Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gopala“ ieškinį atsakovui K. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu, kuris 2022 m. lapkričio 7 d. buvo patikslintas, prašė: priteisti iš atsakovo ieškovės naudai: 1) 14 048,51 Eur skolą už parduotas prekes; 2) 325,23 Eur palūkanas 3) 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistinos sumos (14 048,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško prievolės įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šalys 2021 m. balandžio 1 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui prekes (dėvėtus rūbus ir avalynę), o atsakovas įsipareigojo sumokėti už prekes. 2021 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra GPL0594 buvo įformintas prekių pirkimo ‒ pardavimo sandoris, kurio vertė ‒ 14 048,51 Eur. Ieškovė, laikydamasi sutarties, paruošė prekes, jas įformino muitinės deklaracija bei krovinio važtaraščiu – konosamentu ir jas perdavė atsakovui. Ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartines prievoles, todėl įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti už prekes. Atsakovas iki ieškinio pareiškimo dienos gera valia neatsiskaitė.

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, nurodė, jog su ieškove atsiskaitė, mokėjimas buvo įvykdytas. Nurodė, jog praeityje atsakovą su ieškove, jos vadovu ir kitomis įmonėmis, kuriose ieškovės vadovas yra akcininkas, yra sieję glaudūs verslo santykiai, jis yra dirbęs samdomu direktoriumi, apie tvarkomas dvigubas buhalterijas ir „juodus pinigus“ jam paviršutiniškai buvo žinoma, bet finansinėse aferose ir sukčiavimuose nedalyvaudavo, jo pareigos buvo įmonės plėtra, naujų prekybos vietų atidarymas, prekės ženklo atstovavimas žiniasklaidoje ir kiti panašūs darbai. Išsiskirta buvo gražiuoju, niekas jokių pretenzijų iš abiejų pusių neturėjo. Po to atėjo sunkus laikas verslui ir nesąžiningi ieškovės vadovai nusprendė pasipelnyti, radę beveik metų senumo atsakovo vardu išrašytą sąskaitą, kuri buvo apmokėta ieškovei priimtinesniu būdu, nedeklaruojant pajamų, turbūt su mintimi „oficialiųjų“ pinigų paprašyti vėliau. Atsakovo atstovas pateikė papildomus paaiškinimus, nurodė, jog atsakovas sutinka, kad prekės pagal šią sąskaitą faktūrą buvo pristatytos į Ganą, tačiau pristatytų prekių kokybė nebuvo tokia, kokios buvo tikėtasi. Atsakovui pareiga pagal 2021 m. birželio 8 d. pasirašytos / pakeistos sutarties sąlygas atsirado 2021 m. rugsėjo 9 d. 2021 m. rugsėjo mėn. pradžioje atsakovas, nepraleidęs sutartyje numatyto 90 dienų mokėjimo termino, siekdamas atsiskaityti už prekes bei pareikšti pretenzijas dėl pristatytų prekių kokybės, susitiko su V. K. ir jam sumokėjo tik 13 000,00 Eur sumą, kadangi liko neišspręstas pristatytų prekių kokybės klausimas. Atsiskaitymo metu V. K., kaip UAB ,,Gopala“ direktorius, K. D. neišdavė jokio pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento (kasos pajamų orderio, pinigų priėmimo kvito ir pan.). Aplinkybes, susijusias su pinigų perdavimu V. K. bei aplinkybes dėl prekių kokybės gali patvirtinti automobilyje kartu buvęs ir visą pokalbį girdėjęs A. K.. Aplinkybes, kad K. D. 2021 m. rugsėjo mėn. turėjo galimybę sumokėti grynaisiais V. K. 13 000,00 Eur sumą, patvirtina 2021 m. gegužės 13 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. K1ES-5454, pagal kurią K. D. grynaisiais už parduotą nekilnojamąjį turtą gavo 11 000,00 Eur sumą prieš sutarties sudarymą. Papildomai pažymėjo, jog kadangi su ieškove liko neaptartas pagal sąskaitą faktūrą pristatytų prekių kokybės bei pagal sąskaitą faktūrą nesumokėto pinigų likučio (virš 1 000,00 Eur skolos) klausimas, kurį buvo susitarta išsiaiškinti vėliau ir aptarti, K. D. 2021 m. rugsėjo 20 d. 16.15 val. telefonu parašė pranešimą V. K. ,,Sveikas, kodėl nieko neparašai, ar aš tau skoloj?“, gautas atsakymas ,,Sveikas, taip, mano manymu, taip“, K. D. atrašė ,,Tai jei skolingas tai ieškok rašyk ir bandyk atgauti“. 2021 m. rugsėjo 21 d. K. D. iš V. K. sulaukia pranešimo ,,aš savo pinigų nemaldausiu, nenori neduok“, į tai K. D. atsako ,,mano manymu noriu duot, pasakyk tik už ką ir kiek“, 16.36 val. K. D. iš V. K. gauna dokumento nuorodą, kurią atidarius dokumente buvo nurodyti K. D. visi atsiskaitymai su V. K. bei 1 165 Eur suma, kuri taip pat buvo nurodyta ir po šios nuorodos pateikimo atskira V. K. žinute 16.36 val. ,,1165“, kurios, V. K. nuomone, K. D. nėra dar sumokėjęs, t. y. nėra atsiskaitęs UAB ,,Gopala“ bei asmeniškai su juo. V. K. pateikta dokumento nuoroda nebėra aktyvi, tačiau K. D. pavyko išsaugoti pateikto dokumento fragmentą, kuris patvirtina V. K. nurodytos 1 165,00 Eur sumos – K. D. likusį įsiskolinimą už prekes UAB ,,Gopala“. Atsakovas liko nesumokėjęs pagal sąskaitą faktūrą 1 048,51 Eur sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovo 14 048,51 Eur skolą už parduotas prekes, 325,23 Eur metines palūkanas, 5 (penkių) proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 30 d. nuo priteistinos 14 048,51 Eur sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 662,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai; priteisė iš atsakovo valstybei 22,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

1.1. Teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė, kad jis perdavė / sumokėjo ieškovės direktoriui 13 000,00 Eur ginčo sumą ir tokiu būdu iš dalies atsiskaitė pagal 2021 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GPL0594. Pažymėjo, kad pateiktas šalių susirašinėjimas leidžia daryti išvadą, jog ieškovė atsiskaitymus priimdavo ir grynaisiais pinigais, tačiau tokiu atveju ji išduodavo pinigų priėmimo kvitą. Atsakovui buvo žinoma, kad jeigu jis atsiskaitys su ieškove grynaisiais, jam bus išduotas pinigų priėmimo kvitas. Tuo atveju, jeigu atsakovas būtų perdavęs pinigus grynaisiais, jis turėjo teisę tokio dokumento reikalauti, tačiau į bylą nepateiktas joks įrodymas, kad kada nors atsakovas būtų pareikalavęs iš ieškovės išrašyti 13 000,00 Eur sumos pinigų priėmimo kvitą, t. y. nei 2021 m. rudenį, nei kada nors vėliau.

1.2. Nurodė, kad atsakovas įrodinėdamas, kad 13 000,00 Eur yra sumokėjęs, remiasi į bylą pateiktu susirašinėjimu su ieškovės vadovu, t. y.: 2021 m. rugsėjo 20 d. K. D. parašė žinutę V. K.: „Sveikas, kodėl nieko neparašai, ar aš tau skoloj?“ 16.15 val. V. K. atsakė „Sveikas, taip, mano manymu, taip“. K. D. parašė: „Tai jei skolingas tai ieškok, rašyk ir bandyk atgauti“. V. K. parašė: „As savo pinigu nemaldausiu nenori neduok“, K. D. atsakė: „Mano manymu noriu duot, pasakyk tik už ką ir kiek“. V. K. atsiuntė K. D. dokumento nuorodą, tačiau nuoroda neveikianti, tai konstatavo ir antstolis. Po minėta nuoroda atsakovo teismui pateiktose susirašinėjimo fotofiksacijoje yra parašyti skaičiai „1165”, kurie, anot atsakovo, rodo jo skolos ieškovei dydį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nekonstatavo, kad po minėta nuoroda yra parašyti skaičiai „1165”. Anot atsakovo, nors nuoroda šiuo metu nebeaktyvi, tačiau jam pavyko išsisaugoti ieškovės vadovo jam siųstą lentelę su jo skolos likučiu. Pažymėjo, jog ieškovės vadovas proceso metu kategoriškai neigė tokios lentelės sudarymą ir siuntimą atsakovui. Siekdamas išsiaiškinti, kiek lentelėje užfiksuota informacija yra patikima ir atitinka tikrovę (lentelė niekieno nepasirašyta, neaiškus jos rengėjas ir pan.), išreikalavo iš ieškovės už 2020 m. ir 2021 m skolininkų sąrašus. Tiek pagal ieškovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, tiek pagal paties atsakovo paaiškinimus nustatyta, jog atsakovas ieškovei buvo skolingas tik ginčo sumą, daugiau skolinių įsipareigojimų jis ieškovei neturėjo. Nenustatyta, kad atsakovas būtų skolingas ieškovei 2020 m. arba 2021 m. sausio 1 d. 116,49 Eur sumą, kuri nurodyta lentelėje. Teismui užklausus atsakovo, ar jis 2021 m. sausio 1 d. buvo skolingas iškovei, jis nurodė, jog jokios skolos tuo metu ieškovei jis neturėjo. Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas padarė išvadą, jog minėtoje lentelėje nurodyta informacija nėra tiksli ir teisinga, todėl teismas ja nesivadovavo.

1.3. Pažymėjo, kad atsakovo ir liudytojo parodymai pakankamai prieštaringi, taip pat tai, kad byloje nėra daugiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2021 m. rugsėjo mėn. vyko ieškovės direktoriaus, atsakovo ir liudytojo susitikimas degalinėje, esančioje prie Plungės sankryžos, teismas nusprendė atsakovo ir liudytojo parodymais nesivadovauti.

1.4. Teismas pažymėjo ir tai, kad vien faktas, kad atsakovas tokią sumą turėjo, neįrodo, kad tuos pinigus atsakovas perdavė ieškovei, o ne panaudojo kitur.

1.5. Teismas nurodė, jog ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymas ir jos (ne)atitiktis teisės aktų reikalavimams nėra šios bylos dalykas, teismas šioje civilinėje byloje netiria ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo atitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kada nors pripažino, jog atsakovas jai nebeskolingas ginčo sumos. Tuo tarpu aplinkybė, kada atsakovas buvo įtrauktas į ieškovės skolininkų sąrašą, teismo vertinimu, neturi lemiamos reikšmės, nes jeigu atsakovas į skolininkų sąrašą ir buvo įtrauktas vėliau, tai nepaneigia skolos buvimo fakto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimu ir prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo 1 048,51 Eur; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1.6. Nurodė, kad teismas nevertino atsakovo į bylą pateiktų susirašinėjimų su ieškovės direktoriumi V. K.. Susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovės direktorius V. K. atsakovui 2021 m. balandžio 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. GPL0594 – 14 048,51 Eur sumai bei 2021 m. balandžio 1 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. 2021.04.01_1 susipažinti ir pasirašyti el. paštu pateikė tik 2021 m. birželio 2 d. Remiantis pasirašyti pateiktos sutarties 3.1 p. atsakovui apmokėti pateiktą sąskaitą faktūrą buvo privalu per 70 dienų. Atsakovui 2021 m. birželio 4 d. 14.04 val. el. paštu ieškovės direktoriui V. K. išdėsčius pastebėjimus dėl prekių pristatymo terminių bei vėlavimo, sutarties pasirašymo, sutartyje nurodyto 70 d. apmokėjimo termino, sutartyje nurodytų rekvizitų (atsakovo el. laiške nurodytos aplinkybės dėl sutarties šalių yra būtent tokios, kokias jis nurodo el. laiške (atsakovas nurodytas kaip pardavėjas, o ieškovė kaip pirkėjas)) 2021 m. birželio 4 d. 15.30 val. buvo gautas ieškovės direktorius V. K. atsakymas, kad jis suprato, pakoreguos ir pirmadienį atsiųs (,,Supratau. Pakoreguosiu. Pirmadieni atsiusiu“). 2021 m. birželio 8 d. 10.41 val. atsakovui ieškovės direktorius V. K. pateikė pakoreguotą sutartį, kurioje nurodyta pareiga apmokėti pateiktą sąskaitą faktūrą jau per 90 dienų bei 2021 m. balandžio 9 d. sąskaitą faktūrą serija Nr. GPL0594 – 14 048,51 Eur sumai. Su šiais dokumentais pateiktame el. laiške nurodyta: ,,Pakoregavau“. Dėl protingos vėlavimo priežastys, pretenzijų neturiu ir neturėsiu. Manau, esant normalioms aplinkybėms 90 dienų atidėjimas yra daugiau negu pakankamas“. Atkreipia apeliacinės instancijos dėmesį į tai, kad atsakovo į bylą pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad, atsakovas 2021 m. birželio 2 d. SMS vykusio susirašinėjimo metu pasiteiravęs V. K. apie mokėjimo būdą, sulaukė atsakymo, kad V. K. tinka, jog už prekes būtų atsiskaityta grynaisiais pinigais. Dėl to, jog buvo susitarta dėl atsiskaitymo grynais, šalių bendradarbiavimo sutartyje Nr.2021.04.01_1 nurodytas mokėjimo terminas ieškovės direktoriaus V. K. iš 70 dienų buvo pakoreguotas į 90 dienų, sutarties 3.1 p. nurodant ,,pirkėjas įsipareigoja apmokėti už prekes per 90 kalendorinių dienų po sąskaitos – faktūros e-paštu“. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovui sumokėti už prekes pagal 2021 m. birželio 8 d. pasirašyti pateiktą sutartį (nors sutarties data sutartyje nurodyta 2021 m. balandžio 1 d.) ir 2021 m. balandžio 9 d. sąskaitą faktūrą pareiga atsirado ne 2021 m. liepos 8 d., kaip nurodo ieškinyje ieškovė, o tik 2021 m. rugsėjo 8 d.

1.7. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GPL0594 įtraukimas / neįtraukimas į ieškovės buhalterinę apskaitą, leistų vertinti tikruosius ieškovės direktoriaus V. K. 2021 m. birželio 8 d. sutarties sudarymo (pasirašymo), 2021 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. GPL0594 išrašymo, susitarimo su atsakovu už prekes mokėti grynaisiais pinigais tikslus, sumokėjimo bei reikalavimo sumokėti ieškovei, o ne fiziniam asmeniui V. K. aplinkybes. Pažymi, kad ,,teismo posėdžio metu ieškovės direktorius teismui paaiškino, jog jis neprisimena, kad būtų taręsis su atsakovu dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais“. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir teigia, kad šioje civilinėje byloje teismas netiria ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo atitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams, tačiau pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes, susijusias su pinigų perdavimu ieškovės direktoriui V. K. pažymėjo, kad ,,atsakovui buvo žinoma, kad jeigu jis atsiskaitys su ieškove grynais, jam bus išduotas pinigų priėmimo kvitas <...>“ bei daro išvadą, kad ,,tuo atveju, jeigu atsakovas būtų perdavęs pinigus grynais, jis turėjo teisę tokio dokumento reikalauti“, tačiau nevertino ieškovės įstatymais nustatytos pareigos, visus ūkines – finansines operacijas patvirtinančius dokumentus (taip pat ir PVM sąskaitas faktūras) įtraukti į ieškovės buhalterinę apskaitą ir imtis priemonių, pagal atsakovo bylos nagrinėjimo metu reiškiamus prašymus, šioms aplinkybės nustatyti. Pažymėjo, kad savalaikis atsakovo neįtraukimas į skolininkų sąrašą leidžia spręsti ir vertinti, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė ir nėra skolingas, o pavėluotas įtraukimas į skolininkų sąrašą būtų sietinas su ieškovės galimais nesąžiningais veiksmais bei siekiu dar kartą iš atsakovo gauti mokėjimą už prekes, už kurias atsakovas 13 000 Eur jau sumokėjo.

1.8. Nurodė, kad ieškovės direktorius V. K. atsakovui 2020 m. rugsėjo 20 d. vykusio susirašinėjimo metu atsiųstoje nuorodoje, kuri antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu buvo neveikianti ir po kuria yra parašyti skaičiai ,,1165“, pateikė duomenis ne tik apie atsakovo įsiskolinimą ieškovei, bet ir bendrą atsakovo įsiskolinimo balansą ieškovei ir asmeniškai V. K.. Svarbiu argumentu nesivadovauti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl skolos grąžinimo pirmosios instancijos teismas laikė ir tai, jog „antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nekonstatavo, kad po minėta nuoroda yra parašyti skaičiai ,,1165“. 2022 m. spalio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FP-180-22-53 konstatuota ,,<...> V. K. atsiuntė K. D. dokumento nuorodą, tačiau faktinių aplinkybių konstatavimo nuoroda neveikianti“, o prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pateiktas 2 priedas patvirtina, jog po neveikiančia nuoroda, kuri faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota kaip esanti, bet nenurodyta, yra nurodyti skaičiai ,,1165“, kurie buvo pateikti kartu su antstolio konstatuota nuoroda. Vien formalus šių skaičių nenurodymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nurodant tik nuorodą, kuri neveikia, nepažymint po ja esančių skaičių,,1165“, nepagrįstai teismo laikytas aplinkybe, lėmusia išvadą ja nesivadovauti, prieš tai neišsiaiškinus šių skaičių sąsajų bei reikšmės vykusio susirašinėjimo aplinkybių kontekste ir jų nevertinus bylos aplinkybių visete.

1.9. Nors bylos nagrinėjimo metu į tai atsakovas atstovas atkreipė teismo dėmesį ir teismas atsižvelgdamas į tai siūlė ieškovei pateikti visą skolininkų sąrašo išrašą, tačiau ieškovė to nepadarė. Tokio turinio ir apimties ieškovės pateiktus dokumentus vertino ir remdamasis jais grindė bei darė išvadas. Taip pat ieškovė teismo siūlymu (įpareigojimu) nepateikė ir duomenų apie šių ūkinių operacijų įregistravimo į apskaitos programą eiliškumą, kurios tiek atsakovui, tiek pirmosios instancijos teismui būtų leidusios vertinti bei spręsti apie ieškovės sąžiningus veiksmus bei ketinimus atsakovo atžvilgiu, tačiau nepateikimo priežastys liko neišsiaiškintos, o pirmosios instancijos teismas savo reikalavimuose ir siūlymuose dėl dokumentų pateikimo ieškovės atžvilgiu nebuvo nuoseklus. Ieškovės teismui pateikti 2020 ir 2021 m. balansai bei prie jų pridėti bandomieji balansai, kuriais ieškovė bandė detalizuoti valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centras pateiktuose balansuose nurodytus duomenis, siekdamas įrodyti, kad į grafoje „Per vienerius metus gautinos sumos“ nurodytą sumą yra įtraukta ir atsakovo skola, yra iš esmės skirtingi – nesutampa balanse ir bandomajame balanse nurodyti skaičiai – jie skiriasi (pvz., 2021 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų suma 703 713 Eur, o bandomajame balanse nurodyta 747 414 Eur suma; 2020 m. balanse nurodyta nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų suma 680 479 Eur, o bandomajame 688 514 Eur suma ir t.t.), todėl pateiktais bandomaisiais balansais, kaip detalizuojančiais VĮ Registrų centras pateiktuose balansuose nurodytus duomenis, dėl juose nurodytų esminių duomenų neatitikimo, remtis ir vadovautis iš esmės nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo buvo prašoma įpareigoti ieškovę pateikti turto (taip pat skolų) inventorizacijas, kuriomis buvo remiamasi sudarant balansus, tačiau ieškovė, vėlgi neaišku dėl kokių priežasčių, teismui pateikė tik dalį prašomų pateikti dokumentų, kurie visiškai nesusiję su skolų inventorizavimu, bet pateikė ieškovės direktoriaus V. K. paaiškinimą dėl balanso detalizavimo, kuriame nurodyta, kad ,,inventorizacijų ir skolininkų sąrašai į registrų centrą nėra teikiami ir ten registruojami, neturime tokios prievolės ir neprivalome tai daryti“. Pažymi, kad ieškovės vadovo V. K. buvo prašoma pateikti ieškovės turto (taip pat skolų) inventorizacijas, kurias, priešingai, nei nurodė ieškovės direktorius V. K., vis dėlto buvo privalu pildyti įmonėse, kadangi tai daryti įpareigojo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (galiojusio iki 2022 m. sausio 1 d.) 16 straipsnio 7 punkto, 8 punkto nuostatos, kad ,,iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“, ,,apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija”. Ieškovė vykdydama ūkinę finansinę veiklą rengdamas finansinę atskaitomybę privalėjo atlikti įmonės turto (taip pat ir skolų) inventorizaciją, tačiau tokių duomenų nepateikė pirmosios instancijos teismui. Galbūt nepateikimo priežastis lėmė tai, kad tokie duomenys nebuvo pildomi ir tokių duomenų ieškovė neturi ir negali pateikti teismui, ar inventorizuojant skolas nebuvo įtraukta atsakovo skola ir tokių duomenų nėra, arba įtraukta tik likusi nesumokėtos skolos dalis, tačiau pirmosios instancijos teismas pateikdamas reikalavimus ir siūlymus dėl dokumentų pateikimo bei vertindamas šias aplinkybes ieškovės atžvilgiu nebuvo nuoseklus, todėl ne tik tokių ieškovės savo nuožiūra pateiktų dokumentų bei kitų dokumentų nepateikimo priežasčių neanalizavo bei nevertino, tačiau nevertino ir atsakovo atstovo nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovės savo nuožiūra pateiktais dokumentais. Ieškovė vykdydamas teismo siūlymą (nurodymą) tokių duomenų nepateikė, o ieškovės savo nuožiūra selektyviai atrinkti ir pateikti duomenys aplinkybių, kurias siekta išsiaiškinti, nepatvirtina, todėl tokios aplinkybės leidžia spręsti bei vertinti, kad ieškovės buhalterinėje apskaitoje 2021 m. atsakovo skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. GPL0594 neatvaizdavo, kadangi atsakovas atsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų neanalizavo, nevertino ir nesprendė ar šie duomenys patvirtina atsakovo įsiskolinimą bei atsiskaitymą su ieškovės direktoriumi V. K., taip pat šių aplinkybių kontekste nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje suformuota ,,teisės aiškinimo taisykle: jeigu kuri nors šalis sąmoningais veiksmais sunkina įrodymų rinkimą, nebendradarbiauja, tokiu atveju visos abejonės dėl įrodymų pakankamumo turi būti aiškinamos tokios šalies nenaudai“ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017), tačiau padarė išvadą, kurios ginčo šalys neginčijo ir šioje civilinėje byloje nusprendė, kad ,,atsakovas ieškovei buvo skoloje tik ginčo sumą“.

1.10. Teismas nesivadovavo atsakovo bei liudytojo A. K. parodymais argumentuodamas, kad ,,<...> atsakovo ir liudytojo paaiškinimai nesutapo dėl to, kurioje automobilio vietoje liudytojas ir ieškovės direktorius sėdėjo kai buvo perduodami pinigai“, ,,atsakovas teismui nurodė, jog ieškovės direktorius sėdėjo ant galinės sėdynės ir skaičiavo pinigus, o liudytojas A. K. sėdėjo keleivio vietoje, šalia vairuotojo (šalia atsakovo) <...> liudytojas A. K. nurodė, jog jiems nuvažiavus į degalinę, jis persėdo ant galinės automobilio sėdynės, o ieškovės direktorius atsisėdo į keleivio vietą šalia vairuotojo, ten sėdėdamas skaičiavo pinigus“. Teismo vertinimu atsakovo ir liudytojo A. K. parodymai nesutapo ir dėl V. K. perduotų pinigų kupiūrų - ,,atsakovas teismui nurodė, jog pinigai buvo perduodami 100,00 Eur ir 50,00 Eur kupiūromis, tuo tarpu liudytojas nurodė, jog buvo ir smulkesnių kupiūrų, t. y. po 10,00 Eur ir 20,00 Eur“. Teismas, nevertindamas kitų aplinkybių, dėl kurių atsakovo ir liudytojo A. K. parodymai iš esmės sutapo, dvi parodymų neatitikimo aplinkybes grindė atsakovo ir A. K. parodymais nurodytais aprašomojoje skundžiamo sprendimo dalyje, kurie iš esmės prieštarauja teismo konstatuojamoje dalyje nurodytoms aplinkybėms. Atsakovas nurodė ,,<...> pagrinde buvo 50,00 Eur kupiūros, buvo ir 100,00 Eur kupiūrų, bet pagrindas buvo 50,00 Eur <...> ant galinės sėdynės įsėdo V. K. perskaičiuoti pinigų”, o liudytojas A. K. nurodė, kad ,,pinigai buvo stambesnėmis kupiūromis, nes skaičiavimas netruko ilgiau 2-3 min. Buvo šimtinės ir penkiasdešimtinės kupiūros. Jeigu buvo kelios mažesnės kupiūros po dvidešimt, dešimt eurų, jos galėjo būti tik kelios, nes suskaičiavimas įvyko greitai. Jis pagrinde matė šimtines ir penkiasdešimtines <…>”, kad ,,<...> kai V. K. pradėjo eiti link atsakovo mašinos, jis išlipo ir perėjo ant galinės sėdynės, kad atsakovas matytų, kaip skaičiuoja pinigus”. Nors šiuos atsakovo ir liudytojo A. K. nurodytus aplinkybių neatitikimus, nagrinėjant bylą pavyko išsiaiškinti, tačiau pirmosios instancijos teismas, nevertindamas kitų aplinkybių, dėl kurių jų parodymai sutapo, taip pat nevertindamas ieškovės direktoriaus V. K. parodymų, kad jis susirašinėjo el. paštu ir ,,žinučių turinio paaiškinti negali, kadangi su atsakovu susirašinėjo daug, tad negali pasakyti, kurios žinutės pateiktos į bylą, koks jų kontekstas, dėl kokio sandorio, jis savo senąjį telefoną yra pametęs, nieko nėra išsaugojęs”, taip pat aplinkybių, jog liudytojų A. K. ir V. K. parodymai, susiję su vienas kito pažintimi, iš esmės skirtingi (A. K. nurodė, kad ,,V. K. yra matęs du kartus, vieną kartą Klaipėdoje traukinių stotyje, ten nuo atsakovo perdavė grynus pinigus, apie 500 Eur, o antrą kartą kartu su atsakovu vežė atiduoti 13 000 Eur sumą”, o V. K. nurodė, kad ,,A. K. pažįsta, su juo susipažino per atsakovą”), neišsiaiškinęs tokių prieštaravimu sąlygojusių aplinkybių, nusprendė atsakovo ir liudytojo parodymais nesivadovauti. Tokios išvados padarymą sąlygojo tai, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas šias aplinkybes ir darydamas išvadas nebuvo priimdamas sprendimus. 2022 m. lapkričio 8 d. posėdžio metu teismas pripažinęs ieškovės direktoriaus V. K. dalyvavimą būtinu, vis dėlto nesilaikė šio savo sprendimo, dėl ko po liudytojo A. K. apklausos liko neišsiaiškintos A. K. ir V. K. nurodytos aplinkybės dėl jų susitikimų bei tarpusavio pažinties, kadangi A. K. tvirtinimu, jis V. K. matė du kartus, paskutinį kartą atsakovui, byloje nagrinėjamų aplinkybių metu, perduodant pinigus, o V. K. teigimu, jis A. K. pažįsta ir su juo susipažino per atsakovą. Paminėtos aplinkybės, esant nepašalintiems prieštaravimams tarp liudytojų parodymų, leidžia spręsti ir vertinti, kad A. K. ir V. K. atsakovo iniciatyva buvo susitikę būtent A. K. nurodytomis aplinkybėmis. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, bei turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

1.11. Nurodė, kad atsakovas apeliaciniame skundu kelia reikalavimą, kuris nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teisme. Atsakovas prašo priteisti iš jo 1 048,51 Eur. Toks reikalavimas jokiame atsakovo procesiniame dokumente nagrinėjant šalių ginčą nebuvo iškeltas, dėl tos aplinkybės atsakovas ir nepasisakė, todėl toks reikalavimas pareikštas apeliaciniame procese, laikytinas ydingu ir prieštaraujančiu CPK 312 straipsnio 1 dalyje nurodytam imperatyvui, todėl vien tik dėl procesinio ydingumo šis prašymas atmestinas.

1.12. Nurodė, kad nepagrįstai sureikšminama ir apeliuojama į faktą, jog teismas nepakankamai ištyrė buhalterinius dokumentus (pasak atsakovo, teismas savo iniciatyva turėjo rinkti įrodymus ir veikti aktyviai procese vertindamas ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo (ne)teisingumą), akivaizdu, jog byla dispozityvi ir būtent proceso šalys procesinėmis priemonėmis įgyvendina ir gina savo materialines teises, taigi atsakovas turėjo įrodyti ir leistinomis priemonėmis pagrįsti, jog jis nėra skolingas ieškovei.

1.13. Abi šalys yra verslininkai. Nors atsakovas tai neigia, bet jis yra įregistravęs individualią veiklą (verslą vykdo individualios veiklos pažymos pagrindu), be kita ko, ir pats sandorio pobūdis rodo, jog prekių pirkimas atliktas prekių perpardavimo (komerciniais) tikslais, taigi atsakovui taip pat taikomos taisyklės susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymu, ūkinių operacijų registravimu, mokesčių deklaravimu ir mokėjimu, taigi atsakovas tokią piniginę ūkinę operaciją ir jos įvykdymo faktą turėjo fiksuoti savo buhalterinėje apskaitoje patirtų išlaidų pobūdžiu, o skolos sumokėjimo faktą pagrįsti tai pateisinančiu dokumentu, šiuo atveju atsakovui taikomos ne tik buhalterinės apskaitos taisyklės, bet ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo normos. CK 2.4 straipsnio 3 dalis nurodo, jog kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas. Taigi, ši imperatyvi norma nustato aiškią pareigą tvarkyti savo turtą taip, kad ne tik būtų apginti savi interesai, bet ir nebūtų pažeistas viešasis interesas ar (ir) trečiųjų asmenų teisės, priešingu atveju turi būti prisiimta rizika dėl tokio netinkamo veikimo. Teismas, nors ir nepasisakė dėl šios aplinkybės, pažymėtina, jog atsakovas, būdamas verslo subjektas, yra atsakingas, jog ieškovės pateikta sąskaita faktūra GPL0594 14 048,51 Eur sumai turėjo būti apskaityta, o jos apmokėjimas turėjo būti pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentu, tačiau atsakovas jokio dokumento įrodančio, jog atliko 13 000 Eur sumos ar (ir) kitokios sumos mokėjimą, nepateikė, be kita ko, ieškovės direktorius V. K. aiškiai nurodė, jog mokėjimas grynaisiais galimas ir toks mokėjimas bus įteisintas mokėjimo kvitu.

1.14. Klausimas dėl pristatytų prekių kokybės niekuo nepagrįstas, deklaratyvus – tiek ieškovės direktoriaus žodiniai paaiškinimai (bylos nagrinėjimo iš esmės metu), tiek rašytiniai įrodymai, netgi atsakovo kviestas verslo partneris, nors ir tvirtino neva pinigai buvo perduoti, bet parodymų davimo metu akivaizdžiai davė priešingus parodymus duotiems atsakovo parodymams, būtent šias aplinkybes teismas teisingai nustatė ir jas akcentavo ir padarė teisingą išvadą – atsakovo kviesto liudytojo parodymai neįrodė, jog prievolė įvykdyta tinkamai. Atsakovo verslo partneris A. K., nors tik tvirtino pinigų perdavimo faktą, bet nurodė visiškai kitokias faktines aplinkybes susijusias su neva perduotais pinigais (esmines), t. y. priešingas atsakovo nurodytoms, ieškovė kategoriškai paneigė pinigų perdavimo faktą, taigi visa tai tik patvirtino faktą, jog 13 000 Eur sumokėjimas niekaip ir jokiomis leistinomis priemonėmis nepagrįstas, tai tik atsakovo išgalvoti faktai, todėl teismas pagrįstai nusprendė nesivadovauti tokiais įrodymais. Atsakovas tik deklaratyviai ir nenuosekliai įrodinėja pinigų– 13 000 Eur sumokėjimo (perdavimo) faktą, o kitą dalį – 1 048,51 Eur - nepriemoką grindžia prekių nekokybiškumu, tačiau jokių įrodymų į bylą nėra pateikta.

1.15. Pažymi, jog teismas tam tikra susirašinėjimo dalimi vadovavosi ir pagrindė sprendimą, bet pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog dalis rašytinio komunikavimo nebuvo konstatuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, sutiktina, jog teismas savo sprendimą galėjo ir gali grįsti tik patikimais ir teisėtais būdais gautai įrodymais, taigi antstolio nekonstatuota faktinė aplinkybė – „negyvi skaičiai 1165“ neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Teismas šią aplinkybę tyrė, vertino ir lygino su kitais bylos duomenimis, teisingai nustatė ir laikė ją neįrodyta ir nepagrindžiančia skolos grąžinimo fakto, beje, šiuo aspektu atsakovas nenuoseklus bei teikė dviprasmiškus argumentus ir skirtumų tarp skaičių „1165“ ir „1048,51“ nepagrindė, nors ir buvo bandoma teigti, jog skirtumas – 116,49 Eur yra atsiradęs iš kito atsakovo skolinio įsipareigojimo ieškovei, bet jokių tai pagrindžiančių duomenų į bylą nebuvo pateikta, priešingai – ieškovė tai paneigė buhalterinės apskaitos dokumentais, iš kurių matyti, jog atsakovas kitų skolų ieškovei neturėjo, taigi ši atsakovo versija nepatvirtinta.

1.16. Ieškinio reikalavimu ieškovė nurodė, jog atsakovas skolingas 14 048,51 Eur už nupirktas prekes, buvo nurodyta, jog pagal sutarties sąlygas už prekes turėjo būti atsiskaityta iki 2021 m. liepos 8 d., teigta, jog terminas įvykdyti prievolę praleistas daugiau kaip 229 dienas, todėl iš atsakovo turėtų būti priteista 440,69 Eur (14 048,51 Eur x 5 proc./365 d. x 229 d.) palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. (ieškinio pateikimo teismui). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino reikalavimą ir prašė priteisti iš atsakovo 325,23 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos, sutiko su atsakovo nurodyta aplinkybe, jog piniginės prievolės eiga prasidėjo nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. ir nuo šio momento palūkanos buvo priteistos, taigi šioje dalyje teismas nepadarė jokios klaidos, pats atsiskaitymo už prekes terminas buvo pakeistas tik pirkėjo iniciatyva.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

2. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė, kad perdavė ieškovės direktoriui ginčo sumą grynaisiais pinigais. Teismas pažymėjo, kad atsakovo ir liudytojo paaiškinimai dėl pinigų perdavimo prieštaringi; nurodė, kad ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymas ir jos (ne)atitiktis teisės aktų reikalavimams nėra šios bylos dalykas, ir dėl atsakovo nurodomų aplinkybių dėl skolos įtraukimo į apskaitą plačiau nepasisakė. Apeliaciniu skundu atsakovas argumentuoja, kad teismas neteisingai įvertino pateiktą šalių susirašinėjimą; nevertino ir nepareikalavo PVM sąskaitos faktūros Nr. GPL0594 įtraukimą / neįtraukimą į ieškovės buhalterinę apskaitą patvirtinančių duomenų; nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp liudytojo, atsakovo ir ieškovės vadovo paaiškinimų.

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2021 m. balandžio 1 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 2021.04.01_1, kurioje nurodoma, kad UAB „Gopala“, atstovaujama direktoriaus V. K. (toliau vadinama „Pardavėjas“), ir K. D. (toliau vadinama „Pirkėjas“), susitarė ir sudarė bendradarbiavimo sutartį. 1. Sutarties objektas 1.1. Pirkėjas perka iš pardavėjo dėvėtus drabužius ir avalynę, toliau vadinama „Prekės“. 2. Prekių kaina 2.1. Kiekvienos Prekės partijos kaina nurodoma išrašomoje sąskaitoje faktūroje. 3. Mokėjimai ir įsipareigojimai 3.1. Pirkėjas įsipareigoja apmokėti už prekes per 90 kalendorinių dienų po sąskaitos-faktūros gavimo e-paštu. Mokėjimo terminai gali būti pakeisti šalių susitarimu. 3.2. Pardavėjas įsipareigoja pradėti pakrovimo procesus, gavus užsakymo patvirtinimą iš pirkėjo. 3.3. Pagal šią sutartį naudojama valiuta pirkimams-pardavimams yra Euras.4. Pristatymo sąlygos 4.1. Pristatymo sąlygos INCOTERMS – CFR arba C&F. 4.2. Pardavėjas įsipareigoja pateikti kiekvienam kroviniui sąskaitą faktūrą ir konosamentą. 5. Kilmės šalis 5.1. Ukraina, Lietuva, Norvegija, Švedija, Anglija. 6. Pakavimas 6.1. Prekės pakuojamos į ryšulius nuo 45 kg iki 600 kg svorio. 7. Baigiamosios nuostatos 7.1. Bet kokius ginčus, Šalys stengiasi spręsti derybų keliu. Jei Šalims nepavyksta išspręsti ginčų taikiu būdu, tuomet ginčai sprendžiami LR teisme pagal LR nustatytus norminius aktus. 8. Kitos sąlygos 8.1. Ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2023 m. balandžio 1 d. 8.2. Ši sutartis sudaryta lietuvių kalba, dviem vienodos juridinės galios egzemplioriais, kurių po vieną įteikiama Pirkėjui ir Pardavėjui. 8.3. Sutartis gali būti keičiama arba papildoma tik raštišku abiejų Šalių susitarimu elektroniniu paštu. 2021 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Serija ir Nr. GPL0594 nurodomas pardavėjas UAB „Gopala“, pirkėjas K. D., už prekes ir jų transportavimą mokėtina 14 048,51 Eur suma.

4. Pagal CK 1.71 straipsnio 1 dalį sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). CK 6.256 straipsnio 1 dalis taip pat įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

5. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

6. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo naštą. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

7. Atsakovui teigiant, kad 13 000 Eur suma buvo perduota ieškovei, neužtenka remtis tik atsakovo paaiškinimais ir šalių susirašinėjimu, kuriame neužfiksuotas konkretus 13 000 Eur sumos perdavimo – priėmimo faktas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018). Nagrinėjamu atveju reikalavimas ieškovei įrodyti, kad atsakovas neperdavė jai piniginių lėšų, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Darytina išvada, kad, kilus abejonių dėl grynųjų pinigų ieškovei perdavimo, būtent atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, jog piniginės lėšos ieškovei buvo faktiškai perduotos.

Atsakovas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino atsakovo į bylą pateiktų susirašinėjimų su ieškovės direktoriumi ir nurodo, kad šalių susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovė sutiko pinigus gauti grynaisiais ir pinigai buvo perduoti grynaisiais susitikimo su ieškovės atstovu metu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį atsakovo apeliacinio skundo argumentą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas pateiktu susirašinėjimu įrodinėjo aplinkybes apie tai, kad ieškovės atstovas iš jo pinigus, kuriuos prašo priteisti kaip skolą, gavo grynaisiais pinigais. Iš byloje esančio 2022 m. spalio 14 d. antstolio M. M. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FP-180-22-53, nustatyta, jog antstolis konstatavo, kad 2022 m. spalio 14 d. atvykęs atsakovas, kuris yra ir faktinių aplinkybių užsakovas, pateikė savo mobilų telefoną, kuriame yra išsaugotas susirašinėjimas pagal telefono kontaktų duomenis su V. K., kurio telefono Nr. +37060308776. 2021 m. birželio 2 d. atsakydamas į V. K. žinutę: „Sveikas, taip. Tik atsiskaitymas iki atplaukiant konteineriui i paskirties uosta“, K. D. parašė „Taip, aš anksčiau atsiskaitysiu, gryniukais privežt tiktų?“, V. K. atsakė: „taip, kvitą išrašysim viskas gerai“. <...> 2021 m. rugsėjo 20 d. K. D. parašė žinutę V. K.: „Sveikas, kodėl nieko neparašai, ar aš tau skoloj?“ 16.15 val. V. K. atsakė „Sveikas, taip, mano manymu, taip“. K. D. parašė: „Tai jei skolingas tai ieškok, rašyk ir bandyk atgauti“. V. K. parašė: „As savo pinigu nemaldausiu nenori neduok“, K. D. atsakė: „Mano manymu noriu duot, pasakyk tik už ką ir kiek“. V. K. atsiuntė K. D. dokumento nuorodą, tačiau faktinių aplinkybių konstatavimo metu nuoroda neveikianti. 2022 m. rugpjūčio 9 d. V. K. parašė „Atsiimta“, K. D. 2022 m. rugpjūčio 16 d. parašė „Neatsiimta dar“, V. K. atrašė „Labas. Bendrauk su mano advokatu, jis turi tau atrasyti, siandien rytoj.“

Teisėjų kolegija mano, kad atsakovo pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina aplinkybę, kad ieškovės atstovas sutiko priimti atsiskaitymą iš atsakovo grynaisiais pinigais pagal šalių sudarytą 2021 m. balandžio 1 d. bendradarbiavimo sutartį Nr. 2021.04.01_1, tačiau iš šalių susirašinėjimo taip pat kaip tik akivaizdu, kad nors ieškovės direktorius ir nurodė, kad galima sumokėti grynaisiais, jis susirašinėjime pažymėjo „kvitą išrašysim viskas gerai“. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo pateiktą šalių susirašinėjimą padarė išvadą, kad susitariama buvo tik dėl galimybės atsiskaityti grynaisiais. Taigi, visiškai neįtikima atsakovo versija, kad perduodant grynuosius pinigus ieškovė neišrašė jokio kvito kaip ir nepateisinama būtų tai, kad tokio kvito atsakovas nepareikalavo.

Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi, kad pats atsakovas turėjo būti suinteresuotas tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, tačiau atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina 13 000,00 Eur sumos sumokėjimo ieškovei. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė ieškovės pakvitavimo dėl lėšų perdavimo, taip pat įrodymų, kad piniginių lėšų perdavimo momentu ar netrukus po to reikalavo išduoti kasos pajamų orderius. Atsižvelgiant į įrodymų visumą, visi jie pavirtina ne atsakovo, o ieškovės poziciją, jog piniginės lėšos ieškovei nebuvo perduotos. Neįtikėtina, kad atsakovas, būdamas verslo teisinių santykių subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, suprasdamas, kad, neišduodant pakvitavimo, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, iš esmės yra atliekami neteisėti veiksmai, nesiimtų iš karto po pinigų perdavimo aktyvių veiksmų (pvz., siektų užfiksuoti pinigų perdavimą kitais būdais, praneštų apie neteisėtus veiksmus teisėsaugos institucijoms ir pan.).

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymas ir jos (ne)atitiktis teisės aktų reikalavimams nėra šios bylos dalykas, teismas šioje civilinėje byloje netiria ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo atitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Apeliaciniu skundu atsakovas apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismo nebuvo išsamiau vertinamos aplinkybės dėl PVM sąskaitos faktūros įtraukimo į ieškovės buhalterinę apskaitą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. GPL0594 įtraukimas / neįtraukimas į ieškovės buhalterinę apskaitą, šiuo konkrečiu atveju, neturi jokios lemiamos reikšmės sprendžiant ginčą tarp šalių dėl skolos grąžinimo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra, ar atsakovas atsiskaitė su ieškovu pagal 2021 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GPL0594. Pažymėtina, kad atsakovas teigdamas, jog ieškovės buhalteriniai dokumentai netinkamai tvarkomi, kaip to reikalauja įstatymai, minėdamas „juodąją buhalteriją“, tai patvirtinančių faktų, be deklaratyvių samprotavimų, nepateikė. Be kita ko, turėdamas tokius faktus pagrindžiančius įrodymus, atsakovas turi galimybę kreiptis į atitinkamas įstaigas dėl patikrinimų organizavimo ieškovei. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos gilintis į ieškovės buhalterinius dokumentus, kadangi ginčas kilo tik dėl paties fakto, ar atsakovas yra atsiskaitęs su ieškove už įsigytas pagal 2021 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GPL0594 prekes.

Atsakovas apeliaciniu skundu argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo ir liudytojo parodymais dėl 13 000 Eur perdavimo grynaisiais pinigais ieškovės atstovui. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad atsakovo iniciatyva kviesto liudytojo parodymai neįrodė, jog prievolė įvykdyta tinkamai. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai daug laiko liudytojo detaliai apklausai, kad padaryti išvadą, jog atsakovo ir liudytojo paaiškinimai prieštaringi. Liudytojo ir atsakovo paaiškinimai apie grynųjų pinigų perdavimą ieškovės atstovui nesutampa, yra nenuoseklūs, neišsamūs, nurodomos skirtingos grynųjų pinigų perdavimo aplinkybės (dėl kupiūrų dydžio, dėl sėdėjimo automobilyje vietos). Be to, liudytojo negalima laikyti pakankamai objektyviu ir nešališku šioje konkrečioje situacijoje nagrinėjamos bylos kontekste dėl liudytojo išsakytų aplinkybių apie tai, kad ieškovė turi nepagrįstų reikalavimų ir jo paties atžvilgiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo minėto liudytojo parodymais.

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo mokėtina suma yra didelė, kiekvienas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, net ir esant draugiškiems santykiams tarp įmonių valdymo organų ir/ar dalyvių, imtųsi veiksmų užfiksuoti pinigų perdavimo faktą. Pinigų perdavimo fakto nenustatymas sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui tenkinti ieškinį, nes atsakovo paaiškinimai ir netiesioginiai įrodymai (susirašinėjimas tarp šalių atstovų, prieštaringi liudytojo paaiškinimai) nepatvirtina, kad ieškovei buvo perduota 13 000 Eur suma.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo argumentai dėl ieškovės netinkamų paslaugų, gavus netinkamos kokybes prekes, nagrinėjamu atveju, yra prieštaringi ir teisiškai nereikšmingi, nes atsakovas viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog ginčui aktuali suma ieškovei buvo sumokėta. Nors atsakovas nurodė, kad pateikti dėvėti rūbai, kurie buvo vežami į Afriką, buvo netinkamos kokybės, tačiau priešieškinio ieškovei nereiškė ir nuostolių atlyginti neprašė. Vadinasi, atsakovas nurodytų aplinkybių, jog gauti rūbai buvo nekokybiški, patyrė nuostolių, nelaikė pakankama priežastimi nevykdyti prisiimtos prievolės. Tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo dalykas yra skolos pagal bendradarbiavimo sutartį priteisimas, todėl aplinkybės dėl atsakovui pristatytų prekių kokybės, patirtų nuostolių, taip pat ankstesnių ar vėlesnių tarp šalių susiklosčiusių prekių tiekimo aplinkybių, nagrinėjamu atveju, neturi teisinės reikšmės. Atsakovo prieštaringa pozicija dėl piniginių lėšų perdavimo fakto, kartu apeliuojant į patirtus nuostolius dėl netinkamos kokybės prekių gavimo ir atsakovo teisės iš viso neatsiskaityti su ieškove, patvirtina nesąžiningą atsakovo elgesį, nes atsakovas neįrodė, kad sumokėjo ieškovei ginčo sumą. Atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su netinkamos kokybės prekėmis gali būti reikšmingos, sprendžiant tarp atsakovės ir tiekėjo nuostolių atlyginimo klausimą, t. y. nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl neturi įtakos ieškovės reikalavimo teisei į atsakovo skolą.

10. Nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad ieškovė iš atsakovo pinigines lėšas už prekes gavo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos pagrįstai nusprendė, jog atsakovas neįrodė, kad perdavė ieškovei grynaisiais pinigais 13 000,00 Eur už parduotas prekes.

Dėl procesinės bylos baigties

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų CPK 176–185 straipsniuose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. Ieškovė į bylą yra pateikusi prašymą priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), nusprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš atsakovo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gopala“ iš atsakovo K. D. 800,00 Eur (aštuoni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.