų puodą – 93,87 Eur vertės, tačiau šis garų puodas nėra skirtas išimtinai ką tik gimusio vaiko poreikiams tenkinti, todėl teismas konstatuoja, kad šių išlaidų negalima priskirti prie papildomos vaiko priežiūros išlaidų.

Ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas, gyvendamas ieškovės namuose su trečiuoju asmeniu, neprisidėjo prie vienkartinių papildomų išlaidų, susijusių su būtinų prekių pasiruošiant vaiko gimimui, tačiau prie šių išlaidų turėjo prisidėti lygiomis dalimis tiek atsakovas, tiek ieškovė, kuri tuo metu išlaikė savo anūkę ir dukrą. Ieškovė neįrodė, kad šias išlaidas išimtinai turi atlyginti vienas atsakovas.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus konstatuoja, kad naujagimės L. M. poreikiai reikalingiems daiktams tuoj po jos gimimo galėjo būti pilnai patenkinti už 529,19 Eur.

Ieškovė prašo šias patirtas išlaidas priteisti vien tik iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareigos yra lygios ir vaiku privalo rūpinti abu tėvai, todėl atsakovui tenkanti atlyginti dalis yra 264,60 Eur, todėl, nesant duomenų, kad atsakovas prisidėjo prie naujagimiui reikalingų daiktų įsigijimo, o ieškovei neįrodžius, kad šias išlaidas išimtinai turi atlyginti vienas atsakovas, paminėtos vienkartinės išlaidos 264,60 Eur sumai priteistinos iš atsakovo ieškovei (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje – 344 Eur (pagal 2023 m. lapkričio 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)).

Trečiajam asmeniui šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje – 112 Eur (pagal 2023 m. lapkričio 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismas laiko, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 85,30 proc., todėl iš atsakovo priteistina valstybei 388,97 Eur ((344+112꞊456 Eur)×85,30 proc.꞊388,97 Eur) valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai už ieškovei ir trečiajam asmeniui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 99 straipsnis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 104,87 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 39,84 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80, 85, 92, 93, 96 straipsniai).

Teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 149 straipsnis), nes V. S. (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 149, 259-260, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), 3 231 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt vieną eurą) materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d. ir 264,60 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 60 ct) įsiskolinimą už vaikui reikalingų daiktų nupirkimą (vienkartinių išlaidų).

Priteisti valstybei iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 104,87 Eur (vieną šimtą keturis eurus 87 ct) žyminio mokesčio (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39,84Eur (trisdešimt devynis eurus 84 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 388,97 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 97 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Kauno skyriaus 2023 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. lapkričio 14 d. pažymą (duomenys neskelbtini)) ir pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2023 m. lapkričio 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)(Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, surenkamoji sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5630).

Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-6812-559/2023 panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.