Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorui Osvaldui Stadaliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, išsilavinimas aukštasis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. S. V. 2023 m. liepos 20 d., apie 09:16 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus tuo, kad prieš pradėdamas važiuoti įvažiavime link (duomenys neskelbtini) esančios teritorijos, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio šaligatviu iš kairės pusės važiuojančiam paspirtuku A. G., kuris atsitrenkė į automobilio kairės pusės priekinę dalį, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu paspirtuko vairuotojas A. G. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikos sutrikdymą.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis S. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad viskas vyko 2023 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kampe. Jis vairavo „Toyota Prius“ automobilį, sustojo paimti keleivio. Variklis nebuvo užgesintas, jis veikė, pažiūrėjo į dešinę pusę, pradėjo judėti ir pajuto smūgį, kuomet atsitrenkė į automobilio priekinį kairį sparną, kapotą, ratą. Tada iškvietė greitąją, policiją. Jo vairavimo stažas 39 metai, turi A, B kategorijas. Dabartinis darbas mažai susijęs su vairavimu. Pripažįsta, kad pažeidė KET 101 punktą, bet tuo metu manė, kad saugiai vairavo. Jam tuo metu nukentėjusysis sakė, kad jis tikėjosi prašokti.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiojo, liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras ir pats kaltinamasis, neturintis gynėjo, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

3.1. Nukentėjusysis A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 20 d. ryte, galimai apie 9 val., važiavo elektriniu paspirtuku, kuris priklauso jo broliui M. G.. Važiavo (duomenys neskelbtini), šaligatviu, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Ties (duomenys neskelbtini), važiuodamas šaligatviu turėjo kirsti įvažiavimą. Važiavo apie 10 km/h greičiu, jo greitis buvo nedidelis. Važiuodamas iš toli matė įvažiavime stovintį lengvąjį automobilį Toyota Prius, sidabrinės spalvos. Jis stovėjo įsukęs iš pagrindinės gatvės, bet neužstodamas šaligatvio, jo priekis buvo iki šaligatvio krašto nuo pagrindinės gatvės. Matė, kad jam bus vietos pravažiuoti, kirsti įvažiavimą. Kai nuvažiavo nuo šaligatvio, kad pervažiuoti įvažiavimą, jau buvo ant įvažiavimo važiuojamosios dalies, tas automobilis pajudėjo į priekį. Pradėjo stabdyti, bet jam nepavyko išvengti susidūrimo. Jis atsitrenkė į to automobilio kairės pusės (vairuotojo pusės) priekinį sparną ir krito ant automobilio kapoto. Pajuto smūgį, o paskui pajuto, kad jis ant žemės. Įvykio metu dėvėjo šalmą, kitų kūno apsaugų neturėjo. Įvykio metu patyrė sužalojimus: vidinių organų plyšimus, korpuso - šonkaulių sutrenkimus, juto kaklo skausmą (skausmą pradėjo jausti išleistas iš gydymo įstaigos, anksčiau to skausmo negalėjo jausti dėl suleisto didelio kiekio nuskausminamųjų vaistų). Važiuodamas buvo įsitikinęs, kad automobilio vairuotojas jį mato, kaip ir jis jį gerai matė. Tuo metu oro sąlygos buvo geros, nebuvo rūko, saulė nespigino. Matomumas toje vietoje yra geras. Takas, kuriuo jis važiavo, yra šaligatvis, jame nėra atskyrimo dviračių eismui, tačiau juo važiuoti dviračiais yra leidžiama. (1 t., b.l. 93-96)

3.2. Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 20 d., apie 9 val. būdamas (duomenys neskelbtini), ties įvažiavimų į (duomenys neskelbtini), kvietėsi (duomenys neskelbtini) pavežėją. Po kelių minučių į tą vietą atvažiavo automobilis Toyota Prius, valstybinių numerių nežino, šviesios, sidabrinės spalvos. Automobilis užsuko į įvažiavimą, prie kurio jis stovėjo. Jis sustojo ties šaligatviu, kuris kerta įvažiavimą. Ar tai tik pėsčiųjų takas, ar ir dviračių takas, negali pasakyti, nes ten kur stovėjo, jokių ženklų nematė. Įsėdo į automobilio priekį (priekinę keleivio sėdynę). (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasakė, kad jis pavažiuos apsisukti į giliau esančią aikštelę ir ten dar išleis keleivį, buvusį tame automobilyje. Automobiliui tik pradėjus važiuoti, pajudėjo iš vietos gal apie metrą, bet tikrai ne daugiau, į šį automobilį atsitrenkė vaikinas su paspirtuku. Jis atsitrenkė į kairės pusės priekinį sparną, priekines dureles. Pačio smūgio nematė, tik išgirdo atsitrenkimo garsą ir tada pamatė kaip per automobilio kapotą krenta šalmas. Išlipo iš automobilio ir pamatė, kad prie pat automobilio priekinio kairės pusės rato guli vaikinas, šalia jo guli paspirtukas. Vaikinas sakė, kad jis galvojo, kad „prašoks“. Iš to sprendžia, kad vaikinas matė sustojusi ir pradedantį važiuoti automobilį. Vaikinas skundėsi krūtinės sumušimu, skausmu. Ant jo kažkokių išorinių sužalojimų nesimatė, kraujo nebuvo. Pats įvykio metu nenukentėjo. Keleivio, kuris tada buvo (duomenys neskelbtini) automobilyje ir po įvykio išlipo, nepažįsta, jo anketinių duomenų nežino. Jis sakė, kad skuba į darbą ir dėl to jo policija atvykusi įvykio vietoje nerado. (1 t., b.l. 104-107)

3.3. Kauno AVPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos E. Š. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio - 2023 m. liepos 20 d., apie 09.17 val., dirbant kartu su tyrėju S. P., iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su paspirtuko vairuotoju, kuris skundėsi krūtinės skausmais. Atvykus pranešime nurodytu adresu, įvykio vietoje pasitiko GMP 1520 brigada, kuri apžiūrinėjo paspirtuko vairuotoją, kaip paaiškėjo, A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris po apžiūros buvo nuvežtas į LSMUL Kauno klinikų SPS tolimesniems tyrimams. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo pabendrauta su „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotoju S. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ pavežėju. 2023 m. liepos 20 d., apie 09.20 val. atvažiavo paimti kliento ties įvažiavimu link (duomenys neskelbtini). Paėmęs klientą, S. V. pradėjo judėti savo automobiliu, kai pastebėjo iš kairės pusės šaligatviu, kaip jis nurodo, dideliu greičiu atvažiuojantį asmenį, kuris atsitrenkė į jo automobilio kairės pusės priekinį šoną. Iš S. V. paimtas paaiškinimas. Su S. V., jo vairuojamame automobilyje jau sėdėjo keleivis E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad apie 09.00 val. išsikvietė „(duomenys neskelbtini)“ pavežėją ir jo laukė netoli (duomenys neskelbtini) prie įvažiavimo link (duomenys neskelbtini). Atvažiavus vairuotojui, E. P. sėdo į automobilį ir jiems pradėjus judėti, į juos atsitrenkė elektrinio paspirtuko vairuotojas. Iš E. P. paimtas paaiškinimas. Toliau dirbant įvykio vietoje buvo pasitelktas Kauno apskr. VPK KTV specialistas r.š. „(duomenys neskelbtini)“, kuris įvykio vietoje naudojo DRON bepilotį orlaivį DJI MAVIC 2 PRO, S Nr. (duomenys neskelbtini) Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), tam kad būtų užfiksuota visa eismo įvykio vieta. Kauno apskr. VPK KTV specialistams bepiločiu orlaiviu - dronu užfiksavus įvykio vietą, buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo apgadinimai užfiksuoti fotonuotraukomis ir surašyta transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. Taip pat buvo apžiūrėtas elektrinis paspirtukas „Zero 10x“, jo sugadinimai užfiksuoti fotonuotraukomis ir surašyta transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. Elektrinio paspirtuko vairuotojas GMP brigados buvo nuvežtas į LSMUL Kauno klinikų SPS. Nuvykus į gydymo įstaigą buvo pabendrauta su LSMUL Kauno klinikų gyd. paaiškino, kad A. G., šiuo metu yra atliekami tyrimai, tačiau lūžių kol kas nestebima. Pabendravus su A. G., šis nurodė, kad važiavo broliui, M. G., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančiu elektriniu paspirtuku. Pastebėjo įvažiavime link (duomenys neskelbtini), sustojusį automobilį, todėl A. G. pristabdė, kadangi automobilis stovėjo vietoje, A. G. pamanė, kad spės pravažiuoti ir kad jį praleidžia, tačiau jam įvažiavus į minėtą įvažiavimą, automobilis pradėjo judėti, bandė stabdyti, tačiau nespėjo ir susidūrė su automobiliu. Iš A. G. paaiškinimas nebuvo paimtas, kadangi jam buvo atliekami tyrimai. (1 t., b.l. 9-10).

3.4. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta eismo įvykio vieta - važiuojamoji kelio dalis, įvažiavimas, ties adresu (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis - susidūrimas su paspirtuku. Eismo reguliavimo būdas: nereguliuojama. Kelio danga, būklė, tipas: asfaltas, danga sausa. Kelio aplinka: stulpai, medžiai. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: atvykus į eismo įvykio vietą, matome įvažiavimą link pastato, pažymėto adresu (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini), pasukus į dešinę link (duomenys neskelbtini), įvažiuojame į įvažiavimą link minėto adreso. Matome per įvažiavimą einantį pėsčiųjų taką, pėsčiųjų takas iš abiejų įvažiavimo pusių pažymėtas geltonomis su burbuliukais plytelėmis, skirtomis neregiams. Tarp šaligatvio iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės matome žalią vėją, bei palei gatvę augančiu medžius. Įvažiavime priekiu link (duomenys neskelbtini) pastato matome stovintį baltos spalvos automobilį TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį, matome, kad kairės pusės priekinis spamas, variklio dangtis sulankstyti, taip pat kairės pusės priekinio rato ratlankis įlenktas. Toliau apžiūrint eismo įvykio vietą, automobilio kairėje, ties priekiniu ratu matome gulintį juodos spalvos elektrinį paspirtuką „ZERO10x“. Apžiūrėjus paspirtuką matome, kad jis turi nubrozdinimų, sugadintas vairas, lūžusi dešinės pusės stabdžių rankenėlė. Įvažiavime stovint nugara į (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje už šaligatvio ant pievos matome geltonos spalvos motociklininko šalmą, kurį paimame ir pridedame prie medžiagos. Apžiūrint eismo įvykio vietą buvo nustatyti atstumai tarp žymeklių Nr. 1 ir 2 - 3, m.; tarp 2 ir 3 - 8 m; Duomenims rinkti naudotas bepilotis orlaivis DJI Mavic 2 serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje papildomai be atstumų žymeklių, papildomai žymekliais sužymėti: Nr. A pažymėtas automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. B pažymėtas elektrinis paspirtukas „Zero 10x“, Nr. 1 motociklininko šalmas (1 t., b.l. 17-21). Sudaryta ortofotomozaika (b.l. 23-26), fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b.l. 27-30).

3.5. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: įlenktas priekinis kairės pusės ratas, sulankstytas priekinis kairės pusės sparnas, įlenktas variklio dangtis. Automobilio savininkas MB „(duomenys neskelbtini)“, registruota buveinė (duomenys neskelbtini); valdytojas - S. V., gim. (duomenys neskelbtini). Fotografuota, sudaryta fotolentelė. (1 t., b.l. 32-45)

3.6. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apžiūrėtas elektrinis paspirtukas Zero 10x 2019 m. Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: subraižyta elektrinio paspirtuko stovėjimo platforma iš abiejų šonų, subraižytos kairėje ir dešinėje pusėse esančios stabdymo rankenos. Paspirtuko savininkas M. G., gim. (duomenys neskelbtini), valdytojas - A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Fotografuota, sudaryta fotolentelė. (1 t., b.l. 47-58)

3.7. LR Transporto priemonių draudikų biuro IS išrašu nustatyta, kad automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo draustas draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ADB filialas Lietuvoje, draudimo sutarties serija ir numeris (duomenys neskelbtini), galioja iki 2024-06-18 (1 t., b.l. 46).

3.8. Išraše iš Vairuotojų registro įrašų, nurodyta, jog S. V., gim. (duomenys neskelbtini) buvo išduoti du vairuotojų pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) A, A1, A2, AM, B, B1 kategorijoms, tačiau pažymėta grafa, jog vairuotojų pažymėjimai negalioja (1 t., b.l. 129).

