- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2YT-5075-465/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00876-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Pareiškėjas
- E. U., J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. U. ir J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai E. U. ir J. S. (toliau ir – pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. U. ir J. S. priėmė tetos A. U., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai jį valdydami. Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų teta A. U., gyvenusi (duomenys neskelbtini) Po jos mirties liko turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai yra jos aukščiausios eilės įpėdiniais, kadangi artimesnių giminaičių ji neturėjo: nebuvo ištekėjusi, vaikų neturėjo, o jos brolis S. U. (pareiškėjų tėvas) taip pat yra miręs. Gyventojų registro pažymos patvirtina, kad A. U. vaikų neturėjo, o A. U. ir S. U. turėjo bendrus tėvus – S. ir B. U.. Po tetos mirties turtą pareiškėjai turtą priėmė ir pradėjo palikimą valdyti faktiškai (LR CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.), kadangi perėmė mirusiajai priklausančio buto valdymą, jį prižiūri, rūpinasi buto nuoma, moka mokesčius. Mokesčių mokėjimą patvirtina pridedami atsiskaitymo knygelės išrašai. Pareiškėjai patvirtino, kad šiuos mokesčius mokėjo kartu, lygiomis dalimis. Jokių nesutarimų, ginčų dėl palikimo priėmimo tarp pareiškėjų nėra, jie abu sutinka, kad priėmė palikimą kartu. Papildomai pareiškėja J. S. pažymėjo, kad dėl palikimo priėmimo iš karto po tetos mirties bendravo ir su notaro biuru (tai patvirtina pridedamas susirašinėjimas), rinko giminystę patvirtinančius dokumentus, tačiau sužinojusi, kad reikėtų kreiptis į notarą (duomenys neskelbtini) (pagal mirusiosios paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą), dėl užimtumo, pandeminės situacijos, to nepadarė. Taigi, paveldėjimo byla notaro biure užvesta nebuvo, ką patvirtina pridedamas Testamentų registro išrašas, kuriame turėtų būti užfiksuotas nurodytas faktas. Nors pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai, kas yra lygiavertis palikimo priėmimo būdas, kaip ir palikimo priėmimas paduodant pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, tačiau šiuo metu pareiškėjai susiduria su sunkumais – jie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, negali patvirtinti savo nuosavybės teisės, todėl, pavyzdžiui, negali sudaryti sutarties su elektros energijos paslaugų nepriklausomu teikėju. Dėl šių priežasčių pareiškėjai yra priversti kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto patvirtinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie A. U. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių A. U. paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. U., mirusi (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjų tėvo S. U., kuris mirė (duomenys neskelbtini) sesuo ir pareiškėjų teta. A. U. ir S. U. tėvai - S. U. ir B. U.. A. U. vaikų neturėjo, duomenų apie sudaryta santuoką taip pat nėra. Pareiškėjai yra palikėjos A. U. penktos eilės įpėdinai (CK 5.11 str. 1 d. 5 p.). Po A. U. paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Palikimo priėmimo faktų bei palikėjos sudarytų testamentų Testamentų registre nėra registruota. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1992 m. gruodžio 22 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr.853 ir 1993 m. spalio 19 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr.876 pagrindu yra įregistruota A. U. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjų teigimu, jie po palikėjos A. U. mirties (duomenys neskelbtini) nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjai pateikė atsiskaitomosios knygelės kopijas bei kvitų kopijas, patvirtinančius, kad pareiškėjai rūpinosi ir prižiūrėjo A. U. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo tetos A. U., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jie palikimą priėmė pradėję paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai E. U. ir J. S. priėmė A. U., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų E. U. ir J. S. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjų E. U. ir J. S. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. U. (a.k(duomenys neskelbtini) ir J. S. (a.k(duomenys neskelbtini) po tetos A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdami paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų E. U. ir J. S. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą