- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-18
- Bylos Nr.
- eAN2-111-365/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01820-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Advokatai
- Dovilė Murauskienė, Agnė Litvinaitė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovės advokatės Dovilės Murauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas A. Š. atstovės advokato padėjėjos Agnės Litvinaitės skundas dėl Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. spalio 29 d. nutarimų Nr. 0239-ANR_N-223868-2024, 0239-ANR_N-223875-2024, 0239-ANR_N-223886-2024.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucijos) 2024 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-223868-2024 (toliau – Nutarimas Nr. 1) A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. birželio 17 d. 23.01 val. – 23.04 val., kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė, 88,293 km – 83,868 km, vairuodamas automobilį „BMW“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiavo vidutiniu 107 km/val. (įvertinus paklaidą) greičiu, viršydamas leistiną maksimalų 90 km/val. greitį 17 km/val. Nutarime Nr. 1 konstatuota, kad jis taip pat pakartotinai vairavo automobilį, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo dienos. Nutarimu Nr. 1 A. Š., vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta 900 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, teisės vairuoti transporto priemones 21 mėnesiui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos 2024 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-223875-2024 (toliau – Nutarimas Nr. 2) A. Š. buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. birželio 21 d. 12.47 val. – 12.49 val., kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė, 83,868 km – 88,293 km, vairavo automobilį „Volkswagen Touareg“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Taip pat Nutarime Nr. 2 konstatuota, kad A. Š., vairuodamas minėtą automobilį, važiavo vidutiniu 116 km/val. (įvertinus paklaidą), taip viršydamas leistiną maksimalų 90 km/val. greitį 26 km/val. A. Š., vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta 900 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, teisės vairuoti transporto priemones 21 mėnesiui.
3. Institucijos 2024 m. spalio 29 d. nutarimus Nr. 0239-ANR_N-223886-2024 (toliau – Nutarimas Nr. 3) A. Š. buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. liepos 2 d. 20.23 val., Marijampolėje, Kauno g. 119, pakartotinai vairavo transporto priemonę „Volkswagen Touareg“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ji atimta ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Taip pat Nutarime Nr. 3 konstatuota, kad jis vairuodamas minėtą automobilį, važiavo 62 km/val. (įvertinus paklaidą) greičiu, taip viršydamas nustatytą 50 km/val. greitį 12 km/val. Nutarime Nr. 3 A. Š., vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta 900 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, teisės vairuoti transporto priemones 21 mėnesiui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartimi iš dalies tenkino A. Š. atstovės advokato padėjėjos Agnės Litvinaitės skundą ir sumažino administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą iki 18 mėnesių trukmės.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Apeliaciniu skundu A. Š. atstovė advokatė Dovilė Murauskienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį dalyje dėl A. Š. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir šioje dalyje administracinę teiseną nutraukti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį ir sušvelninti A. Š. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirtą baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo arba sutrumpinti šios poveikio priemonės taikymo terminą.
5.1. A. Š. su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi nesutinka, mano, kad ji priimta formaliai, neįsigilinus į visas reikšmingas bylos aplinkybes, o A. Š. pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį nubaustas akivaizdžiai neproporcingai, jam paskirta bauda ir poveikio priemonė neatitinka jo padaryto pažeidimo pavojingumo, yra akivaizdžiai per griežta.
5.2. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Būtent už pastarąjį pažeidimą Pareiškėjui ir buvo paskirta reikšmingiausia bauda ir teisės vairuoti atėmimas. Byloje nustatyta, kad ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis pažeidimas buvo užfiksuotas tik po to, kai buvo užfiksuotas pirmasis, ANK 416 straipsnio 2 bei 3 dalyse numatytas, pažeidimas.
5.3. Pareiškėjas viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu laikosi nuoseklios pozicijos, kad apie 2024-01-11 priimtą nutarimą Nr. 39-ANR N-9959-2024 (ROIK: 23199726623), kuriuo ir buvo atimta teisė vairuoti 12 mėn. laikotarpiui bei paskirta 450 Eur nuobauda, jis nežinojo, pats nutarimas jam nebuvo siųstas, su nutarimo turiniu jis nebuvo susipažinęs. Tai padarė tik 2024-07-15, t. y., tik po nusižengimų, pagal kuriuos Pareiškėjas nubaustas Nutarimais, padarymo, kai gavo administracinių nusižengimų registro išrašą apie jam registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus. Šios aplinkybės yra patvirtintos Vilniaus apygardos teismo 2024-09-30 nutartyje, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-321- 929/2024.
