Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo specialisto (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimais administracinių nusižengimų bylose Nr. VVTAIT-ANR_N-1752-2023 ir Nr. VVTAIT-ANR_N-1751-2023 O. D. ir V. D. nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį įspėjimais už tai, kad jie tyčia nepanaudojo savo kaip tėvų valdžios nepilnamečio vaiko N. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei nevykdė savo pareigų, t. y. nemokė vaiko pilietiškumo bei pagarbos žmogaus teisėms, nesirūpino vaiko auklėjimu, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu ugdymu, neugdė sūnaus taip, kad jis taptų atsakingu visuomenės nariu, naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, laikytųsi visuotinai pripažintų elgesio normų ir tinkamai vykdytų savo pagrindines pareigas, tame tarpe laikytųsi švietimo įstaigose nustatytų elgesio normų (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, 24 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 31 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas), dėl šių pareigų nevykdymo N. D. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas vidaus tvarkos taisyklių mokiniams, 2022 m. sausio 13 d. 9.37 val. pamokos metu naudojosi telefonu, 2022 m. sausio 13 d. 9.57 val. pamokos metu sviedė pieštuką klasiokei į veidą, 2022 m. kovo 28 d. 11.39 val. pamokos metu atidaręs gaivųjį gėrimą, jį suplakė ir visur pritaškė, vėliau valydamas gėrimo likučius trukdė mokytis sau ir kitiems, imitavo lytinio akto gestus, triukšmavo, 2022 m. balandžio 7 d. 9.54 val. pamokos metu per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę skambino klasiokei, suposi kėdėje, paimtą telefoną savavališkai atsiėmė, garsiai kalbėjo, nereagavo į pastabas, 2022 m. balandžio 13 d. nesilaikė 2021 m. spalio 7 d. priimtų (duomenys neskelbtini) vidaus taisyklių mokiniams 11.9 punkto, t. y. nedėvėjo mokyklinės uniformos, sukarpė matematikos sąsiuvinį, išmėtė sukarpytus popieriaus lapus, jų nesurinko. Be to, N. D., (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas vidaus tvarkos taisyklių mokiniams, 2023 m. rugsėjo 6 d. rusų kalbos pamokos metu keikėsi, atsikalbinėjo mokytojai, atsisakė vykdyti nurodymus, per matematikos pamoką naudojosi telefonu, atsisakė jį padėti, turėto žiebtuvėlio pagalba uždegė parkerį, nevykdė nurodymo persėsti, trukdė kitiems mokiniams, 10 min. vėlavo į geografijos pamoką, per pamoką atsinešęs kiaušinių pakuotę, traiškė kiaušinius rankomis ir mėtė į kriauklę bei ant sienų, 2023 m. rugsėjo 7 d. per lietuvių kalbos pamoką šaipėsi iš mokytojos, rodė grimasas, sulaužęs rašiklį, metė į mokytoją ir pataikė, savavališkai paliko klasę, parėjęs atgal ant lentos nupiešė lytinį organą, geografijos pamokos metu per telefoną garsiai stebėjo įrašus, keikėsi, 2023 m. rugsėjo 13 d. geografijos pamokos metu per telefoną garsiai stebėjo įrašus, atsisakė atlikti užduotis, į duodamas pastabas atsakinėjo necenzūriniais žodžiais, skambino ir kalbėjosi telefonu, 2023 m. rugsėjo 20 d. per rusų kalbos pamoką piktybiškai atsisakė atlikti užduotis, trukdė kitiems mokiniams, keikėsi, savavališkai ėmė svetimus daiktus, gadino mokyklos turtą (plėšė žodynus), nuo mokytojos stalo savavališkai ėmė jos asmeninius daiktus, žaidė telefonu, raudonos spalvos žymekliu apipiešė (duomenys neskelbtini) kabineto lentelę bei durų staktą, 2023 m. rugsėjo 21 d. muzikos pamokos metu naudojosi telefonu, leido garsus, neatliko skirtų užduočių, nereagavo į pastabas, padegė popierių, geografijos pamokos metus klasėje sėdėjo su ausinukais ir žaidė telefonu, neatlikinėjo užduočių, į duodamas pastabas reagavo naudodamas keiksmažodžius, 13.50 val. koridoriuje klasioko M. Ž. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, suduodamas jam smūgį į pilvą, 14.20 val. technologijų pamokos metu naudojo mobilųjį telefoną, nevykdė mokytojo nurodymų liautis ir jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą.

1.1. Be to, V. D. ir O. D. netinkamai rūpinosi sūnaus N. D. sveikata bei priimdami bet kokį su vaiku susijusį sprendimą, nesivadovavo tuo, kas jam geriausia ir neprieštarauja vaiko interesams, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį, nepasinaudojo teise parinkti sūnui švietimo įstaigą ir mokymosi formą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 8 straipsnio 5 dalis, 31 straipsnio 7 dalis), t. y. 2021 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini) Vaiko gerovės komisijos posėdžio Nr. VG-44 metu nesutiko su specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimu pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, atsisakė psichologo ir socialinio pedagogo konsultacijų, 2022 m. birželio 22 d. 8.00 val., vykdant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. A-1880 „Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių N. D. bei koordinuotai teikiamų paslaugų jo įstatyminiams atstovams skyrimo“ vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, be pateisinamos priežasties nedalyvavo (duomenys neskelbtini) savivaldybės Vaiko gerovės komisijos posėdyje, 2022 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės Vaiko gerovės komisijoje nebuvo pateikta išklausyta N. D. nuomonė, nes tėvai slėpė vaiko buvimo vietą nuo vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, V. D. ir O. D. posėdžio metu pakartotinai atsisakė vertinti N. D. specialiuosius poreikius pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, todėl nebuvo pakoreguotas patvirtintas individualaus priemonių vykdymo ir pagalbos planas, todėl vaikas N. D. negavo numatytos pagalbos, kurios dėka būtų galėjęs ugdyti gyvenimo įgūdžius asmenybės tapatumo ir priklausomybės bendruomenei jausmą, atsakomybės už savo poelgius, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms. Tokia situacija nesustiprino vaiko ryšių su jo vystymuisi palankia aplinka, nepadėjo jam pasiekti teigiamų elgesio pokyčių, ugdytis atsparumą neigiamai socialinei aplinkai, nes V. D. prieštaravo, nepriėmė, nedavė raštiško sutikimo, kad N. D. būtų teikiama kvalifikuota švietimo ir kitos pagalbos. Remiantis 2023 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro išrašu/siuntimu bei psichologo rekomendacija dėl N. D. elgesio korekcijos vaiką nuvesti psichiatro konsultacijai, tėvai atsisakė sūnų nuvesti pas psichiatrą, 2023 m. spalio 10 d. vykusio Atvejo vadybos posėdžio metu V. D. ir O. D. atsisakė lankyti pozityvios tėvystės kursus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

3. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vertinant pirmosios instancijos teismo priimtos nutarimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri prieinama, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

5. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju, nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

6. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

7. ANK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė asmeniui už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų teises ir pareigas įtvirtina ir kiti CK straipsniai bei kiti įstatymai (pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinėse bylose Nr. 2AT-38/2014, 2AT-10-693/2018). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ANK 73 straipsnį (ATPK 181 straipsnį), privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. turi būti apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada).

8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimais O. D. ir V. D. nubausti pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį įspėjimais už tai, kad jie tyčia nepanaudojo savo kaip tėvų valdžios nepilnamečio vaiko N. D., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu bei nevykdė savo pareigų, nurodant, jog jie: nemokė vaiko pilietiškumo bei pagarbos žmogaus teisėms, nesirūpino vaiko auklėjimu, jo fiziniu, protiniu, emociniu dvasiniu, doroviniu vystymusi, neugdė sūnaus taip, kad jis taptų atsakingu visuomenės nariu, naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis laikytųsi visuotinai pripažintų elgesio normų, netinkamai rūpinosi sūnaus N. D. sveikata bei priimdami bet kokį su vaiku susijusį sprendimą, nesivadovavo tuo, kas jam geriausia ir neprieštarauja vaiko interesams, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį nepasinaudojo teise parinkti sūnui švietimo įstaigą ir mokymosi formą; netinkamai prižiūrėjo savo nepilnametį sūnų, neugdė jo pareigos ir atsakomybės. Visgi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, jog O. D. ir V. D. tyčia nepanaudojo tėvų valdžios savo vaiko N. D. atžvilgiu ar ją panaudojo priešingai vaiko interesams.

9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad O. D. ir V. D. sūnus N. D. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. ugdymo įstaigose padarė eilę Institucijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarime išvardintų drausmės pažeidimų. Kaip ir nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. spalio 10 d. O. D. ir V. D. atsisakė kai kurių specialistų rekomenduojamų paslaugų – socialinio pedagogo, psichologo ir psichiatro pagalbos vaikui, pozityvios tėvystės kursų tėvams, nedalyvavo viename Vaiko gerovės komisijos posėdyje bei du kartus atsisakė vertinti N. D. specialiuosius poreikius pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Taip pat neginčijamai nustatyta ir tai, kad N. D., būdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikant elgesio apribojimą, 2023 m. rugsėjo 30 d. apie 18.30 val. išvyko iš savo namų pas draugę ir pas ją buvo iki 2023 m. spalio 1 d. 11.33 val., kol iš parduotuvės pasikėsino atvirai pavogti pakelį cigarečių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo nutarimo argumentams, jog minėtų duomenų negalima vertinti atsietai nuo O. D. bei V. D. visu nurodytu laikotarpiu atliktų veiksmų sūnaus N. D. fizinei, psichologinei būsenai bei elgesiui gerinti, bendravimo ir bendradarbiavimo su specialistais, savanoriško kreipimosi ir reguliariai lankomų psichologų konsultacijų, taip pat savanoriško vaiko gydymo (duomenys neskelbtini) ligoninės vaikų psichiatrijos skyriuje, kas paneigia jų tyčią nepanaudoti tėvų valdžia ar ją panaudoti priešingai vaiko interesams. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos duomenys patvirtina, jog O. D. ir V. D. tiek prieš 2023 m. spalio 1 d. įvykį, kuomet N. D. pasikėsino iš parduotuvės atvirai pavogti pakelį cigarečių, tiek ir po jo dėjo visas įmanomas pastangas, kad sūnaus elgesys keistųsi tinkama linkme, o būtent:

11.1. 2022 m. vasario 8 d. medicinos psichologės E. T. surašytas medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad N. D. laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre pas psichologę E. T. lankėsi 4 kartus (1 t., b. l. 34).

11.2. (duomenys neskelbtini) savivaldybės Socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos 2023 m. balandžio 12 d. Atvejo vadybos posėdžio Nr. 23/151 pagalbos planas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė J. G. nurodė, jog N. D. mokymosi pusmečio vidurkis yra 7 balai, mokinio tėvai domisi vaiko pasiekimais, skambina, mokinys turi visas reikiamas priemones, nepraleidžia pamokų be pateisinamos priežasties, ateina išsimiegojęs, dėvi mokyklinę uniformą, turi sportinę aprangą ir kitas ugdymuisi reikalingas priemones (1 t., b. l. 25-27).

11.3. (duomenys neskelbtini) savivaldybės Socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos 2023 m. rugpjūčio 22 d. Atvejo vadybos posėdžio Nr. 23/331 pagalbos planas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė J. S. nurodė, jog tėvai bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, tėvai supranta bendradarbiavimo svarbą (1 t., b. l. 21-23).

11.4. 2023 m. spalio 10 d. Atvejo vadybos posėdžio Nr. 23/394 pagalbos planas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) socialinis darbuotojas M. B. be N. D. ugdymo įstaigoje padarytų drausmės ir elgesio pažeidimų, nurodė, jog mokinio mokymosi rezultatai patenkinami, mokymosi vidurkis šiuo metu sudaro 4,7 balo, neigiamų įvertinimų neturi. Mokinys turi reikalingas mokymosi priemones, į gimnaziją ateidavo tvarkingai, švariai apsirengęs, smurto prieš mokinį nepastebėta. Mokinio tėvai bendrauja su klasės auklėtoja ir socialiniu pedagogu telefonu, jungiasi prie elektroninio dienyno. Dėl mokinio elgesio problemų 2023 m. rugsėjo 6 d. gimnazijoje organizuotas pokalbis su vaiko tėvu V. D., vaiko tėvai dalyvavo klasės susirinkime. 2023 m. rugsėjo 26 d. organizuotas gimnazijos Vaiko gerovės komisijos posėdis, kuriame dalyvavo N. D. tėvai, probacijos tarnybos, vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus pareigūnai, (duomenys neskelbtini) švietimo skyriaus vedėja (1 t., b. l. 90-96).

11.5. 2023 m. gruodžio 11 d. medicinos dokumentų išrašas, pasirašytas gydytojos S. G., patvirtina, kad N. D. nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2023 m. spalio 24 d. gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninės vaikų psichiatrijos skyriuje. Nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. taikyta ambulatorinė trumpalaikė psichosocialinė reabilitacija dėl padidinto dirglumo bei impulsyvumo. Taikytas kompleksinis gydymas, paskirti medikamentai. Gydymo laikotarpiu emocijos tapo stabilesnės (1 t., b. l. 33).

