- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-01-27
- Bylos Nr.
- eAN2-5-744/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01070-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. B.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato M. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimo (pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nurodytas šio sprendimo pavadinimas – nutartis).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė
1. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimu (pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nurodytas šio sprendimo pavadinimas – nutartis) R. B. pripažintas kaltu padarius tris administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl dividendų neišmokėjimo) – 600 Eur dydžio bauda; pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl informacijos nepateikimo pagal 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą) – 480 Eur dydžio bauda; pagal ANK 119 straipsnio 1 dalyje (dėl informacijos nepateikimo pagal 2022 m. rugpjūčio 12 d. prašymą) – 480 Eur dydžio bauda.
2. R. B. buvo nubaustas už tai, kad ji s, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir dėl to būdamas atsakingu už juridinio asmens veiklos organizavimą, šiai bendrovei ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo 2019 m. balandžio 27 d. įvykusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo, tai yra nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos, neišmokėjus akcininkui M. A. priklausančių dividendų, pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 30 straipsnio 1 dalies nuostatas.
3. Be to, R. B. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir dėl to būdamas atsakingu už ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje bei nustatytų akcininko neturtinių teisių įgyvendinimo užtikrinimą, akcininkui M. A. nepateikė 2022 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniu paštu siųstu prašymu prašomos informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent nepateikė informacijos kokie pastatai ir statiniai priklauso bendrovei( pateikti patvirtinančius dokumentus, įskaitant ir tuos, kurie patvirtina jų vertę, nurodytą bendrovės 2021 m. balanso A.II.2 p., kiekvieno turtinio vieneto įsigijimo kainą, nusidėvėjimą bei likutinę vertę; pastatų ir statinių inventorinių bylų kopijas, registravimo pažymėjimus, žemės dokumentus; kokie bendrovei priklausantys pastatai ir statiniai nuo bendrovės įsteigimo iki šio prašymo dienos buvo perleisti tretiesiems asmenims ar jiems suteikta teisė bet kokiu būdu naudotis (nuomos, panaudos ar kitu būdu) bendrovės pastatais ar statiniais; dokumentus (sutartis ir kitus dokumentus), kurie patvirtintų kada, kokiems asmenims ir kokiomis sąlygomis jie buvo perleisti ar jiems suteikta teisė bet kokiu būdu naudotis (nuomos, panaudos ar kitu būdu) šiais pastatais ar statiniais; kokie bendrovei nepriklausantys pastatai ir statiniai yra naudojami bendrovės veikloje ( pateikti tai patvirtinančius dokumentus, įskaitant visas nuomos ar kitokias sutartis, kurių pagrindu naudojamasi atitinkamu turtu; kokios transporto priemonės priklauso bendrovei( pateikti tai patvirtinančius dokumentus, įskaitant ir tuos, kurie patvirtina jų vertę, nurodytą bendrovės 2021 m. balanso A.II.4 p., kiekvieno turtinio vieneto įsigijimo kainą, nusidėvėjimą bei likutinę vertę); kokios bendrovei priklausančios transporto priemonės nuo bendrovės įsteigimo iki šio prašymo dienos buvo perleistos tretiesiems asmenims ar jiems suteikta teisė bet kokiu būdu naudotis (nuomos, panaudos ar kitu būdu) bendrovės transporto priemonėmis( pateikti dokumentus (sutartis ir kitus dokumentus), kurie patvirtintų kada, kokiems asmenims ir kokiomis sąlygomis šios transporto priemonės buvo perleistos ar jiems suteikta teisė bet kokiu būdu naudotis (nuomos, panaudos ar kitu būdu) šiomis transporto priemonėmis; kokios bendrovei nepriklausančios transporto priemonės yra naudojamos bendrovės veikloje( pateikti tai patvirtinančius dokumentus, įskaitant visas nuomos, lizingo ar kitokias sutartis, kurių pagrindu naudojamasi atitinkama transporto priemone); kokia kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai priklauso bendrovei ( pateikti tai patvirtinančius dokumentus, įskaitant ir tuos, kurie patvirtina jų vertę, nurodytą bendrovės 2021 m. balanso A.II.5 p., kiekvieno turtinio vieneto įsigijimo kainą, nusidėvėjimą bei likutinę vertę); kokia kita bendrovei priklausanti įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai nuo bendrovės įsteigimo iki šio prašymo dienos buvo perleisti tretiesiems asmenims ar jiems suteikta teisė bet kokiu būdu naudotis (nuomos, panaudos ar kitu būdu) bendrovės įranga, prietaisais, įrankiais ir įrenginiais ( pateikti dokumentus (sutartis ir kitus dokumentus), kurie patvirtintų kada, kokiems asmenims ir kokiomis sąlygomis ši įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai buvo perleisti ar jiems suteikta teisė bet kokiu būdu naudotis (nuomos, panaudos ar kitu būdu) šia įranga, prietaisais, įrankiais ir įrenginiais; kokia kita bendrovei nepriklausanti įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai yra naudojama bendrovės veikloje ( pateikti tai patvirtinančius dokumentus, įskaitant visas nuomos, lizingo ar kitokias sutartis, kurių pagrindu naudojamasi atitinkama įranga, prietaisais, įrankiais ir įrenginiais; kas sudaro bendrovės po vienerių metų gautinas sumas, nurodytas bendrovės 2021 m. balanso A.III.3 p.( nurodyti konkrečius subjektus, sutartis, prekes ar paslaugas už ką šios sumos bus gautos, konkrečius sumų gavimo terminus, prašome pateikti jų susidarymą bei vertę patvirtinančius dokumentus); kas sudaro bendrovės kitą finansinį turtą, nurodytą bendrovės 2021 m. balanso A.III.4 p. ( pateikti jo įsigijimą bei vertę patvirtinančius dokumentus); kas sudaro bendrovės atsargas, nurodytas bendrovės 2021 m. balanso B.I.1 p.( pateikti tai patvirtinančius dokumentus); kas sudaro bendrovės pirktas prekes, skirtas perparduoti, nurodytas bendrovės 2021 m. balanso B.I.2 p., kokiems konkretiems subjektams, kokios prekės, kokiais terminais ir kokiomis sąlygomis planuojama tai padaryti ( pateikti jų įsigijimą bei vertę patvirtinančius dokumentus); kokių pirkėjų įsiskolinimai, nurodyti bendrovės 2021 m. balanso B.II.1 p., kokiems konkretiems pirkėjams, kokiu pagrindu, kokiais terminais susidarė šie įsiskolinimai( pateikti tai patvirtinančius dokumentus); kas sudaro bendrovės kitas gautinas sumas, nurodytas bendrovės 2021 m. balanso B.II.3 p.( pateikti jų susidarymą bei vertę patvirtinančius dokumentus); kas sudaro bendrovės trumpalaikes investicijas, nurodytas bendrovės 2021 m. balanso B.III.1 p. ( pateikti jų susidarymą bei vertę patvirtinančius dokumentus); kaip ir kada, iš kokių lėšų buvo suformuoti bendrovės rezervai, nurodyti bendrovės 2021 m. balanso C.III p., kam yra skirti kiti rezervai ( pateikti jų sudarymą, realų egzistavimą patvirtinančius dokumentus_); kokiems tiekėjams, kokiu pagrindu ir kokiomis sumomis susidarė skolos tiekėjams, nurodytos bendrovės 2021 m. balanso E.II.3 p.( pateikti tai patvirtinančius dokumentus); dėl kokių priežasčių ir kokiems asmenims bei kada susidarė su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, numatyti bendrovės 2021 m. balanso E.II.6 p.(pateikti tai patvirtinančius dokumentus); kas sudaro kitas mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus, numatytus bendrovės 2021 m. balanso E.II.8 p.( pateikti jų susidarymą bei vertę patvirtinančius dokumentus); kas konkrečiai sudaro Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje, tiek ataskaitiniu (2021 m.), tiek praėjusiu laikotarpiu (2020 m.) nurodomas pardavimo pajamas, kokiu pagrindu iš kokių subjektų, kokiu būdu ir laiku buvo gautos šios pajamos ( pateikti tai pagrindžiančius dokumentus); kas sudaro bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje, tiek ataskaitiniu (2021 m.), tiek praėjusiu laikotarpiu (2020 m.) nurodomą pardavimo savikainą, kokios prekės ir paslaugos, kokios vertės, kada ir iš kokių subjektų buvo įsigytos( nurodyti identifikuojamus subjektus ir daiktus ar paslaugas, už ką šios lėšos buvo mokamos, bei jų susidarymą bei mokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus); kas sudaro bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje, tiek ataskaitiniu (2021 m.), tiek praėjusiu laikotarpiu (2020 m.) nurodomas veiklos sąnaudas; kokios prekės, darbai ir paslaugos, kokios vertės, kada ir iš kokių subjektų buvo įsigytos( nurodyti identifikuojamus subjektus ir daiktus ar paslaugas, darbus, už ką šios lėšos buvo mokamos, bei jų susidarymą bei mokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus); kas sudaro bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje, tiek ataskaitiniu (2021 m.), tiek praėjusiu laikotarpiu (2020 m.) nurodomas pajamas iš finansinės ir investicinės veiklos( pateikti jų susidarymą bei vertę patvirtinančius dokumentus); kokie yra bendrovės užbalansiniai įsipareigojimai 2021-12-31 ir šio prašymo pateikimo dieną( pateikti jų susidarymą bei vertę patvirtinančius dokumentus); kokių bendrovių vertybinius popierius bendrovė buvo įsigijusi nuo bendrovės įsteigimo iki šio prašymo dienos ir kam juos yra perleidusi ( pateikti jų perleidimą patvirtinančius dokumentus), tuo R. B. pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas.
4. Be to, R. B. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir dėl to būdamas atsakingu už ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje bei nustatytų akcininko neturtinių teisių įgyvendinimo užtikrinimą, akcininkui M. A. nepateikė 2022 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu paštu siųstu prašymu prašomų dokumentų akcijų perleidimo sutartį ar kitus dokumentus, kuriais R. B. perleido 21.996 vnt. bendrovės akcijų; R. B. pateiktus pranešimus bendrovei apie ketinimą perleisti 21.996 vnt. bendrovės akcijų ir jų pateikimą bendrovei įrodančius dokumentus; bendrovės direktoriaus pateiktus pranešimus akcininkams apie R. B. ketinimą parduoti 21.996 vnt. bendrovės akcijų ir jų pateikimą bendrovės akcininkams įrodančius dokumentus; bendrovės akcininkų pateiktus sutikimus pirkti R. B. ketinamas parduoti 21.996 vnt. bendrovės akcijas ar atsisakymus jas pirkti ir jų pateikimą bendrovei įrodančius dokumentus; bendrovės direktoriaus pateiktą pranešimą R. B. apie bendrovės akcininkų pateiktus ketinimus įsigyti parduodamas akcijas ir jų pateikimą R. B. įrodančius dokumentus; šių akcijų kainos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (pavedimo išrašus ar kitus dokumentus); akcijų perleidimo sutartį, ar kitus dokumentus, kuriais M. A. perleido 4.984 vnt. bendrovės akcijų ir M. A. pateiktus pranešimus bendrovei apie ketinimą perleisti 4.984 vnt. bendrovės akcijų ir jų pateikimą bendrovei įrodančius dokumentus; bendrovės direktoriaus pateiktus pranešimus akcininkams apie M. A. ketinimą parduoti 4.984 vnt. bendrovės akcijų ir jų pateikimą bendrovės akcininkams įrodančius dokumentus; bendrovės akcininkų pateiktus sutikimus pirkti M. A. ketinamas parduoti 4.984 vnt.; bendrovės akcijas ar atsisakymus jas pirkti ir jų pateikimą bendrovei įrodančius dokumentus; bendrovės direktoriaus pateiktą pranešimą M. A. apie bendrovės akcininkų pateiktus ketinimus įsigyti parduodamas akcijas ir jų pateikimą M. A. įrodančius dokumentus bei šių akcijų kainos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (pavedimo išrašus ar kitus dokumentus)“, tuo R. B. pažeidė ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir prašymai
5. Nesutikdamas su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovas advokatas M. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nutraukti, nepadarius veikų, turinčių administracinių nusižengimų požymių.
5.1. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priėmė nutartį, o ne nutarimą, kaip tai numato ANK 635 straipsnio 2 dalis. Tai reiškia, kad konkrečiu atveju teismo priimtas sprendimas įformintas netinkamu procesiniu dokumentu, kuriuo gali būti įforminami procesiniai veiksmai, o ne galutiniai sprendimai. Vien dėl šios priežasties nutartis yra neteisėta, naikintina ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
5.2. Apeliantas teigia, kad R. B. prieš pradedant bylos nagrinėjimą nurodė, jog jam inkriminuotų kaltinimų nesupranta, nes pareiškimuose nėra nurodyta konkreti vieta, laikas, esmė, kuo pasireiškia jo padaryti administraciniai nusižengimai (nenurodyta kokių konkrečiai dokumentų jis nepateikė (pareiškimuose nurodyta tik prašymo data be jų turinio), koks kiekvieno iš nepateikto dokumento reikalavimo teisinis pagrindas, kokių konkrečiai dividendų neišmokėjo (nenurodyta konkrečiai kokia suma turėjo būti išmokėta) ir pan.), ir prašė administracinį nusižengimų procesą nutraukti ir pareiškimus grąžinti pareiškėjui. Teismas procesine nutartimi tokį R. B. ir jo atstovo prašymą atmetė, nurodydamas, jog teismas neva gali šiuos trūkumus pats panaikinti ir bandė išklausti pareiškėjo atstovo teismo posėdžio detalių kaltinimų. Tokiu būdu nuo pat bylos pradžios teismas pažeidė R. B. teisę į gynybą, nes nuo pat bylos pradžių R. B. nebuvo aišku, kuo jis yra kaltinamas ir pareiškėjui bei jo atstovui duodant paaiškinimus negalėjo būti šalinami pareiškimų trūkumai, nes tokiu būdu buvo apribota R. B. teisė tinkamai gintis. Apelianto nuomone, vien dėl šios priežasties skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir administracinė byla nutraukta, o pareiškimai grąžinti pareiškėjui.
5.3. Apeliantas skunde tvirtina, kad R. B. neginčijo aplinkybės, jog 2019 m. balandžio 27 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priėmus sprendimą išmokėti dividendus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams, jis jų neišmokėjo ABĮ 60 straipsnio 5 dalyje numatytu terminu – išmokėti dividendus ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną – iki 2019 m. gegužės 27 d. Pagal ANK 39 straipsnį administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Konkrečiu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas administracinis nusižengimas paaiškėjo ir buvo žinomas, kaip padarytas 2019 m. gegužės 27 d., tai yra, kai suėjo dividendų sumokėjimo terminas ir dividendai nebuvo sumokėti. Todėl dviejų metų senaties terminas suėjo 2021 m. gegužės 27 d. Pats dividendų išmokėjimo momentas po išmokėjimo termino suėjimo jau nebeturi jokios reikšmės ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požiūriu. ANK 591 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas. Nuo administracinio nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo praėjo daugiau nei du metai, todėl administracinė atsakomybė R. B. yra negalima, o administracinis procesas turėjo būti nutrauktas.
5.4. Apelianto teigimu, pareiškėjas buvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjo valdoma ir vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl su pareiškėju buvo susitarta, jog dividendų klausimas bus išspręstas, kai šalys išsispręs ir šių skolų sumokėjimo klausimus. Įstatymas nenumato, jog toks susitarimas turi būti rašytinis. Aplinkybę, jog tiek pats pareiškėjas buvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek jo valdoma ir vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas pripažino teismo posėdžio metu apklausiamas teisme. Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, susiję tiek su kitomis pareiškėjo, tiek su pareiškėjo valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolomis UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek su šalių susitarimu dėl dividendų nemokėjimo, kol nebus išspręsti visi šių pareiškėjo ir jo valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų grąžinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimai. Taigi šalis siejo civiliniai santykiai – pareiškėjas ir jo valdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo išmokėti dividendus, kurie sąlygojo dividendų nemokėjimą. Tad tai buvo ir yra civilinių santykių klausimai, o ne administracinė atsakomybės klausimas. Formuojama teismų praktika numato, jog tuo atveju, kai kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris, neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo administraciniam nusižengimui, nustatytam ANK straipsnyje, būdingų požymių, negali būti vertinamas, kaip administracinio nusižengimo padarymas. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
5.5. Apelianto nuomone, teismas turėtų atsižvelgti ir į tai, kad dividendai buvo išmokėti iki pareiškėjui pasikreipiant į teismą dėl administracinio nusižengimo, tai yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats savanoriškai atsisakė nuo tokio administracinio nusižengimo padarymo. Dalį dividendų sumos pats pareiškėjas sudengė įskaitymo būdu su savo skola UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai pripažino ir pats pareiškėjas bei pateikė teismui to įrodymus. Be to, pareiškėjui buvo išmokėtos palūkanos, kurios kompensavo pareiškėjo galimus nuostolius dėl pavėluoto dividendų išmokėjimo. Apelianto nuomone, šias aplinkybes teismas turėjo vertinti kaip R. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti mažesnę nei ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą arba apsiriboti įspėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
5.6. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas R. B. nepagrįstai pripažino kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nepateikus pareiškėjui prašomos informacijos iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. pagal 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą, taip pat nepateikus pareiškėjui prašomos informacijos iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. pagal 2022 m. rugpjūčio 12 d. prašymą. Pareiškėjo atstovas, būdamas kvalifikuotas teisininkas, teikdamas 2022 m. rugpjūčio 9 d. prašymą bei 2022 m. rugpjūčio 12 d. prašymą dėl informacijos pateikimo, nenurodė, kaip to reikalauja ABĮ 18 straipsnio 1 dalis, jog pageidauja, kad atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu. Būtent ši aplinkybė lėmė, jog administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo ir neįformino atsisakymo pateikti prašomą informaciją pareiškėjui raštu.
Šalies argumentai
5.7. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjo atstovas abiejuose prašymuose dėl informacijos pateikimo buvo neva aiškiai išreiškęs prašymą atsakymus pateikti el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), konkrečiu atveju nepašalino pareiškėjo ir/ar jo atstovo pareigos, norint gauti raštu įformintą atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, pateikti tokį reikalavimą ir jį nurodyti savo prašyme. Pažymi, jog „atsakymas“ nėra tapatus „atsisakymui“ lingvistine prasme ir prašymas, nurodytas Pareiškėjo atstovo prašymuose pateikti atsakymus elektroniniu paštu, nėra tapatus prašymui raštu įforminti atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas. O nesant tinkamai atlikto reikalavimo, negalima ir R. B. administracinė atsakomybė už neegzistuojančio reikalavimo nevykdymą.
5.8. Apeliantas nurodo, kad nei 2022 m. rugpjūčio 23 d. pareiškime, nei 2022 m. rugpjūčio 30 d. pareiškime pareiškėjo išreikšto kaltinimo, jog R. B. turėtų būti nubaustas už tai, kad neįformino raštu atsisakymo pareiškėjui sudaryti galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas ir reikalavimo nubausti už tai R. B. apskritai nebuvo. Taigi, teismas už tai net negalėjo bausti. Tačiau, kaip galima spręsti iš skundžiamo nutarimo turinio, R. B. buvo nubaustas už tai, kad nepateikė rašytinio atsisakymo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas.
5.9. Apeliantas pažymi, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymu prašė pateikti visą eilę informacijos, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, apskaita ir t.t. Tačiau prašoma informacija niekaip negali įtakoti akcininkų susirinkimo sušaukimą, sprendimą dėl bendrovės vadovo atlyginimo, vadovo pakeitimo ar nuobaudų jam skyrimo, bendrovės ar jos akcininkų sandorių ginčijimo, reikalavimo žalos atlyginimo, kreipimosi dėl nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų procesų pradėjimo, nes prašyme nenurodyta, kad pareiškėjas turi konkrečių duomenų dėl aukščiau nurodytų aplinkybių egzistavimo ir neprašo konkrečių dokumentų ar informacijos, o siekia gauti apskritai visus bendrovės dokumentus ir informaciją. R. B. yra įsitikinęs, jog prašoma informacija pareiškėjui nėra būtina vykdant teisės aktuose numatytus reikalavimus. Pareiškime nenurodyta, dėl kokių konkrečiai galimų nusikalstamų veikų ir/ar administracinių nusižengimų ketinama kreiptis dėl proceso pradėjimo, taip pat nenurodyta, konkrečiai kokia prašoma informacija kokiam pareiškėjo konkrečių teisių ir pareigų įgyvendinimui yra reikalinga.
5.10. Apeliantas teigia, kad teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašyme nurodyta informacija yra konfidenciali ar komercinė paslaptis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 18 p. numatyta, jog akcininko rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos bendrovės dokumentai, nesusiję, su bendrovės komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiami susipažinti bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje bendrovės vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi. Įstatų 19 p. numatyta, jog akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys ½ ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Įsipareigojimo formą nustato bendrovės vadovas. Pareiškėjas neprašė pateikti bendrovėje vadovo nustatytos įsipareigojimo formos, nors įstatai jam buvo pateikti ir šios įstatų nuostatos buvo žinomos. Pareiškėjas nepateikė tokio rašytinio įsipareigojimo, todėl prašymai dėl informacijos pateikimo negalėjo būti net svarstomi. O kadangi neprašė atsakymo įforminti raštu, tai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie tai pareiškėjui raštu ir nepranešė. Be to, pareiškėjas neturi ½ ir daugiau akcijų, todėl neturi teisės susipažinti su komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija net ir pasirašęs įsipareigojimo formą dėl komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos.
5.11. Apeliantas pažymi, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Pažymi, kad šioje ABĮ dalyje numatytus dokumentus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo pateikęs anksčiau ir dėl to ginčo nėra. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė pareiškėjui 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymo 11 p. nurodytą informaciją, nes pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį ji teiktina visiems akcininkams, nepriklausomai nuo jo turimų akcijų skaičiaus.
5.12. Apelianto tvirtinimu, pareiškėjas savo 2022m rugpjūčio 12 d. prašyme nurodė, kad neva prašymu prašoma informacija yra reikalinga tam, kad neva pareiškėjas galėtų realizuoti savo teisę šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, nustatyti bendrovės vadovo atlyginimą, spręsti klausimą dėl nuobaudos paskyrimo ar atšaukti jį iš pareigų, teikti pareiškimus dėl bendrovės veiklos tyrimo, ginčyti bendrovės sudarytus sandorius, reikalauti žalos atlyginimo, kreiptis dėl baudžiamojo ar administracinio nusižengimo proceso pradėjimo, esant nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų sudėčiai. Tačiau 2022 m. rugpjūčio 12 d. prašymu prašoma informacija – akcininkų pranešimai apie ketinimą parduoti akcijas, pranešimai akcininkams apie akcijų pardavimą ir t.t. nėra bendrovės informacija ir bendrovės sutartys, pranešimas apie akcijų pardavimą ir akcijų perleidimo sutartys niekaip negali įtakoti akcininkų susirinkimo sušaukimą ir pareiškime pareiškėjas to taip pat nenurodė, todėl apskritai niekaip negali būti susijusi su nurodytomis neva tokio prašymo priežastimis ir akcininkui nėra būtini vykdant teisės aktuose numatytus reikalavimus. Pareiškime nenurodyta, dėl kokių konkrečiai galimų nusikalstamų veikų ir/ar administracinių nusižengimų ketinama kreiptis dėl proceso pradėjimo.
5.13. Apelianto nuomone, šioje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas, ar pareiškėjo prašyta informacija nurodyta 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir 2022 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimuose teismui yra pagrįstai priskirta komercinėms paslaptims bei konfidencialiai informacijai ir ar tokia informacija apskritai patenka į akcininkui būtinos vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus informacijos apimtį turėtų spręsti teismas civiline tvarka. Pareiškėjas į teismą dėl įpareigojimo pateikti prašomus dokumentus, kurie yra komercinė (gamybinė) paslaptis ir/arba konfidenciali informacija, nesikreipė. Jei pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą ir teismas būtų pripažinęs, jog visą prašomą informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo pateikti pareiškėjui, tai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ją būtų pateikęs pareiškėjui. Ir tik tuo atveju, jei administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo to nebūtų padaręs, pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą dėl administracinė atsakomybėn patraukto asmens nubaudimo administracine tvarka.
5.14. Apeliantas nurodo, kad pareiškėjo atstovas prašė teismo priteisti pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 2237,50 Eur sumą. Teismas priteisė iš R. B. 2237,50 Eur atstovavimo išlaidų pareiškėjui, tačiau neanalizavo šios sumos dydžio ir pagrįstumo bei dėl to nepasisakė. Keistokai atrodo ir nėra aišku, kuo pasikeitė aplinkybės, jei dėl vieno pareiškimo ir atstovavimo teisme pareiškėjas sumoka 500 Eur, o už kitus du, kuriuose jau nebereikia rašyti didžiosios dalies pareiškimo tekstų (nes jis iš dalies jau dubliuojasi su ankstesnių pareiškimų tekstais) sumokama 1737,50 Eur. Pažymi, kad sumokėta buvo kaip už tris atskiras bylas, tačiau visi trys pareiškimai buvo nagrinėjami vienoje byloje, todėl laiko sąnaudos ir tuo pačiu atstovavimo išlaidos turėjo tik mažėti. Todėl net ir nusprendus palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti, apeliacinės instancijos teismas turėtų peržiūrėti priteistų pareiškėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato M. B. apeliacinį skundą pareiškėjo M. A. atstovas advokatas R. B. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimą, taip pat prašo priteisti M. A. iš R. B. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
tenkintinas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
4. Apeliaciniame skunde keliamas R. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad R. B. buvo nubaustas nepagrįstai, todėl apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną R. B. atžvilgiu nutraukti, nepadarius veikų, turinčių administracinių nusižengimų požymių.
Žemesnės instancijos teismas
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, o ne nutarimą, kaip tai numato ANK 635 straipsnio 2 dalis. Apygardos teismas, atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad iš tiesų ANK 635 straipsnio, reglamentuojančio pirmosios instancijos teismo sprendimus, 1 dalyje nustatyta, kad baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teismas priima nutarimą. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo priimti nutarimą (ne nutartį), tačiau ši formali klaida skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nedaro iš esmės neteisėtu ir vien dėl to jis negali būti naikinamas. Kadangi pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas savo esme yra nutarimas (ne nutartis), šiame apygardos teismo sprendime jis taip ir vadinamas.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuo pat bylos pradžios pažeidė R. B. teisę į gynybą, nes R. B. nebuvo aišku, kuo jis yra kaltinamas ir pareiškėjui bei jo atstovui duodant paaiškinimus negalėjo būti šalinami pareiškimų trūkumai, nes tokiu būdu buvo apribota R. B. teisė tinkamai gintis. Apelianto nuomone, vien dėl šios priežasties skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir administracinė byla nutraukta, o pareiškimai grąžinti pareiškėjui.
7. Tačiau apygardos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo bylos teisena, vadovaujantis ANK 590 straipsnio 4 dalimi, pradėta pirmosios instancijos teisme gavus pareiškėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko M. A. atstovo pareiškimus, kuriais vadovaujantis buvo prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. B. iškelti administracinio nusižengimo bylas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Taigi, ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta išskirtinė administracinio nusižengimo bylos pradėjimo procedūra dėl ANK 119 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo. Įstatymų leidėjas, suteikdamas akcininkui teisę kreiptis į teismą pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, nenustatė reikalavimų pateikiamo pareiškimo turiniui. Reikalavimai pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu turiniui negali būti mechaniškai prilyginami reikalavimams administracinio nusižengimo protokolo turiniui (ANK 609 straipsnis). Vis dėlto pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, remiantis sisteminiu ir loginiu ANK nuostatų aiškinimu, turi būti duomenys apie tai, kas teikia pareiškimą; nurodytas ANK specialiosios dalies straipsnis, pagal kurį inicijuojama teisena; asmuo, kuris, pareiškėjo vertinimu, padarė administracinį nusižengimą; administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės turi būti aprašytos kaip įmanoma tiksliau (esant galimybei, nurodytas pažeidimo padarymo laikas, vieta, konkretūs kaltininko veiksmai), nurodant teisės aktų nuostatas, kurias pažeidė kaltininkas; suformuotas aiškus reikalavimas dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn, žalos atlyginimo, pareiškimas turi būti pasirašytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021). Kartu apygardos teismas pažymi, kad kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti aiškus, suprantamas, asmuo turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas. Net ir surašant ne administracinio nusižengimo protokolą, o pareiškimą, kuriuo iš esmės inicijuojamas administracinio nusižengimo bylos iškėlimas, kaltinimas asmeniui turi būti suformuluojamas aiškiai, pareiškime, kaip ir administracinio nusižengimo protokole, turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, reikalingos tinkamam inkriminuojamo administracinio nusižengimo išnagrinėjimui, bylai reikšmingų aplinkybių nustatymui ir įvertinimui, o taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą užtikrinimui. Nagrinėjamu atveju M. A. atstovo advokato pareiškimuose R. B. inkriminuoti kaltinimai yra tikslūs ir konkretūs, aiškiai nurodyta, kokias įstatymų normas asmuo pažeidė. Pareiškėjo M. A. atstovo advokato R. B. teismui pateiktuose pareiškimuose yra nurodytos esminės administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės bei pridėti jas pagrindžiantys dokumentai. Tai, kad nagrinėjamu atveju teismui pateikti pareiškimai atitinka turinio ir formos reikalavimus konstatavo ir pirmosios instancijos teismas nutaręs pardėti administracinio nusižengimo bylą R. B. atžvilgiu (18 b. l.).
Dėl R. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje (dėl dividendų neišmokėjimo)
8. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovas iš esmės neginčija byloje nustatytų faktinių administracinio nusižengimo (dėl dividendų neišmokėjimo) padarymo aplinkybių, ir jo kvalifikacijos. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. B. sutinka, jog 2019 m. balandžio 27 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priėmus sprendimą išmokėti dividendus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams, jis jų neišmokėjo ABĮ 60 straipsnio 5 dalyje numatytu terminu – iki 2019 m. gegužės 27 d. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. kaltės padarius šį jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Tačiau apeliaciniame skunde teigiama, kad nuo šio administracinio nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo praėjo daugiau nei du metai, todėl administracinė atsakomybė R. B. yra negalima, o administracinis procesas dėl šio nusižengimo turėjo būti nutrauktas.
9. Pažymėtina, kad ANK 39 straipsnyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-507/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-648/2022).
10. Teisės doktrinoje trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą, ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1006/2008, N-444-628/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-895/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022). Nors pirmosios instancijos teismas į nurodytus teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus atsižvelgė, juos išdėstė skundžiamame nutarime, tačiau netinkamai taikė byloje nustatytų aplinkybių kontekste ir padarė klaidingas išvadas dėl nuobaudos skyrimo termino skaičiavimo.
11. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra pasibaigęs, nes R. B. padarytas nusižengimas dėl dividendų neišmokėjimo laikytinas trunkamuoju, nes prasidėjo nuo 2019 m. gegužės 27 d. (kai įstatymo nustatytu terminu neišmokėjo dividendų) ir pasibaigė 2022 m. rugpjūčio 17 d. (kai dividendai buvo pilnai išmokėti). Tačiau apygardos teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime skaičiuodamas ANK 39 straipsnyje nustatytą dviejų metų terminą administracinei nuobaudai paskirti ne nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, o nuo paskutinės trunkamojo nusižengimo darymo dienos netinkamai pritaikė ANK bendrosios dalies normas, taip padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas M. A. jau nuo 2019 m. balandžio 27 d. įvykusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo dienos žinojo, kad ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį (2019 m. gegužės 27 d.) turi būti išmokėti jam kaip akcininkui priklausantys dividendai, tačiau 2019 m. gegužės 27 d. jų nesulaukęs laukė ilgiau kaip 3 metus, kol nusprendė su pareiškimu kreiptis į teismą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo. Taigi nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimo senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimas keistinas, panaikinant nutarimo dalį, kuria R. B. nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl dividendų neišmokėjimo) ir administracinio nusižengimo teisena R. B. atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina (ANK 591 straipsnio 7 punktas). Todėl kiti apeliacinio skundo argumentai, susijęs su R. B. inkriminuotu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 119 straipsnio 1 dalyje (dėl dividendų neišmokėjimo) šiame apygardos teismo nutarime nebenagrinėjami.
Dėl R. B. inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 119 straipsnio 1 dalyje (dėl informacijos nepateikimo)
12. ANK 119 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato administracinę atsakomybę už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams arba kitų įstatymuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą arba dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Kaip matyti iš pacituotos ANK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijos, ši teisės norma yra blanketinė, taigi jos esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį, yra privaloma nustatyti, kokio konkretaus teisės akto reikalavimai buvo pažeisti.
13. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtinta neturtinė akcininkų teisė gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Vadovaujantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių bei bendrovės metinių ir tarpinių, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų, audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų arba kitų dokumentų, kuriais yra įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų arba atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus bei kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui yra būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jei tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusias su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kitų teisės aktų reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jei negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
14. Kaip yra matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta neturtinė akcininkų teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją ir (ar) dokumentus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-125-843/2020, AN2-273-898/2020, AN2-286-851/2021). ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 14 punkte nurodyta, jog už informacijos pateikimą akcininkams atsakingas bendrovės vadovas.
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo M. A. atstovas pagal pavedimą 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymu dėl informacijos pateikimo kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. B. pateikti akcininkui M. A. informaciją ir dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašyme dėl informacijos pateikimo suformulavo dvidešimt klausimų dėl bendrovės nekilnojamojo ir kito turto (transporto priemonių), įrangos ir prietaisų, finansų, balanso, skolų ir pelno, bei kt. 2022 m. rugpjūčio 12 d. prašymu dėl informacijos pateikimo pareiškėjo M. A. atstovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. B., prašydamas pateikti akcininkui M. A. informaciją ir dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimą. Prašymuose nurodyta, kad šios informacijos yra prašoma, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. B. galimai pažeidžia M. A., kaip bendrovės akcininko, teises, piktnaudžiauja savo, kaip bendrovės vadovo, pareigomis, galimai švaisto ar pasisavina bendrovės turtą, galimai veikia priešingai bendrovės interesais, todėl informacija būtina, nes ketinama pradėti juridinio asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)) veiklos tyrimą, kreiptis į teisėsaugos organus. Prašymuose akcentuota, kad pateiktos informacijos konfidencialumas garantuojamas. Iš bylos medžiagos matosi, kad minėti prašymai išsiųsti adresatui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Taigi administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. B. dėl reikiamos informacijos suteikimo. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. B. prašomos informacijos M. A. nepateikė, taip pat aiškiai neišreiškė atsisakymo pateikti prašomą informaciją, taigi akivaizdu, kad akcininko M. A. teisė į jo prašomos informacijos gavimą buvo pažeista.
16. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bendrovės vadovui tenkanti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga turi būti vykdoma kokybiškai ir neatmestinai, neribojant akcininko galimybės tinkamai realizuoti įstatyme numatytas savo teises. Tarp asmenų kilęs ginčas dėl nepateikiamos informacijos pobūdžio, tai yra, ar ši informacija atitinka konfidencialios informacijos sąvoką, ar ne, ir tuo pačiu dėl akcininko teisės gauti tokią informaciją, nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, šie ginčai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
17. Apygardos teismas pažymi, jog byloje surinktų įrodymų visuma, pakankama daryti pagrįstą išvadą, jog R. B., teisės aktuose nustatytu laiku nepateikdamas prašomos informacijos ar atsisakymo tokią informaciją pateikti, pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, tai yra padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi, nors apeliantas prašo administracinę nusižengimo bylą R. B. atžvilgiu nutraukti, R. B. kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad R. B. atstovas advokatas nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Dėl šių priežasčių Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimo dalis, kuria R. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl informacijos nepateikimo pagal 2022 m. rugpjūčio 2 d. prašymą ir dėl informacijos nepateikimo pagal 2022 m. rugpjūčio 12 d. prašymą) paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.
Dėl paskirtų administracinių nuobaudų
18. ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
19. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
20. Pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, už šio straipsnio nuostatų pažeidimą asmenims yra skiriama nuo 480 Eur iki 3000 Eur dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas R. B. skundžiamu nutarimu už jo padarytus administracinius nusižengimus paskyrė minimalią 480 Eur dydžio baudą. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų R. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti baudos arba mažinti paskirtą baudą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių R. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, bauda buvo paskirta įvertinus padarytų administracinių nusižengimų pobūdį. Taigi spręstina, kad už administracinius nusižengimus paskirtos baudos nėra aiškiai per griežtos ar neatitinkančios teisingumo ir proporcingumo principų. Apygardos teismas konstatuoja, jog R. B. administracinės nuobaudos buvo paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, iš esmės atitinka R. B. padarytus administracinius nusižengimus, todėl keisti skundžiamą nutarimą šioje dalyje taip pat nėra jokio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė tokias dideles 2237,50 Eur proceso išlaidas M. A..
22. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) kodekso nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamo asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
23. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, M. A. atstovas pateikė prašymą iš R. B. priteisti 2237,50 Eur ir pirmosios instancijos teismas nusprendė šias išlaidas priteisti. Tačiau apygardos teismo vertinimu, M. A. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, yra per didelis ar akivaizdžiai neproporcingas suteiktų teisinių paslaugų pobūdžiui ir apimčiai.
24. Bylos duomenys patvirtina, kad M. A. atstovas prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. 2237,50 Eur už jo suteiktas teisines paslaugas, kurias sudarė pareiškimų dėl administracinio nusižengimo bylos R. B. rengimas ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų nustatyta, kad M. A. savo atstovui advokatui pagal sąskaitas už teisines paslaugas pervedė 2237,50 Eur.
25. Nagrinėjamoje byloje svarstant proceso išlaidų priteisimą iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, išieškotinų išlaidų dydis priklauso nuo bylos apimties bei sudėtingumo, įvertinant M. A. atstovo sugaištą laiką teikiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtis ir pan. Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos apimtis, sprendžiamų klausimų sudėtingumas, M. A. atstovo sugaišto darbo laiko sąnaudos nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo iš R. B. priteistų išlaidų už suteiktą advokato pagalbą suma (2237,50 Eur) yra protingo ir proporcingo dydžio. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, bylos apimtis nedidelė, į tai, kad nors byloje vyko ne vienas teismo posėdis, tačiau posėdžiuose M. A. ir jo atstovas advokatas dalyvaudavo nuotoliniu būdu, į tai, kad advokato atstovaujamojo interesais paruošti dokumentai – pareiškimai dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo nėra didelės apimties ar labai sudėtingi, į tai, kad šiuo apygardos teismo nutarimu pripažinta, jog dėl vieno R. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo yra suėjusi administracinės nuobaudos skyrimo senatis, bei į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus konstatuoja, kad apylinkės teismo priteista 2237,50 Eur dydžio suma yra neproporcingai didelė, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl priteistų išlaidų M. A. advokato pagalbai apmokėti, tenkinamas, mažinant iš R. B. M. A. priteistą išlaidų sumą iki 1500 Eur.
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą M. A. atstovas prašė priteisti M. A. iš R. B. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau dokumentai patvirtinantys bylinėjimosi išlaidas nebuvo pateikti, todėl atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato M. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimą pakeisti:
panaikinti nutarimo dalį, kuria R. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje (dėl dividendų neišmokėjimo), ir nubaustas 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio bauda, bei administracinio nusižengimo teiseną R. B. atžvilgiu šioje dalyje nutraukti.
Iš R. B. priteistų M. A. patirtų 2237,50 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt septynių eurų ir 50 centų) išlaidų už suteiktą advokato pagalbą sumą sumažinti iki 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų).
Kitą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.