- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-30
- Bylos Nr.
- e2YT-5503-1030/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė
- Pareiškėjas
- N. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui priimti po motinos A. M. mirties.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina A. M. Testamento prieš mirtį motina nesurašė, todėl pareiškėja, kaip jos vienintelis vaikas yra jos pirmos eilės įpėdinė. Kitų įpėdinių nėra. Palikimą sudaro piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“ banke. Apie tai, kad po motinos mirties liko piniginės lėšos, sužinojo tik 2018 m. sausio 30 d., kai iš AB „Swedbank“ gavo laišką, adresuotą jos motinai A. M., kad jos vardu AB „Swedbank“ yra sąskaita. Nuvykus į banką, sužinojo, kad A. M. sąskaitoje liko piniginės lėšos.
Pažymi, kad notaras atsisako išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti, todėl prašo atnaujinti praleistą dėl svarbių priežasčių terminą palikimui priimti. Nurodo, kad po motinos mirties ji yra vienintelė jos įpėdinė pagal įstatymą, kitų įpėdinių nėra.
Teismo posėdžio metu, pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti, davė paaiškinimus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nėra pradėjusi paveldėjimo procedūrų po palikėjos A. M. mirties. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo neprieštaraus, jeigu teismas pareiškėjos pateiktus įrodymus pripažins teisėtais ir pagrįstais. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. M. (el. b. psl. 7). Pareiškėja yra A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra (el. b. psl. 20-21). A. M. sąskaitoje yra jos 1984 m. vasario 16 d. „Swedbank“ AB duotas testamentinis patvarkymas N. L. naudai. Indėlio dalis, kuri buvo sąskaitoje 1994 m. birželio 10 d., sudarė 55,18 Eur (190,54 LT), o likusi 119,32 Eur suma į sąskaitą pervesta po 1994 m. birželio 10 d. (el. b. psl. 78). Pagal testamentų registro išrašą nustatyta, jog nėra įregistruota, kad A. M. būtų palikusi testamentą (el. b. psl. 75). Pareiškėjos paaiškinimais ir pateiktais duomenimis nustatyta, kad kitų įpėdinių nėra, visi palikėjos vaikai yra mirę (el. b. psl. 11-18).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (žr., Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).
Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
Pareiškėja prašyme nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido, nes nežinojo apie AB „Swedbank“ žinioje esančias A. M. pinigines lėšas. Ši aplinkybė jai tapo žinoma 2018 m. sausio mėn., kai ji gavo laišką iš AB „Swedbank“ (el. b. psl. 6). Pažymėtina, kad kitų A. M. turtą paveldėjusių ar siekiančių paveldėti asmenų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo manyti, kad, atnaujinus terminą palikimui priimti, kiltų grėsmė jų teisėms ir interesams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir šis terminas atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.