- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- 1-628-1072/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38105-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- A. N.
- Advokatai
- Arvydas Martinkevičius
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. N. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2021 m. spalio 31 d., apie 14.09 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, prarado automobilio vairavimo kontrolę, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį, nuvažiavo į griovį ir iš eismo įvykio pasišalino bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet, jai pirmuoju testavimu 2021 m. spalio 31 d., 15.42 val., alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0003“ (patikros sertifikato Nr. 1486411) buvo nustatytas 2,29 promilių neblaivumas ir antruoju testavimu, 2021 m. spalio 31 d., 16.00 val. alkoholio kiekio matuokliu, buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas.
A. N. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji A. N. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę prisipažįsta pilnai. 2021 m. spalio 31 d. apie 14.00 val. išvažiavo iš namų savo automobiliu „Toyota Prius“ valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) pirkti žvakių visų šventųjų dienai. Gatvė turi lenktą posūkį, kuriame ji užvažiavo ant kelkraščio, ją „susuko“ ir pradėjo nešti automobilį į griovį, gali būti dėl pasirinkto nesaugaus greičio. Griovys, kuriame atsidūrė, gana gilus, be to su vandeniu, išvažiuoti nebūtų galima. Po įvykio jai dureles atidarė ir ją iš automobilio ištraukė pėstysis, kuris ėjo pro šalį. Sužeistųjų nebuvo, jai pagelbėjęs žmogus pasakė eiti namo. Ji automobilio neapžiūrėjo, nes buvo šoke, išėjo, nes namie buvo nepilnametis vaikas. Iki namų 15-20 min. kelio. Grįžusi namo skambino sutuoktiniui, papasakojo apie įvykį, prašė pagalbos dėl automobilio ištraukimo, jie gerokai apsipyko, ji susinervino, kad jis nepadeda, todėl išgėrė brendžio. Skambino ir broliui, jis negalėjo greitu laiku atvykti, todėl ji ieškojo tralo. Sutarusi išėjo su vaiku tralo laukti prie mašinos, ten pamatė atvykusią policiją. Buvo šokiruota, kai pasakė, kad sužeidė žmogų. Kaltės neneigė, eismo įvykio metu, kai pradėjo automobilį „nešti“, ji buvo labai išsigandusi, gal gerai nematė aplinkos, galėjo būti pėstieji ir galėjo būti, kad kliudė žmogų, ji už tai buvo nubausta administracine tvarka, nutarimo neskundė, baudą sumokėjo. Gailisi, kad pasielgė neatsakingai, neliko įvykio vietoje, iš karto pati nekvietė policijos. Ji su alkoholio vartojimu problemų neturi, dėl šio įvykio iki šiol jaučia psichologines pasekmes, mano, kad daugiau nebevairuos, lankosi pas psichologą. Dirba dviejuose darbuose, buvo pervargusi ir emociškai. Jei atsirastų žmogus, kurį ji kliudė, žalą atlygintų, yra pranešusi ir draudimo kompanijai.
Kaltinamoji A. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai priklauso automobilis „Toyota Prius“, valstybiniu (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 31 d., apie 14.00 val., ji išėjo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), buvo blaivi ir norėjo važiuoti į prekybos centrą, nusipirkti žvakių. Ji įsėdo į jai priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo važiuoti link prekybos centro. Ant posūkio, prie (duomenys neskelbtini), esančio pastato, ji galimai priekiniais ratais užvažiavo prie kelkraščio, ant žvyro, automobilį sumėtė, jis tapo nevaldomas, ji negalėjo jo suvaldyti ir įvažiavo į griovį. Ji patyrė šoką. Prie jos automobilio priėjo du apie 30-35 metų amžiaus vyrukai ir padėjo jai išlipti iš automobilio. Padėjo vienas, kitas - stovėjo netoliese. Ji šių asmenų atpažinti negalėtų, kadangi buvo streso būsenoje. Atsimena, kad vienas iš asmenų buvo tamsesnių plaukų, su šviesios spalvos džinsais, daugiau jo požymių nurodyti negali, kaip atrodė kitas asmuo, negali visiškai prisiminti. Jie padėjo išlipti iš automobilio ir pasiteiravo, ar jai viskas gerai. Ji pasakė, kad jai viskas tvarkoje. Ir ji jų paklausė ar viskas tvarkoje? Jai atsakė, kad viskas tvarkoje, ir pasakė: „eik tu namo“, tada kai sakė šiuos žodžius, jie dar apsižvalgė į šonus. Jiems padėkojo ir išėjo namo. Apie 14.28 val., paskambino savo sutuoktiniui, norėdama paprašyti pagalbos dėl automobilio, tačiau jis jai nepadėjo. Tada, labai susinervino ir, būdama namuose, išgėrė apie 200 ml. brendžio. Taip pat pradėjo nuo 14.46 val. skambinti tralistams, tačiau niekas negalėjo suteikti jai pagalbos, tada 15.15 val. pavyko susitarti su tralistu, kurio tel. (duomenys neskelbtini), kad ištemptų jos automobilį. Paskambinusi ir susitarusi dėl automobilio ištempimo iš griovio, ji nuėjo į tą vietą, kur buvo įvažiavusi į griovį, nes galvojo reikia iš automobilio pasiimti daiktus ir tuo pačiu sulauks tralo. Atėjusi į vietą, ji pamatė policijos pareigūnus, taip pat matė ir kitus asmenys, tačiau nežino, ar ten buvo tie patys asmenys, kurie padėjo jai išlipti iš automobilio. Vėliau, ją pasodino į policijos automobilį, kur ji sėdėjo. Vėliau, taip pat matė ir greitosios medicinos pagalbos automobilį. Jos pareigūnai klausė, dėl ko ji pabėgo iš įvykio vietos. Ji nurodė, kad nepabėgo o išėjo dėl to, kad jai vaikinai pasakė eiti namo, kad niekas nenukentėjo. Taip pat, kad namuose buvo vienas mažametis vaikas, 11 metų. Taip pat jos klausė, kodėl ji dabar grįžo į šią vietą, ji pasakė, kad grįžo dėl automobilio ir kad iškvietė tralą. Ji pareigūnams taip pat nurodė, kad alkoholį vartojo namuose, kad prie automobilio vairo buvo blaivi. Pareigūnai kažką tarpusavyje minėjo, kad čia aiški schema. Jai įteikė šaukimą atvykti į policijos įstaigą, jos automobilį išvežė į saugojamą aikštelę. Ji iš įvykio vietos nesiruošė bėgti, kadangi negalvojo, kad čia skaitosi eismo įvykiu, nes vyrukai patvirtino, kad viskas gerai, kad niekas nenukentėjo ir galvojo, kad čia yra tik jos problema, kad automobilis yra griovyje, dėl šių priežasčių ji nekvietė ir policijos pareigūnų. Įvykio metu, ji nejautė, kad kažką būtų nutrenkusi taip pat jai ir nepasakė to vaikinai, kad ji kažką sužalojo. Prie automobilio vairo buvo blaivi, todėl nepripažįsta tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (b. l. 113-116, 135-138).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, gynėjui sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Liudytojas D. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-os kuops 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2021 m. spalio 31 d., nuo 6.30 val. iki 18.30 val., jis dirbo ekipaže V1888, kartu su vyr. patruliu R. Ž.. Apie 14.30 val., gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur pranešėjas nurodė, kad už „Rimi“ parduotuvės, automobilis įvažiavo į griovį, o vairuotoja pasišalino. Jiems atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas E. L., kuris paaiškino, kad ėjo su draugu ir, staiga, pamatė automobilį, kuris pradėjo slysti ir juos nutrenkė, po smūgio jie nukrito, o automobilis įvažiavo į griovį. Taip pat nurodė, kad iš automobilio išlipo moteris, kuri pasakė, kad blogai jaučiasi ir išėjo. Pranešėjas nurodė, kad matėsi, jog moteris buvo neblaivi. Jiems būnant įvykio vietoje, pranešėjas E. L. pradėjo jausti kojos skausmus. Jie jam iškvietė greitąją pagalbą, kuri apžiūrėjo vyrą ir išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Kai vyrą apžiūrinėjo medikai, matėsi, kad jos kojos čiurna yra ištinusi. Taip pat matė, kad jo džinsų kelnės buvo suplėšytos. Nuo pranešėjo taip pat sklido alkoholio kvapas. Nuo pranešėjo draugo taip pat sklido alkoholio kvapas, sveikata nesiskundė. Jie registravo eismo įvykį, kai tuo metu, atėjo moteris, kuri prisistatė, kaip A. N. ir nurodė, kad tai ji vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, jai buvo patikrintas neblaivumas alkotesterio pagalba ir 15.42 val., buvo nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, pakartotinio tikrinimo metu 16.00 val., nustatytas 1.89 promilių neblaivumas. Jai priėjus, A. N. teigė, kad alkoholį vartojo nuo ryto, vėliau pradėjo sakyti, kad alkoholį vartojo dar ir po eismo įvykio, vėliau pradėjo blaškytis nurodydama vis skirtingas valandas, kada vartojo alkoholį, teigė, kad šeimoje problemos dėl to ir vartojo. A. N. paaiškino, kad jos vairuojamą automobilį sumėtė ir ji įvažiavo į griovį, taip pat nematė, kad būtų nutrenkusi žmones. Taip pat nurodė, kad du asmenys jai vis sakydavo, eiti namo, todėl ji ir išėjo. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje, į vietą iškviesti Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai. Įvykio metu buvo filmuota „Body“ kamera 1808 (b. l. 11-14).
Analogiškos aplinkybės nurodytos ir D. A. 2021 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 8).
Iš tarnybinio pranešimo dėl liudytojų apklausų nustatyta, kad siekinat surasti ir apklausti įvykio liudytojus E. L. ir I. M., buvo patikrintos policijos informacinės sistemos, kuriose yra nurodyti šių asmenų konstaktai, tačiau turimi kontaktai išjungti, asmenys be nuolatinės gyvenamosios vietos. E. L. šeimos, artimųjų neturi, patikrinus I. M. giminystės ryšius, nustatyta sesuo, kuri nurodė, kad brolio nematė ir kontaktų neturi (b. l. 100).
Vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra. 2021 m. lapkričio 3 d. apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai pavadinimais 2021_1031_160914_012; 2021_1031_160914 _012; 2021_1031_162913_014; 2021_1031_163912_015; 2021_1031_165910_017. Pirmajame vaizdo įraše užfiksuoti liudytojų pareigūnams duodami paaiškinimai, antrajame matoma kaip užrašomi pastarųjų duomenys, prašoma surašyti paaiškinimus. Trečiajame vaizdo įraše jau bendraujama ir su grįžusia A. N., kuri nurodo jog vartojo alkoholį, bet tik jau po įvykio, prieš penkiolika minučių. Ketvirtajame vaizdo įraše matyti, kaip moteris pučia į alkotesterį, bendrauja su pareigūnais apie įvykio aplinkybes. Penktajame vaizdo įraše matyti, kaip moteris pareigūnams pasakoja įvykio aplinkybes (b. l. 93-97).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. N. 2021 m. spalio 31 d. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad moteris gali eiti tiesa linija pėda po pėdos ir stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą. Primojo tikrinimo metu (15.42 val.) nustatytas 2,29 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu (16.00 val.) nustatytas 1,89 prom. girtumas. Moteris su tikrinimo rezultatais nesutiko, nes buvo stresinėje būsenoje (b. l. 15). Alkotesterio kvitai (b. l. 106).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. spalio 31 d. 14.23 val., gautas pranešėjo skambutis, nurodyta, kad už „Rimi“ į griovį įvažiavo automobilis „Toyota“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja pasišalino, sakė pasijuto blogai ir dingo. Galimai gyvena kažkur netoliese, liudytojai laukia (b. l. 7).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė yra „Toyota Prius“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui po eismo įvykio apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės priekinės ir galinės durys, dešinės pusės priekinės ir galinės durys, dešinės pusės priekinis ir galinis sparnas, visi keturi ratai (b. l. 15-18).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Prius“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja - savininkė yra A. N. (b. l. 29).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Toyota Prius“, hečbekas, 2007 m., 57kW, kaina su PVM 3070 Eur (b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, jog A. N. 2021 m. spalio 31 d. apie 14.09 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, prarado automobilio vairavimo kontrolę, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį, nuvažiavo į griovį ir iš eismo įvykio pasišalino bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet, jai pirmuoju testavimu 2021 m. spalio 31 d., 15.42 val., alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0003“ buvo nustatytas 2,29 promilių neblaivumas ir antruoju testavimu, 2021 m. spalio 31 d., 16.00 val. alkoholio kiekio matuokliu, buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas.
Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas, bet ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga bei teisme ištirti duomenys, teismo pripažįstami įrodymais: liudytojo policijos pareigūno D. A. parodymai, jo tarnybinio pranešimo duomenys, vaizdo įrašų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys ir kitai byloje surinkta rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji A. N. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. N. kaltė įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisiamojo posėdžio metu pateiktas prašymas atleisti A. N. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. Š. atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 192).
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. N. padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teista.
Žemesnės instancijos teismas
BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamoji nuoširdžiai išgyveno dėl susiklosčiusios situacijos ir padarytos veikos, nurodė, kad lankosi pas psichologą, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 181-188). A. N. dėl to paties įvykio buvo nubausta administracine tvarka už ANK 432 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą (kad nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, partrenkė pėstįjį ir įvažiavo į griovį), baudą sumokėjo, pateikė tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 178-180), nurodė, kad atlygintų žalą ir sužalotam asmeniui, tačiau jo ikiteisminio tyrimo metu surasti nepavyko. Nors kaltinamoji nuoširdžiai paaiškino, kodėl po eismo įvykio iki jo aplinkybių išaiškinimo vartojo alkoholį, toks jos poelgis buvo itin neapdairus. Vis gi atsižvelgiant į tai, kad A. N. brandaus amžiaus, anksčiau nėra teista (b. l. 142-143), nebausta administracine tvarka (b. l. 144-145), dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojama teigiamai (b. l. 146, 177, 190-191), teismas tiki, kad ne bausmė ir teistumas, o būtent kaltinamosios atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumą) gali padaryti reikiamą teigiamą įtaką ateity elgtis teisėtu būdu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas tiki, kad A. N. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad ji atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju A. N. laiduotoju sutinka būti jos brolis A. Š.. Jie kartu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, su seserimi yra labai artimi, tėvai mirę. Seseriai A. N. niekada neatsisako padėti, patarti, jie dažnai bendrauja, apie įvykį taip pat sužinojo iš karto. Jis pats atsakingai žiūri į teisės aktų reikalavimus, yra baigęs teisę, dirbo kriminalinėje policijoje, turi patirties nusikalstamų veikų prevencijoje. A. Š. šiuo metu gauna pareigūnų valstybinę pensiją, pateikė teismui gautus tarnybos metu padėkos raštus (b. l. 217-219). Neteistas (b. l. 193), baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, paaiškino, kad jo vardu registruotu automobiliu naudojasi dukra, žmona, todėl pateikta informacija įgaliotai institucijai dėl administracinės teisenos jo atžvilgiu nutraukimo, bei informacija apie transporto priemonės valdytoją administracinio nusižengimo padarymo metu (b. l. 196-202). Seseriai yra autoritetas, ji visada kreipiasi į ji pagalbos. A. N. pilnai pasitiki, todėl sutinka už ją laiduoti. Jos veiką vertina kaip neatsakingą, bet kaip vienkartinį poelgį, nėra pastebėjęs iki tol jokių ženklų jos elgesy, kurie keltų susirūpinimą dėl jos vertybinių nuostatų. Sesuo labai pergyvena dėl nagrinėjamo įvykio, pats baudžiamasis procesas jau turėjo jos elgesiui didelę įtaką. Su seserimi bendraus dažnai, išnaudos visas, kaip artimo žmogaus, galimybes daryti teigiamą įtaką, priminti apie būtinybę elgtis teisėtai. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, sprendžia, kad A. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltininkei.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. N., padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. Š. atsakomybei pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas įvertinęs aukščiau minėtas A. N. charakterizuojančias aplinkybes, jog iki šiol nedarė nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų, yra brandaus amžiaus, dėl įvykio kreipėsi pas psichologą ir atsakingai vertina savo veiksmus, konstatuoja, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, užstatas neskirtinas.
V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. N. padarė naudodamasi specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Kaltinamoji A. N. nevykdė eismo dalyviams KET 221 punkte nustatytos pareigos įvykus eismo įvykiui, tai yra iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Jai nustatytas žymiai didesnis nei 1,5 promilės girtumas, ir nors pažeidimas padarytas nevairuojant automobilio, o būnant automobilio vairuotoju, visgi kaltinamosios veiksmai neabejotinai buvo pavojingi, vairuodama prarado automobilio kontrolę ir nuvažiavo nuo kelio į griovį, todėl jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jai realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. lapkričio 3 d. (b. l. 117-125).
Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019).
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-898/2021, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.).
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai A. N., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ji padarė vieną iš BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių nusikalstamų veikų - vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, turto konfiskavimo klausimas negali būti sprendžiamas analogiškai situacijose, kai nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių valdymu, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir kai byloje nėra ginčo dėl to, jog transporto priemonę asmuo vairavo būdamas blaivus, tačiau, sukėlęs eismo įvykį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatytą pareigą iš karto po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šios veikos objektyviąją pusę atskleidžia du kumuliatyvūs (būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui) požymiai, tai – alkoholio vartojimas ir eismo įvykis, po kurio vartojamas alkoholis iki jo aplinkybių nustatymo. Kita vertus, pastebėtina tai, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymį – veiką, apibūdina tik alkoholio vartojimas, t. y. Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatytos pareigos, įvykus eismo įvykiui, pažeidimas iškart po eismo įvykio vartojant psichiką veikiančias medžiagas.
Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje įrodytas aplinkybes ir A. N. inkriminuotą veiką, spręstina, jog tai nėra tiesiogiai susiję su kelių transporto priemonės panaudojimu, todėl negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir neatitinka konfiskuotino turto požymių. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-312/2020; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-352-485/2020).
Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje, apimančiame ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, numatytais pagrindais, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padaryto tyčinio nesunkaus nusikaltimo pobūdį, siekiant prevencinių tikslų, A. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nustatant įstatyme numatyto įmokos dydį nežymiai didesnį nei minimalus sankcijoje numatytas dydis (BK 71 straipsnis).
VI. Kiti klausimai
A. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas ir dokumentų – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 117-125). Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas (šiuo metu esantis prie byloje (b. l. 128) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 3 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 33-38) A. N. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Toyota Prius“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtą automobilį parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais iš pareigūnų kamerų, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 puntu, paliktinas saugoti byloje.
Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,
nusprendžia:
A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. N. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Mokant įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtina nurodyti: sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Toyota Prius“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Išaiškinti A. Š., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.