3.9. Kitų objektų apžiūros protokolu atlikta vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūros atlikimo eiga: atidarius įvykio vaizdo įrašą, jis 2:05 min. trukmės. Filmuojama šviesiu paros metu. Ekrano dešiniame viršutiniame kampe matomas užrašas 2023 m. liepos 20 d., 12:55. Filmuojama automobilių stovėjimo aikštelė, išvažiavimas iš aikštelės į gatvę, toliau matosi gatvė, kuria vyksta eismas. Už gatvės matomas daugiabutis gyvenamasis namas, ant kurio sienos yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Įrašo 00:24 min. gatve iš kairės pusės atvažiuoja baltos spalvos automobilis, sumažina greitį ir įsuka į gatvelę, vedančią link filmuojamos automobilių stovėjimo aikštelės, pasukęs iškart sustoja. Iš dešinės pusės ateina asmuo, įsėda į automobilio priekinę keleivio sėdynę, uždaro keleivio dureles. Automobilis pajuda, iš lėto važiuoja į priekį. Tuo metu iš dešinės pusės atvažiuoja paspirtukas ir įrašo 00:41 min. atsitrenkia į automobilio priekinį vairuotojo pusės sparną, asmuo nuo paspirtuko nukrenta. Automobilis sustoja. Iš automobilio priekinės keleivio sėdynės išlipa asmuo, eina prie paspirtuko vairuotojo. Iš automobilio dešinės pusės galinės sėdynės išlipa dar vienas asmuo, po to išlipa automobilio vairuotojas. Nuo automobilių stovėjimo aikštelės link įvykio vietos paspirtuku važiuoja asmuo, sustoja prie automobilio, po kelių sekundžių pasuka į dešinę ir nuvažiuoja. Iš kairės pusės link įvykio vietos atvažiuoja dviratininkas, sustoja prie automobilio, prasiveda dviratį pro įvykio vietą, po to dviračiu nuvažiuoja į dešinę. Du vyrai stovi prie automobilio ir nukritusio paspirtuko. Paspirtuko vairuotojo aiškiai nematyti, kadangi filmuojama iš toli. Tamsiai apsirengęs asmuo nuo automobilio eina link automobilių stovėjimo aikštelės, vaizdo įrašas baigiasi. Padaryti stop kadrai (fotonuotraukos) (1 t., b.l. 62-66). Kompaktinis diskas saugomas byloje voke (1 t., b.l. 75)

3.10. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2464 (23), kurioje nurodyta, kad: 1. Šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas, atvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) sustojo įvažiavime link (duomenys neskelbtini). ties pėsčiųjų taku. Po to automobilio „Toyota Prius“ pradėjo judėti į priekį savo judėjimo kryptimi, o jam iš kairės pėsčiųjų taku artėjo paspirtuko „Zero“ vairuotojas apie 18,0 km/h greičiu. Paspirtuko vairuotojas, prieš įvažiavimą į važiuojamąją dalį, kurioje buvo automobilis „Toyota Prius“, tikėtina stabdė paspirtuką. Paspirtuko vairuotojas virto nuo paspirtuko „Zero“ prieš susidūrimą su automobiliu. Paspirtuko vairuotojas ir paspirtukas „Zero“ susidūrė su automobilio „Toyota Prius“ kairės pusės priekiniu sparnu ties užfiksuota automobilio „Toyota Prius“ padėtimi po susidūrimo. Paspirtuko ir automobilio padėtis užfiksuotos nuotraukose ir eismo įvykio vietos schemoje sudarytoje masteliu; 2. Paspirtuko vairuotojas laiku reaguodamas stabdymui, turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą paspirtuką judėdamas 18,0 km/h greičiu iki susidūrimo su automobiliu „Toyota Prius“ vietos, kai automobilis po keleivio įlipimo pradėjo judėti į priekį, savo judėjimo kryptimi, nes atstumas, kuriuo paspirtukas buvo nutolęs nuo susidūrimo vietos (Sk>12,3 m), kai automobilio vairuotojas sudarė kliūtį buvo didesnis, negu atstumas reikalingas sustabdyti paspirtuką (S₀ pasp=9,8 m); 3. Automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas sudarė kliūtį paspirtuko vairuotojui, kai automobilis „Toyota Prius“ po keleivio įlipimo pradėjo judėti į priekį, įvažiuodamas į važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų tako sankirtą; 4. Automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo veiksmai, — pajudėdamas iš vietos įvažiavo į važiuojamąją dalį vietoje, kur pėsčiųjų takas kerta važiuojamąją dalį, sudarydamas kliūtį pėsčiųjų takų artėjusiam paspirtuko vairuotojui ir susidūrė su juo, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Paspirtuko vairuotojo veiksmai, — elektriniu paspirtuku „Zero“ važiavo pėsčiųjų taku ir artėdamas prie važiuojamosios dalies laiku nesumažino greičio ir susidūrė su automobiliu „Toyota Prius“, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu (1 t., b.l. 77-82).

3.11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog A. G. konstatuota: kepenų sumušimas, kepenų III laipsnio, dešinio inksto II laipsnio, blužnies I laipsnio ūmūs plyšimai su subkapsulinėmis hematomomis, dešinio antinksčio trauminis pažeidimas. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu dėl konstatuotų sužalojimų, kurie sugyja per ilgesnį negu 10 dienų laikotarpį, A. G. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 88-90)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

4. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

5. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai – nukentėjusiojo A. G. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. G. konstastuota: kepenų sumušimas, kepenų III laipsnio, dešinio inksto II laipsnio, blužnies I laipsnio ūmūs plyšimai su subkapsulinėmis hematomomis, dešinio antinksčio trauminis pažeidimai ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtos išvados teismo ekspertų atliktos remiantis medicinos dokumentų duomenimis iš asmenų sveikatos istorijos, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo metu užduotyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateiktomis išvadomis, kuriose detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis.

6. Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi minėtą nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 101 punkto pažeidimai. KET 101 punktas nurodo, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog pažeidė minėtą KET 101 punktą, nurodė, jog pradėjus judėti automobiliui buvo galvą nukreipęs į dešinę pusę, žiūrėjo prieš pradėdamas važiuoti į dešinę pusę ir nepastebėjo iš kairės pusės atvažiuojančio paspirtuku nukentėjusiojo, kuris atsitrenkė į kairįjį priekinį ratą, sparną.

7. Pažymėtina, kad nukentėjusysis, važiavęs pėsčiųjų taku ir artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, taip pat nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. KET 66⁵ straipsnis nustato, kad elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu. KET 66⁶ punktas nustato, kad elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.

8. Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo proceso metu ištirtus aukščiau nurodytus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų įvykio aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja toliau išdėstytais motyvais, kad nors Kelių eismo taisykles pažeidė tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tačiau pagrindinė priežastis, sukėlusi minėtą nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo padarytas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 punkto pažeidimas.

9. Iš aukščiau aptartų įrodymų akivaizdu, kad Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimų kaltinamasis S.V. nesilaikė ir įvyko eismo įvykis. Iš aukščiau aptartų įrodymų, tame tarpe ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų, filmuotos vaizdo medžiagos, specialisto išvados, kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų nustatyta, kad kaltinamasis sustojęs, neužgesinęs variklio ir prieš pradėdamas važiuoti, kuomet eismo sąlygos ir matomumas buvo geras, neįsitikino, kad jam iš kairės pusės link jo pėsčiųjų perėja nėra daugiau eismo dalyvių, dėl savo neapdairumo ir nerūpestingumo nepamatęs artėjančio paspirtukininko, nedavė kelio nespėjusiam pervažiuoti nukentėjusiajam.

10. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas eismo įvykio mechanizmas, konstatuota, kad nors paspirtuko vairuotojo veiksmai, — elektriniu paspirtuku „Zero“ važiavo pėsčiųjų taku ir artėdamas prie važiuojamosios dalies laiku nesumažino greičio ir susidūrė su automobiliu „Toyota Prius“, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu, tačiau automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo veiksmai, — pajudėdamas iš vietos įvažiavo į važiuojamąją dalį vietoje, kur pėsčiųjų takas kerta važiuojamąją dalį, sudarydamas kliūtį pėsčiųjų taku artėjusiam paspirtuko vairuotojui ir susidūrė su juo, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (1 t., b.l. 77-82). Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėta išvada teismo eksperto atlikta remiantis jam pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo metu užduotyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatytas eismo įvykio mechanizmas, nurodytos sąlygos kilti šiam eismo įvykiui, techninės galimybės išvengti susidūrimo.

11. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio (žr. pvz. kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, Nr. 2K-151-2011, Nr. 2K-402/2012 ir kt.). Kaip matyti, šiuo atveju minėto KET 101 punkto pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, nors ta aplinkybė, kad nukentėjusysis, nesulėtino greičio prieš važiuojamą dalį, kurią jam reikėjo kirsti elektriniu paspirtuku, tęsė judėjimą neįsitikinęs, kad važiuoti saugu, nepraleido važiuojamąja dalimi važiuojančios transporto priemones, rodo taip pat, kad ir nukentėjusysis pažeidė eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 66 ⁵ ir 66 ⁶ punktus. Nepaisant to, kad nukentėjusysis pažeidė minėtus KET punktus, dėl ko jo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą kaip ir kaltinamojo veiksmai, tačiau nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai nebuvo kilusių pasekmių būtinoji sąlyga ir priežastis, kadangi eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad nukentėjusysis važiavo su paspirtuku pėščiųjų taku, šaligatviu ir prieš kirsdamas važiuojamąją dalį neįsitikino, kad važiuoti saugu, o todėl, kad kaltinamasis nedavė kelio nespėjusiam šiuo atveju pervažiuoti važiuojamosios dalies paspirtukininkui, pirmam pradėjusiam judėjimą. Taigi, kaltinamojo minėti KET pažeidimai yra būtinoji eismo įvykių padarinių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kilimo sąlyga, kadangi analogiškoje situacijoje kaltinamajam kaip eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų prieš pradedant važiuoti įsitikinti, kad tai daryti saugu, duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, praleisti nespėjusius pervažiuoti/pereiti eismo dalyvius, šiuo atveju nespėjusį pervažiuoti paspirtukininką.

12. Kaltinamasis veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes (vairavimo patirtis didesnė nei 30 metų) galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu kaltinamasis nebūtų nesilaikęs visų būtinų atsargumo priemonių, būnant itin atidžiu ir atsargesniu prieš pradedant važiuoti, įsitikinant, kad tai daryti saugu, praleidžiant nespėjusius pabaigti judėjimo eismo dalyvius. Tai, kad kaltinamasis nematė iš kairės pusės paspirtuku atvažiuojančio nukentėjusiojo yra pačio kaltinamojo kaltė, jo nusikalstamas nerūpestingumas, neatidumas, nes aukščiau aptarti įrodymai, tame tarpe eksperto, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, vaizdo įrašas liudija, kad pagal eismo sąlygas, geras oro ir matomumo sąlygas kaltinamasis jei būtų buvęs atidus toje situacijoje realiai galėjo pamatyti atvažiuojantį paspirtukininką, galėjo realiai numatyti eismo įvykį dėl kurio kilo padariniai, galėjo ir turėjo suprasti daromos veikos rizikingumą laiku pastebint kliūtį kelyje ir turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių, leidžiant paspirtuku pirmam įvažiavusiam į važiuojamąją dalį nukentėjusiajam pabaigti judėjimą. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

13. Taigi, esant aukščiau nustatytoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms ir įvertintiems įrodymams, konstatuotina, kad pasitvirtino kaltinimas S. V. tuo, kad 2023 m. liepos 20 d., apie 09:16 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus tuo, kad prieš pradėdamas važiuoti įvažiavime link (duomenys neskelbtini) esančios teritorijos, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio šaligatviu iš kairės pusės važiuojančiam paspirtuku A. G., kuris atsitrenkė į automobilio kairės pusės priekinę dalį, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu paspirtuko vairuotojas A. G. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikos sutrikdymą. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

IV. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

14. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. V., nukentėjusysis A. G. nurodė, jog susitaikė, pasirašė susitaikymo protokolą, prašė bylą nutraukti

15. BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. V. dėl neatsargumo padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, priskiriamą pagal pavojingumą prie nesunkių nusikaltimų, nusikaltimas baigtas, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis jam atleido, prašė bylą nutraukti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad S. V. praeityje neteistas, kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius nebuvo atleistas, per paskutinius 3 metus administracine tvarka baustas 10 kartų, tarp jų ir už vairavimą, kai teisė vairuoti atimta, baudos sumokėtos, dirba, Priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitose neregistruotas. Šių aplinkybių visuma liudija kaltinamojo nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ir logiškai suponuoja kaltinamąjį vertinti teigiamai kaip asmenybę, siekiančią laikytis įstatymų, o ne kaip sistemingą piktybišką įstatymų pažeidėją.

17. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), padarytos veikos aplinkybes, kuomet nustatyta, kad net tik kaltinamasis, bet ir pats nukentėjusysis pažeidė KET, įvertina kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes: tai, kad kaltinamasis neteistas, baustas per tris metus administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos ir įvertinus padarytų nusižengimų kiekį per tris metus negalima laikyti, kad kaltinamasis yra piktybiškas pažeidėjas, taip pat įvertintinas ir elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, susitaikė su nukentėjusiuoju, žala nukentėjusiajam atlyginta).

18. Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, tai, jog nėra byloje neigiamai charakterizuojančių duomenų, rodančių didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei, tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, susitaikė su byloje nukentėjusiu pripažintu A. G., tai patvirtina pateiktas rašytinis susitaikymo aktas, pažada laikytis įstatymų ir gyventi pagal nusistovėjusias moralės normas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog S. V. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, pripažintina, kad yra visos sąlygos S. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

19. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnyje paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu, veiką jis padarė būdamas blaivus, nukentėjusysis buvo sužalotas nesunkiai, juolab dėl veikos pasekmių yra ir pačio nukentėjusiojo kaltė, jam taip pat pažeidžiant aukščiau nurodytus KET punktus. Pažymėtina, kad teisme kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, atsiprašė nukentėjusiojo. Pažymėtina, kad eismo įvykį kaltinamasis sukėlė būdamas blaivus, nors ir baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už šiurkštaus KET taisyklių nesilaikymą, tačiau šiurkštus KET pažeidimai padaryti po inkriminuotos veikos, visas baudas sumokėjęs. Atsižvelgiant į tai, vien tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jam taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo atveju šios priemonės taikymas yra netikslingas.

21. Teismo manymu, uždraudimas naudotis specialia teise paskyrimas neatitiktų proporcingumo principo, varžytų kaltinamąjį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, tačiau įvertinus tai, kad nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, kaltinamasis yra darbingas ir gauna nuolatines pajamas, todėl jam vietoje uždraudimo naudotis specialia teise tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tai atitinka ir formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-634/2018, kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-427/2011 ir kt.). Teismas sprendžia, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtina BK 71 straipsnyje numatyta minimalaus 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 4 mėnesių sumokėjimo terminą.

V. Dėl civilinio ieškinio, kitų klausimų

22. Civilinis ieškinys nepareikštas. Nukentėjusysis nurodė, kad draudimas atlygino jam patirtą visą žalą.

23. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Kaltinamajam šioje byloje nebuvo paskirta kardomoji priemonė.

24. Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme - Automobilis „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris po apžiūros paliktas valdytojo – S. V. žinioje ir elektrinis paspirtukas Zero 10x 2019 m., kuris 2023 m. liepos 26 d. grąžintas M. G. (nukentėjusio A. G. tėvas), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini minėtų asmenų žinioje. Kompaktinis diskas (skaitmeninės fotonuotraukos, drono foto, ortofotomozaika ir vaizdo įrašas) saugomas byloje voke (b.l. 75), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje, kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. V. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu – kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu S. V. paskirti 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad ši įmoka turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 2024 m. gegužės 28 d. S. V. ir A. G. sudarytą susitarimą, kuriuo „S. V. ir A. G. patvirtina, kad byloje Nr. 1-1542-1023/2024 susitaikė ir vienas kitam pretenzijų neturi, žalos atlyginimo klausimas išspręstas, prašo šią bylą nutraukti jiems susitaikius“.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme - automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu MGJ362, kuris po apžiūros paliktas valdytojo – S. V. žinioje ir elektrinį paspirtuką Zero 10x 2019 m., kuris 2023 m. liepos 26 d. grąžintas M. G. (nukentėjusio A. G. tėvas), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti minėtų asmenų žinioje. Kompaktinį diską (skaitmeninės fotonuotraukos, drono foto, ortofotomozaika ir vaizdo įrašas) saugomą byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti S. V.: kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.