Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Limonas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4918-841/2021 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Limonas“ patikslintą priešieškinį ieškovui A. Š. dėl palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo ir atsakovės (apeliantų) apeliaciniai skundai netenkintini.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimų

28. Atsakovė, pateikdama teismui patikslintą priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovo A. Š. 4528,80 Eur dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 2013-08-27 iki 2014-09-02 (duomenys neskelbtinis), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos palūkanų sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos 2015-05-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-08-27 iki 2013-11-15 ieškovas iš viso išėmė 155962,00 Eur (53805,60 Lt): 127000,00 Eur (438505,60 Lt) sumą, kurią per kelis kartus ieškovas išėmė grynaisiais iš UAB „Limonas“ banko sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini); 2013-12-03 UAB „Limonas“ į asmeninę A. Š. sąskaitą pervedė 10000 Eur (34528,00 Lt) sumą avansiniams mokėjimams; 2013-11-15 ieškovas iš UAB „Limonas“ kasos paėmė grynų pinigų 28962,00 Eur (100000,00 Lt) sumą. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas, (duomenys neskelbtini), išmokėjo sau 155962,00 Eur dydžio paskolą, kuria ilgą laiką naudojosi išskirtinai asmeniniais tikslais, tokiu savo elgesiu padarydamas žalą. Atsakovė akcentavo, kad išimti pinigai nebuvo naudojami UAB „Limonas“ veikloje, o buvo reikalingi ieškovo asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovė nurodė, kad palūkanos skaičiuojamos už naudojimąsi UAB „Limonas“ pinigais nuo jų išėmimo dienos iki 2014-09-02 – (duomenys neskelbtini). Atsakovės vertinimu, už naudojimąsi UAB „Limonas“ pinigais ieškovas už laikotarpį nuo 2013-08-27 iki 2014-09-01 privalo sumokėti 4528,80 Eur dydžio palūkanas.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-571/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; kt.).

31. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

32. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006).

33. CK 6.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Tačiau jeigu prievolės prigimtis, jos įvykdymo būdas ar įvykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievolės įvykdymo terminą gali nustatyti teismas vienos iš šalių reikalavimu. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę (CK 6.53 straipsnio 2 dalis).

34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti.

35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Limonas“ iki priešieškinio teismui pateikimo dienos nei žodžiu, nei raštu nepareiškė reikalavimo sumokėti už tai, kad ieškovas naudojo bendrovės lėšas ne bendrovės naudai, o savo reikmėms; atsakovės į bylą pateikta palūkanų paskaičiavimo lentelė buvo pateikta ir tapo žinoma ieškovui tik atsakovei pateikus priešieškinį. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovas išimtinai tik dėl savo, (duomenys neskelbtini), neteisėtų veiksmų, savavališkai, be teisinio pagrindo disponavo atsakovės piniginėmis lėšomis, o atsakovei šios aplinkybės tapo žinomos tik po (duomenys neskelbtini) bei 2015-02-12 ieškinio pateikimo, detaliai išanalizavus bendrovės finansines ataskaitas; iki patikslinto priešieškinio pateikimo atsakovei nebuvo žinoma tiksli neteisėtai disponuojamų ir negrąžintų lėšų suma; tik atlikus finansines ekspertizes, tapo aišku, kokia konkrečiai suma neteisėtai naudojosi ieškovas, nuo kurios atsakovė prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas.

36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas teisės normas bei nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų praleidęs prievolės įvykdymo terminą, todėl šiuo atveju nėra visų sąlygų taikyti CK 6.210 straipsnį. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien ta aplinkybė, jog atsakovė UAB „Limonas“ dėl ieškovo veiksmų ilgą laiką negalėjo naudotis jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, savaime nesudaro pagrindo priteisti jai kompensuojamąsias palūkanas.

37. Kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos, kai piniginė prievolė atsiranda ne tik iš sutarties, bet ir kitais pagrindais, pvz., dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

38. Patikslintame ieškinyje atsakovė nurodė, kad išimti pinigai nebuvo naudojami UAB „Limonas“ veikloje, o buvo reikalingi ieškovo asmeninių poreikių tenkinimui. Apeliaciniame skunde pažymėjo, jog ieškovui ilgą laiką be teisinio pagrindo, išskirtinai asmeniniais tikslais, naudojantis bendrovės pinigais, konkrečiai 155962,00 Eur dydžio suma, kuri buvo nustatyta ekspertų išvadose, atsakovei buvo padaryta žala. Atsakovė akcentavo, kad ieškovas tyčiniais ir sąmoningais veiksmais pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kad (duomenys neskelbtini) juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt.; ieškovas iš bendrovės paimtus pinigus panaudojo savo asmeniniams poreikiams, grąžino juos po ilgo laikotarpio dalimis ir taip padarė žalą atsakovei.

39. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Įmonė, manydama, kad jos valdymo organo narys netinkamai vykdė savo pareigas ar jų neįvykdė ir dėl to jai buvo padaryta žala, turi teisę reikalauti, kad toks valdymo organo narys šią žalą atlygintų. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui, kaip valdymo organo nariui, civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui.

40. Įmonės vadovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Todėl žalos dydį privalo įrodyti asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą (CPK 178 straipsnis), ir jeigu byloje sprendžiama dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, pirmiausia turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, daro išvadą, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodė įmonei padarytos žalos bei jos dydžio. Į bylą nepateikta jokių įrodymų apie atsakovės patirtą žalą, kilusią dėl (duomenys neskelbtini) atliktų neteisėtų veiksmų, atsakovės nurodytos aplinkybės, jog bendrovės akcininkai savo asmeninėmis lėšomis mokėjo tretiesiems asmenims neįrodo, kokią konkrečią turinę žalą atsakovė patyrė. Atsakovei neįrodžius vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas atmetė pagrįstai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo ieškinys atmestas visiškai, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos, o ieškinį (priešieškinį) patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai.

43. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas dalyje, kurios susijusios su bylos nagrinėjimu po atsakovės pareikšto patikslinto priešieškinio. Ieškovo vertinimu, grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo ir atsakovei pareiškus naują (patikslintą) priešieškinį bei toliau aktyviai įgyvendinant savo procesines teises dėl pareikšto (patikslinto) reikalavimo, atsakovė įgyja nepagrįstą pranašumą prieš ieškovą. Ieškovo nuomone, šiuo atveju atsakovei kyla pareiga atlyginti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kartu ji netenka teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad jai turėjo būti priteista 50 proc. jos bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ieškinys buvo atmestas, o didžioji dalis procesinių dokumentų buvo rengiama išskirtinai tik dėl ieškovo pateikto ieškinio ir su tuo susijusių pašymų teikimo.

44. Kaip jau minėta, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi nutarta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir sprendimo dalį, kuria priešieškinis tenkintas iš dalies ir iš ieškovo A. Š. atsakovei UAB „Limonas“ priteista 10024,22 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą 10024,22 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2015-05-28) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, palikti nepakeistą; kitą sprendimo dalį panaikinti; bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų priteisti palūkanas už naudojimąsi pinigais grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; pirmosios instancijos teismui kartu su grąžinama nagrinėti iš naujo bylos dalimi perduoti spręsti šalių byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

45. Civilinė bylą pagal atsakovės UAB „Limonas“ patikslintą priešieškinį ieškovui A. Š. dėl palūkanų priteisimo buvo išnagrinėta iš naujo, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. papildomu sprendimu taip pat buvo išspręstas šalių byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi nutarta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. papildomą sprendimą panaikinti; civilinę bylą pagal atsakovės UAB UAB „Limonas“ patikslintą priešieškinį ieškovui A. Š. dėl palūkanų priteisimo už naudojimąsi pinigais perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; pirmosios instancijos teismui kartu su grąžinama nagrinėti iš naujo byla perduoti spręsti šalių byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

46. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovės atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog atsakovės priešieškinio tikslinimo aplinkybės yra susijusios su Šiaulių apygardos teismo 2020-04-08 priimta nutartimi, atsakovė pirmosios instancijos teismo buvo įpareigota patikslinti savo reikalavimą dėl palūkanų už naudojimąsi pinigais priteisimo. Palūkanų priteisimas, dėl kurių buvo tikslinamas priešieškinis, buvo sudedamoji reikalavimo dėl skolos priteisimo dalis, patikslintas priešieškinis buvo grindžiamas identiškomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu pagrindu, tad nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės sumažintas palūkanų reikalavimas buvo naujas. Šiaulių apygardos teismas, nutartimi grąžinęs bylą į pirmąją instanciją dėl palūkanų už naudojimąsi pinigais priteisimo, nurodė iš esmės išspręsti palūkanų, kaip sudedamosios skolos, priteisimo klausimą.

47. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiami ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimai, ieškinys ir priešieškinis buvo nagrinėjami vienoje byloje, tad visos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra bendros, o patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tenka šaliai, kurios atžvilgiu priimtas nepalankus teismo sprendimas. Ieškovo ieškinys buvo atmestas visiškai, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytos; atsakovės priešieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai, tad šiuo atveju ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas dalyje, kurios susijusios su bylos nagrinėjimu po atsakovės pareikšto patikslinto priešieškinio, atmestini kaip nepagrįsti.

48. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis).

49. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą.

50. Kadangi bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiliniu procesu, atsiradimą tiesiogiai lemia šalių procesinis elgesys, galimi atvejai, kai bylinėjimosi išlaidos gali atsirasti ar padidėti dėl nesąžiningo šalių procesinio elgesio. Todėl proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai reikalautų, kad, net ir visiškai patenkinus arba atmetus materialiuosius teisinius vienos šalies reikalavimus, būtų atsižvelgta į konkrečias bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog šioje teisės normoje yra įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis, kuri gali būti taikoma, atsižvelgiant į tai, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, taip pat į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, inter alia, į tai, ar jos buvo būtinos ir pagrįstos.

52. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

53. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

54. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą jų paskirstymo procedūroje, turi atsižvelgti į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pasikartojamumą, poveikį bylos nagrinėjimo operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo ir protingumo principus bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtino siekį užkirsti kelią šalims gauti atlyginimą tų bylinėjimosi išlaidų, kurios atsirado arba padidėjo dėl šalių nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

55. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų reiškęs nepagrįstus prašymus, vilkinęs procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojęsis savo procesinėmis teisėmis, kas būtų turėję įtakos nebūtinų ir nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ar išaugimui. T. y., byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovas būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis, todėl sutikti su atsakovės apeliacinio skundo pozicija, kad jai turi būti priteista 50 proc. jos bylinėjimosi išlaidų, ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nėra jokio teisinio pagrindo.

56. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinių skundų argumentų, o dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. d. H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylos procesinės baigties

57. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei ieškovas, nei atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

59. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovo bei atsakovės apeliaciniai skundai netenkintini, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.