Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-2965-1004/2022 pagal pareiškėjos R. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Civilinėje byloje Nr. e2SP-2965-1004/2022 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutartimi buvo patvirtinta pareiškėjų R. D. (dabartinė pavardė – P.) ir T. D. 2022 m. vasario 10 d. sudaryta taikos sutartis.

2. 2023 m. rugpjūčio 3 d. teisme gautas pareiškėjos R. P. (buv. pavardė D.) prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-2965-1004/2022 dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtintos pareiškėjų R. P. (buv. pavardė D.) ir T. D. sudarytos 2022 m. vasario 10 d. taikos sutarties 9 punkto nevykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

9. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

10. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

11. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).

12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį, turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą ir tik tada išduoti vykdomąjį dokumentą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Be, to teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį teismas, prieš spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, įstatyme nustatyta tvarka turi informuoti apie tai taikos sutarties šalis. Tai reiškia, kad nusprendęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas apie paskirtą teismo posėdį dalyvaujančius byloje asmenis turi informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-65-934/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1702-259/2021, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-289-856/2022, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-564-357/2023 ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos R. P. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas 2023 m. rugpjūčio 3 d. Prašymą teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka skundžiama 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje nenustatyta, kad T. D. būtų pateikęs rašytinius įrodymus, jog tinkamai vykdė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtintą šalių taikos sutarties 9 punktą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas CPK nustatyta tvarka buvo informuotas apie pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, taip pat nėra duomenų, jog apeliantui buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę dėl pareikšto prašymo ir jame išdėstytų argumentų. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepaskyrė jo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nesilaikė CPK 133 straipsnio 3 dalies nuostatų ir specialiame interneto tinklalapyje nepatalpino pranešimo apie paskirtą bylos rašytinį nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės priešingai šaliai (T. D.) pateikti savo nuomonę dėl prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą, nors, kaip minėta, pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą.

14. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties, netinkamai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos ir dėl šio pažeidimo nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai, nes liko neatskleista nagrinėto klausimo esmė ir neužtikrinta T. D. teisė į teisingą teismą (CPK 6, 12, 17, straipsniai, 133 straipsnio 3 dalis, 329 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Ginčijamą nutartį panaikinus ir klausimą perdavus nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų prijungimo prie nagrinėjamos bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir pareiškėjos R. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2SP-2965-1004/2022 perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.