Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. e2-409-973/2015, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, I. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. P. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

6.1. Nurodė, kad skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į tai, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi projektų organizatorius bei valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai, asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis (panaudai), valstybinės ar savivaldybės žemės nuomininkai ir kiti naudotojai, sodininkų bendrija ar kitas asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį mėgėjų sodo teritorijoje, asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama valdyti patikėjimo teise, kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys įstatymo nustatytą teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka. Mano, jog šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas turi galimybę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau savarankiškai tokios procedūros nėra pradėjęs, o teismo ši aplinkybė liko neįvertinta.

6.2. Nurodė, kad 2020 m. sausio 16 d. Lietuvos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-28, patvirtinti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano pakeitimai. Mano, jog jau nuo to laiko pareiškėjas turėjo daugiau nei metus laiko tam, kad kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir išsiaiškinti, kokios šiuo metu egzistuoja sklypo suformavimo galimybės. Akcentuoja, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)“ nurodytos sąlygos, su kuriomis buvo siejamas tokių galimybių įvertinimas (pakeisto Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano patvirtinimas) jau yra atsiradusios ir papildomai nieko laukti nebereikia. Darė išvadą, kad pareiškėjas jau daugiau nei metus turi galimybę šiuos klausimus išsiaiškinti, tiek inicijuojant žemės sklypo formavimo procedūras, tiek kreipiantis atskirai su paklausimu į Palangos miesto savivaldybės administraciją.

6.3. Nesutinka su pareiškėjo paaiškinimais, kad jis teismo sprendimo negalėjo įvykdyti dėl trečiųjų asmenų vykdomų procesų bei procedūrų neaiškios baigties. Mano, kad šie argumentai nesudaro teisinio pagrindo laikyti tas priežastis išimtinėmis ir suteikiančias pareiškėjui išimtines teises. Darė išvadą, jog pareiškėjas pats nebuvo pakankamai aktyvus, atsakingas ir rūpestingas, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą, todėl laikė, kad teismas nebuvo nuoseklus vertindamas byloje surinktus įrodymus, nevertino kiekvieno jų atskirai bei bendros įrodymų visumos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Civilinio proceso taisyklės reglamentuoja, kad teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019).

11. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką.

12. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

13. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas (nuo 2018 m. sausio 1 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) civilinėje byloje Nr. e2-409-973/2015 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų breikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, I. P. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2015 m. spalio 5 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį – atsakovą A. P. įpareigojo per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2014 m. balandžio 24 d. Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, atsakovas A. P. įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius - išardyti savavališkai perstatytas poilsio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius matmenis pagal nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos duomenis (ilgis – 6,77 m., plotis – 5,35 m., aukštis – 2,90 m., pastato bendras plotas – 25,68 kv. m., užstatymo plotas – 37 kv. m.), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui A. P. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius šių įpareigojimų, atsakovas A. P. įpareigotas sumokėti 25 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo, į ieškovės nurodytą sąskaitą. Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimas įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 3 d.

14. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP- 329-549/2015 tenkintas pareiškėjo A. P. prašymas ir atidėtas Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-409-973/2015 vykdymas. Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1029-588/2019 pareiškėjo A. P. prašymas tenkintas ir Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-409-973/2015, vykdymas, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, atidėtas vienerių metų laikotarpiui. Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1980-995/2020 pareiškėjo A. P. prašymas tenkintas ir Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-409-973/2015, vykdymas, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, atidėtas vienerių metų laikotarpiui.

15. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui A. P. nuosavybės teise priklauso poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriame be šio pastato yra registruoti kiti poilsio pastatai, kurie priklauso kitiems fiziniams asmenims. Pareiškėjas A. P. bei kiti poilsio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai siekia išsinuomoti žemės sklypą, esantį anksčiau nurodytu adresu, kad galėtų tinkamai eksploatuoti poilsio pastatus. Viena iš poilsio pastatų savininkių, t. y. pareiškėjo sutuoktinė suinteresuotas asmuo I. P., 2018 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę su prašymu „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo siūlydama inicijuoti teritorijų planavimo procesą bei nurodydama planavimo tikslus.

16. 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (8.6)-D3-P-708r-2580 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo prie pastatų (duomenys neskelbtini)“ Palangos miesto savivaldybė informavo, kad tik patikslinus ir suderinus pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialųjį planą, bus galima įvertinti ar bus galima suformuoti žemės sklypą prie esančių statinių (duomenys neskelbtini), kuris atitiktų Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą ir pasiūlytą patikslinus ir suderinus Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planą, teikti Palangos miesto savivaldybei pasiūlymus dėl vietos lygmens teritorijų planavimo dokumento rengimo, keitimo ir (ar) finansavimo.

17. Dėl šios nutarties 16 punkte nurodyto rašto teisėtumo, I. P. bei vėliau A. T., kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, kuriuo pareiškėjai prašė panaikinti minėtą Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. (8.6)-D3- P-708r-2580. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3026-289/2021 pareiškėjos I. P. skundas atmestas. Minėtas sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

18. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, jog tik teismui (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui) priėmus I. P. palankų sprendimą pareiškėjas galėtų kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo. Teigia, jog pareiškėjas turi galimybę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau savarankiškai tokios procedūros nėra pradėjęs. Be to, atkreipia dėmesį, jog 2020 m. sausio 16 d. Lietuvos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-28, patvirtinti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plano pakeitimai. Mano, jog jau nuo to laiko pareiškėjas turėjo daugiau nei metus laiko tam, kad kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir išsiaiškinti, kokios šiuo metu egzistuoja sklypo suformavimo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstą išvadą, kad patvirtinus šį projektą atsirastų galimybė ne tik I. P., bet ir kitiems poilsio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams, taip pat ir pareiškėjui A. P., sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, kas neabejotinai suteiktų galimybę pareiškėjui bei kitiems (duomenys neskelbtini), esančių poilsio pastatų savininkams gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. įvykdyti teismo sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

19. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog šios nutarties priėmimo metu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išnagrinėjęs I. P. skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-3026-289/2021. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų nustatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3379-525/2021 pareiškėjos I. P. apeliacinį skundą atmetė bei Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismo vertintos aplinkybės, šios nutarties priėmimo metu yra pasikeitusios, kadangi byla, dėl kurios pirmosios instancijos teismas atidėjo Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-409-973/2015 vykdymą vieneriems metams, yra išnagrinėta iš esmės, o teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi atmetus I. P. skundą, pareiškėjas A. P. taip pat praranda galimybę, minėtoje administracinėje byloje nagrinėtu pagrindu, sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, o tai savaime reiškia, jog išnyko pagrindas atidėti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-409-973/2015 vykdymą.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

21. Kaip minėta šios nutarties 14 punkte, Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-329-549/2015, Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1029-588/2019, Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1980-995/2020 pareiškėjo A. P. prašymai dėl Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymo, tenkinti bei, minėto sprendimo vykdymas atidėtas. Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-409-973/2015 vykdymas atidėtas iki 2021 m. liepos 10 d.. Akcentuotina, jog skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2021 m. rugsėjo 22 d. t. y. po sprendimo įvykdymo termino pasibaigimo.

22. Nustatytos aplinkybės suponuoja, kad pareiškėjui iš esmės pasinaudojus teise į teisminę gynybą (nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3379-525/2021 turės esminę reikšmę pareiškėjo teisėms) praleido Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-409-973/2015 įvykdymo terminą. Tai reiškia, jog pasinaudojęs teise į teisminę gynybą bei užtrukus teisminiam nagrinėjimui, ieškovas iš esmės nebetenka galimybės geranoriškai įvykdyti sprendimu nustatytų įpareigojimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija prieštarautų vieniems svarbiausių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi pareiškėjo įstatymų nustatytų teisių įgyvendinimas iš esmės pablogintų jo padėtį.

23. Laikytina, jog nesuteikus pareiškėjui galimybės pačiam įvykdyti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimu nustatytų įpareigojimų, būtų pažeistos ne tik ieškovo teisės, tačiau ir pagrindiniai teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėjui nustatytinas naujas (3 mėnesių) terminas Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimui įvykdyti (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis).

24. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

25. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos nors ir teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, tačiau iš esmės pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms, yra teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti bei sutrumpinti nustatytą vienerių metų Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo įvykdymo terminą iki 3 (trijų) mėnesių (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktų, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį pakeisti.

Atidėti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑409‑973/2015 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymą trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.