- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- e2A-1066-601/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15722-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- D. A.
- Trečiasis asmuo
- Ž. R., J. R., A. A., A. S., S. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-65-615/2024 pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos už vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus priteisimo, tretieji asmenys byloje Ž. R., J. R., A. A., A. S., S. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 4 622,15 Eur skolą už vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. gegužės 20 d. tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas, kad Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaunas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkų (ieškovo, jo sutuoktinės A. A., J. A., I. A., J. R., Ž. R. ir J. V.) buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis (toliau – Sutartis), tikslu paruošti vandentiekio ir nuotekų tinklų techninį projektą vandentiekio ir nuotekų tinklų paklojimui (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kurio galėtų prisijungti vandentiekio įvadus ir nuotekų išvadus savo valdoms kiekvienas sutarties dalyvis. Sutarties 3 punkte buvo sutarta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesus atstovaus ieškovas. 2016 m. liepos 26 d. Sutarties šalys sudarė ir pasirašė Susitarimą Kauno miesto 15-ojo notarų biure (tvirtino notarė L. V.) (toliau – Susitarimas), kuriuo susitarė (susitarimo 3 punktas) - „Sutarties Šalys susitaria visas su minėtų tinklų įrengimu susijusias išlaidas dengti kartu proporcingai pagal besijungiančiu sklypu adresus, t. y.: Kauno m., (duomenys neskelbtini) - 5,00 proc.; Kauno m., (duomenys neskelbtini) - 22,50 proc.; Kauno m., (duomenys neskelbtini) - 22,50 proc.; Kauno m., (duomenys neskelbtini) - 22,50 proc.; Kauno m., (duomenys neskelbtini) - 22,50 proc.; Kauno m., (duomenys neskelbtini) - 5,00 proc.“. Vienintelis atsakovo mokėjimas - pašto perlaida 2017 m. spalio 18 d., atlikta A. D. vardu už J. V., 225 Eur sumai, t. y. mokėjimas už projekto rengimą. Tuo trapu ieškovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, t. y. organizuodamas projekto parengimą, rūpindamasis leidimo gavimu ir organizuodamas visų darbų atlikimą, iš viso sumokėjo 14 222,00 Eur: 1) už statybos leidimo išdavimą 72,00 Eur; 2) už vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos montavimo darbus 13 572,00 Eur; 3) už statybos priežiūrą 242,00 Eur; 4) už draudimą 196,00 Eur; 5) už kadastrinius matavimus 140,00 Eur. 2016 m. spalio 31 d. buvo surašytas Darbų atlikimo aktas, kuriuo buvo konstatuota, kad naujo statinio - vandentiekio tinklų (inžinerinių tinklų) statyba yra baigta. 2017 m. gegužės 15 d. buvo pasirašyta Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kuria buvo konstatuota, kad naujos statinio - nuotekų šalinimo tinklų (inžinerinių tinklų) statyba yra baigta. Pagal Susitarimą atsakovas, būdamas sklypų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkas, privalėjo padengti 32,5 proc. visų su minėtų tinklų įrengimų susijusių išlaidų, t. y. 4 622,15 Eur sumą, tačiau šios sumos nesumokėjo iki šiol.
3. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad šalys žodžiu susitarė, kad D. ir A. A., J. ir Ž. R., I. ir J. A. sumoka maždaug po 4 500,00 Eur, šiuos pinigus pervesdami į atsakovo A. A. sąskaitą, o jis prisideda savo sklypu (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas) ir minimaliomis išlaidomis. Jis sumokėjo 1 500 Eur už medžiagas per darbų vykdytoją J. G. bei sumokėjo 225,00 Eur. Be to, pažymėjo, kad, pagal Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. priimtą sprendimą (civilinėje byloje Nr. e2A-965-657/2022) atsakovui buvo leista turto registre įregistruoti nuosavybes teises tik į 10 proc. (1/10 dalį) komunikacijų, kas atitinkamai reiškia, jog už minėtos nuosavybės dalies įrengimo kainą atsakovas ir yra atsakingas, todėl atsakovui padengus 32,5 proc. išlaidų, atsakovui nuosavybės teise turėtų priklausyti didesnė dalis komunikacijos tinklų. Atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 1 725,00 Eur, kas sudaro 10 proc. dalį komunikacijų, kurios ir yra nuosavybes teise registruotos atsakovo vardu. Prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui D. A., iš atsakovo J. V. 4 622,15 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt dviejų eurų 15 ct) skolą už vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimą, 5 proc. metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 467,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad nors jungtinės veiklos sutarties šalių sudarytuose susitarimuose ir yra nurodytos atsiskaitymo sąlygos, tačiau faktiškai buvo susitarta, jog atsakovas, kaip jungtinės veiklos sutarties dalyvis, prie jungtinės veiklos prisideda leisdamas per savo žemės sklypą nutiesti komunikacijas, o ne sumokėdamas 32,5 proc. statybų išlaidų. Teismas pažymėjo, kad visi sprendime aukščiau nurodyti jungtinės veiklos sutarties šalių susitarimai buvo sudaryti teisėtai, jie neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, taip pat neprieštarauja viešajam interesui, todėl yra galiojantys ir susitarimus sudariusioms šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis). Šalys nenurodė ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kuri nors iš paminėtų jungtinės veiklos sutarties šalių susitarimų dalių yra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka. Nepripažindamas jam pareikštų ieškinio reikalavimų tuo pagrindu, kad sudarydamas dalį paminėtų susitarimų jis faktiškai suklydo, t. y. laikė, jog jis susitaria, kad prie jungtinės veiklos prisideda leisdamas per savo žemės sklypą nutiesti komunikacijas, o ne įsipareigodamas sumokėti 32,5 proc. statybų išlaidų, atsakovas šioje byloje turėjo pareikšti priešieškinį dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, kadangi suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu išimtinai tiktai pagal klydusios šalies ieškinį (priešieškinį) (CK 1.90 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nagrinėjamoje byloje to nepadarė, nors visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį buvo atstovaujamas jam kvalifikuotą teisinę pagalbą teikusio advokato. Todėl teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, nagrinėjamu atveju neturi jokio objektyvaus pagrindo nesivadovauti sprendime aukščiau nurodytais jungtinės veiklos sutarties šalių teisėtai sudarytais, neprieštaraujančiais imperatyvioms teisės normoms ir viešajam interesui, teisės aktų nustatyta tvarka neginčytais, nenuginčytais ir galiojančiais susitarimais, arba kuria nors jų dalimi.
6. Nesutikdamas su atsakovo argumentais dėl to, kad atsakovas šiuo metu yra 1/10 nurodytų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų savininkas, todėl iš jo negalima priteisti 32,5 proc. statybų išlaidų, teismas nurodė, jog teisėtai sudarydamos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms neprieštaraujantį sandorį, jo šalys yra laisvos susitarti dėl įvairių joms tinkančių sąlygų ir jungtinės veiklos dalyviai gali susitarti įvairiai, o nebūtinai tik pagal sukuriamo statybos objekto dalis, prisidėti prie bendros jungtinės veiklos.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti 2024 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-65-615/2024 bei perduoti pirmos instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, nes :
7.1. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė (netinkamai vertino) į Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-965-657/2022, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių dėl jungtinės veiklos metu įrengto vandentiekio ir nuotekų tinklų nuosavybės teisių, nustatytas faktines aplinkybes. Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad nei šalių pasirašytoje 2015 m. gegužės 20 d. jungtinės veiklos sutartyje, nei 2016 m. liepos 6 d. sudarytame susitarime vandentiekio ir nuotekų tinklų įgijimas nėra siejamas su pilnu atsiskaitymu už statybos darbus. Taip pat pažymėjo, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad partneriai jungtinės veiklos sutartyje ar susitarime buvo kaip nors kitaip susitarę dėl jungtinės veiklos metu gauto (pagaminto) daikto - vandentiekio ir nuotekų tinklų, nuosavybės teisių. Kauno apygardos teismas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į išdėstytą, į teisinį jungtinės veiklos (partnerystės) reglamentavimą, į šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį, susitarimą, akivaizdu, kad jungtinės veiklos metu gautas (pagamintas) daiktas (šiuo konkrečiu ginčo atveju įrengti vandentiekio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tinklai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, o kiekvienam partneriui priklauso jo dalis numatyta šalių susitarime, t. y. ieškovui (J. V.) nuosavybės teise priklauso 10 proc. įrengtų tinklų arba 1/10 dalis (sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune), nes pagal šalių susitarimą, bet kokiu būdu perleidus sklypą tretiesiems asmenims, visi šiuos susitarimu prisiimti įsipareigojimai dėl įrengtų tinklų su nurodytomis proporcijomis pagal žemės sklypų adresus pereina naujiems žemės sklypų savininkams. Tokiu būdu, atsakovo manymu, šioje civilinėje byloje ieškovas D. A. galėjo reikšti ieškinį, dėl „tariamų“ nesumokėtu piniginiu lėšų už tinklu įrengimą atsakovui J. V. ne didesnei nei 10 procentu, nuo realiai visu patirtu išlaidu priteisimo;
7.2. pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ar ieškovas patyrė prašomas priteisti išlaidas, be to teismas atmetė atsakovo įrodymus, kad jis prie vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo prisidėjo ir savo piniginėmis lėšomis. Kauno apylinkės teismas 2022-03-28 sprendime, tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-457-950/2022 konstatavo, kad J. A. D. A. sumokėjo 3 752,68 Eur, o Ž. ir J. R. sumokėjo D. A. 4 253,00 Eur bei J. V. sumokėjo D. A. 225,00 Eur. Be to Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad D. A. turėtos išlaidos bendroje sumoje sudarė 14 222,00 Eur. Tokiu būdu J. A. turėjo mokėti 22,50 proc. nuo 14 222,00 Eur ir ši suma būtų sudarius 3 199,95 Eur, tačiau jis sumokėjo 3 752,68 Eur, kas sudaro 552,73 Eur daugiau. Ž. ir J. R. turėjo mokėti 22,50 proc. nuo 14 222,00 Eur ir ši suma būtų sudarius 3 199,95 Eur, tačiau kaip ir konstatavo teismas jie sumokėjo 4 253,00 Eur, kas sudaro 1 053,05 Eur. daugiau nei priklausytų. Jeigu bendros išlaidos, ką pripažįsta ir pats ieškovas sudarė 14 222,00 Eur tai paskaičiavus: 14 222,00 Eur – 4 253 Eur (R. sumokėta suma) – 3 752,68 Eur (J. A. sumokėta suma) – 3 199,95 Eur (D. A. tenkanti sumokėti dalis) = 3 016,37 Eur. Būtent 3 016,37 Eur suma „tariamai“ galėtų būti reikalaujama iš atsakovo, o ne 4 622,15 Eur taip, kaip paskaičiavo ieškovas, o įvertinus tai, kad atsakovas sumokėjo 1 500 Eur už medžiagas per darbų vykdytoją J. G., bei sumokėjo 225 Eur ieškovui, liekanti suma sudarytų tik 1 291,37 Eur, nes priešingu atveju ieškovas be jokio teisinio pagrindo praturtėtų kitų asmenų sąskaita;
7.3. ieškovas D. A., pareikšdamas ieškinį dėl 32,50 procentų tenkančių išlaidų dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo, ieškinį pareiškė ne tam atsakovui, - J. V., kadangi kaip ir buvo nustatyta nuo 2017 m. lapkričio 24 d. J. V. nepriklauso sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kaip ir nelieka prievolės susijusios su šiam sklypui priklausančių vandentiekio ir nuotekos tinklų tenkančių išlaidų įrengimo apmokėjimo. Šio sklypo nauji savininkai R. V., E. J. ir M. J. šioje byloje ieškovo, o vėliau ir pirmos instancijos teismo privalėjo būti įtraukti atsakovais arba trečiaisiais asmenimis, kadangi priimtas teismo sprendimas turi tiesioginės įtakos jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, kas leidžia spręsti, jog egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, nes :
