- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-25
- Bylos Nr.
- e2-3184-1098/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33067-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- SIA „USS Enterprises“
- Atsakovas
- O. C.
- Advokatai
- Liudas Paltanavičius, Marius Zamulskis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „USS Enterprises“ patikslintą ieškinį atsakovei O. C. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovas SIA „USS Enterprises“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei O. C. (toliau – atsakovė), prašydamas priteisti iš atsakovės 4 700,00 Eur, 5,00 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė O. C. (buvusi U.) iki 2016 m. vasario mėnesio dirbo įmonėje SIA „USS Enterprises“ direktoriaus pavaduotojos pareigose. Atsakovė 2015 m. turėjo įgaliojimus teikti informaciją buhalterijai, pasirašyti mokesčių sistemoje, tvirtinti bankinius mokėjimus, kuriuos ruošdavo buhalterija ir kiti asmenys. Įmonėje keičiantis akcininkams, 2020 m. gruodžio mėnesį buvo tikrinami visi duomenys, dokumentai už penkis metus, atliktas pasiruošimas įmonės auditui, kuriuo metu buvo rasti neatitikimai, susiję su įmonės atsakovei atliktais pavedimais t. y. 2016 m. sausio 12 d. pavedimas (Nr. 42) 4 000 Eur sumai gavėjui O. U. (duomenys neskelbtini) (returning of kredit) bei 2016 m. liepos 12 d. pavedimas (Nr. 88) 700 Eur sumai gavėjui O. U. (duomenys neskelbtini) (back loan). Atsakovė 2015 m. birželio 16. d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovo tuometinei buhalterei A. S. duomenis apie bendrovės kreditorius t. y. R. Ū. ir J. Ū., tarp kurių, anot ieškovo, melagingai, vietoje kreditorės Z. U. nurodė save t. y. O. U., bei pateikė savo asmens tapatybės kortelės kopiją, elektroninio laiško kopiją nusiųsdama ir sau pačiai. Ieškovo teigimu, atsakovė nepagrįstai praturtėjo, suklaidinus ieškovo buhalterę ir šiai nepagrįstai pervedus atsakovei 4 700 Eur sumą. Dėl šių neteisėtų atsakovės veiksmų bei nepagrįstai gautų lėšų negrąžinimo bendrovės turtas sumažėjo 4 700 Eur, t. y. ieškovas patyrė nuostolių. Tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo yra priežastinis ryšys – jeigu atsakovė nebūtų suklaidinusi ieškovo buhalterės, pateikusi jai melagingų duomenų, ieškovo buhalterė nepervestų atsakovei 4 700 Eur ir bendrovė nepatirtų nuostolių. Ieškovo vertinimu, atsakovės praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo, atsakovė pateikė klaidingus, melagingus duomenis, save nurodydama, kaip bendrovės kreditorę, nors niekada neteikė bendrovei paskolų, nebuvo sudariusi su bendrove jokių paskolų sutarčių. Ieškovas 2021 m. sausio 28 d. nusiuntė atsakovei pranešimą, kuriuo paragino atsakovę pateikti lėšų pervedimo pagrindimą. Atsakovė į minėtą pranešimą nereagavo, jokio atsakymo nepateikė, lėšų bendrovei negrąžino, todėl ieškovas 4 700,00 Eur sumą prašo priteisti iš atsakovės kaip nepagrįstai gautas lėšas CK 6.242 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei paskirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 2 500 Eur baudos priteisiant jai.
4. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės dėl nepagrįsto praturtėjimo nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Atsakovės vertinimu, ieškinys yra pateiktas dėl visai kitų, nei deklaruojama ieškinyje tikslų – finansinio ir psichologinio spaudimo atsakovei dėl vykstančių ginčų, susijusių su bendrovės vadovo V. U. ir atsakovės nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu. V. U. sąmoningai siekdamas naudoti spaudimą atsakovei bei jai keršyti, pats, per savo sutuoktinę arba kaip šiuo atveju per savo įmonę teikia ieškinius atsakovei. Atsakovė paaiškino, kad V. U. yra buvęs jos sutuoktinis, bendrovės vadovas, o jo dabartinė sutuoktinė E. U. – bendrovės vienintelė akcininkė. V. U. ir atsakovė turi trys nepilnamečius vaikus, dėl kurių gyvenamosios vietos nustatymo šiuo metu vyksta teisminis procesas kitoje civilinėje byloje. Atsakovės teigimu, dar būnant santuokoje V. U. kelis metus įkalbinėjo ją fiktyviai pasirašyti skyrybų dokumentus, pagal kuriuos vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, nes pasak V. U., jis vedė „nešvarią buhalteriją“ ir jam grėsė kalėjimas, o turint dokumentus, jog jis yra vienišas tėvas su trims mažamečiais vaikais, tai būtų laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Anot atsakovės, 2014 m. V. U., jai nežinant, padavė teismui dokumentus su jos suklastotu parašu prašyme dėl santuokos nutraukimo bei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Atsakovė tik 2015 m. sužinojo apie tai, jog yra priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Tačiau tuo metu V. U. ir atsakovė susitarė taikiai, o vaikai faktiškai gyveno su atsakove, todėl ji nesikreipė į teismą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. V. U. net įdarbino atsakovę savo įmonėje SIA „USS Enterprises“ nuo maždaug 2015 m. birželio mėnesio iki 2015 m. gruodžio 31 d. Atsakovė paaiškino, kad pasitikėdama V. U., sutiko su jo siūlymu suteikti bendrovei paskolas, paskolas įforminant grynaisiais pinigais. Bendrovės buhalterė paprašė atsakovės surinkti ir atsiųsti duomenis ir dokumentus asmenų, kurie suteiks įmonei paskolas. Tokie duomenys ir atsakovės asmens dokumento duomenys buvo išsiųsti bendrovės buhalterei. Atsakovė suteikė grynaisiais pinigais paskolą bendrovei bei šis veiksmas buvo įformintas paskolos sutartimi. Atsakovė, kaip minėta, pasitikėjo V. U., ir visus dokumentus atidavė bendrovei, nesitikėdama, jog po 6-7 metų bus keliamas toks ginčas. Atsakovei nesuprantami ieškinio argumentai, kad 2015 m. birželio 16 d. ji bendrovės buhalterei pateikė duomenis, tarp kurių melagingai vietoje kreditorės Z. U. nurodė save. Jokių melagingų duomenų atsakovė neteikė. Atsakovei nieko nėra žinoma apie Z. U. kaip ieškovo kreditorių. Jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. 2016 m. sausio 12 d. atsakovei buvo grąžinta dalis paskolos – 4000 Eur, o 2016 m. liepos 12 d. – 700 Eur, mokėjimo pavedimuose aiškiai nurodant, kad tai yra paskolos grąžinimas. Neginčija aplinkybių, kad 2016 m. kovo 17 d. elektroniniu paštu atsakovė teiravosi bendrovės buhalterės patvirtinimo, kokiu tikslu buvo gautas 4 000 Eur mokėjimas. Kaip matyti iš susirašinėjimo, buhalterė elektroniniu paštu patvirtino, jog tai buvo paskolos grąžinimas. Tolimesnis atsakovės susirašinėjimas su bendrovės buhaltere patvirtina, jog pati buhalterė informavo atsakovę, jog bendrovė dar yra skolinga atsakovei 2 489,53 Eur paskolos. Kaip matyti, jau po šio susirašinėjimo pati bendrovė 2016 m. liepos 12 d. dar kartą pervedė atsakovei 700 Eur, aiškiai paskirtyje parašydama, jog tai paskolos grąžinimas. Anot atsakovės, susirašinėjimas su bendrovės buhaltere, kuri yra savo srities žinovė ir tikrai nesuklystų dėl tokio elementaraus dalyko, kaip paskolos sandoris ir pavedimo paskirties, bei pateikdama aiškiai iš buhalterijos duomenis apie bendrovės negrąžintos paskolos likutį, aiškiai patvirtina, jog tarp bendrovės ir atsakovės egzistavo paskolos teisiniai santykiai bei ginčo pavedimais atsakovei buvo grąžinta dalis paskolos. Atsakovė prašo skirti ieškovui SIA „USS Enterprises“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 2 500 Eur baudos priteisiant jai. Atsakovė prašymą dėl baudos skyrimo grindžia argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio tikrieji tikslai yra ne apginti neva pažeistas bendrovės teises, o sąmoningai sukelti nepatogumus atsakovei, reiškiant nepagrįstą ieškinį. Anot atsakovės, tokios išvados darytinos iš ieškinio pateikimo aplinkybių ir konteksto, jog: 1) nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinys pateiktas paraleliai su kitais ieškiniais (V. U. pateikė ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą (civilinės bylos Nr. e2-2832-1040/2022). 