Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-02-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-57-806/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-05
Bylos Nr.
eAN2-57-806/2026
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
D. K.
Kategorijos
  • 1.4.3Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
  • 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-57-806/2026Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00127-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 17.11.6; 22.11.10; 22.11.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. atstovo advokato G. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) D. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Nutarime nustatyta, kad D. K., 2025 m. rugsėjo 20 d. apie 9.42 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,41 promilės (su paklaida) neblaivumas. Už aptarto ir ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą D. K. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. įgalioto atstovo G. R. skundas netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. atstovas advokatas G. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir priimti naują nutarimą: 1) panaikinti Institucijos Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną D. K. atžvilgiu, pradėtą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nutraukti; 2) neįžvelgus pagrindo tenkinti 1-ąjį prašymą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir priimti naują – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pakeisti Institucijos Nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, ir panaikinti administracinio poveikio priemonių skyrimą D. K. atžvilgiu, o neįžvelgus pagrindo ir tam, sušvelninti jas skiriant kuo trumpesnį šių administracinio poveikio priemonių terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Nors skundžiamame Nutarime ir nurodyta, kad apelianto neblaivumo laipsnis vairuojant transporto priemonę buvo 0,41 promilės, tačiau praėjus 10-15 minučių nuo apelianto neblaivumo tikrinimo momento šis savo blaivumo būseną tikrinosi savarankiškai atvykęs į sveikatos priežiūros įstaigą, t. y. apelianto neblaivumo laipsnis tik 0,31 promilės (skundo priedas Nr. 1).

3.2. Teismų praktikoje iš esmės laikoma, kad suaugusio, nepratusio vartoti alkoholį asmens fermentinės sistemos alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilių per vieną valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2013). Vadinasi, apelianto neblaivumo laipsnis nuo neblaivumo tikrinimo policijos pareigūnų alkotesteriu iki nuvykimo į sveikatos priežiūros įstaigą ir kraujo mėginio paėmimo natūraliai galėjo sumažėti nuo 0,025 iki 0,03 promilės (per 23 minutes nuo 2025 m. rugsėjo 20 d. 10.02 val. iki 10.25 val.).

3.3. Taigi, jeigu apelianto neblaivumo tikrinimo policijos pareigūnų alkotesteriu metu apeliantas išties būtų buvęs neblaivus būtent 0,41 promilės laipsniu, tai toks apelianto neblaivumas 2025 m. rugsėjo 20 d. 10.25 val. (kada buvo paimtas jo kraujo mėginys) galėjo būti 0,38-0,385 promilės. Vis tik šiuo atveju nustatytas gerokai mažesnis apelianto neblaivumo laipsnis – 0,31 promilės. Toks neblaivumo laipsnio pokytis (0,1 promilės) nebūdingas tokiam mažam laiko skirtumui.

3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte numatyta, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

3.5. Apelianto atveju jo neblaivumas buvo tikrinamas du kartus, t. y. pirmojo tikrinimo rezultatai buvo 0,52 promilės, pakartotinio – 0,41 promilės (pritaikius paklaidą). Jeigu apelianto neblaivumo laipsnis būtų bent 0,01 promilės mažesnis, tai Nutarimas turėtų būti laikomas neteisėtu. Kitaip tariant, apelianto neblaivumo laipsniui esant visiškai ribiniam, t. y. tokiam, kai vos 0,01 promilės lemia jo (ne)patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nagrinėjamoje byloje turi būti pašalintos visos įmanomos abejonės dėl to ar apeliantas vairuodamas transporto priemonę išties buvo neblaivus bent 0,41 promilės laipsniu. Abejonių dėl apelianto kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą kelia tai, kad jo neblaivumo laipsnis vos po 23 minučių buvo tik 0,31 promilės, nors pagal teismų praktikoje įtvirtintas nuostatas jis turėjo būti 0,38-0,385 promilės.

3.6. Bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas šią aplinkybę aiškina tuo, kad tai natūralus apelianto alkoholio skaidymosi tempas, nes 9.42 val. jo neblaivumas buvo 0,52 promilės, o po 20 minučių jis buvo 0,43 promilės, t. y. per 20 minučių neblaivumas sumažėjo 0,11 promilės. Skundžiamoje nutartyje šiuo aspektu nurodyta, kad tai visiškai logiškas ir dėsningas neblaivumo sumažėjimas, šiuo atveju ne vidutiniškai nustatytas statistiniam asmeniui, o konkrečiai administracinėn atsakomybėn patrauktam D. K..

3.7. Vis tik atkreipiamas apygardos teismo dėmesys, visų pirma, į tai, kad, kaip nurodo pats teismas skundžiamoje nutartyje, „pagrindinis neblaivumo nustatymo metodas yra alkotesteris, o medicininė apžiūra – tik pagalbinis metodas“; „asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Taigi, įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu“. Remiantis tokiais argumentais būtų galima daryti išvadą, kad visi alkotesteriu gauti neblaivumo duomenys yra neabejotinai patikimi. Kita vertus, teisinis reguliavimas yra kitoks – Taisyklių 4-ame punkte nustatyta, kad asmens neblaivumas tikrinamas du kartus ir vadovaujamasi nebūtinai tuo patikrinimo rezultatu, kuris laiko prasme buvo arčiausiai vairavimo momento, o tuo, kurio rodmenys mažiausi.

3.8. Taigi, iš esmės pirmojo tikrinimo rezultatai pagal Taisyklių 4-ąjį punktą yra teisiškai nereikšmingi tais atvejais, kai pakartotinio tikrinimo metu neblaivumo rezultatai yra mažesni nei pirmojo tikrinimo metu, nors iš esmės būtų logiška teigti, kad turėtų būti vadovaujamasi tais rezultatais, kurie buvo gauti kuo anksčiausiai, kadangi būtent jie parodo asmens neblaivumo laipsnį vairavimo metu, o ne prasidėjus tikrinimo procedūrai – ANK 422 straipsnio 5 dalis užtraukią atsakomybę ne už buvimą neblaiviam tikrinimo metu, o už buvimą neblaiviam vairuojant transporto priemonę.

3.9. Nepaisant to, kad šiuo konkrečiu atveju apelianto neblaivumo laipsnis 2025 m. rugsėjo 20 d. 9.42 val. pagal Taisyklių 4-ąjį punktą yra teisiškai nereikšmingas, bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas reikšmę jam suteikė, t. y. remiantis juo vertino apelianto neblaivumo laipsnio mažėjimo tempą. Manoma, kad tokiu būdu teismas rėmėsi įrodymu, kuris nėra leistinas administracinio nusižengimo teisenoje, nes pagal Taisyklių 4 punktą pirmojo tikrinimo rezultatai, kai pakartotinio tikrinimo rezultatai mažesni, nėra vertinami ir jais nesivadovaujama. Vadinasi, jeigu Taisyklių 4 punkto pagrindu pirmojo tikrinimo rezultatai šiuo atveju negalėjo būti vertinami kaip apelianto neblaivumo laipsnis vairuojant transporto priemonę, tai atitinkamai jie negalėjo būti vertinami ir sprendžiant apie apelianto neblaivumo laipsnio mažėjimo tempą. Taisyklių 4 punkte numatyta norma tam ir įtvirtinta, kad išvengti alkotesterio rezultatų netikslumų, jog pašalinti abejones dėl neblaivumo laipsnio. Aiškinant priešingai, Taisyklių 4 punkte numatyta norma netektų prasmės.

3.10. Galima situacija, kad pirmojo tikrinimo metu gaunami rezultatai, jog asmuo transporto priemonę vairavo neblaivus (0,41 promilės ar daugiau), o pakartotinio tikrinimo metu rezultatai gaunami tokie, kad asmuo nėra neblaivus bent 0,41 promilės laipsniu, kas reikštų atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį neatsiradimą. Tokia situacija apylinkės teismo akcentuojamame kontekste, kad būtent alkotesteriu gaunami duomenys yra tiksliausi, jog būtent vairavimo/tikrinimo metu gauti duomenys geriausiai atspindi ar asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, yra nelogiška, kadangi iš esmės paneigia tai, jog asmens neblaivumą vairuojant transporto priemonę atspindi tokie duomenys, kurie gauti „arčiausiai“ transporto priemonės vairavimo fakto. Net jeigu ir pirmojo, ir pakartotinio tikrinimo rezultatai atspindi, kad asmuo yra neblaivus daugiau nei 0,41 promilės, vis tiek vadovaujamasi tais rezultatais, kurie yra mažesni. Jeigu antrojo tikrinimo rezultatas yra mažesnis, natūralu, kad jis mažesnis dėl to, jog atliktas vėliau. Nepaisant to, asmeniui ankstesni ir didesni rodmenys nėra inkriminuojami.

3.11. Taisyklių 4-ame punkte numatyta, kad pakartotinis tikrinimas atliekamas ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo. Apeliantas kraujo mėginį pridavė praėjus 23 minutėms po pakartotinio tikrinimo alkotesteriu, t. y. patenkant į Taisyklių 4-ame punkte numatytą terminą. Dėl to natūraliai kyla klausimas kodėl naudojant alkotesterį du kartus ir gaunant skirtingus rezultatus imami tokie rezultatai, kurie yra mažesni, tačiau per tokį pat terminą atlikus papildomą tikrinimą iš kraujo mėginio ir gavus mažesnius rezultatus, jie jau nebėra vertinami.

3.12. Apylinkės teismas turėjo vertinti apelianto alkoholio skaidymosi tempą remdamasis ne dviem alkotesterio tikrinimo rezultatais, o vienu iš jų, t. y. tuo, kuriuo remiantis priimtas Nutarimas, o taip pat ir specialisto išvada. Apylinkės teismui to nepadarius, apskritai kyla klausimas kokia prasmė yra atlikti kraujo tyrimą, kokiu tikslu Taisyklių 29-ame punkte numatyta asmeniui teisė kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl atitinkamo kraujo tyrimo.

3.13. Apylinkės teismas apelianto neblaivumo laipsniu 2025 m. rugsėjo 20 d. 9.42 val. rėmėsi nepagrįstai, kadangi duomenys apie jo neblaivumo laipsnį tuo metu (9.42 val.) Taisyklių 4 punkto pagrindu yra teisiškai nereikšmingi ir jie net negalėtų būti įrodymu traukiant apeliantą atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, t. y. tai neleistinas įrodymas.

3.14. Teismas pasisakė, kad per 23 minutes apelianto neblaivumas sumažėjo dar 0,10 promilės, kas visiškai logiškas ir dėsningas neblaivumo sumažėjimas, šiuo atveju ne vidutiniškai nustatytas statistiniam asmeniui, o konkrečiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K.. Atkreipiamas apygardos teismo dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką suaugusio, nepratusio vartoti alkoholį asmens fermentinės sistemos alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilių per vieną valandą. Nagrinėjamos bylos atveju net ir vertinant didžiausią alkoholio skaidymosi tempą – 0,2 promilės/val. – apelianto neblaivumo pokyčio per 23 minutes nuo 0,41 iki 0,31 promilės nepaaiškina. Tokiu atveju per 23 minutes neblaivumo laipsnis galėjo sumažėti maksimaliai 0,0767 promilės, t. y. 2025 m. rugsėjo 20 d. 10.25 val. galėjo sumažėti maksimaliai iki 0,3333 promilės, tačiau faktiškai sumažėjimas siekė 0,31 promilės. Žinoma, skirtumas tarp galimo didžiausio neblaivumo laipsnio sumažėjimo ir faktinio jo sumažėjimo yra 0,0233 promilės, tačiau atkreipiamas dėmesys į jau paminėtą aplinkybę – apeliantui ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas inkriminuotas dėl ribinio neblaivumo laipsnio dydžio, t. y. dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam būtent 0,41 promilės laipsniu. Nors objektyviai 0,0233 promilės nėra daug, tačiau šiuo atveju šis dydis yra labai reikšmingas, kadangi, kaip minėta, net ir menkiausia paklaida, o tuo labiau 0,0233 promilės, reikštų, jog apeliantas jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė.

3.15. Šiuo atveju abejonės yra akivaizdžios. Jeigu apelianto neblaivumas per 23 minutes nuo 10.02 val. iki 10.25 val. sumažėjo 0,1 promilės, tai kyla klausimas, ar prieš 23 minutes (10.02 val.) jo neblaivumas išties buvo 0,41 promilės laipsnio, jeigu remiantis teismų praktika jo neblaivumo laipsnis 10.02 val. maksimaliai galėjo siekti tik 0,38 promilės.

3.16. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas akcentuoja, kad nuobauda ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik ypatingais atvejais (skundžiamos nutarties 9 lapas). Dėl šių teismo motyvų pažymima, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas nustačius tik išskirtines aplinkybes neturėtų būti suabsoliutintos, nes tampa abejotina ar teismas apskritai gali pritaikyti aptariamą teisės normą.

3.17. Galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalies nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimu. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, nagrinėjamos bylos atveju reikšmingos aplinkybės yra šios: padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai. Būtent jos tiesiogiai įtvirtintos pačioje ANK 34 straipsnio 6 dalyje, kaip tokios, į kurias reikia atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties turinio gana aiškiai matyti, kad į daugelį iš šių aplinkybių atsižvelgta tik formaliai, tokiu būdu apylinkės teismas pažeidė ANK 563 straipsnio ir 567 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3.18. ANK 34 straipsnio 6 dalies esmė nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Būtent dėl to skundu apylinkės teismo buvo prašyta ir atsižvelgti į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui reikalinga dėl to, jog būtent ji lemia apelianto galimybę dirbti ir pasirūpinti savo tėvais, patenkinti kitus visos šeimos susisiekimo poreikius. Teismo taip pat prašyta atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantas iš esmės yra doras bei pavyzdingas pilietis. Šios aplinkybės, teigiamai apibūdinančios apelianto asmenybę, yra reikšmingos, kadangi pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, be kita ko, vertina ir atsakomybėn patraukto asmens asmenybę.

3.19. Vis tik skundžiama nutartimi į šias aplinkybes nesiorientuota, apylinkės teismas selektyviai rėmėsi tokiomis aplinkybėmis ir argumentais, kurie parankūs tik tokiems nutarties motyvams, kuriais skundas atmetamas, nors teismų praktika atspindi, kad tokios kategorijos administracinių nusižengimų bylose yra labai svarbūs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39-606/2021). Būtent dėl to skundžiama nutartimi apylinkės teismas ir pažeidė ANK 563 straipsnį, nes byla neišnagrinėta visapusiškai ir išsamiai. Apylinkės teismas nei į teisės vairuoti transporto priemones poreikį, nei į apelianto asmenybę neatsižvelgė, visus šiuos argumentus atmetė iš esmės vien dėl to, kad apeliantas padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apylinkės teismas taip pat padarė prielaidas, kad nors Lietuvos Respublikoje apeliantas nėra trauktas atsakomybėn dėl teisės pažeidimų, tačiau ilgą laiką gyveno užsienyje, dėl ko yra galimai baustas kitoje valstybėje, tačiau akivaizdu, jog tai yra jokio faktinio pagrindo neturinčios prielaidos. Apylinkės teismas taip pat nurodo, kad apelianto asmenybę neigiamai atspindi tai, jog jis apskritai teikė skundą, kad jis nepasirašė administracinio nusižengimo protokolo, tačiau sutikti su tuo nėra jokio pagrindo, nes skundas paduotas turint tam pagrindą – specialisto išvadą, kuria nustatyta, kad apelianto neblaivumo laipsnis yra 0,31 promilės. Taigi, skundo padavimas turi būti vertinamas ne kaip faktinių aplinkybių neigimas, o kaip siekis gauti teisingą jų teisinį įvertinimą. Nutarimu apelianto neblaivumo laipsnis nustatytas 0,41 promilės, todėl asmuo turėdamas specialisto išvadą ir kreipėsi į apylinkės teismą tam, kad teismas, atlikdamas teisinį vertinimą, padarytų teisiškai ir logiškai pagrįstas išvadas apie tai ar apelianto veika išties atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Priešingas aiškinimas iš esmės paneigia asmens teisę kreiptis į teismą, juolab turint reikšmingų įrodymų.

3.20. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje akcentuoja ir tai, kad apeliantas padarė pavojingą administracinį nusižengimą, ši jo veika šiurkščiai pažeidžia KET (skundžiamos nutarties 9 lapas), pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra jokio sąrašo administracinių nusižengimų, kuriuos padarius ši teisės norma netaikytina. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimu, kuriuo pasisakyta, kad dėl bet kokio teisės pažeidimo (net ir kriminalinio) padarymo teismas turi teisę ir gali individualizuoti asmeniui skirtiną teisinę atsakomybę, gali ją taikyti kitokią (švelnesnę) ar jos netaikyti visai. Taigi, ta aplinkybė, kad apeliantas padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pati savaime niekaip nepatvirtina, jog ANK 34 straipsnio 6 dalis šiuo atveju nėra taikytina. Iš skunde paminėtos teismų praktikos matyti, kad padarius būtent aptariamą administracinį nusižengimą, ANK 34 straipsnio 6 dalis ir yra taikytina.

3.21. Papildomai pažymėtina ir tai, kad, visų pirma, Nutarimu nustatytas neblaivumo laipsnis yra ribinis atsakomybei pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, t. y. vos 0,41 promilės. Antra, net ir dėl tokio neblaivumo laipsnio byloje dar kyla abejonių, kurios aprašytos aukščiau. Tai reiškia, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad apelianto veika neabejotinai pavojinga ir proporcingai užtraukia Nutarimu skirtas administracinio poveikio priemonės, kadangi identiškos administracinio poveikio priemonės skiriamos ir asmenims, kurie daugiau nei tris kartus didesniu neblaivumo laipsniu vairuoja transporto priemones (iki 1,5 promilės).

3.22. Pagal skundžiamoje nutartyje išdėstytus motyvus, priežastys, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga specialioji teisė vairuoti transporto priemones, negali būti pagrindas skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Tai atsispindi iš apylinkės teismo skundžiamos nutarties motyvacijos, kad apeliantas iki administracinio nusižengimo padarymo žinojo, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės nebuvo pakankamos, jog sulaikytų nuo administracinio nusižengimo darymo. Sutikti su tuo pagrindo nėra, nes neteisinga vertinti, kad esant didesniam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones poreikiui, teismo galimybė sutrumpinti jos atėmimo terminą atitinkamai mažėja. Tai iš esmės prieštarauja administracinės poveikio priemonės proporcingumo principui, kuris ypač aktualus šiuo atveju.

3.23. Skundžiamos nutarties turinys atspindi tai, kad pasekmės, kurios kyla konkrečiam apelianto atvejui jam netekus specialiosios teisės vairuoti, nei su veikos pavojingumu, nei neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos. Skundžiama nutartimi tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakyta, kad apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs. Apylinkės teismui to nepadarius, galima teigti, kad bylos esmė nėra atskleista ir vien tai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nutartį.

Atsiliepimas

4. Institucija pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį bei Institucijos Nutarimą palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą, nustatė visas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam jos išsprendimui. Apylinkės teismas skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. ir jo atstovo nurodytas faktines aplinkybes teisme ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, skundo netenkino, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

4.2. Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuota inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, o nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo, tačiau šioje byloje surinkti objektyvūs įrodymai, paneigiantys administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo versiją dėl automobilio vairavimo aplinkybių, patvirtina D. K. kaltę dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam. Remiantis ištirtais šioje administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais pagrįstai konstatuota, kad D. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta, įrodymų pakanka ir abejoti jų patikimumu nėra pagrindo, o D. K. atstovo nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo administracinio nusižengimo teisenai, pradėtai D. K. atžvilgiu, nutraukti ir nešalina jo administracinės atsakomybės dėl padaryto KET pažeidimo.

Atsiliepimas

4.3. Šiuo atveju taip pat nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normas ir tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą – pakeisti Nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonių (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai) ar skiriant kuo trumpesnį šių administracinio poveikio priemonių terminą.

4.4. Įvertinus D. K. asmenybę, teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, D. K. atstovo nurodytas aplinkybes ir motyvus bei remiantis teismų praktika, Institucijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgus į visas padaryto teisės pažeidimo aplinkybes, D. K. buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta bauda ir administracinio poveikio priemonė minimaliam 6 dalyje numatytam laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

I. Teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-4-511/2023).

6. Susipažinus su apeliacinio skundo turiniu matyti, kad D. K. atstovas advokatas teigia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė, taip pat kvestionuoja Institucijos Nutarimu nustatytą administracinio nusižengimo faktinę aplinkybę būtiną aktualiai atsakomybei. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato teigimu, skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta. Neįžvelgus pagrindo tenkinti anksčiau pateikto prašymo, D. K. atstovas advokatas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, o neįžvelgus pagrindo ir tam – sušvelninti jas skiriant kuo trumpesnį administracinio poveikio priemonių terminą. Apygardos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde ir Institucijos atsiliepime nurodytus argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, kad tiek Institucijos Nutarimu, tiek skundžiama nutartimi proceso teisės pažeidimų padaryta nebuvo, o D. K. kaltė dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta pilna apimtimi, todėl dėl šių aplinkybių nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Taip pat apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

7. Institucijos Nutarimu D. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 promilės (su paklaida) girtumas. Tokiais veiksmais, Institucijos vertinimu, D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto nuostatas.

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat už apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Kaip minėta, Institucijos Nutarime nurodoma, kad D. K. padarė minėtą administracinį nusižengimą, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus. KET 14 punkte įtvirtinta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

9. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kuomet administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, Nr. 2AT-23-489/2020, Nr. 2AT-50-719/2020).

10. Apygardos teismas vertina, kad šioje byloje įrodyta, jog D. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Byloje nustatyta, kad automobilio „Audi“ vairuotojui naudojant bekontaktį alkodetektorių „(duomenys neskelbtini)“, neblaivumo nustatymo aktu buvo nustatyta etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore. Asmuo nurodė, kad vartojo alkoholį dieną prieš apie 21.00 val., iš pateikto vairuotojo pažymėjimo buvo nustatytas automobilį vairavęs asmuo – D. K.. Naudojant alkotesterį „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), patikra galiojo iki (duomenys neskelbtini)), 9.42 val. nustatytas 0,52 promilės neblaivumas. Atlikus antrą patikrinimą po 20 minučių buvo nustatytas 0,43 promilės neblaivumas. Taip pat šioje byloje savo iniciatyva D. K. pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatytas 0,31 promilės neblaivumas. Taigi, šiame kontekste pažymėtina, kad abejonių dėl to, jog 2025 m. rugsėjo 20 d. D. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nekyla, nustatyti konkretūs ir aiškūs neblaivumo laipsniai.

11. Apeliantas skunde vadovaujasi nurodomų Taisyklių 4 punktu ir ginčija aplinkybę, kad apylinkės teismas negalėjo byloje remtis abiejų D. K. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos patikrinimo metu gautais duomenimis, o turėjo vertinti tik mažiausią etilo alkoholio koncentraciją gautą antrojo patikrinimo metu, t. y. 0,41 promilės kartu su specialisto išvada – 0,31 promilėmis, o vertindamas pirmojo neblaivumo tikrinimo metu gautus rezultatus (0,52 promilės), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Šiame kontekste pažymėtina, kad policijos pareigūnai, vertindami alkotesterio rodmenis, prieš pateikdami kaltinimą D. K., apskaičiavo ir nurodė mažiausią per du atliktus patikrinimus prietaiso rodmenį, o būtent: 0,41 promilės.

12. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

13. Administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, susiformavusi nuosekli teismų praktika, kurioje nurodoma, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Taigi, įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, Nr. 2AT-24-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

14. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, jog apylinkės teismas įrodymus vertino tinkamai, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ 2 skyriaus 4 punktas numato, kad „Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą“, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, kad alkotesteris buvo tinkamas naudoti, nenustačius aplinkybių, kad juo atliktos patikros rezultatus galėjo iškreipti kokios nors kitos aplinkybės, ar alkotesterio patikros rezultatai aiškiai kelia abejones, apylinkės teismas pagrįstai neįžvelgė pagrindo nesivadovauti alkotesteriu gautais rezultatais. Tai, kad apylinkės teismas rėmėsi visais nustatytais objektyviais faktiniais duomenimis vertindamas D. K. nustatytą neblaivumo laipsnio pasikeitimą, nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos ir nepagrįstos.

15. Apygardos teismas, įvertinęs su šiuo klausimu susijusius apeliacinio skundo argumentus dėl pateikiamų etilo alkoholio koncentracijos mažėjimo apskaičiavimų, sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad D. K. neblaivumo mažėjimas yra logiškas ir dėsningas, nors ir ne vidutiniškai nustatytas statistiniam asmeniui ir šių išvadų nekartoja, kadangi jos išsamiai aptartos skundžiamoje nutartyje. Pateikiami apelianto skaičiavimai, kuriais teoriškai siekiama pagrįsti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kad D. K. neblaivumas tikrinimo metu negalėjo siekti 0,41 promilės, nesudaro teismui pareigos šiuo konkrečiu atveju jais remtis iš esmės šioje situacijoje, kadangi nustatyti rodmenys nekelia abejonių dėl jų patikimumo.

16. Tai, kad apeliantas nesutinka su Institucijos Nutarime ar apylinkės teismo nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais ir motyvais, nereiškia, kad Nutarimas ir (ar) nutartis priimti neteisėtai ar nepagrįstai. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas padarė pagrįstas ir abejonių nekeliančias išvadas, kad abejoti policijos pareigūnų atlikto D. K. neblaivumo patikrinimo rezultatais, jų naudoto alkoholio matuoklio rodmenų tikslumu nėra jokio pagrindo. Jau minėta, kad D. K. neblaivumo patikrinimas atliktas alkotesteriu, turėjusiu galiojantį patikros sertifikatą, nenustatyta jokių duomenų, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas D. K. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad nebuvo išlaikyta patikrinimo procedūra – pūsta buvo du kartus, išlaikant reikalingą pertrauką ir užtikrinant paklaidos gautiems rezultatams pritaikymą. Abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Taip pat jau minėta, jog ir pats D. K. policijos pareigūnams nurodė, kad dieną prieš, t. y. vakare apie 21.00 val., vartojo alkoholį.

17. Nors D. K. pasinaudojo savo teise ir pats nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jam buvo paimtas kraujo mėginys, tačiau jo gauti rezultatai nepaneigia pareigūnų naudoto alkotesterio rodmenų, ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, tai tik dar kartą patvirtino faktinę aplinkybę, jog D. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai byloje nėra duomenų, kad alkotesterio rodmenys būtų nepatikimi, o pateikta specialisto išvada logiškai ir pagrįstai atspindėjo būtent D. K. neblaivumo laipsnio mažėjimą: 1) pirmojo tikrinimo metu 9.42 val. nustatytas 0,52 promilės neblaivumas; 2) antrojo tikrinimo metu 10.02 val. nustatytas 0,41 promilės neblaivumas (pritaikius paklaidą); 3) specialisto išvadoje nurodoma, kad kraujas buvo paimtas 10.25 val. ir nustatytas 0,31 promilės neblaivumas. Taigi, specialisto išvada kategoriškai alkotesterio duomenų nepaneigė, laikas per kurį alkoholis pasišalina iš organizmo kiekvienam asmeniui yra individualus. Alkotesterio duomenys, kurie buvo gauti iš karto po vairavimo, yra tikslesni ir labiau atspindintys D. K. neblaivumo laipsnį vairavimo metu nei rezultatai, gauti ištyrus vėliau paimtą kraują, o įvykio vietoje atlikta D. K. neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokio pagrindo abejoti, jog D. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

18. Iš šioje administracinio nusižengimo byloje pateikto D. K. atstovo advokato apeliacinio skundo turinio matyti, kad nenustačius pagrindo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisenos nutraukti, nagrinėtini kiti apeliacinio skundo prašymai išimtinai susiję su administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimais.

19. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nurodoma, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 Eur. ANK taip pat nustato, kad už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

20. Institucijos Nutarimu D. K. paskirta 800 Eur bauda, kurios apeliantas neginčija, ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių dėl kurios teikiamas apeliacinis skundas.

21. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti, be kita ko, švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

22. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus šiame kontekste ir administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus aktualius duomenis, konstatuoja, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos D. K. nebuvo taikytos pagrįstai. Byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų pareiškėjui neskirti administracinio poveikio priemonės ar jos terminą sutrumpinti.

23. D. K. padarė KET pažeidimą, kuris įstatymų leidėjo yra vertinamas kaip keliantis reikšmingą pavojų eismo saugumui. KET pažeidimas buvo padarytas (duomenys neskelbtini), vėlyvo ryto metu, savaitgalį, tuo metu, kai eismas įprastai jau būna pakankamai intensyvus, t. y. 2025 m. rugsėjo 20 d., apie 9.37 val., (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas, spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo/neskyrimo, jos termino trumpinimo, įvertino D. K. nustatytą girtumo laipsnį. Pažymėtina, kad jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie ženkliai mažesnį nei įprastinį bendrą padarytos veikos pavojingumą, nėra nustatyta. Tik dėl vykdytos pareigūnų prevencinės priemonės „neblaivių vairuotojų kontrolė“ D. K. buvo sustabdytas ir jo kelionė nutrūko ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių.

24. Apygardos teismas vertindamas aktualias aplinkybes pažymi, kad byloje buvo nustatyta D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas vertindamas skundo argumentus akcentavo aplinkybes, kurios, teismo vertinimu, nesudarė pagrindo manyti, kad D. K. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, tačiau tai nereiškia, jog į visas aktualias aplinkybes neatsižvelgė šios priemonės minimalų terminą parinkusi Institucija Nutarime. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus, matyti, kad D. K. per pastaruosius penkerius metus, iki 2025 m. rugsėjo 20 d. padaryto administracinio nusižengimo, administracine tvarka baustas nebuvo. Visgi, apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir kitus D. K. charakterizuojančius duomenis bei aplinkybes, jog jis stengiasi ir pateisinti savo poelgį, nurodydamas, kad jis nekėlė jokio pavojaus eismo saugumui, stengėsi savo kaltę sumenkinti. Šios aplinkybės be kitų asmenį charakterizuojančių aplinkybių taip pat apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, jog jis turi gana atsainų požiūrį į nustatytus draudimus, susijusius su naudojimusi transporto priemonėmis esant neblaiviam. Apygardos teismas nesutinka su pozicija, kad apylinkės teismas motyvavo savo sprendimą tuo, jog Lietuvos Respublikoje apeliantas nėra patrauktas teisinėn atsakomybėn dėl teisės pažeidimų, tačiau ilgą laiką gyveno užsienyje, dėl ko yra galimai baustas kitoje šalyje, nes teismas tik konstatavo, kad tai negali būti laikoma objektyvia aplinkybe švelninti pareiškėjo atsakomybę, kai asmuo ilgą laiką negyveno Lietuvos Respublikoje.

25. Apeliaciniame skunde nurodomos profesinės ir šeiminės aplinkybės, dėl kurių D. K. reikalinga teisė vairuoti transporto priemones bei dėl kurių jis prašo draudimo naudotis šia teise netaikyti ir (ar) terminą sutrumpinti. Apygardos teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels D. K. ir jo artimiesiems tam tikrų nepatogumų, tačiau šios aplinkybės paprastai nėra vertinamos kaip išimtinės aktualiame kontekste, ir tarp kitų aptariamų aplinkybių, nesudaro pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonių ar trumpinti jų taikymo terminą. Natūralu, kad patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, darbu ir rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir D. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju asmens nurodomos aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio administracinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, kad D. K., būdamas doras ir pavyzdingas pilietis, privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes.

26. Administracinio poveikio priemonė, kaip ir administracinė nuobauda, yra (teisinės) atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, jog tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi, administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti ar sutrumpinti paskirtų administracinių poveikio priemonių terminą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinė nuobauda, taikant minėtą normą, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai reiškia, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).

27. Apeliacinį skundą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas pažymi, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi būti proporcinga padarytam teisės pažeidimui. Atsižvelgiant į D. K. padaryto administracinio nusižengimo grubumą – padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam, nustatytą girtumo laipsnį (kuris nors ir neženkliai, bet viršijo neblaivumo skaitinę vertę, nuo kurios kyla ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė), dalyvavimą eisme sukeliant realų pavojų kitiems eismo dalyviams, asmenybę, atsakomybę sunkinančių ar (ir) lengvinančių aplinkybių santykį, spręstina, kad D. K. paskirta administracinio poveikio priemonė, kurios terminas nustatytas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių (pažymima, kad D. K. paskirta administracinio poveikio priemonė lygi minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam laikotarpiui), kas užtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnų įgyvendinimą, neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimui, nes šia priemone tinkamai ir efektyviai daromas poveikis teisės pažeidėjui, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija.

28. Remiantis tuo, kas išdėstyta šioje nutartyje, darytina išvada, kad D. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės rūšis ir trukmė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta ir atitinka administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti numatytus tikslus. Šiuo atveju nėra pagrindo jos keisti, švelninti ar trumpinti paskirtą terminą apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. gruodžio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. advokato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė