- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-28
- Bylos Nr.
- e2S-1298-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18102-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- A. C.
- Kreditorius
- V. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. B., išieškotojas V. G. (V. G.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238 iki turto apžiūros ir ekspertizės išvados pateikimo teismui, kitos civilinės bylos Nr. e2-1223-864/2020 nagrinėjimo atnaujinimo, iki nepaprastosios padėties, pandemijos ir karantino atšaukimo. Pareiškėjas teigia, kad priimti procesiniai sprendimai gali turėti esminę prejudicinę galią vykdomosiose bylose. Pareiškėjas taip pat prašė uždrausti atlikti pareiškėjo iškeldinimo veiksmus iš ginčo buto iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Teismas pažymėjo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atlieka tik preliminarų skundo vertinimą, kuris nereiškia skundo nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie leistų teigti, jog antstolis neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą iki turto apžiūros ir ekspertizės išvados pateikimo teismui, bei kitos civilinės bylos Nr. e2-1223-864/2020 nagrinėjimo atnaujinimo. Teismas nurodė, kad nepasisako dėl visų pareiškėjo argumentų, nes jie yra skundo nagrinėjimo dalykas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė objektyvių duomenų, kad antstolio atlikti veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti ir jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį ir patenkinti jo skundo reikalavimus panaikinti antstolio 2020 birželio 18 d. patvarkymą ir patenkinti pareiškėjo 2020 m. birželio 14 d. prašymus: 1) sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238 vykdymą iki turto apžiūros ir ekspertizės išvados pateikimo teismui, kitos civilinės bylos Nr. e2-1223-864/2020 nagrinėjimo atnaujinimo ir iki valstybės lygio ekstremalios situacijos, pandemijos atšaukimo; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atlikti pareiškėjo iškeldinimo veiksmus iš ginčo buto, keliančius grėsmę žalai atsirasti, iki šios bylos išnagrinėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines ginčo bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai pagrįstas. Nors teismas tik preliminariai vertino skundo pagrįstumą, turėjo pasisakyti dėl visų pareiškėjo pateiktų argumentų. Pareiškėjo pateikti reikalavimai, prašymai, argumentai nebuvo nagrinėjami. Dėl to nutartis naikintina dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas nepasisakė dėl kitų bylų pabaigos, vykdomojo dokumento neįgyvendinamumo, paskelbtos ekstremalios situacijos, pandemijos karantino.
4.2. Teismas turėjo atsižvelgti į pasaulyje ir Lietuvoje susiklosčiusią potencialią pavojingą visuomenės saugumui ir sveikatai situaciją, riziką asmens gyvybei. Virusas pareiškėjui, jo šeimai sukėlė turtinę ir neturtinę žalą, grėsmę jų saugumui, sveikatai ir gyvybei. Antstolis ir teismas privalėjo imtis visų prevencinių priemonių, būtinų asmenims apsaugoti, stabdyti vykdomąją bylą iki bus paskelbta pandemijos pabaiga. Teismas privalėjo atsižvelgti, kad teismo posėdžiai kitose bylose dėl ypatingos situacijos buvo nukelti keturiems mėnesiams.
4.3. Pareiškėjas skundė antstolio raginimus įvykdyti sprendimą, patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, teikė prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, jis teikė papildomus prašymus, argumentus. Antstolis priėmė vykdyti neįvykdomą dokumentą, todėl jo veiksmai neteisėti. Antstolis neatsižvelgė į susiklosčiusią situaciją, neatidėjo veiksmų vykdymo.
4.4. Pareiškėjas pažymi, kad pateikė teismams duomenis, jog iš varžytinių parduoto buto būklė neatitinka kainos, pateikė duomenis, pagrindžiančius į butą investuotas lėšas. Pardavus butą iš varžytinių už labai mažą kainą, ne tik pareiškėjas, bet ir bankas patyrė nuostolių. Varžytinėse pateikta neteisinga informacija. Teisme taip pat buvo nagrinėjama byla dėl vandens tiekimo nutraukimo, kiti ginčai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
6. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis A. B. 2020 m. kovo 9 d. priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. vykdomuosius raštus iškeldinti atsakovus A. C. ir J. C. iš ieškovui V. G. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto ir 2484/317866 dalių automobilių stovėjimo aikštelės, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir dėl 475 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojui V. G. (vykdomosios bylos Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238). Antstolis 2020 m. kovo 10 d. išsiuntė skolininkui (apeliantui) raginimą per trisdešimt dienų nuo raginimo gavimo dienos išsikelti iš pirmiau nurodytų gyvenamųjų patalpų ir automobilių stovėjimo aikštelės, sumokėti vykdymo išlaidas ir 475 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 28 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą dėl antstolio neveikimo. Pareiškėjas 2020 m. birželio 18 d. prašė antstolio sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą iki turto apžiūros ir ekspertizės išvados pateikimo teismui, kitos civilinės bylos Nr. e2-1223-864/2020 nagrinėjimo atnaujinimo ir iki valstybės lygio ekstremalios situacijos, pandemijos atšaukimo. Antstolis 2020 m. birželio 18 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo prašymo. Antstolis taip pat nurodė, kad, teismas yra išreikalavęs vykdomąją bylą kitam skundui nagrinėti, todėl vykdomoji bylą sustabdyta. Pareiškėjas padavė skundą dėl antstolio veiksmų.
8. Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, papildomus paaiškinimus bei duomenis apie nekilnojamojo turto vertę bei užsikrėtimus COVID-19 virusu. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjo pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sprendžiamas kartu su atskiruoju skundu.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, jei asmuo tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi besikreipiantis į teismą asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tikėtinai ne tik pagrįsti savo reikalavimą, bet ir argumentuoti teismo sprendimo negalimumo įvykdyti grėsmę.
10. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
11. Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017).
12. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015).
13. Apelianto nuomone, teismas neteisingai nustatė teisines ir faktines ginčo aplinkybes, nepagrįstai neįvertino visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtino reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų grindžia abstraktaus pobūdžio pareiškėjo teiginiais, susijusiais su vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti, raginimo išsiuntimu, vykdymo išlaidų paskaičiavimu, turto pardavimu iš varžytinių teisėtumu, bet ne su konkrečiais antstolio ginčijamais veiksmais. Apelianto nesutikimas su antstolio priimtais procesiniais dokumentais savaime nepagrindžia būtinumo stabdyti vykdymo veiksmus. Iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo ir teismų formuojamos praktikos matyti, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turi įvertinti visas skunde dėl antstolio veiksmų, kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Preliminarus pareikšto reikalavimo pagrįstumo vertinimas sietinas su aiškiai suformuluotu skundo dalyku, nurodytomis jį pagrindžiančiomis konkrečiomis, su ginčijamais antstolio veiksmais susijusiomis aplinkybėmis. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja skundo iš esmės, taip pat nevertina kitose pareiškėjo inicijuotose ir teismo dar neišnagrinėtose bylose suformuluotų prašymų, pateiktų įrodymų ar bylų baigtinumo. Preliminarus skundo pagrįstumo vertinimas nėra išsamus įrodymų ir argumentų tyrimas. Teismas, pasisakydamas dėl skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, įvertins skundo pagrįstumą tik ištyręs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavęs. Dėl to pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo nurodytos aplinkybės, prašymai nebuvo nagrinėjami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus reikalavimo pagrįstumo.
14. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atlikti pareiškėjo iškeldinimo veiksmus iš ginčo buto, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, iki šios bylos išnagrinėjimo, ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui – butui Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmus (iškeldinimo, turto perdavimo) vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00237, Nr. 0042/20/00238, Nr. 0042/20/00239 ir Nr. 0042/20/00241 iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos, iki 2020 m. birželio 22 d. dienos skundo antstoliui ir teismui, kuris dar neišnagrinėtas teisme, ir iki valstybės lygio ekstremalios situacijos, pandemijos atšaukimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas, taip pat aplinkybė, kad jis dar neišnagrinėtas nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas, siekdamas stabdyti vykdymo veiksmus, turi įtikinamai pagrįsti, kad teismo sprendimas negalės būti įvykdytas, dėl konkretūs antstolio veiksmai pažeidžia skolininko, kitų asmenų teises, skundo dalykas turi būti pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, bet ne deklaratyviais teiginiais. Pareiškėjo nesutikimas su antstolio atliekamais priverstinio vykdymo veiksmais, argumentai nesusiję su antstolio ginčijamu patvarkymu, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia dėl COVID-19 valstybėje, pasaulyje paskelbta ekstremalia situacija, pandemija, karantinu. Nurodo, kad dėl to jo šeima patyrė žalą, kilo grėsmė jų sveikatai ir saugumui. Šie pareiškėjo nurodyti argumentai nesusiję su nagrinėjamo atskirojo skundo dalyku, prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir yra teisiškai nereikšmingi. Teismas konstatuoja, kad apeliantas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo (CPK 144, 178 straipsniai).
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
17. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl paliktina nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį.