- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-548-538/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- J. C.
- Ieškovas
- A. C.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. C. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui J. C. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu (dabar – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) 2009 m. vasario 12 d. patvirtintą sutartį dėl nepilnamečių vaikų D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. C., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo; priteisti iš atsakovo J. C. nepilnamečių vaikų D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. C., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 275 Eur periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos; paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę A. C.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta A. C. ir J. C. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 3 punktu atsakovas J. C. įsipareigojo nepilnamečių vaikų D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. C., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tvirtą pinigų sumą periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400 Lt) kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Vaikams augant padidėjo jų kasdieniai poreikiai, kadangi šalių sūnus D. C. jau yra (duomenys neskelbtini) klasės gimnazistas, o duktė – (duomenys neskelbtini) klasės mokinė. Teigė, kad vieno vaiko minimaliems būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai būtina ir reikia ne mažiau kaip 550 Eur. Taip pat nurodė, kad jai vaikus padeda auginti, prižiūrėti ir prisideda finansiškai jos artimieji (tėtis). Mamai mirus, ji paveldėjo jos palikimą, kas taip pat pagelbėjo auginant ir išlaikant vaikus. Ieškovė mano, kad atsakovas vaikams turi mokėti išlaikymą po 275 Eur, nes tokią galimybę turi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškovės A. C. ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė (duomenys neskelbtini) Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3 punktą dėl nepilnamečių vaikų D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. C., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir iš atsakovo J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. C., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisė kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 225 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų A. C. ir D. C. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jų motiną A. C.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Priteisė atsakovui J. C. iš ieškovės A. C. 14,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu. Priteisė valstybei iš atsakovo J. C. 79,34 Eur žyminį mokestį. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Šalių susitarta sutartimi atsakovui tenkanti išlaikymo dalis po 115,85 Eur (400 Lt) kiekvienam vaikui, jų būtiniesiems poreikiams tenkinti nepakankama.
3.2. Įvertinus ieškovės pateiktas išlaidų suvestinę vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad šalių vaikų išlaikymui yra reikalinga po 550 Eur kas mėnesį, tačiau ir sumažinus šias išlaidas, teismas pripažįsta, kad kiekvieno vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų būtinuosius poreikius, yra reikalinga ne mažesnė kaip 450 Eur suma kas mėnesį.
3.3. Ieškovės indėlis į vaikų gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, be to, šios pareigos apriboja ieškovės galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų, kai tuo tarpu atsakovas tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo, todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.
3.4. Atsakovas yra pajėgus teikti po 225 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį savo nepilnamečiams vaikams.
3.5. Atsakovas nepagrindė, kad išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimas jam sukels itin didelę finansinę naštą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovas J. C. (toliau - apeliantas) prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą, dėl išlaikymo D. C., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. C., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo, sumažinant priteisto išlaikymo dydį ir priteisiant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 170 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 2 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:
4.1. Spręsdamas dėl teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismas nenurodė nė vienos aplinkybės, sąlygojančios pagrindą pakeisti nustatytą išlaikymo dydį, remiantis CK 3.201 straipsniu, t. y. teismas deklaratyviai aptarė natūraliam vaikų augimui būdingus procesus, netirdamas byloje pateiktos medžiagos ir įrodymų, iš kurių matyti, kad nėra vaikų esminių poreikių pasikeitimo ir/ar tėvų esminio turtinės padėties pasikeitimo.
4.2. Teismas be jokių argumentų padarė išvadą, kad vaikų poreikiai padidėjo, tačiau kokiu dydžiu padidėjo, nenustatė ir nepagrindė. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo priteista padidinta kiekvienam vaikui po 225 Eur išlaikymo dydžio suma yra per didelė ir visiškai nepagrįsta realiais vaikų poreikiais bei įrodymais.
4.3. Nagrinėjamu atveju, teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino šalių turtinę padėtį, o padarytos išvados yra tendencingos ir visiškai nepagrįstos.
4.4. Nagrinėjamu atveju, atsakovo materialinė padėtis yra ženkliai blogesnė, nei ieškovės, o teismo skundžiamu sprendimu priteistas 225 Eur dydžio išlaikymas vienam vaikui yra visiškai neproporcingas jo gaunamoms pajamoms, turtinei padėčiai.
4.5. Per dešimt metų, kuriuos atsakovas reguliariai teikė išlaikymą vaikams, ieškovė dėl didesnio išlaikymo į atsakovą niekada nesikreipė ir nesakė, kad išlaikymo dydžio vaikų poreikiams patenkinti neužtenka.
4.6. Atsakovas turi sveikatos problemų, per mėnesį apie 100 Eur reikia vaistų pirkimui.
4.7. Atsakovas neturi jokių objektyvių galimybių mokėti po 225 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, kurį mokant jam nebelieka pakankamai lėšų pragyvenimui ir finansinių įsipareigojimų dengimui. Tokia situacija, kai nepilnamečio asmens išlaikymui abu tėvai skiria 400 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą, o vienam iš tėvų net nelieka lėšų būtiniausių poreikių tenkinimui, vertintina, kaip neproporcinga ir neadekvati asmens turtinei padėčiai, dėl ko nustatytas išlaikymas yra per didelis.
4.8. Akivaizdu, kad ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo, o teismas ne tik netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, bet ir padarė visiškai nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad ieškovės dalis išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Nuo Palangos miesto apylinkes teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo yra praėję daugiau kaip dešimt metų, ir per šį laikotarpį pasikeitė vaikų amžius, taip pat ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, todėl ir šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti.
5.2. Atsakovo byloje pateikti medicininiai dokumentai dėl sveikatos būklės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas turi rimtų sveikatos problemų ar kitų specialiųjų poreikių.
