Tauragės apylinkės teismo nutartis

2025-03-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-1229-377/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-10
Bylos Nr.
e2YT-1229-377/2025
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00182-2025-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Pareiškėjas
S. L.
Suinteresuotas asmuo
G. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1229-377/2025Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00182-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; (S) 3.2.6.1.;3.4.6.2.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 10 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. B. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

P. S. L kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti pareiškėjui terminą(duomenys neskelbtini), mirusio tėvo K. B. palikimui priimti. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini), K. B. ir J. B. sudarė santuoką. Santuokos metu susilaukė sūnaus G. B. ir dukros S. L.. Pareiškėjos mama J. B. 1990 m. rugsėjo 18 d. paveldėjo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 2005 m. gegužės 31 d. nusipirko tuo pačiu adresu esantį žemės sklypą. J. B. nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre šiuo metu neįregistruota, nes J. B. nesikreipė į VĮ Registrų centrą. J. B. nuosavybės teisę patvirtina sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas. Šiuo metu pareiškėja, kaip įpėdinė, pateikė prašymą VĮ Registrų centrui įregistruoti J. B. nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą. (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos tėvas K. B.. Dėl jo palikimo į notarą pareiškėja nesikreipė, nes jis neturėjo turto. (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos mama J. B.. Po jos mirties pareiškėja kreipėsi į Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notarą dėl palikimo priėmimo, paaiškinta, kad J. B. minėtą žemės sklypą pirko santuokoje, todėl ½ dalis šio žemės sklypo priklauso J. B. sutuoktiniui K. B., kurio palikimas nėra priimtas. Kadangi K. B. nebuvo sudaręs testamento, jo turtas turėjo būti paveldimas įstatymo numatyta tvarka. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą dėl tėvo K. B. palikimo nesikreipė, todėl šiuo metu praleido termino palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas palikimui priimti baigėsi 2018 m. kovo 26 d. Terminas buvo praleistas ne dėl aplaidaus pareiškėjos elgesio, bet dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jos tėvas K. B. neturėjo paveldimo turto, o minėtas žemės sklypas kaip ir šiame žemės sklype esantys pastatai priklausė tik jos mamai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepimu į pareiškimą prašo tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst atuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos tėvai buvo K. B. ir J. B.. Suinteresuotas asmuo byloje G. B. yra pareiškėjos brolis.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjos mama J. B. (duomenys neskelbtini), paveldėjo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 2005 m. gegužės 31 d. įsigijo žemės sklypą(duomenys neskelbtini). J. B. nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre neįregistruota.

(duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos tėvas K. B.. Dėl jo palikimo į notarą pareiškėja nesikreipė, nes jo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto.

(duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos mama J. B.. Po jos mirties pareiškėja kreipėsi į Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notarą dėl palikimo priėmimo. Tuo metu paaiškėjo, kad J. B. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo santuokoje, todėl ½ dalis šio žemės sklypo priklausė ir J. B. sutuoktiniui K. B., t. y. pareiškėjos tėvui, kurio palikimas nėra priimtas.

Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po K. B. mirties joks palikimas nebuvo priimtas.

Procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, į bylą pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjos siekį paveldėti mirusio tėvo turto dalį. Suinteresuotas asmuo byloje nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėja visa tą laiką buvo įsitikinusi, kad jos tėvas K. B. neturėjo paveldimo turto, o aukščiau paminėtas žemės sklypas kaip ir šiame žemės sklype esantys pastatai priklausė tik jos mamai J. B., nes VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre šis turtas buvo registruotas tik pareiškėjos mamos J. B. vardu. Pareiškėja dėl teisinių žinių stokos, nesuprato, kad nepaisant to, jog turtas registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis vis tiek priklauso abiem sutuoktiniams, nes buvo įsigytas santuokos metu. Dėl šių priežasčių, pareiškėja laiku nesikreipė į notarą dėl tėvo K. B. palikimo.

Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių apie galimai tėvui priklausantį turtą sužinojo pavėluotai ir laiku nesikreipė į notarą dėl šio palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Todėl, teismo vertinimu, šios bylos kontekste pareiškėjos nurodyta aplinkybė – sąžiningas nežinojimas apie paveldimą turtą, pripažintina svarbia priežastimi palikimo priėmimo terminui praleisti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pripažinus, kad pareiškėja trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą (duomenys neskelbtini), mirusio tėvo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė