- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-230-932/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38105-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Advokatai
- Arvydas Martinkevičius
- Kategorijos
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,
atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės A. N. ir jos gynėjui advokatui Arvydui Martinkevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio nuostatomis, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo A. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla jai nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 3 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. N., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2021 m. spalio 31 d., apie 14.09 val., Vilniuje, Žvaigždikių g. 2, vairuodama automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, prarado automobilio vairavimo kontrolę, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, partrenkė šaligatviu ėjusį pėsčiąjį, nuvažiavo į griovį, pasišalino iš eismo įvykio bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kuomet jai pirmuoju testavimu 2021 m. spalio 31 d., 15.42 val., alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0003“ (patikros sertifikato Nr. 1486411) buvo nustatytas 2,29 promilių neblaivumas ir antruoju testavimu, atliktu 2021 m. spalio 31 d., 16.00 val., alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,89 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė V. Gedvilienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti A. N. priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
2.1. Pirmiausia skunde aptariamos BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali nusikalstamos veikos priemonės sąvoka. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo priemone. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui. Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Nusikaltimo padarymo priemonės – įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad nusikalstamos veikos dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, be transporto priemonės panaudojimo yra neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018,2K-80-511/2018).
2.2. BK 281¹ straipsnio pavadinimas – transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo. Nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Prokurorė pažymi, kad A. N. naudojosi jai priklausančiu automobiliu, be šios transporto priemonės ji nebūtų galėjusi padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t. y. nebūtų sukėlusi eismo įvykio, kuris būtinas traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, su kuo siejamas vėlesnis alkoholio vartojimas iki jo aplinkybių nustatymo, todėl minėta transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone ir turi būti konfiskuota.
2.3. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad A. N. nusikalstama veika yra susijusi su transporto priemonės panaudojimu, tačiau teismas prieštaringai nurodė, kad jos veika pasireiškė ne automobilio vairavimu esant apsvaigus nuo alkoholio, bet alkoholinių gėrimų gėrimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šiuo atveju teismas nesiejo A. N. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, su transporto priemonės panaudojimu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantė nesutinka, kadangi, kaip nurodoma skunde, ši išvada prieštarauja BK 281¹ straipsnio esmei bei eliminuoja vieną iš nusikalstamos veikos sudėčiai priklausančių objektyviųjų požymių, kas savaime lemia pavojingos veikos nepripažinimą nusikalstama veika pagal atitinkamą BK straipsnį bei negalėjimą traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Be transporto priemonės panaudojimo BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas. Už alkoholio vartojimą, nustatant ir daugiau nei 1,51 promilių neblaivumą, prieš tai nevairavus transporto priemonės ir nepatekus su ja į eismo įvykį, iki jo aplinkybių nustatymo, baudžiamoji atsakomybė nenumatyta. Be to, kaip pažymima apeliaciniame skunde, vadovaujantis tokia teismo logiką, teismas neturėtų asmeniui, kuris vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, taikyti ir BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi veika taip pat nėra tiesiogiai susijusi su kelių transporto priemonės naudojimu, o tik su alkoholio vartojamu po eismo įvykio.
2.4. Prokurorės teigimu, A. N., sukėlusi eismo įvykį, būdama vairuotoja, turėjo suprasti, kad, siekiant nustatyti visas eismo įvykio aplinkybes, atvykus policijos pareigūnams bus tikrinamas jos blaivumas, tačiau tai žinodama, sąmoningai, jau po sukelto eismo įvykio, vartojo alkoholį, tokiu būdu atimdama bet kokią galimybę nustatyti vairavimo metu galimai buvusį jos neblaivumo laipsnį. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamosios vairuotas ir jai priklausantis automobilis turi būti pripažintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Automobilio nekonfiskavimas, kuomet po sukelto eismo įvykio vartojamas alkoholis, leistų A. N. manyti, kad tuo atveju, jeigu ji, būdama neblaivi, sukels eismo įvykį, galės išvengti transporto priemonės konfiskacijos, jei po eismo įvykio vartos alkoholinius gėrimus ir dėl to nebus galima patikrinti jos blaivumo transporto priemonės vairavimo metu. Tokiu atveju susidarytų ydinga situacija, jog iš neblaivaus kaltininko, sukėlusio eismo įvykį, transporto priemonė konfiskuojama, o iš kaltininko, pasišalinusio iš eismo įvykio, dėl ko neįmanoma patikrinti jo neblaivumo laipsnio vairavimo metu, transporto priemonė nekonfiskuojama. Asmuo, kurio neblaivumo laipsnis nustatomas iškart po eismo įvykio, atsiduria teisiškai blogesnėje padėtyje. Apeliantė mano, kad tokia situacija pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinį principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis) ir sukuria galimybę asmenims piktnaudžiauti ir išvengti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.
3. Teismo posėdžio metu prokurorė V. Gedvilienė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o atleista nuo baudžiamosios atsakomybės A. N. ir jos gynėjas advokatas A. Martinkevičius prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde nei veikos kvalifikavimas, nei A. N. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra ginčijamas, prokurorė nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir atitinkamai nebuvo konfiskuotas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas arba palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Kasacinis teismas, analogiškoje byloje spręsdamas klausimą, ar automobilis gali būti pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone, yra išaiškinęs, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje išskirti trys alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Vienas tokių požymių – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo bei asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės už šią alternatyvią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po to vartojo alkoholį iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokiu atveju privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-495/2022). Taigi kasacinis teismas minėtomis išvadomis analogiškoje byloje pripažino, jog automobilis pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone ir tais atvejais, kai asmeniui yra inkriminuota alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir yra nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pabrėžtina, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis), todėl minėtu kasacinio teismo išaiškinimu vadovaujamasi ir šioje byloje.
6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. N. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juo sukėlė eismo įvykį, po eismo įvykio padarymo vartojo alkoholį – pati pripažino po eismo įvykio grįžusi į namus ir išgėrusi 200 ml brendžio, taip pat ir alkoholio kiekio matuoklis antrojo testavimo metu parodė 1,89 promilių neblaivumą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog A. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas nėra tiesiogiai susijęs su automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimu. Priešingai, be automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo A. N. nebūtų galėjusi padaryti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo ji vartojo alkoholinius gėrimus. Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl šioje byloje spręstinas jo konfiskavimo klausimas.
7. Pagal teismų praktiką atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimas dėl turto (ne) konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo bei teisingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Sprendžiant dėl turto konfiskavimo atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje akcentuojama, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
8. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. N. buvo skirtos BK 68 straipsnyje ir 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), teisėjų kolegija sprendžia esant tikslinga skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, kurios taikymas netaptų neproporcinga našta A. N.. Darant tokią išvadą, atsižvelgtina į tai, kad A. N. nagrinėjamu atveju buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, kad jos teisinė padėtis tapo ženkliai palengvinta, ji nepatyrė tokių neigiamų padarinių kaip bausmė, teistumas, atsirandančių asmenį pripažinus kaltu. Pirmosios instancijos teismo nustatytos laidavimo sąlygos yra švelnios – laidavimas skirtas be užstato, nustatytas minimalus laidavimo terminas. Skirdamas kitas baudžiamojo poveikio priemones teismas taip pat buvo palankus A. N., kadangi nustatė artimą minimaliam įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį, taip pat mažesnį nei įstatymo numatyto vidurkio nesiekiantį uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą. Tokie tyčinę nusikalstamą veiką padariusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui pritaikyti suvaržymai yra pakankamai švelnūs ir, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakankami. Skirdamas dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. N. (1 t., b. l. 29). Tiek ji, tiek jos sutuoktinis yra dirbantys, byloje nenustatyta, kad konfiskavus šį automobilį nebūtų įmanoma užtikrinti būtiniausių A. N. šeimos poreikių, todėl nėra pagrindo išvadai, kad automobilio konfiskavimas būtų nepakeliama našta A. N. ir jos šeimai. Spręsdama dėl turto konfiskavimo, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykis kilo A. N. nepasirinkus saugaus greičio, po ko ji prarado vairavimo kontrolę, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies (kirsdama šaligatvį ir dviračių taką), partrenkė pėsčiąjį ir nuvažiavo į griovį. Tokios aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad A. N. suprato sukėlusi eismo įvykį, tačiau vietoje to, jog elgtųsi taip, kaip to reikalauja teisės aktai – įsitikintų ar jos kliudytam pėsčiajam nereikia pagalbos, o jei reikia – iškviestų policijos pareigūnus ir pagalbą, liktų įvykio vietoje iki pat aplinkybių nustatymo, nusprendė pademonstruoti lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį. Ji ne tik pasišalino iš įvykio vietos, bet ir nusprendė suvartoti nemažą alkoholio kiekį (kaip nurodė pirmosios instancijose teisme, grįžusi į namus išgėrė 200 ml brendžio buteliuką). Ji sąmoningai pasirinko veikti neteisėtai, tuo pačiu prisiimdama ir bet kokią riziką dėl tokio neteisėto veikimo sulaukti neigiamų teisinių padarinių.
9. Apibendrinant konstatuotina, kad automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuri, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės A. N. pritaikytų suvaržymų pobūdį ir apimtį, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuota. Dėl nurodytų aplinkybių prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, konfiskuoti A. N. priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.