8.1. teismo sprendimas yra nesusijęs su šiai dienai esamais žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Kauno m., savininkais - R. V., E. J. ir M. J., o susijęs išimtinai su atsakovo 2015 m. - 2016 metų sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, kuris neperėjo kitiems asmenims, net ir perleidus žemės sklypą. Teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ir interesų, nes jie nebuvo nei Jungtinės veiklos sutarties, nei Susitarimo, kurių pagrindu buvo pareikšti ieškinio reikalavimai, šalys;
8.2. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose galiojantis sutarties uždarumo principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisiu ir pareigų tretiesiems asmenims. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo pagal minėtą Jungtinės veiklos sutartį ir Susitarimą. Jungtinės veiklos sutarties ir Susitarimo šalis, be kitų, yra atsakovas, o ne jo minimi asmenys, kuriems jis įrengus inžinierinius tinklus pelningai pardavė žemės sklypą. Atsakovo minimas faktas, kad jis nuo 2017 metų perleido nuosavybės teises į žemės sklypą neturi jokios teisinės reikšmės, jo prisiimtoms pareigoms bei atsakomybei sutartiniuose santykiuose pagal šio ginčo sutartis. Atsakovas nepateikė jokios sutarties ar rašytinio dokumento, kurio pagrindu laisva valia prisiimtas teises ir pareigas pagal sutartis būtų perleidęs naujiesiems sklypo savininkams, bei, kad pirkėjai būtų sutikę šias pareigas perimti. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo suvokimą, kad naujiesiems žemės sklypų savininkams neperleido savo teisių ir pareigų pagal ginčo sutartis, nes 2022 metais, t. y. jau po nuosavybės teisių į žemes sklypą perleidimo, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu (civilinėje byloje Nr. e2-457-950/2022), prašydamas leisti J. V. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į 25 proc. (1/4 dalį) nurodytų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų;
8.3. atsakovas argumentus dėl jo, kaip netinkamo atsakovo byloje pirmą kartą nurodė šiame apeliaciniame skunde, dėl to šie argumentai apskritai negali būti apeliacijos dalyku;
8.4. ta aplinkybė, kad ankstesnėje byloje Kauno apygardos teismas pripažino atsakovui nuosavybės teisės 1/10 dalį inžinierinių tinklų, nešalina atsakovo sutartinių pareigų atsiskaityti už inžinierinių tinklų įrengimo darbus pagal galiojančią sutartį ir susitarimą. Civilinėje byloje Nr. e2-457- 950/2022 buvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į inžinierinius tinklus pripažinimo, o ne atsakovo pareigos atsiskaityti už juos paneigimo;
8.5. atsakovo teiginiai, kad jis komunikacijų tiesimui „paaukojo“ savo sklypą 1901/0294/711 ir atlikęs kitus mokėjimus, todėl neturi mokėti susitarime nurodytos sumos yra nesuprantami ir nepagrįsti, prieštaraujantys rašytinėms sutartims, t. y. Susitarimo 3 punktui, kuris vienareikšmiškai patvirtina atsakovo pareigą mokėti sutartyje numatytas sumas;
8.6. atsakovas remdamasis nepagrįstu ir išgalvotu skaičiavimo mechanizmu, nurodo, kad vietoje teismo iš jo priteistos išlaidų dalies - 4 622,15 Eur, galėjo būti priteista nebent 1 291,37 Eur suma. Šią sumą atsakovas sieja su kitų Jungtinės veiklos sutarties ir Susitarimo šalių sumokėtų sumų ieškovui dydžiais, laikydamas, kad kitos sandorio šalys savanoriškai ir nebyliai padengė atsakovo įsipareigojimų dalį, taip pat ir minusuodamas menamai perduotus grynuosius pinigus už medžiagas J. G.. Galiausiai iš to, atsakovas padaro išvadą, kad pirmos instancijos teismas neteisėtai iš jo ieškovo naudai priteisė 4 622,15 Eur, vietoje turėtos 1291,37 Eur ir tokiu būdu ieškovas praturtėjo atsakovo sąskaita. Atsakovo nurodomas aplinkybes apie J. G. neva sumokėtus už papildomas medžiagas 1 500 - 1 600 Eur yra paneigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Liudytoju civilinėje byloje Nr. e2- 457-950/2022 apklaustas J. G. tvirtino, teigdamas apie tariamą pinigų gavimą iš atsakovo ir galimą pinigų įnešimą į įmonės kasą, tačiau teismas šią aplinkybę laikė neįrodyta ir prieštaraujančią Notarinio susitarimo 3 p. Teismas pažymėjo, kad ,,Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų (rašytinių įrodymų), kurie patvirtintų, kad ieškovas J. V. būtų perdavęs kokią nors pinigų sumą J. G., skirtą ginčo vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų statybai. 2021 m. lapkričio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. G. nurodė, kad tariamai gavo pinigų iš J. V., juos galimai įnešė į įmonės kasą, tačiau joks tai liudijantis dokumentas išrašytas nebuvo, jis apie tai nieko nežino. Šie J. G. paaiškinimai laikytini visiškai nelogiškais ir prieštaraujančiais civilinėje byloje surinktiems kitiems įrodymams“. Ši aplinkybė apeliacinės instancijos teisme nebuvo paneigta ar nuginčyta, todėl šioje civilinėje byloje teismų nustatyta faktinė aplinkybė turi prejudicinę reikšmę, leidžiančią daryti išvadą, kad vien tik atsakovo teiginiai dėl pinigų sumos J. G. perdavimo, nesant jokių rašytinių duomenų, laikytini neturintys jokios įrodomosios reikšmės. Byloje nėra jokių duomenų, nei rašytinių, nei jokių kitų, kurie patvirtintų, jog vienos ar kitos sutarties šalies „permoka“ buvo atlikta, kaip mokėjimas už atsakovui tenkančios prievolės dalį, o ne kaip klaida ar kitais pagrindais. Jeigu tarp šalių būtų egzistavęs susitarimas modifikuoti notarinio Susitarimo sąlygas, jis ir būtų įtvirtintas raštu, tačiau kaip matyti, tokių duomenų byloje nėra;
8.7. atsakovas savo atsikirtimus grindė įvairiomis, viena kitai prieštaraujančiomis versijomis, t. y., kad neturi jokios pareigos ieškovui atlyginti išlaidu už inžinierinių tinklų įrengimą (nes jo įnašas buvo leidimas liesti komunikacijas per jam priklausantį sklypą), o iš kitos pusės įrodinėjo, kad visgi prievolę turi, bet kur kas mažesne apimtimi (nes dalį išlaidų sumokėjo tiesiogiai UAB „Požeminė tinklų statyba“; kitos sutarties šalys sutiko savanoriškai padengti atsakovo prievolių dalį). Ieškovas atkreipia dėmesį į tai. jog šaliai, kuri sąžiningai būtų pilnai ar iš dalies įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, jai nekiltų jokių sunkumų nei tą įrodyti, nei pateikti nuoseklius ir vienas kitam neprieštaraujančius paaiškinimus, ir galiausiai būtų pateikta viena, o ne visa eilė versijų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinis skundas atmetamas.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas taip pat nėra, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Esminės faktinės bylos aplinkybės
11. Nustatyta, kad žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune, savininkai 2015 m. gegužės 20 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, tikslu paruošti vandentiekio ir nuotekų tinklų techninį projektą vandentiekio ir nuotekų tinklų paklojimui (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šią sutartį pasirašė ieškovas D. A., jo sutuoktinė, atsakovas (apeliantas) J. V., taip pat J. A., I. A., J. R. ir Ž. R.. Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesus atstovas ieškovas. Sutarties dalyviai įsipareigojo piniginius įnašus projektinės dokumentacijos paruošimui ir statybos leidimo išdavimui daryti lygiomis dalimis, kas sudarė už projekto parengimą po 225,00 Eur kiekvienai sutarties šaliai (tokią sumą apeliantas yra sumokėjęs ieškovui – el. b. 1 t., b. l. 80).
12. 2015 m. gegužės 20 d. buvo sudarytas rašytinis susitarimas, kuriuo susitarta, kad vandentiekio, nuotekų ir elektros tinklų (duomenys neskelbtini) g. Kaune techninis projektas ir statybą leidžiantis dokumentas bus išduotas ieškovo vardu. Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. birželio 30 d. ieškovui išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naujus statinius – vandentiekio tinklus (inžinerinius tinklus) ir nuotekų šalinimo tinklus (inžinerinius tinklus) ir ieškovas tapo nurodytų tinklų statytoju.
13. 2016 m. liepos 26 d., jungtinės veiklos sutarties šalys, sudarė notarinį susitarimą (toliau – susitarimas), kuriuo susitarė remiantis vandentiekio ir nuotekų tinklų projektu bei technine dokumentacija įsirengti vandentiekio ir nuotekų tinklų įvadus pagal projektą bei, kad visas su nurodytų tinklų įrengimu susijusias išlaidas jos dengs kartu, proporcingai pagal besijungiančiu sklypu adresus tokiomis dalimis: (duomenys neskelbtini) – 5,00 proc.; (duomenys neskelbtini) – 22,50 proc.; (duomenys neskelbtini) – 22,50 proc.; (duomenys neskelbtini) – 22,50 proc.; (duomenys neskelbtini) – 22,50 proc.; (duomenys neskelbtini) – 5,00 proc. (susitarimo 3 dalis). Susitarimo sudarymo metu (2016 metais) atsakovui nuosavybės teise priklausė žemės sklypai adresais (duomenys neskelbtini), 6 ir (duomenys neskelbtini).
14. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, rūpinosi tinklų projekto parengimu, leidimo gavimu ir organizavo visų darbų atlikimą, bei, kad ieškovas vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų įrengimui patyrė 14 222,00 Eur dydžio išlaidas (72,00 Eur už statybos leidimo išdavimą + 13 572,00 Eur už statybos darbus + 196,00 Eur už draudimo įmoką + 242,00 Eur už statybų techninės priežiūros paslaugas + 140,00 Eur už kadastrinių matavimų atlikimą ir kadastro duomenų bylos parengimą).
15. 2017 m. liepos 26 d. statybos pabaigą liudijančių dokumentų (2017 m. gegužės 15 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą ir 2017 m. liepos 12 d. Statybos užbaigimo akto) pagrindu VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistravo ieškovui nuosavybės teises į vandentiekio tinklus ir buitinių nuotekų šalinimo tinklus.
16. 2017 m. spalio 18 d. ieškovui buvo išmokėta, atlikta A. D. vardu už J. V., 225 Eur pašto perlaida.
17. 2017 m. lapkričio 24 d. apeliantas pardavė sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio naujieji savininkai yra R. V., E. J. ir M. J..
18. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-965-657/2022) apeliantui buvo leista įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į 10 proc. (1/10 dalį) nurodytų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (tuo tarpu apeliantas siekė nuosavybės teisių į 25 proc. šių tinklų). Tokiu būdu šiuo metu atsakovas yra 1/10 nurodytų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų savininkas.
Dėl ginčo esmės
19. Apeliantė savo nesutikimą su teismo sprendimu argumentuoja tuo, kad: 1) į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti (atsakovais arba trečiaisiais asmenimis) naujieji žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkai, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą; 2) teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus dėl priteistinos skolos dydžio.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus, juos papildo.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo
21. Apeliantas nurodo, kad nuo 2017 m. lapkričio 24 d. jam nepriklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, todėl jam nelieka prievolės susijusios su šiam sklypui priklausančių vandentiekio ir nuotekos tinklų tenkančių išlaidų įrengimo apmokėjimo. Naujieji žemės sklypo savininkai yra R. V., E. J. ir M. J., todėl jie turėjo būti įtraukti į šios bylos nagrinėjimą.
22. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.
23. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
24. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012). Vertinant, ar teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, reikšminga, kokiu teisiniu santykiu jis yra susijęs su ginčo dalyku byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-943/2023 41 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2023 48 punktas).
25. Nagrinėjamu atveju byloje yra sprendžiamas ginčas, ar apeliantas turi pareigą atsiskaityti su ieškovu pagal susitarimą, kurio dalyviais naujieji žemės sklypo savininkai nėra. Iš teismo sprendimo, kuriuo priteista iš apelianto skola ieškovui, matyti, kad teismas nei priėmė kokį nors sprendimą naujųjų žemės savininkų atžvilgiu, nei pasisakė dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. teismo sprendimu nebuvo nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) jų materialiosios teisės ar pareigos.
26. Tai, jog susitarimo 6 punkte numatyta - „susitarimo šalims yra žinoma, kad 1 punkte aprašytiems žemės sklypams, bet kokiu būdu perleidus sklypą tretiesiems asmenims, visi šiuos susitarimu prisiimti įsipareigojimai dėl įrengtų tinklų su nurodytomis proporcijomis pagal žemės sklypų adresus pereina naujiems žemės sklypų savininkams“, - nereiškia, kad tokiu susitarimu tretiesiems asmenims, jiems nežinant, pereis apelianto prisiimti ir neįvykdyti įsipareigojimai (šiuo atveju skolos sumokėjimas). Apeliantas byloje nepateikė įrodymų, kad esantis įsiskolinimas pagal susitarimą buvo perleistas naujiesiems žemės sklypų savininkams, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti apie būtinybę jiems dalyvauti šiame ginče.
27. Be to, pažymėtina, kad apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neprašė naujųjų žemės sklypo savininkų įtraukti į bylos nagrinėjimą, t. y. apeliantas tik priėmus jam nepalankų teismo sprendimą iškėlė klausimą dėl galimai neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, kas leidžia daryti išvadą, jog apeliantas, sprendžiant ginčą pirmosios instancijos teisme, nemanė, kad ginčas yra susijęs su naujųjų žemės savininkų materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.
28. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nebuvo sprendžiama dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių ar pareigų, teismo sprendimu nebuvo modifikuota šių asmenų teisinė padėtis.
Dėl skolos priteisimo
29. Apeliantas savo nesutikimą su skolos dydžiu grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad kiti žemės sklypų savininkai pagal susitarimą sumokėjo didesnes sumas negu priklauso, kad apeliantas sumokėjo 1 500 Eur už medžiagas per darbų vykdytoją J. G., bei sumokėjo 225 Eur ieškovui, dėl ko liekanti suma sudarytų tik 1 291,37 Eur.
30. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).
31. Šiuo atveju nustatyta, kad pagal 6 žemės sklypų savininkų susitarimą apeliantas įsipareigojo už tris jam priklausančius žemės sklypus apmokėti 32,5 proc. vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų įrengimui tenkančių išlaidų. Taip pat nustatyta, kad ieškovas dėl vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo patyrė 14 222,00 Eur dydžio išlaidas. Todėl apeliantui tenkanti sumokėti dalis yra 4 622,15 Eur (14 222,00 Eur x 32,5 proc.). Įrodymų, kad apeliantas šią sumą sumokėjo, byloje nėra pateikta.
32. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
33. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad kitų žemės sklypų savininkai sumokėjo didesnę dalį pinigų, todėl jam tenkanti dalis turėtų sumažėti. Susitarimas, pagal kurį apeliantas prisiėmė įsipareigojimą sumokėti 32,5 proc. vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų įrengimui tenkančių išlaidų, yra galiojantis, jame nėra jokių išlygų apie tai, kad už apeliantą jam tenkančią sumą (ar jos dalį) turi sumokėti kitų žemės sklypų savininkai, todėl kitų žemės sklypų savininkų mokėjimai neturi jokios įtakos apelianto prisiimtiems įsipareigojimams, t. y. jo mokėtina dalis negali būti sumažinta dėl to, kad kažkas galimai ieškovui per daug sumokėjo.
34. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad iš mokėtinos sumos turi būti atimti mokėjimai: 1 500 Eur už medžiagas per darbų vykdytoją J. G., bei mokėjimas 225 Eur ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis sumokėjo J. G. 1 500,00 Eur, o jeigu sumokėjo, tai kada, už ką, kokios sutarties pagrindu, ar pinigai buvo įnešti į UAB „Požeminių tinklų statyba“ sąskaitą, kuri atliko vandentiekio tinklų ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo darbus pagal susitarimą. Be to, susitarime nėra numatyta, kad apeliantas mokės (ar turi teisę mokėti) UAB „Požeminių tinklų statyba“ ar jos įgaliotam asmeniui už vykdomus darbus, kaip ir nėra įrodymų, kad UAB „Požeminių tinklų statyba“ sumažino atliktų darbų sumą apelianto neva sumokėta suma. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog apelianto sumokėta 225 Eur suma yra sumokėta už inžinerinių tinklų projekto parengimą (tą patvirtina: ieškovo paaiškinimas; projekto parengimo kaštai nėra įtraukti į 14 222,00 Eur sumą; apeliantas aiškiai nenurodo už ką ši suma sumokėta), todėl šia suma negali būti mažinama ieškovo prašoma priteisti suma.
35. Tai, kad apeliantas, 2022 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, pripažintas 1/10 nurodytų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų savininku, nereiškia, kad apeliantui išnyko prisiimtas įsipareigojimas pagal susitarimą - apmokėti 32,5 proc. vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo išlaidų. Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), Kaunas) pardavimas (jau esant įrengtiems vandentiekio ir nuotekų tinklams ir jau esant apelianto prievolei už juos apmokėti bei nesant susitarimo tarp apelianto ir parduodamo sklypo pardavėjų (toks nėra pateiktas), kad šis įsiskolinimas pereina naujiesiems žemės sklypo savininkams) nepanaikina apelianto, kaip skolininko statuso. Pažymėtina, kad žemės sklypas su įrengtais vandentiekio ir nuotekų tinklais, neabejotinai yra didesnės vertės, kurią tikėtina ir gavo apeliantas, nors nebuvo atsiskaitęs už šių tinklų įrengimą, kas, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat leidžia spręsti, jog būtent apeliantas yra ieškovo skolininkas.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
37. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto (atsakovo) priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas), kurios neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, t. y. 1 210 Eur (pateikta 2024 m. gegužės 15 d. PVM sąskaita faktūra, 2024 m. gegužės 21 d. mokėjimo pavedimas; el. b. 2 t., b. l. 93-94) (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.