11.6. 2023 m. gruodžio 14 d. vykusio Atvejo vadybos posėdžio Nr. 23/485 pagalbos planas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė J. S. nurodė, jog po paskutinio vaiko situacijos vertinimo 2023 m. lapkričio 22 d. buvo nustatyta būtinybė pakartotinai vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, planas šeimas jau buvo sudarytas. Kaip paaiškino socialinė darbuotoja ir atvejo vadybininkė, plane numatytos priemonės yra vykdomos, tėvai bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais, geranoriškai sutiko pristatyti vaiką į (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centrą, pažadą įvykdė. Be to, vaikui teikiama reikalinga psichologo ir psichiatro pagalba. Pažymima, kad tuo atveju, kai vaikui nustatomas apsaugos poreikis, vaikas paimamas iš įstatyminių atstovų teismo sprendimu, šiuo atveju N. D. nei karto nebuvo nustatytas apsaugos poreikis. To paties posėdžio metu (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima D. S. nurodė, jog V. D. geranoriškai bendrauja su socialiniais darbuotojais: atsiliepia telefonu, atvykus į namus geranoriškai bendrauja (t. 1, b. l. 11-12).

11.7. Iš 2024 m. sausio 2 d. medicinos dokumentų išrašo, pasirašyto medicinos psichologės R. N., matyti, kad N. D. 2022 m. individualiose psichologinėse konsultacijose lankėsi 8 kartus, 2023 m. – 14 kartų, tėvai įsitraukę į paauglio elgesio keitimą (1 t., b. l. 32). Taip pat byloje esantys medicinos dokumentų išrašai patvirtina, jog N. D. psichologo konsultacijas toliau lanko ir 2024 m. (1 t., b. l. 30-31).

11.8. Be to, N. D. nuo 2023 m. spalio 2 d., t. y. iškart po 2023 m. spalio 1 d. įvykio, pradėjo mokytis nuotoliniu būdu (1 t., b. l. 104).

10. Minėtų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog O. D. ir V. D. tyčia neugdė sūnaus taip, kad jis taptų atsakingu visuomenės nariu, naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis laikytųsi visuotinai pripažintų elgesio normų ir tinkamai vykdytų savo pagrindines pareigas. Tuo tarpu vien formalus nurodymas, kad O. D. ir V. D. savo, kaip tėvų valdžią vaikui vykdė netinkamai ar priešingai savo vaiko interesais, nėra pakankamas asmens kaltei pagrįsti. Institucija privalėjo nurodyti ir pagrįsti, kokiais tyčiniais veiksmais O. D. ir V. D. padarė jiems inkriminuojamą nusižengimą ir kokie byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad jie, taip elgdamiesi, suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį. Šiuo atveju Institucijos 2023 m. gruodžio 1 d. nutarimuose tai nebuvo padaryta. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-3/2013). Kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-69/2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023). Aptariamu atveju byloje nebuvo surinkta neginčijamų duomenų, kad O. D. ir V. D. žinojo, jog jų penkiolikmetis sūnus N. D. 2023 m. rugsėjo 30 d. pažeidė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo sąlygą būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val. (buvo įsitikinę, kad sūnus nurodytu laiku miegojo namuose (2 t., b. l. 16-17)) bei tyčia nepranešė apie sūnui teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą atitinkamų institucijų atstovams, po ko sekančią dieną N. D. pasikėsino įvykdyti atvirąją vagystę. Tuo tarpu vien tai, kad visos O. D. ir V. D. aptariamu beveik dviejų metų laikotarpiu sistemingai dedamos pastangos neduoda norimų sūnaus N. D. elgesio pokyčių, nereiškia, kad O. D. ir V. D. tyčia nenaudoja tėvų valdžios vaiko atžvilgiu ar naudoja priešingai vaiko interesams. Atkreipiamas dėmesys ir į vaiko amžių (15 m.) bei tai, kad teismo nutartimi paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmės numatytos ne nepilnamečio tėvams, o pačiam nepilnamečiui (BK 89 straipsnis), kaip ir baudžiamoji atsakomybė už vagystę (BK 178 straipsnis).

11. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesant byloje neginčijamų įrodymų, jog O. D. ir V. D. tyčia nepanaudojo tėvų valdžios savo vaiko N. D. atžvilgiu ar ją panaudojo priešingai vaiko interesams, negalima konstatuoti, kad buvo padarytas ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Todėl pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną O. D. ir V. D. atžvilgiu nutraukė pagrįstai.

12. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinis skundas netenkinamas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutarimas paliekamas galioti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.