5.4. Pirmosios instancijos teismas, Nutartyje palikdamas galioti Nutarimais paskirtą poveikio priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, rėmėsi aplinkybe, kad Pareiškėjas padarė pakartotinius KET taisyklių pažeidimus. Pareiškėjas su tokiu Pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Būtent dėl to, kad 2024-01-11 nutarimas Pareiškėjui nebuvo tinkamai įteiktas, jam ir nebuvo žinoma, kad darydamas ANK 416 straipsnio 2 bei 3 dalyje numatytus pažeidimus, jis apskritai neturėjo teisės vairuoti.
5.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Pirmosios instancijos teismas Nutartyje sutiko su Pareiškėjo argumentu, kad 2024-01-11 nutarimas jam nebuvo įteiktas. Vis tik, Teismas padarė minėtai išvadai priešingą vertinimą, nurodydamas, kad: „taip pat institucija atsižvelgė į tai, kad yra viena pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, administraciniai nusižengimai (nagrinėjamu atveju greičio viršijimas) padaryti pakartotinai“, kadangi nustačius, jog Pareiškėjas nežinojo, kad teisė vairuoti jam yra atimta, apskritai nėra įmanomas Pareiškėjo padarytų pažeidimų vertinimas kaip pakartotinių.
5.6. Apeliantas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju administracinė nuobauda pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį yra akivaizdžiai neproporcinga, neatitinkanti inkriminuojamo pažeidimo rūšinio pavojingumo, kadangi: pirma, Pirmosios instancijos teismas pats Nutartyje padarė išvadą, kad Pareiškėjui 2024-01-11 nutarimas nebuvo įteiktas. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dėl šios priežasties, pažeidimo jis padaryti negalėjo, nes tiesiog nežinojo, kad neturi teisės vairuoti, t. y. jis nesuvokė darantis administracinės teisės pažeidimo, todėl jo veiksmuose nėra subjektyviosios pažeidimo pusės požymių. Antra, net ir pripažinus, kad Pareiškėjas padarė ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, visos faktinės aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad jo padarytas pažeidimas yra mažesnio rūšinio pavojingumo ir tai leidžia taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą. Mažesnį padaryto nusižengimo rūšinį pavojingumą rodo tai, jog Apeliantas teisės vairuoti neturėjo ne dėl kažkokio padaryto pavojingo pažeidimo, o dėl to, kad dėl formalių reikalavimų neįvykdymo (konkrečiai – AB „Regitros“ nustatyto mokesčio nesumokėjimo), jis formaliai neatgavo teisės vairuoti, nors visus formalius reikalavimus buvo įvykdęs. Ir šios bylos atveju, Pareiškėjas nepadarė jokio pavojingo, grėsmę eismo dalyviams sukėlusio pažeidimo, dėl kurio būtų pagrindas atimti iš jo teisę vairuoti.
5.7. Priešingai, nei konstatavo Pirmosios instancijos teismas Nutartyje, Pareiškėjo atveju egzistuoja akivaizdūs pagrindai taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį paskirtą nuobaudą. Apelianto padarytas administracinis pažeidimas, numatytas ANK 424 straipsnio 5 dalyje, yra formalus, gerokai mažesnio rūšinio pavojingumo. Be kita ko, jo padarytas pažeidimas iš esmės nesukėlė pavojingų padarinių, dėl šios priežasties Nutarimu pritaikyta administracinė atsakomybė yra neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl turi būti sumažinta.
5.8. ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Šalies argumentai
5.9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad: „skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta“.
5.10. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šalies argumentai
5.11. Akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju susiklostė ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme išimtinė situacija, kai Pareiškėjo padarytas nusižengimas dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės ją vairuoti laikytinas mažiau pavojingu ir iš esmės mažareikšmiu, dėl ko Pareiškėjui neturėtų būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 21 mėn. bei 900 Eur dydžio bauda.
5.12. Teisė vairuoti transporto priemonę iš Pareiškėjo buvo atimta 2022-01-25 nutarimu dėl to, kad jis nepaisė ženklo, draudžiančio eismą, ribojimų (ANK 416 str. 6 d.). Praėjus dviem mėnesiams, Pareiškėjas atliko Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatose įtvirtintus reikalavimus – baigė papildomus vairuotojų kursus. Ši administracinio poveikio priemonė nustojo galioti 2022-04-13. Tačiau suėjus šiam terminui, Pareiškėjas, manydamas, kad užtenka išlaikyti papildomus kursus, nesikreipė į AB „Regitra“ ir neužpildė oficialaus prašymo grąžinti teisę vairuoti, nes paprasčiau nežinojo, kad reikia atlikti ir šiuos veiksmus.
5.13. Šios aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Apeliantas, dar kartą netekdamas teisės vairuoti, jau faktiškai buvo atgavęs teisę vairuoti, tačiau formaliai nebuvo to įforminęs. Šiuo atveju Pirmosios instancijos teismas nesuteikęs šiai aplinkybei pakankamai reikšmės, suformavo ydingą praktiką, jog teisės forma nustelbia jos turinį.
5.14. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia situacija akivaizdžiai rodo mažesnį Apelianto veiksmų pavojingumą, nes vien tik formalus teisės vairuoti neatgavimas, realiai ir faktiškai tokią teisę galint turėti, negali reikšti piktybišką vairavimą neturint teisės to daryti.
Šalies argumentai
5.15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į analogišką situaciją Pareiškėjas jau buvo patekęs, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-05-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-398-369/2023 (3 priedas), tokioje situacijoje yra nurodęs, kad: a) Pareiškėjas ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo nedarė kiekvieną kartą tyčia; b) jis sąžiningai klydo, galvodamas, kad turi teisę vairuoti; c) tokia situacija sudaro pagrindą pripažinti, jog padarytas mažesnio pavojingumo pažeidimas, dėl ko taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Toks teismo sprendimas, priimtas faktinėmis aplinkybėmis analogiškai situacijai, laikytinas precedentu ir šioje byloje, todėl į jį privalo būti atsižvelgiama sprendžiant iš esmės analogišką klausimą, t. y. sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Teisinėje valstybėje neturėtų būti tokių situacijų, kai esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, teisės nuostatos taikomos skirtingai tam pačiam asmeniui.
5.16. Antra, šiuo atveju Pareiškėjo padarytas pažeidimas, dėl kurio buvo atimta teisė vairuoti ir skundžiamais Nutarimais, yra tęstinis aukščiau aprašytų veiksmų padarinys. Tai reiškia, kad Apeliantas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie pagal ANK būtų traktuojami kaip tokie pavojingi, kad būtų proporcinga ir racionalu tokiam ilgam laikotarpiui atimti teisę vairuoti.
5.17. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas atsakomybę už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti bei numatydamas griežtą atsakomybę už tai, siekė užkardyti tokių vairuotojų, kurie realiai suvokia neturintys teisės vairuoti (arba nėra jos įgiję, arba nėra atgavę) ir sąmoningai renkasi dalyvauti eisme. Šiuo konkrečiu atveju, visų pirma, kaip nurodyta aukščiau, kyla pagrįstų abejonių, kad Pareiškėjas suvokė neturintis (nėra atgavęs) teisės vairuoti, antra, kad neturėdamas teisės vairuoti, jis dalyvauja eisme. Be kita ko, Pareiškėjas, faktiškai turintis teisę vairuoti, jokiu būdu negali būti prilyginamas asmeniui, kuris realiai tokios teisės neturi.
5.18. Pirmosios instancijos teismas, visiškai be pagrindo nurodo, jog nėra lengvinančių aplinkybių, Pareiškėjas gailisi padaręs pažeidimą, jį pripažįsta. Jau vien dėl šių aplinkybių, buvo pagrindas jei ne apskritai netaikyti specialiosios teisės vairuoti atėmimo, tai jį sumažinti iki minimumo, o sunkinančia aplinkybe laikyti to, kad Pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, negalima, kadangi, kaip jau minėta, Pareiškėjas nežinojo, kad 2024-01-11 nutarimu jam buvo atimta teisė vairuoti ir todėl nesuvokė savo neteisėtų veiksmų pakartotinumo.
Šalies argumentai
5.19. Manoma, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant švelnesnę, nei ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcijose nustatyta, baudą, be kita ko, netaikant administracinio poveikio priemonės. Teismui visgi nusprendus administracinio poveikio priemones taikyti, prašau taikyti švelnesnes administracinio poveikio priemones, t. y. sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą iki 3 mėn.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
6.1. Dėl apeliaciniam teismui skundžiamų nutarimų pirmiausia aktuali yra administracinio nusižengimo byla (ROIK 23199726623), kurios pagrindu ir buvo priimti nutarimai skundžiamose bylose (ROIK 24249042003, ROIK 24248440661 ir ROIK 24248440596). Už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 1 d., 10.59 val., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 19.2606 km, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ruože, kur didžiausias leistinas važiavimo greitis 90 km/val, važiavo 138 km/val greičiu ir viršijo leistiną važiavimo greitį 48 km/val, nesilaikė KET 14 ir 127 punktų reikalavimų ir padarė veikas, atsakomybė už kurių padarymą numatyta ANK 416 straipsnio 5 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, 2024 m. sausio 11 d. Institucijos įgalioto pareigūno nutarimu Nr. 0239-ANR_N-9959-2024, A. Š. buvo paskirta 450 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesiui (ROIK 23199726623). Paskirtą baudą A. Š. sumokėjo 2024 m. vasario 13 d. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje (ROIK 23199726623) įsiteisėjo ir dalyje dėl teisės vairuoti atėmimo buvo pradėtas vykdyti nuo 2024 m. sausio 31 d.
6.2. Skundą dėl šio nutarimo Teismui A. Š. pateikė tik 2024 m. liepos 25 d. 2024 m. rugpjūčio 26 d. Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1141-1218/2024, buvo atsisakyta priimti A. Š. skundą. Šią nutartį 2024 m. rugpjūčio 28 d. A. Š. apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-321-929/2024, skundo netenkino ir paliko galioti 2024 m. rugpjūčio 26 d. Teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti A. Š. skundą dėl Institucijos įgalioto pareigūno nutarimo panaikinimo.
6.3. Dėl to, neva A. Š. galėjo nežinoti apie jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą, nes jam taip ir nebuvo įteiktas nutarimas administracinio nusižengimo byloje (ROIK 23199726623), Vilniaus apygardos teismas nutartyje Nr. AN2-321- 929/2024, be kita ko pasisakė, kad neginčijamai nustatyta, jog apie 2022 m. gruodžio 1 d. padarytą administracinį nusižengimą (ROIK 23199726623) ir jo pagrindu atliekamą administracinę teiseną A. Š. žinojo, su administracinio nusižengimo protokolu buvo susipažinęs, žinojo apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir tvarką, turėjo visas galimybes aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime ir realizuoti savo procesines teises, sumokėjo paskirtą baudą, todėl faktas, kad pats nutarimas asmeniui nebuvo įteiktas, nepaneigia to, jog apie jį A. Š. turėjo žinoti. Visa tai patvirtina, kad apie priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK 23199726623) pareiškėjas suprato, tačiau jo turiniu nesidomėjo, tokiu būdu prisiimdamas ir visą riziką, dėl galimų neigiamų pasekmių. Būtent po šio nutarimo įsiteisėjimo ir buvo padaryti skundžiami pažeidimai. Tai leidžia konstatuoti, kad jo 2024 m. birželio 17 d., 2024 m. birželio 21 d. ir 2024 m. liepos 2 d. A. Š. padarytos priešingos teisei veikos buvo tinkamai kvalifikuotos, kaip ANK 424 straipsnio 5 dalyje nurodyti nusižengimai.
6.4. Institucija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad mažesnį A. Š. padaryto nusižengimo rūšinį pavojingumą rodo tai, jog jis teisės vairuoti neturėjo ne dėl kažkokio padaryto pavojingo pažeidimo, o formalių reikalavimų neįvykdymo – nustatyto mokesčio nesumokėjimo AB „Regitra“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusižengimai buvo padaryti tuo metu, kai A. Š. buvo vykdomas teisės vairuoti atėmimas (nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), todėl AB „Regitra“ jokiomis sąlygomis nebūtų galėjusi sugrąžinti A. Š. teisės vairuoti.
6.5. Įstatymų leidėjas, formuodamas ANK numatytų nusižengimų požymius ir nustatydamas sankcijų už šiuos nusižengimus dydį, įvertina tipinį (rūšinį) nusižengimo, kaip tokio, pavojingumą. Norime akcentuoti, kad būtent dėl šios priežasties įstatymų leidėjas numato didelį diapazoną tarp minimalaus ir maksimalaus tiek nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės dydžio, kad būtų galima tinkamai individualizuoti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, atsižvelgiant, be kitą ko ir į pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir į daugelį kitų, teisingai bylai išspręsti svarbių aspektų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Š. už jo padarytus nusižengimus administracinio poveikio priemonė paskirta trumpiausiam įstatyme numatytam terminui. Dar labiau švelninti paskirtos nuobaudos nėra jokio pagrindo.
6.6. Aktualiausioje teismų praktikoje pažymima, kad „Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019). Nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistu konstatuoti, kad A. Š. gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Priešingai. Faktas, kad per paskutinius kelis metus jis yra gausybę kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, charakterizuoja jį, kaip nepavyzdingą vairuotoją ir linkusį nusižengti asmenį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Š. atstovės advokatės D. Murauskienės apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jam buvo taikytas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes jis nežinojo, kad iš jo teisė vairuoti transporto priemones jau buvo atimta, nes negavo Institucijos nutarimo. Be to, A. Š. prašo teismo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti jam specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. Š. nebuvo įteiktas 2024 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 39-ANR-N-9959-2024, kuriuo Pareiškėjui buvo skirtas specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui ir skirta 450 Eur bauda. Dėl šio Institucijos nutarimo Pareiškėjas teikė skundą pirmosios instancijos teismui, tačiau skundą teikė praleidęs terminą, dėl to buvo atsisakyta priimti skundą. Tokį teismo sprendimą A. Š. apskundė aukštesniajam teismui ir Vilniaus apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-321-929/2024 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė tenkinti A. Š. skundą, konstatuodamas, kad nors jam ir nebuvo įteiktas Institucijos nutarimas, tačiau buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame buvo nurodyti duomenys, kada bus nagrinėjama byla bei pats pareiškėjas proceso metu teikė rašytinius paaiškinimus. Be to, A. Š. 2024 m. vasario 13 d. apmokėjo nutarimu, paskirtą baudą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors nutarimas ir nebuvo įteiktas A. Š., tačiau jis žinojo apie vykstantį procesą, tačiau nebuvo atidus, nesielgė rūpestingai ir nesidomėjo vykstančiu procesu, taip pat sumokėdamas paskirtą baudą, neatsižvelgė už kokį administracinį nusižengimą ji yra paskirta. Dėl to, A. Š. padaryti administraciniai nusižengimai, dėl kurių priimti Institucijos 2024 m. spalio 29 d. nutarimai, laikomi, kaip tą teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, laikomi pakartotiniais pažeidimais.
9. A. Š. atstovė advokatė D. Murauskienė skunde nurodo, kad pareiškėjas neatgavo teisės vairuoti transporto priemonės dėl formalaus reikalavimo neįvykdymo. Šiuo atveju nesutiktina su šiuo argumentu, nes kaip ir Institucija nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą, A. Š. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2025 m. sausio 31 d., o A. Š. administraciniai nusižengimai, dėl kurių buvo priimtas Institucijos 2024 m. spalio 29 d. nutarimai, buvo padaryti laikotarpiu, kai jis net neturėjo galimybės atgauti teisę vairuoti transporto priemonę, t. y. 2024 m. birželio 17 d., 2024 m. birželio 21 d., 2024 m. liepos 2 d., taigi apeliacinio skundo argumentas nėra pagrįstas. Be to, jei ir būtų nustatyta, kad A. Š. turėtų galimybę atgauti teisę vairuoti transporto priemonę, tačiau nebūtų kreipęsis į AB „Regitra“, tai nebūtų pagrindas konstatuoti, kad nepadarytas administracinis nusižengimas, įtvirtintas ANK 424 straipsnio 5 dalyje.
10. ANK 686 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nustatyta tvarka. SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 9 punkte nustatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus, pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui AB „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos prašymą grąžinti teisę vairuoti. Taigi, šiuo atveju A. Š. turėjo kreipti į AB „Regitra“, dėl teisės vairuoti sugrąžinimo bei tokie A. Š. neatleidžia nuo atsakomybės, nes ANK 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
11. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti jam specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, už administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
12. Pagal LAT praktiką ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nurodytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvadą, kad nėra pagrindo A. Š. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies ir neskirti administracinio poveikio priemonės. Kaip minėta, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. Š. padarė administracinius nusižengimus, dėl kurių priimti Institucijos 2024 m. spalio 29 nutarimai, nežinodamas, kad jam yra paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo atsižvelgė į tai, kad A. Š. ne kartą trauktas į administracinę atsakomybę, daugiausiai už KET pažeidimus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad šiuo atveju nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Š. neskirti specialiosios teisės atėmimo – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, ar taikyti šią priemonę trumpesniam nei numatyta ANK 424 straipsnio 5 dalyje laikotarpiui.
13. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis bei išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. atstovės advokatės Dovilės Murauskienės skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.