Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Baubienės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10848-924/2014 pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui J. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalinimo, naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Kauno kredito unija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. A., galutinai patikslinusi reikalavimus, teismo prašė: nutraukti J. A. ir S. A. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes; padalinti santuokoje įgytą turtą: S. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies vertė 2.265,00 Lt ir 1/4 pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), dalies vertė 4.075,00 Lt; J. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies vertė 2.265,00 Lt ir 3/4 pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), dalies vertė 12.225,00 Lt; nustatyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: S. A. naudosis patalpomis, patalpų plane pažymėtomis R-1 (12,17 kv.m.) ir R-2 (11,35 kv.m.), o atsakovas naudosis visomis kitomis patalpomis; J. A. skolinį įsipareigojimą pagal 2009-06-12 būsto kredito sutartį, Nr. 09-00354 su Kauno kredito unija pripažinti asmenine J. A. prievole (b.l. 3-5, 54). Nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Vaikai jau yra pilnamečiai. Santuokos metu atsakovas tapo labai agresyvus ieškovės atžvilgiu, grubiai elgėsi, žemino ją, įžeidinėjo. Atsakovo kaltė pasireiškė, jo nesirūpinimu šeima, piktnaudžiavimu alkoholiu, neištikimybe. Neapsikentusi atsakovo patyčių, ieškovė išsikėlė gyventi į pusrūsį, atskirai gyvena nuo 2010 metų spalio mėnesio. Nuo 2011 m. sausio iki kovo mėnesio dėl atsakovo elgesio ieškovei teko apsigyventi Krizių centre. Atsakovei grįžus, atsakovo elgesys nesikeitė, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas J. A. ir trečiasis asmuo Kauno kredito unija savo pozicijos dėl ieškinio pagrįstumo nepareiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės S. A. ir atsakovo J. A. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 45, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo paliko šalims pavardes – ieškovei A., atsakovui – A.; priteisė ieškovei S. A. asmeninės nuosavybės teise ¼ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ kitų statinių (inžinierių)- kiemo statinių (tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui J. A. asmeninės nuosavybės teise ¾ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¾ pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¾ kitų statinių (inžinierių) - kiemo statinių (tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatą – sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini); nustatė naudojimosi pastatu - gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovė S. A. naudojasi pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpomis, patalpų plane pažymėtomis indeksais R-1 (12,17 kv.m.) ir R-2 (11,35 kv.m.), o atsakovas J. A. naudojasi šio gyvenamojo namo patalpomis, patalpų plane pažymėtomis indeksais I-1 (11,76 kv.m.), I-2 (10,18 kv.m.), I-3 (2,66 kv.m.), I-4 (11,73 kv.m.), I-5 (11,69 kv.m.), I-6 (3,58 kv.m.), R-3 (3,99 kv.m.), R-4 (21,46 kv.m.); pripažino, kad prievolė kreditorei Kauno kredito unija pagal 2009-06-12 Būsto paskolos (kreditavimo) sutartį Nr. 09-00354 yra solidarioji ieškovės S. A. ir atsakovo J. A. prievolė; kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė bei priteisė iš atsakovo J. A. valstybės naudai 943,60 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 463,71 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 73-77). Spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, teismas konstatavo, kad ieškovė nuosekliai teigė, jog atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nes gyvenant santuokoje piktnaudžiavo alkoholiu, jos negerbė, žemino, buvo agresyvus, dėl ko ieškovė buvo priversta 2010 metais išsikelti atskirai gyventi į pusrūsį. Dėl atsakovo žiauraus ir netinkamo elgesio ieškovė 20101-01-03 kreipėsi į Kauno apskrities VPK, kuriame atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka dėl ieškovės gyvenamosios patalpos stiklo išdaužymo. Dėl agresyvaus atsakovo elgesio, ieškovė nuo 2011 m. sausio iki kovo mėnesio gyveno Krizių centre. Ieškovės teiginius patvirtina rašytiniai įrodymai iš Kauno apskrities VPK, Trumpalaikės socialinės globos paslaugų teikimo socialinės rizikos suaugusiems asmenims sutartis, bei liudytojos A. R. – ieškovės motinos parodymai, kad ieškovė yra skundusis, jog atsakovas ją mušė, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Tiek ieškovė, tiek liudytoja teigė, kad atsakovas yra neištikimas, turi kitą moterį, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas nenurodė bei nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę, tokių duomenų byloje nėra, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, atsakovo elgesys pagrindžia aplinkybes, kad jis savo netinkamu elgesiu, įžeidinėjimu, psichologiniu smurtu, pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos pareigas, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl jos iširimo kaltas yra atsakovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas J. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2014-10-20 sprendimą panaikinti dalyje dėl J. A. kaltės dėl santuokos su atsakove S. A. iširimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei grąžinti J. A. 46.00 Lt žyminio mokesčio permoką (b.l. 112-117). Teigia, kad teismo motyvai dėl atsakovo elgesio neatitinka tikrovės, kai kurie jų visiškai neargumentuoti, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendimas, nustatant J. A. kaltę dėl santuokos iširimo, motyvuojamas iš esmės remiantis tik ieškovės bei šališkos liudytojos – jos motinos A. R. – parodymais. Atsakovas savo kaltę ruošėsi ginčyti teismo posėdžio metu, tačiau į teismo posėdį negalėjo atvykti, kadangi gulėjo ligoninėje. Dėl blogos sveikatos būklės neturėjo galimybės ir susirasti atstovą. Tikėjosi, kad ieškovė apie apelianto ligą informuos teismą ir bylos nagrinėjimas bus atidėtas. Nedalyvaudamas procese dėl svarbių priežasčių, apeliantas neturėjo galimybės ginti savo interesų. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė S. A. prašė Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 127-131). Nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pats atsakovas aplaidžiai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir aplaidžiai vykdė procesines pareigas. Ieškovė neturėjo pareigos rūpintis atsakovo neatvykimo į posėdį priežastimis. Teismas klausimą dėl atsakovo kaltės dėl santuokos nutrūkimo išsprendė išsamiai išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, kartu pateikiant papildomus rašytinius įrodymus.

Dėl bylos nagrinėjimo. Apeliantas nurodo, kad jis neturėjo galimybių prieštarauti ieškiniui, nes dėl ligos negalėjo atvykti į teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, jis į teismo posėdį neatvyko bei iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą į teismą. CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tam, kad pasiekti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, o teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai. Sutinkamai su CPK 246 straipsnio 2 dalimi į teismo posėdį neatvykus atsakovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdį, ir nesant prašymo bylos nagrinėjimą atidėti dėl svarbių priežasčių, teismas gali bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Pažymėtina, kad pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus šalys privalo suformuluoti savo reikalavimus pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pirmosios instancijos metu. Be to, apeliacinio proceso paskirtis yra ne pakartotinai išnagrinėti bylą, o patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teisme galima analizuoti ir vertinti tik tai, ką analizavo ir vertino pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Nors apeliantas nurodo, kad liga sutrukdė jam realiai dalyvauti bylos nagrinėjime ir prieštarauti ieškinio reikalavimui dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Apeliantas teismui pateikė pažymas, jog gydėsi nuo 2014 m. rusėjo 16 d. iki 2014 m. spalio 1 d. Ieškinys atsakovui buvo įteiktas 2014-04-29 (b.l. 39), tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Parengiamajame posėdyje 2014 m. liepos 24 d. atsakovas išreiškė nuomonę, kad dėl santuokos nutraukimo sutinka ir ieškovės kaltės neįrodinėjo. Taigi atsakovo teiginiai, kad jis ruošėsi ginčyti savo kaltę, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Dėl santuokos nutraukimo. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2010). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pareiga paneigti prezumpciją šioje byloje teko atsakovui. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 d.); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką bendru sutikimu (3 d.). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, teismas turi įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, jog santuoka iširo dėl jo kaltės.

Byloje nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2010 metų, kai ieškovė dėl netinkamo atsakovo elgesio išsikėlė gyventi į pusrūsį, o vėliau kurį laiką gyveno krizių centre. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai – ieškovės kreipimasis į Kauno apskrities VPK 2011-01-03, Trumpalaikės socialinės globos paslaugų teikimo socialinės rizikos suaugusiems asmenims sutartis (b.l. 55-60), taip pat 2014 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje duoti liudytojos A. R. parodymai. Nors atsakovas teigė, kad jis norėjo ginčyti ieškovės reikalavimą nutraukti santuoką dėl jo kaltės, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių įrodymų, kad santuoka iširo ne dėl jo kaltės, o jis materialiai rūpinosi šeima, jo elgesys ieškovės atžvilgiu buvo tinkamas. Atsakovas nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, taip pat jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti teismo padarytą išvadą, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės nei parengiamajame posėdyje, nei vėliau kartu su apeliaciniu skundu, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.),

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aplinkybės, jog atsakovas savo netinkamu elgesiu, įžeidinėjimu, psichologiniu smurtu, pažeidė lojalumo šeimai bei sutuoktinių abipusės pagarbos pareigas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų bandęs spręsti šeimai iškilusias problemas ir dėjęs pastangas įveikti šeimyninio gyvenimo krizę. Ieškovės kaltės įrodymų, kurie leistų pripažinti, jog ieškovė nevykdė savo, kaip sutuoktinės pareigų ir tai turėjo įtakos santuokos iširimui byloje nėra. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, iš esmės pažeidusio savo, kaip sutuoktinio pareigas. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas abiejų šalių elgesį, byloje esančius rašytinius ir liudytojos parodymus pagrįstai nustatė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti sprendimą skundžiamoje dalyje (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovo priteistina valstybei priteistina 95,54 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 str.). Atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 190,00 Lt, kai turėjo sumokėti 144,00 Lt, todėl prašo grąžinti žyminio mokesčio permoką 46,00 Lt. Permokėta 13,32 Eur žyminio mokesčio suma grąžintina atsakovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 95,54 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 54 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovui J. A., a.k. (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminio mokesčio dalį 13,32 Eur (trylika eurų 32 ct).