5.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad prisiimti atsakovo finansiniai įsipareigojimai negali pažeisti jo nepilnamečių vaikų interesų.
5.4. Vaikai gyvena su ieškove, kuriai ir taip neišvengiamai tenka didesnė rūpinimosi vaikais našta, susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu bei kitokių vaikų poreikių tenkinimu, ieškovės pajamos yra mažesnes, o atsakovas su savo vaikais nebendrauja, yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų priežiūros ir auklėjimo pareigų, papildomų išlaidų.
5.5. Apeliantas nuo (duomenys neskelbtini) nėra aplankęs vaikų, netgi nebandė susisiekti su vaikais telefonu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys padidinti nepilnamečiams vaikams teismo sprendimu priteistą išlaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.
10. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Palangos miesto apylinkės teismo (dabar – Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai) sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, remiantis kuria dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatytas vaikams išlaikymas, padalytas santuokoje įgytas turtas. Patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3 punktu atsakovas įsipareigojo nepilnamečių vaikų D. C., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. C., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 115,85 Eur (400 Lt) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 275 Eur kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies padidino teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį iki 225 Eur.
11. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad spręsdamas dėl teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismas nenurodė nė vienos aplinkybės, sąlygojančios pagrindą pakeisti nustatytą išlaikymo dydį. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
12. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
13. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
15. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas žymus tėvų turtinės padėties pasikeitimas, tačiau pirmosios instancijos teismas išlaikymo dydžio pakeitimą grindė nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuo teismo sprendimo priėmimo šalių vaikai pradėjo lankyti mokyklą - sūnus jau mokosi(duomenys neskelbtini), o šalių dukra yra (duomenys neskelbtini), todėl tai objektyviai padidino vaikų poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų sumą. Iš byloje pateiktų įrodymų taip pat matyti, kad šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini), aktyviai dalyvauja konkursuose, renginiuose, kuriems apmokėti taip pat patiriamos išlaidos. Ieškovų sūnus iki bylos nagrinėjimo lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą ir už užsiėmimus joje bei papildomas priemones dailei ieškovė taip pat mokėjo. Be to, nuo Palangos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo šiuo metu yra praėję daugiau kaip dešimt metų, per šį laikotarpį pasikeitė vaikų amžius, taip pat ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Taigi akivaizdu, kad vaikų poreikiai nuo 2009 metų žymiai padidėjo, todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas priimdamas sprendimą nenustatė aplinkybių, sąlygojančių vaikų poreikių pasikeitimą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė pakeisti 2009 m. vasario 12 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį.
16. Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista padidinta kiekvienam vaikui po 225 Eur išlaikymo dydžio suma yra per didelė ir visiškai nepagrįsta realiais vaikų poreikiais bei įrodymais. Šie argumentai taip pat atmestini.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė pateikė paskaičiavimus apie vaikų poreikiams reikalingų lėšų dydį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kiekvieno vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų būtinuosius poreikius, lankomus būrelius yra reikalinga ne mažesnė kaip 450 Eur suma kas mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs ieškovės nurodytą sumą vaikų poreikiams tenkinti šią sumą sumažino. Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė detalių paskaičiavimų, paneigiančių šios sumos reikalingumą, tik apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodė, kad tokia situacija, kai nepilnamečio asmens išlaikymui abu tėvai skiria 400 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą, o vienam iš tėvų nelieka lėšų būtiniausių poreikių tenkinimui, vertintina, kaip neproporcinga ir neadekvati asmens turtinei padėčiai, dėl ko nustatytas išlaikymas yra per didelis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog kiekvieno vaiko poreikiams reikalinga suma yra 450 Eur, 225 Eur sumos skiria atsakovas ir 175 Eur sumas skiria ieškovė, taigi nepagrįstas atsakovo argumentas, kad kiekvienas tėvas vaikui skiria po 400 Eur išlaikymo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo pajamas sudaro vidutiniškai per mėnesį 1276,44 Eur dydžio darbo užmokestis, taigi sumokėjus vaikams teiktino išlaikymo sumą atsakovui pragyvenimui liks daugiau nei 800 Eur, taigi beveik du kartus daugiau, nei suma, abiejų tėvų skiriama vienam vaikui.
18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taip pat tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
19. Kaip byloje nustatyta, abu vaikai šiuo metu gyvena su ieškove, taigi jai neišvengiamai tenka pareiga užtikrinti nepilnamečių vaikų kasdienius poreikius, kuriuos sudėtinga iš anksto numatyti. Be to, kaip teigia ieškovė (atsakovas šių teiginių nepaneigė), nuo santuokos nutraukimo tik ieškovė rūpinasi vaikų ugdymu, auklėjimu, atsakovas šios moralinės pareigos nevykdė, nuo 2009 metų nebuvo susitikęs su vaikais, nebandė su jais susisiekti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės indėlis į vaikų gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teko ir teks rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, šios pareigos apriboja ieškovės galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų, kai tuo tarpu atsakovas tik teiks savo dalį materialinio aprūpinimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir dėl šių priežasčių atsakovas turi pareigą prie vaikų materialinio išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei ieškovė.
20. Nors atsakovas nurodė, kad pats turi sveikatos sutrikimų, jam nuolat reikalingi vaistai, tačiau duomenų apie susirgimo sunkumą, kokie vaistai reikalingi, ar juo pastoviai yra būtina vartoti, nepateikė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovo sveikatos būklė yra tokia, kuri sudaro pagrindą mažinti jo nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį, todėl atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 225 eurų dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui nepažeis atsakovo interesų, taip pat bus tinkamai įvertinta šalių nepilnamečio vaiko poreikių ir vaiko tėvų galimybių pusiausvyra (CPK 178, 185 straipsniai).
21. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialiosios, nei procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos ieškovei priteistino iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. C. iš atsakovo J. C. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.