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi šis jo prašymas buvo atmestas. Šia nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau ir šios nutarties V. U. nevykdo; 2. V. U. sutuoktinė E. U. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl neva nepagrįsto praturtėjimo, atsakove įtraukdama O. C. (civilinės bylos Nr. e2-3471-984/2022); 3. SIA „USS Enterprises“, kurios vadovai/savininkai yra V. U. ir E. U., pateikė šį ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama taikyti turto areštą atsakovei), kuriuos reiškia su ieškovu susiję asmenys – V. U. ir E. U., vykstant didelio konflikto teisminiams ginčams dėl nepilnamečių vaikų, taip pat antstoliui pareiškus reikalavimus dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo ieškovo vadovo atžvilgiu. Tikrasis šio ieškinio tikslas – sukelti finansinį ir psichologinį spaudimą atsakovei, jai keršyti, sukelti jai rizikas dėl bylinėjimosi išlaidų, spaudžiant ieškiniais priversti tenkinti V. U. reikalavimus; 2) ieškinio tikrąjį tikslą atskleidžia ir faktas, jog iki šiol 6-7 metus nuo ginčo teisinių santykių atsakovei nebuvo pareikšta jokių pretenzijų ar ieškinių ginčo klausimu, o toks ieškinys dirbtinai sukurtas teisminių ginčų dėl nepilnamečių vaikų kontekste; 3) ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes paskolos teisinius santykius patvirtina paties ieškovo pateikti įrodymai ir pavedimai, juos patvirtino kvalifikuota paties ieškovo buhalterė.
Šalies argumentai
5. Ieškovas pateiktame dublike nurodo, kad ieškinį palaiko ieškinyje ir dublike nurodytais teisiniais argumentais, prašo patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Ieškovas papildomai dublike nurodo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra ginamos ne bendrovės vadovo V. Ū., o būtent ieškovo SIA „USS Enterprises“ teisės ir interesai, teisinių paslaugų sutartis yra sudaryta su ieškovu SIA „USS Enterprises“ ir ieškinys yra pateiktas ieškovo SIA „USS Enterprises“ vardu. V. Ū. šioje byloje nėra bylos šalimi, nereiškia jokių reikalavimų, priimtas sprendimas šioje byloje V. Ū. nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl V. Ū. šioje byloje neturi jokio teisinio suinteresuotumo. Atsakovė aiškiai painioja civilinius procesus. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su V. Ū. ir atsakovės nepilnamečiais vaikais, šių gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo su vaikais tvarka, tėvų pareigų ir/ar teismo sprendimų vykdymu/nevykdymu, todėl visi atsakovės argumentai ir pridedami įrodymai, susiję su nagrinėjamomis ir/ar jau išnagrinėtomis civilinėmis bylomis, ginčais tarp V. Ū. ir atsakovės dėl pastarųjų nepilnamečių vaikų, nagrinėjamoje civilinėje byloje net negalėtų būti vertinami, jie neturi įrodomosios vertės, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Antra, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos, kaip fizinio asmens, turtinė padėtis minėtu laikotarpiu leido jai suteikti įmonei 4 700,00 Eur dydžio paskolą, kad iš tikrųjų ji teikė ieškovui SIA „USS Enterprises“ paskolą. Ieškovo vertinimu, atsakovė melagingai teigdama, kad tarp jos ir ieškovo buvo sudaryta paskolos sutartis, kuri neva liko pas ieškovą, net nenurodė kada tiksliai buvo sudaryta menama paskolos sutartis, koks paskolos grąžinimo terminas, kokios esminės paskolos sutarties sąlygos. Atsakovė, dėstydama melagingus teiginius dėl neva sudarytos paskolos sutarties, nepaisė ir to, kad paskolos sutartis yra dvišalis sandoris, negana to, tokiai, 4 700,00 Eur sumai, turėjo būti sudaryta rašytinės notarinės formos, dviem egzemplioriais, todėl jeigu, kaip aiškina atsakovė, tokia sutartis buvo sudaryta atsakovė turėjo gauti antrą paskolos sutarties egzempliorių ir turėjo jį pateikti, ko nepadarė, tad nepaneigė ieškovo teiginių, kad jokia paskolos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo. Be to, priešingai nei nurodo atsakovė, iš ieškovo pateiktų įrodymų akivaizdžiai matyti, kad atsakovė dirbo įmonėje, užėmė direktoriaus pavaduotojos pareigas, dėl ko turėjo įgaliojimus teikti teisingą informaciją buhalterijai, pasirašyti mokesčių sistemoje, tvirtinti bankinius mokėjimus, kuriuos ruošdavo buhalterija. Priešingai nei nurodo atsakovė, pretenzijos dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo anksčiau nebuvo reiškiamos vien dėl, kad įmonėje auditas buvo atliktas tik 2020 m. gruodį, keičiantis įmonės akcininkams. Ieškovo vertinimu, atsakovė, deklaratyviai prašydama skirti ieškovui baudą, neįrodė nė vienos iš CPK 95 straipsnyje numatytų sąlygų.
Atsiliepimas
7. Atsakovė pateiktame triplike palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad pirma, ieškovas nepagrįstai teigia, jog V. U. neturi jokio teisinio suinteresuotumo ir kitos vykstančios bylos neturi įtakos nagrinėjamai bylai. Atsakovės vertinimu, bendrovės vadovas tiesiog bando prisidengti tuo, jog ieškinį reiškia bendrovė SIA „USS Enterprises“, tačiau savo motyvuose visiškai nutyli atsakovės pateiktas aplinkybes, jog V. U. yra ieškovo vadovas, o jo dabartinė sutuoktinė E. U. – bendrovės vienintelė akcininkė. Tai patvirtina išrašas iš Latvijos registro. Tad faktiškai bendrovę valdo V. U. ir jo sutuoktinė, todėl dublike pateikti argumentai yra tik apsimetinėjimas ir bandymas formaliai traktuoti, jog V. U. niekaip nėra suinteresuotas nagrinėjama civiline byla. Akivaizdu, jog ieškovas ir V. U. bei jo sutuoktinė yra tarpusavyje susiję asmenys bei jų nesąžiningumas preziumuojamas, o ieškinys yra pateiktas SIA „USS Enterprises“, kuri yra atstovaujama vadovo V. U.. Daugiau nei akivaizdu, kad ieškinio pateikimas paraleliai su kitomis V. U. ir jo sutuoktinės pradėtomis ir vykstančiomis bylomis yra susiję bendrai tikslais paveikti atsakovę dėl pagrindinio ginčo, susijusio su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas vertindamas pateiktus įrodymus, privalo atskleisti ir vertinti tikruosius ieškinio pateikimo tikslus, ieškinio pateikimo kontekstą.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė patikslintame ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Atstovas papildomai paaiškino, kad auditas įmonėje buvo atliktas 2020 metais, audito išvadų teismui neteikia. Atstovo teigimu, atsakovės nesąžiningi veiksmai pasireiškia tuo, kad ji vietoje tikrųjų bendrovės kreditorių duomenų, pateikė buhalterei savo asmens duomenis. Duomenų, patvirtinančių, kad Z. U. buvo bendrovės kreditorė, teismui neteikia. Iki 2014 metų, kai buvo nutraukta santuoka, tarp atsakovės ir bendrovės nebuvo jokių paskolinių teisinių santykių.
Atsiliepimas
10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį ir triplike nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Atstovas papildomai paaiškino, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl įmonėje atlikto audito nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Mokėjimo pavedimuose aiškiai nurodyta paskirtis „paskolų grąžinimas“. Kad tuo metu Z. U. buvo įmonės kreditorė, jokių įrodymų taip pat nėra pateikta. Tarp buhalterės atsakovei atliktų pavedimų yra tam tikras laiko tarpas, todėl jeigu buhalterė suklydo pirmą kartą darydama pavedimą, tai kitą kartą tikrai negalėjo suklysti. Atstovaujamosios teigimu, paskolos sutartis liko pas bendrovės vadovą, nes tuo metu ji juo pasitikėjo. Atsakovė nereikalavo grąžinti paskolos likučio, nes tarp buvusių sutuoktinių tuo metu vyko teisminiai ginčai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
11. Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė O. C. dirbo SIA „USS Enterprises“ direktoriaus pavaduotojos pareigose nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2015 m. gruodžio mėnesio. Ieškovo teigimu, atsakovei dirbant įmonėje jai be jokio teisinio pagrindo buvo atlikti du mokėjimo pavedimai: 1) 2016 m. sausio 12 d. pavedimas 4 000 Eur sumai bei 2) 2016 m. liepos 12 d. pavedimas700 Eur sumai. Nagrinėju atveju ieškovas laikosi pozicijos, kad nors atsakovei atliktų mokėjimo pavedimų paskirtyse nurodyta, jog grąžinama paskola, tačiau atlikus įmonėje auditą, jokių paskolos santykius patvirtinančių dokumentų surasta nebuvo, todėl pervestas pinigines lėšas ieškovas prašo priteisti iš atsakovės kaip nepagrįstai gautas lėšas CK 6.242 straipsnio pagrindu. Atsakovė nesutinka su tokia ieškovo pozicija bei tvirtina, kad su bendrove ją siejo paskoliniai teisiniais santykiai, todėl ji neturi pareigos grąžinti bendrovei jai teisėtu pagrindu pervestų piniginių lėšų.
12. Pažymėtina, kad CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamame ieškinyje be kita ko privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, kokį pažeistų teisių gynybos būdą ir kokia apimtimi pasirinkti. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo nurodyti, suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą.
13. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturėjimas. Tam, kad tenkinti ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (lot. actio de in rem verso), kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018, 28 punktas). Šios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti.
14. Pasisakydamas dėl septintosios šio sprendimo 13 punkte nurodytos sąlygos, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Kai ieškovas gali apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis, CK 6.242 straipsnio nuostatos negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-288-611/2016). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Šios nuostatos ir nurodyta nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlyga, kad ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, reiškia, kad jei dėl asmens praturtėjimo atsiradusiam ginčui spręsti yra pagrindas taikyti konkrečias teisines nuostatas (daiktinės, deliktų, sutarčių ar kt.), tai jos ir taikomos, bet nėra pagrindo taikyti nuostatų dėl nepagrįsto praturtėjimo. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).
15. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, kad atsakovė nesant teisinio pagrindo praturtėjo bendrovės sąskaita, o atsakovė laikosi pozicijos, kad šalis siejo teisiniai paskolos santykiai, kurių pagrindu jai ir buvo atlikti mokėjimo pavedimai ginčijamai sumai.
17. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2015 m. birželio 16. d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė bendrovės tuometinei buhalterei A. S. duomenis apie bendrovės kreditorius t. y. R. Ū. ir J. Ū., taip pat savo asmens duomenis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas laikydamasis pozicijos, kad atsakovė teikdama buhalterei minėtus duomenis, melagingai vietoje kreditorės Z. U. nurodė save, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog minima Z. U. tuo metu buvo bendrovės kreditore (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš byloje esančio atsakovės ir tuometinės bendrovės buhalterės susirašinėjimo elektroniniu paštu, 2015-2016 metais atsakovei buvo išmokėtas ne tik atlyginimas už darbą įmonėje, bet ir grąžintos paskolos, kas atsispindi 2016 m. sausio 12 d. ir 2016 m. liepos 12 d. mokėjimo pavedimų paskirtyse. Ieškovas tvirtindamas, kad atsakovė praturtėjo bendrovės sąskaita, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog atlikus įmonėje minimą auditą buvo padarytos išvados dėl atsakovės skolos bendrovei, kad atsakovę ir bendrovę nesiejo jokie kitokio pobūdžio teisiniai santykiai, kad dėl atsakovei grąžintų paskolų nepagrįstai sumažėjo bendrovės turtas (CPK 18 straipsnis).
18. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, jog atsakovė praturtėjo bendrovės sąskaita, dėl ko bendrovės turtas sumažėjo (ji patyrė nuostolius). Tai yra pakankamas pagrindas neginti ieškovo teisių remiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).
19. Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės priimam sprendimui.
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje, kuriame įtvirtinama ta pati bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Nagrinėjamu atveju priimamas atsakovei palankus sprendimas, todėl sprendžiamas klausimas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
21. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė 1 600,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (900,00 Eur atsiliepimo parengimas, 400 Eur tripliko parengimas, 300,00 Eur pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje), kurių dydį ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikė teismui.
22. Nagrinėjamu atveju atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, patirtos išlaidos tinkamai ir laiku pagrįstos rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs byloje sprendžiamo ginčo pobūdį ir sudėtingumą, atsakovės atstovo parengtų procesinių dokumentų skaičių ir jų turinį, kitų atstovo suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, sprendžia, kad atsakovei atlygintinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant jų atlyginimą iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
23. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
24. Procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą.
25. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
26. Teismas, įvertinęs ieškovo procesinį elgesį individualiai susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo elgesys neatitinka piktnaudžiavimo požymių, numatytų CPK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei O. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo SIA „USS Enterprises“ (juridinio asmens kodas 40103772592) 1 600,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.