Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal apeliantų J. U. atstovės advokatės Jonės Smilgevičiūtės (toliau – ir apeliantas, direktorius) ir E. U. atstovo advokato Pauliaus Miliausko (toliau – ir pareiškėja, akcininkė) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimo, kuriuo J. U. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje (dėl informacijos akcininkei nepateikimo) ir jam paskirta nuobauda – 480 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pagal UAB „B.“ akcininkės E. U. vardu pareikštą jos atstovo Pauliaus Miliausko pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pradėta teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Pareiškime prašyta pripažinti J. U. padarius ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti šioje normoje numatytą baudą, taip pat prašyta iš J. U. pareiškėjos naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Pareiškėja nurodė, kad jai priklauso 50 vienetų UAB „B.“ akcijų, o J. U. yra likusių 50 vienetų bendrovės akcijų savininkas bei bendrovės direktorius. Pagrindas įregistruoti E. U. nuosavybės teisę į bendrovės akcijas atsirado dar 2020 m. kovo 8 d., įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-212-1044/2020 dėl santuokos nutraukimo (toliau – ir sprendimas).

1.2. Sprendime buvo duomenys, reikalingi įrašų bendrovės akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitose padarymui. Bendrovės direktorius, vėliausiai per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, turėjo pateikti šiuos duomenis Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – ir JADIS) tvarkytojui, tačiau delsė ir to nepadarė net pareiškėjai 2020 m. lapkričio 6 d. pateikus prašymą. Duomenys pateikti 2020 m. lapkričio 23 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) nustatytą 5 dienų terminą daugiau nei 7 mėnesius.

1.3. Kaip nurodyta pareiškime, pareiškėjos vertybinių popierių sąskaitoje įrašas buvo padarytas tik po pakartotinių jos raginimų ir po to, kai ji pati įsitraukė į bendrovės akcininkų sąskaitų atidarymo ir įrašų jose padarymo procese. Pareiškėja nurodė, kad šiais savo veiksmais bendrovės direktorius J. U. pažeidė ne tik Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų - nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 (toliau – Taisyklės), 17 punkte, ABĮ 37 straipsnio 13 punkte nustatytas pareigas.

1.4. Reaguodama į direktoriaus neveikimą, pareiškėja ne kartą kreipėsi į direktorių, prašydama atlikti veiksmus, įgyvendinančius akcininkės įstatymines teises, tačiau bendrovės direktorius sudarė bei sudaro visas įmanomas kliūtis sklandžiam akcininkės teisių įgyvendinimui. Galiausiai, el. laiške, adresuotam pareiškėjos atstovui, nenurodydamas jokių teisėtų ir realių pagrindų, nurodė, kad jis atsisako pateikti bet kokią 2020 m. lapkričio 20 d. prašyme nurodytą bendrovės informaciją bei dokumentus.

1.5. Iš viešai prieinamų duomenų bei bendrovės pateiktų dokumentų pareiškėja sužinojo apie prastą bendrovės finansinę padėtį, todėl dabar pareiškėja pagrįstai susirūpinusi prastėjančia bendrovės finansine padėtimi ir susidomėjusi tokios situacijos priežastimis. Pareiškėja, siekdama aktyviai įsitraukti į bendrovės valdymą bei norėdama spręsti dėl visų tolesnių savo kaip akcininkės teisių įgyvendinimo, bendrovei teikė pakartotinį ir papildytą prašymą dėl informacijos ir duomenų jai pateikimo. Iki šio pareiškimo teismui pateikimo dienos, pareiškėja iš bendrovės direktoriaus nėra gavusi jokio atsakymo į naujai pateiktą prašymą.

1.6. Į pareiškėjos 2020 m. lapkričio 20 d. prašymą bendrovės direktorius atsakė tik 2020 m. gruodžio 21 d., t. y. praleisdamas įstatyme nustatytą 7 dienų terminą – tai galimai sudaro atskirą pagrindą skirti direktoriui administracinę nuobaudą. Atsižvelgdama į tai, kad direktorius aktyviai trukdo pareiškėjai įgyvendinti savo teises bendrovės atžvilgiu, pareiškimu prašoma pripažinti J. U. padarius ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir taikyti direktoriui ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – baudą.

1.7. Pareiškėjos nuomone, direktoriaus pažeidimai yra padaryti skirtingu laiku ir veiksmais, todėl jam už kiekvieną iš pažeidimų turi būti skiriama baudą, o paskirtos baudos – sudėtos.

2. UAB „B.“ direktorius J. U. teikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė teismo netekinti pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2.1. Atsiliepime į pareiškimą J. U. nurodė, jog pripažįsta kad kaip bendrovės direktorius laiku nepranešė VĮ Registrų centrui apie akcininkų pasikeitimą ir taip padarė pažeidimą. Taip atsitiko dėl to, kad ilgą laiką buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir paprasčiausiai nežinojo, kad tokius pranešimus turi teikti. Atsiliepime pabrėžiama, kad 2020 m. lapkričio 23 d. pateikė pranešimą VĮ Registrų centrui, t. y. tik išsiaiškinęs, kaip tai atlikti.

2.2. Buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad formaliai ir pati pareiškėja pažeidė ABĮ 14 straipsnio 4 dalį, 41¹ straipsnio 2 dalį bei Taisyklių 17 punktą, kadangi per 5 darbo dienas nuo akcijų įgijimo dienos apie tai raštu nepranešė bendrovei. Vadovaujantis Taisyklių 17 punktu, pareiga pranešti akcijų apskaitos tvarkytojui apie akcijų perleidimą tenka akcijas įgijusiam asmeniui - t. y. pareiškėjai. Įrašai akcijų apskaitos dokumentuose yra atliekami pranešimo, kuris turi būti pateiktas kartu su dokumentu, kurio pagrindu asmuo įgijo akcijas, pagrindu.

2.3. Nors pareiškėja turėjo per 5 darbo dienas nuo 2020 m. vasario 27 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti raštinį pranešimą apie akcijų įgijimą, ji to nėra padariusi iki šiol, taigi jeigu pareiškėja iš esmės būtų tinkamai vykdžiusi jai kylančias pareigas, jis taip pat būtų išvengęs formalaus ABĮ pažeidimo, kadangi iš pareiškėjos pranešimo būtų sužinojęs apie savo pareigą.

2.4. Kaip savo pareiškime pažymėjo E. U., ji turėjo J. U. teikti informaciją kaip reikia viską atlikti, taigi matyti, kad ABĮ jis pažeidė ne piktybiškai vengdamas savo pareigų atlikimo, o būtent dėl savo nežinojimo. Vis dėlto atkreiptas dėmesys į tai, kad savo padarytus pažeidimus jis pašalino operatyviai ir pareiškėjai dėl to neatsirado jokių neigiamų pasekmių.

2.5. Tarp jo ir pareiškėjos esantis konfliktas buvo įsisenėjęs ir tęsėsi ilgą laiką, jų santykiai yra išlikę komplikuoti, todėl, apelianto J. U. nuomone, tai yra tik pareiškėjas bandymas „suvesti senas sąskaitas“. Pasak apelianto, pareiškėja niekada nesidomėjo bendrovės valdymu, jame nedalyvavo ir nėra buvę taip, kad jis būtų trukdęs jai gauti informaciją apie bendrovę.

2.6. Atsiliepime nurodyta, kad apeliantas, nesuvokdamas ko savo prašymais nori pareiškėja, jis kelis kartus jos prašė paaiškinti, ko ji konkrečiai prašo, pateikdamas aiškų dokumentų sąrašą. Taip pat jo sąžiningumą patvirtina ir kiti jo atlikti veiksmai pareiškėjos atžvilgiu, t. y. visais atvejais jis su pareiškėja siekė bendradarbiauti ir teikė jai papildomą informaciją apie bendrovę. Aplinkybė, jog jis neteikė raštiškų paaiškinimų į pareiškėjos advokato komplikuotus paklausimus nereiškia, kad pareiškėjai nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su visais bendrovės dokumentais.

2.7. Atsiliepime prašyta teismo atsižvelgti į nusižengimo nepavojingumą ir į tai, kad jo veika iš esmės neturėjo neigiamo poveikio pareiškėjai arba ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektui – akcininko teisėms. Remiantis tuo, buvo prašyta taikyti ir ANK 34 straipsnio 5 dalį bei neskirti jam administracinės nuobaudos, atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą 2021 m. vasario 23 d., t. y. kai pažeidimai jau buvo pašalinti.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. J. U. pripažintas kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį (dėl informacijos akcininkei nepateikimo) ir jam paskirta nuobauda – 480 Eur bauda.

3.1. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors pareiškime ir yra keliamas J. U. administracinės atsakomybės klausimas dėl to, jog šis teisės aktų nustatytais terminais neįvykdė pareigos perduoti akcininkės duomenis JADIS tvarkytojui, taip pat teisės aktų nustatytais terminais neatliko įrašų bendrovės atidarytoje akcininkės asmeninių vertybinių popierių sąskaitoje ir laiku neišdavė E. U. patvirtinto išrašo iš tokios sąskaitos, tačiau šie veiksmai nepatenka į ANK 119 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų, galinčių užtraukti administracinę atsakomybę, sudėtį.

3.2. Remiantis tuo, jog teismas negali ANK normų aiškinti plečiamai, dėl minėtų pareiškimų įvardintų J. U. veiksmų administracinė teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą.

3.3. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. sausio 15 d. pareiškėjos atstovo prašymas bendrovės direktoriui buvo įteiktas, tačiau jis nepateikė jokių duomenų, kad kada nors pareiškėjai pateikė tą informaciją, kurios prašyta 2021 m. sausio 15 d. prašymu. Remiantis bendrovės įstatų 19 punktu, kuriame numatyta, kad akcininkas, turintis ar valdantis ½ ir daugiau akcijų ir pateikęs bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais, pripažinta, jog J. U. pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrovės įstatų 18 ir 19 punktų reikalavimus, o taip pat padarė ir ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4. Apeliaciniu skundu J. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimą ir priimti naują nutartį (nutarimą) – nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o taip pat iš E. U. J. U. naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš byloje esančių įrodymų yra matyti, kad apeliantas buvo Pareiškėjai 2020 m. balandžio 28 d. pateikęs 2019 m. finansinių metų pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2019 m. finansinių metų balansą – tai buvo atlikta kaip bendrovės pareiga akcininkams, tarp jų ir pareiškėjai. Taigi priešingai nei teigia pareiškėja, apeliantas netrukdė jai įgyvendinti savo teisių, o kaip tik – vertino ją kaip akcininkę. Skunde pažymima ir tai, kad pareiškėja nereiškė pretenzijų dėl jai pateikto finansinių ataskaitų rinkinio ir dėl to nekėlė jokių klausimų. Priešingą nuomonę pareiškėja pradėjo palaikyti tik 2020 m. lapkričio 20 d., kai tuo tarpu byloje nėra ginčo dėl gauto el. laiško su finansinių ataskaitų rinkiniu.

4.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad dalis pareiškėjos prašomų dokumentų tuo metu, kai buvo teiktas prašymas teismui, dar neegzistavo. Apeliantas, būdamas geranoriškas bylos nagrinėjimo metu ne tik pateikė dokumentus, kurie nebuvo laikomi konfidencialiais, tačiau ir dalį tų dokumentų, kurie yra konfidencialūs, o taip pat ir kitokio pobūdžio detalias ataskaitas.

4.3. Apeliantas teigia, kad bendrovės direktoriaus veiksmuose nėra objektyviosios ar subjektyviosios administracinio nusižengimo pusių, todėl administracinio nusižengimo teisena negalima.

4.4. Pažymima ir tai, kad, remiantis teismų praktika, gavęs prašymą dėl informacijos arba dokumentų pateikimo, bendrovės vadovas neprivalo tokio prašymo tenkinti, tačiau gali aiškiai išreikšti savo atsisakymą pateikti prašomą informaciją ar dokumentus. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos pateikti arba atsisakyti pateikti prašomą informaciją, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius. Apeliantas veikė jam teisės aktų numatytose ribose – pateikė atsisakymą pateikti dokumentus.

4.5. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad pasitikslinęs dėl atstovavimo pagrįstumo, jis 2020 m. gruodžio 21 d. pateikė aiškų atsakymą į pareiškėjos 2020 m. lapkričio 20 d. prašymą. Iš esmės teismas nekreipė dėmesio į tai, kad atsakyme yra pateikti aiškūs motyvai, kodėl atsisakyta suteikti pareiškėjai jos prašomą informaciją.

4.6. Apeliaciniu skundu papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos dabartinės pareigos jos darbo vietoje UAB „E.“ yra tiesiogiai su bendrove konkuruojanti veikla.

4.7. ABĮ 18 straipsnio 1 dalis aiškiai nurodo, kad yra dvi grupės dokumentų, kuriems yra taikomos skirtingos susipažinimo sąlygos. Pirmajai grupei priklauso vieši dokumentai, kurie yra akcininkui teikiami visais atvejais, o antrajai – dokumentai, kurie yra nevieši ir dėl to teikiami tik esant tam tikroms kumuliatyvioms sąlygoms. Pabrėžiama, kad dalis pareiškėjos prašytos informacijos buvo konfidenciali (nevieša), o pareiškėjos prašomi dokumentai – nebūtini įgyvendinti teisės aktuose numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ABĮ 14 straipsnio 2 bei 3 dalimis, vienintelė akcininko turima pareiga yra sumokėti įnašus bendrovei, o pareiškėjos prašomi dokumentai su šia pareiga nesusiję. Pareiškėja turėjo pareigą nurodyti, kokiems imperatyviems reikalavimams įgyvendinti prašomi dokumentai būtini, tačiau to iki šiol nepadarė.

4.8. Pažymima ir tai, kad eilė dokumentų pareiškėjai buvo pateikti, tarp kurių esanti informacija yra vienareikšmiškai laikytina konfidencialia. Taip pat pareiškėjai buvo pateiktos detalios ataskaitos apie bendrovės sąnaudas, apie ilgalaikį ir trumpalaikį bendrovės turtą, taip pat teiktas bendrovės įsipareigojimų balansas. Nors informacija apie trumpalaikį turtą yra konfidenciali, apeliantas, iš esmės būdamas geranorišku, šiuos duomenis pareiškėjai pateikė.

4.9. Kaip matyti iš pareiškėjos iniciatyvos atlikti ekspertizę dėl bendrovės sąnaudas už 2019 m., tikrai galima teigti, kad pareiškėja yra suinteresuota senų šeimyninių sąskaitų suvedinėjimu, tačiau nėra susirūpinusi bendrovės likimu. Pareiškėjai bendrovės sąnaudos ir jų kilmė buvo žinomos, o visa informacija, kuri yra vieša, pareiškėjai buvo pateikta laiku ir tinkamai.

4.10. Pabrėžiama tai, kad pareiškėja informacijos reikalavo 2020 m. lapkritį, kai bendrovės finansiniai metai dar nebuvo pasibaigę, taigi bendrovė neturėjo pareigos pateikti tokią informaciją.

4.11. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinių teisės nusižengimų bylų teisena nėra skirta asmeniniams arba turtiniams/neturtiniams akcininkų ginčams spręsti. Ji negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių bei kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja išnaudojo civilinius teisinius akcininko teisių gynimo būdus.

4.12. Apelianto vertinimu, bendrovės direktorius pareiškėjai pateikė tuos dokumentus, kuriuos pateikti jam buvo leidžiama pagal tuo metu galiojusius bendrovės įstatus bei tuos, kurie nebuvo laikomi konfidencialiais. Dalį prašomų dokumentų apeliantas pateikė, į pareiškėjos prašymus atsakė 2021 m. gruodžio 21 d. motyvuotu el. laišku.

4.13. Apelianto nuomone, skunde nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, dėl ko toks teismo nutarimas skundžiamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas bei turi būti panaikintas.

5. Apeliaciniu skundu E. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimo dalį, kuria administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta ir priimti naują nutarimą – atitinkamoje dalyje pripažinti J. U. kaltu padarius ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir skirti šioje normoje numatytas baudas. Skundu taip pat prašoma iš J. U. E. U. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.1. Pareiškėja nesutinka su skundžiamo nutarimo išvadomis, kad direktoriaus veiksmai, susiję su jo įstatyme nustatytais terminais neįvykdyta pareiga pareiškėjos duomenis perduoti JADIS bei su jo veiksmais, susijusiais su jo įstatyme nustatytais terminais neatliktais įrašais pareiškėjos asmeninių vertybinių popierių ataskaitoje, šio išrašo nepateikimu pareiškėjai, iš esmės neturi administracinio nusižengimo požymių.

5.2. Pareiškėjos nuomone, teismas apsiribojo lingvistine ANK 119 straipsnio 1 dalies aiškinimu bei sprendė, kad ši ANK norma apima tik tuos akcininkų neturtinių teisių pažeidimus, kurie yra arba tiesiogiai įvardinti ANK 119 straipsnio 1 dalyje, arba tiesiogiai įvardinti bendrovės įstatuose. Su šiomis skundžiamo nutarimo išvadomis pareiškėja nesutinka, kadangi bendrovės įstatai numato ir pareiškėjas turimas neturtines teises, kurios yra pažeistos nurodytais direktoriaus veiksmais. Iš esmės negalima laikyti, kad nors bendrovės įstatai nedetalizuoja bendrovės akcininkų turtinių ar neturtinių teisių, tokiu atveju bendrovės akcininkai jokių teisių ir neturi.

5.2.1. Pareiškėja turi teisę reikalauti direktoriaus vykdyti su jos teisių įgyvendinimu susijusią pareigą laiku ir apskritai perduoti duomenis apie pareiškėją JADIS tvarkytojui. ABĮ 41¹ straipsnio 2 dalis numato, kad ABĮ 41¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti JADIS duomenys apie akcininkus yra teikiami įvykus bendrovės akcininkų pasikeitimui ir tai daroma ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai apie UAB akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose, gavimo dienos. Pagal ABĮ 41¹ straipsnio 3 dalį už tokių duomenų pateikimą JADIS atsakingas bendrovės vadovas. Kaip matyti, ši bendrovės direktoriaus pareiga neatsiejamai susijusi su bendrovės akcininko teise, kad akcininko duomenys atsispindėtų JADIS sistemoje, ir reikalauti, kad duomenys būtų laiku ir apskritai perduoti JADIS tvarkytojui.

5.2.2. Pareiškėja turi teisę reikalauti direktoriaus laiku atlikti įrašus jos asmeninių vertybinių popierių sąskaitoje ir išduoti jai išrašą iš šios sąskaitos. Pagal ABĮ 37 straipsnio 13 dalį, bendrovės vadovas atsako už nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą.

5.2.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 „Dėl Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – Taisyklės), 3 punktu, akcijų apskaitos tvarkytojas turi atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas kiekvienam bendrovės nematerialių akcijų įsigijusiam akcininkui ir jų turimas akcijas apskaityti tose vertybinių popierių sąskaitose. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrovės akcijų apskaitą tvarko pati bendrovė, taigi Taisyklėse nurodytų veiksmų atlikimą turi užtikrinti bendrovės vadovas – direktorius. Taisyklių 17 punkte nurodyta, kad, įvykus bendrovės akcininkų pasikeitimui, bendrovės vadovas privalo nedelsdamas padaryti įrašus akcijų apskaitos dokumentuose nuo dokumentų, kuriais yra grindžiami atliekami įrašai, gavimo dienos. Taip pat nurodoma, kad akcijų apskaitos tvarkytojas akcijas įsigijusiam asmeniui per 2 darbo dienas nuo įrašų padarymo turi išduoti patvirtintą išrašą iš akcininko sąskaitos ar išrašą iš akcininkų registravimo žurnalo.

5.2.4. Pagal ABĮ 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, pareiškėja taip pat turi teisę į įrašo iš minimos sąskaitos padarymą, taip pat teisę gauti išrašą iš šios sąskaitos, kaip jos nuosavybės teisę į akcijas liudijantį dokumentą. Pareiškėja turi teisę reikalauti direktoriaus atlikti atitinkamus veiksmus. Skunde pabrėžiama, kad direktoriaus pareigos neatsiejamai susijusios su atitinkamomis teisėmis, turimomis akcininkų, reikalauti atlikti atitinkamus akcijų apskaitos veiksmus. Pareiškėjos teisę gauti išrašą iš jos vertybinių popierių sąskaitos patvirtina ir ABĮ 18 straipsnio 1 dalis.

5.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad minimų dokumentų tinkamas ir greitas apskaitymas yra ne savitikslis, o itin reikšmingas, kadangi įrašų akcininko vertybinių popierių sąskaitoje atlikimas laikomas akcininko nuosavybės teisės į akcijas įgijimo momentu. Taigi iki atitinkamo įrašo šioje sąskaitoje atlikimo, pareiškėja negalėtų visapusiškai įgyvendinti savo teisių, dėl ko neabejotinai turi teisę reikalauti bendrovės vadovo atlikti atitinkamus veiksmus.

5.4. Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai bylą dalyje dėl minėtų dviejų direktoriaus pažeidimų nutraukė ir nepripažino direktoriaus kaltu dėl pareiškėjos neturtinių teisių pažeidimo.

5.4.1. Vadovaudamasis ABĮ 41¹ straipsnio 2 dalimi, duomenis JADIS tvarkytojui direktorius privalėjo pateikti vėliausiai per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau to nepadarė bei delsė tai padaryti ir pareiškėjai pateikus 2020 m. lapkričio 6 d. prašymą, o duomenis apie pareiškėją JADIS pateikė ABĮ nustatytą 5 dienų terminą praleidus daugiau nei 7 mėnesius. Tokiu savo neveikimu direktorius pažeidė ABĮ 41¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą.

5.4.2. Dokumentus, kurių pagrindu turėjo būti atidaroma asmeninių vertybinių popierių sąskaita ir joje atliekami įrašai, t. y. sprendimą, direktorius gavo 2020 m. vasario 27 d., o sprendimui įsiteisėjus, jis turėjo nedelsdamas atlikti įrašus pareiškėjos asmeninių vertybinių popierių sąskaitoje ir per 2 darbo dienas nuo įrašų padarymo išduoti akcininkei išrašą iš šios sąskaitos. Pareiškėja pabrėžia, kad tai nebuvo padaryta ne tik per įstatymo nustatytus terminus, tačiau net ir gavus pareiškėjos papildomą 2020 m. lapkričio 6 d. prašymą. Minimas įrašas buvo padarytas tik po pakartotinių pareiškėjos raginimų ir jos pačios įsitraukimą į bendrovės akcininkų vertybinių popierių sąskaitų atidarymo ir įrašų jose padarymo procesą. Išrašą pareiškėja gavo tik 2021 m. sausio 5 d., t. y. po daugiau nei 9 mėnesius praleisto termino.

5.5. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad tai, jog direktorius įvykdė pareiškėjos reikalavimus, neatleidžia nuo atsakomybės, kadangi ANK 119 straipsnio 1 dalyje esančio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su sukeltomis pasekmėmis. Remiantis teismų praktika, vien akcininko teises įgyvendinančių pareigų nevykdymas teisės aktuose nustatytais terminais sudaro pagrindą konstatuoti administracinį nusižengimą pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.

5.6. Pareiškėja nurodo, kad direktoriui administracinės nuobaudos skirtinos vadovaujantis ANK 38 straipsniu. Direktorius ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė ne vieną, o bent tris kartus, taigi direktoriui bauda skirtina atskirai už kiekvieną iš pažeidimų ir jam skirtos baudos turi būti sudedamos. Apimti baudų šiuo atveju negalima, nes direktorius šiuos administracinius nusižengimus atliko ne vienu metu, o būtent veikų padarymas vienu metu yra pagrindas baudas apimti.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, J. U. prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimo dalį, kuria administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Taip pat prašoma panaikinti tą skundžiamo nutarimo dalį, kuria J. U. pripažintas kaltu pagal ANK 911 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nutarimą – nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o taip pat iš E. U. J. U. naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis neapima duomenų pateikimo JADIS tvarkytojui ir įrašų bendrovės atidarytoje asmeninių vertybinių popierių sąskaitoje atlikimo.

6.2. Apelianto nuomone, šiame straipsnyje yra baigtinis veikų, užtraukiančių atsakomybę pagal ANK 119 straipsnį, sąrašas. Teismas taip pat pagrįstai nutarime pažymėjo, kad jis negali ANK normų taikyti plečiamai. Šios nuomonės laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kadangi pareiškėjos pažeistos teisės nėra įvardintos ANK 119 straipsnyje ar bendrovės įstatuose, teismas visiškai pagrįstai nutraukė teiseną dėl šių apelianto veiksmų.

6.3. Atsiliepime pažymima, kad akcininkų teisių įgyvendinimas ir apsauga, pažeistų teisių gynimas yra ABĮ ir civilinės teisės normų reguliavimo dalykas, todėl yra svarbūs šių teisės šakų principai, taisyklės, kurie yra taikytini akcinių bendrovių veiklai, akcininkų teisėms bei pareigoms, taip pat jų apsaugai ir pan.

6.4. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pažeidimai, už kuriuos pareiškėja prašo taikyti administracinę atsakomybę, buvo pašalinti dar iki pareiškėjos pareiškimo teismui.

6.5. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad pareiškėjai dėl įstatyme nurodytų terminų nesilaikymo, nebuvo sukelta jokia žala, todėl akivaizdu, kad pareiškėja tokiais būdais sprendžia įsisenėjusį konfliktą tarp buvusių sutuoktinių ir aktyviai naudojasi tarpusavio santykių aiškinimusi teisminiu būdu, t. y. pareiškėja siekia sukelti savo buvusiam sutuoktiniui nepatogumų ir finansinių sunkumų.

6.6. Apeliantas nurodo, kad administracinių teisės nusižengimų bylų teisena nėra skirta asmeniniams ar šeimos ar turtiniams/neturtiniams akcininkų ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir negali pagal savo prigimtį pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. U. prašo atmesti J. U. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimo dalį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 480 Eur bauda, palikti nepakeistą. Taip pat prašoma iš J. U. E. U. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodoma, kad apeliaciniame skunde remiantis naujomis aplinkybėmis yra pažeidžiama apeliacijos esmė ir ribos.

7.1.1. ANK 647 straipsnio 2 dalies ir 652 straipsnio 1 dalies nuostatos, kaip ir pati apeliacinio proceso esmė, suponuoja tai, kad apeliacinėje instancijoje yra tik peržiūrima tai, kas buvo nagrinėta pirmosios instancijos teismo, taigi ir skunde apeliacinės instancijos teismui nebegali būti remiamasi naujomis aplinkybėmis arba įrodymais, kurių neanalizavo pirmosios instancijos teismas. Priešingas aiškinimas iškreiptų apeliacijos esmę, kadangi byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama iš naujo.

7.1.2. Pareiškėja pabrėžia, kad apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės remiasi vien naujomis aplinkybėmis, kuriomis nebuvo grindžiami jo atsikirtimai į jos pateiktą pareiškimą pirmos instancijos teisme, o toks elgesys apeliacinės instancijos teismo neturi būti toleruojamas.

7.1.3. Pažymima ir tai, kad apeliantas iš esmės keičia poziciją, nurodydamas tiek tai, kad 2021 m. sausio 15 d. prašymas buvo įvykdytas 2020 m. gruodžio 21 d., tiek tai, kad tuo prašymu prašyti dokumentai pareiškėjai neteikti dėl jų konfidencialumo.

7.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad į 2021 m. sausio 15 d. prašymą apeliantas negalėjo atsakyti 2020 m. gruodžio 21 d. atsakymu ar kitais ankstesniais savo veiksmais.

7.2.1. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad direktoriaus apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja jo pozicijai pirmosios instancijos teisme, t. y., kad į 2021 m. sausio 15 d. prašymą direktorius neatsakė todėl, kad šis prašymas jam buvo neaiškus ir per sudėtingas.

7.2.2. Skundžiamame nutarime nuspręsta, kad minėtas prašymas yra aiškus ir suprantamas, todėl turėjo būti Direktoriaus atsakytas, o kadangi į jį nebuvo atsakyta nei pagal įstatyme esantį terminą, nei iš viso, laikytina, kad Direktorius padarė pažeidimą, taigi nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą šioje dalyje.

7.2.3. Vadovaujantis LAT praktika, pareiškėja atsiliepime nurodo, kad nustačius, kad asmuo iš esmės neįvykdė nė vienos iš bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvų, atsiranda pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje esančius požymius. Tai, kad vadovo įstatyminių pareigų pažeidimu laikytinas ir vien atsakymo į akcininko kreipimąsi dėl informacijos nepateikimas patvirtina ir atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjos pateikiama teismų praktika administracinių nusižengimų bylose.

7.2.4. Remiantis šiais atsiliepimo argumentais, niekiniais yra laikytini ir skundo argumentai, kad 2020 m. gruodžio 21 d. atsakymu (kuriuo formaliai atsakyta į ankstesnį pareiškėjos 2020 m. lapkričio 20 d. prašymą) buvo atsakyta į 2021 m. sausio 15 d. prašymą. Vadovaujantis teismų praktiką, net ir tuo atveju, jeigu direktorius rastų motyvų nepateikti 2021 m. sausio 15 d. prašymu prašomos informacijos, tokį atsisakymą pateikti informaciją direktorius iš esmės turėtų tinkamai įforminti ir pateikti akcininkei.

7.2.5. Pažymima ir tai, kad 2021 m. sausio 15 d. prašymas nebuvo identiškas 2020 m. lapkričio 20 d. prašymui, taigi ir 2020 m. gruodžio 21 d. atsakymo motyvai nesudaro jokio teisėto pagrindo neteikti akcininkei prašomos informacijos. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog apelianto pateiktame apeliaciniame skunde yra nurodomi argumentai, kurie nėra pateikti direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. atsakyme, t. y. apeliaciniame skunde yra nurodomos informacijos neteikimo priežastys, kurių nėra pačiame direktoriaus atsakyme.

7.2.6. Pareiškėjos teigimu, apeliaciniame skunde remiamasi melaginga aplinkybe dėl tariamai buvusio pokalbio telefonu tarp direktoriaus ir akcininkės, o ir kitos aplinkybės nurodomos visiškai netiksliai, dėl ko jos negali būti laikomos pagrindžiančios apeliacinį skundą. Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo pareiškėja, jokio patvirtinimo telefonu ar kitaip dėl 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nėra teikusi, kadangi tuo metu dar nebuvo susipažinusi su įstatymų nuostatomis, numatančiomis direktoriaus pareigą gauti akcininko pritarimą ir teisinio atstovo tuo metu dar neturėjo. Dėl šios priežasties manytina, kad šie bendrovės 2019 m. finansiniai dokumentai laikytini patvirtintais neteisėtai, be akcininkės žinios.

7.3. Kaip teigiama atsiliepime, apeliaciniame skunde neteisingai aiškinamas neva galimas pareiškėjos teisės į informaciją ribojimas dėl informacijos tariamo konfidencialumo.

7.3.1. Kaip minėta anksčiau, apeliantui atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį kyla vien dėl atsakymo į jos 2021 m. sausio 15 d. prašymą nepateikimo. Šiame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir vien akcininko teises įgyvendinančių pareigų nevykdymas teisės aktuose nustatytais terminais sudaro tinkamą pagrindą laikyti, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.

7.3.2. Pabrėžiama tai, kad direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. atsakyme nenurodomas prašomos informacijos konfidencialumas kaip priežastis atsisakyti pateikti 2020 m. lapkričio 20 d. prašymu prašytus dokumentus.

7.3.3. Pareiškėja nurodo, kad pirmą kartą, kokio tipo informacija bendrovėje yra konfidenciali, yra nurodoma apeliaciniame skunde – tokios informacijos pareiškėjai direktorius nebuvo suteikęs iki apeliacinio skundo pateikimo dienos. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad toks informacijos konfidencialumas yra nurodomas deklaratyviai, nepateikiant jokių įrodymų.

7.3.4. Direktorius nepagrįstai siaurai aiškina pareiškėjos teisę į informaciją, remdamasis ABĮ 18 straipsnio 1 punktu ir neatsižvelgdamas į bendrovės įstatus ar LAT praktiką. Teigdamas, jog akcininkė teisę į konfidencialią bendrovės informaciją turi tik jei tokia informacija iš esmės jai būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus, apeliantas ignoruoja aktualias bendrovės įstatų nuostatas, kurios nekelia jokių papildomų pareiškėjos teisės į konfidencialią bendrovės informaciją sąlygų.

7.3.5. Nors pareiškėjai yra keliama sąlyga pasirašyti rašytinį įsipareigojimą neatskleisti jokios komercinės (gamybinės) paslapties, pažymima, kad 2021 m. sausio 15 d. prašyme ji yra nurodžiusi, kas įsipareigoja užtikrinti jai suteiktos informacijos konfidencialumą.

7.3.6. Pabrėžiama, kad direktoriaus pateikiamas ABĮ 18 straipsnio 1 dalies aiškinimas teikiamas ignoruojant pareiškime nurodytą minėtą straipsnį aiškinančią LAT praktiką, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime.

7.3.7. Direktorius apeliaciniame skunde prieštaringai nurodo, kad tam tikrą dalį konfidencialios informacijos apie bendrovę geranoriškai suteikė pareiškėjai. Tokie skundo argumentai iš esmės pagrindžia tai, kad ši informacija bendrovėje nelaikoma konfidencialia, o kartu ir direktoriaus pateikiamų argumentų dirbtinumą.

7.3.8. Pareiškėja atsiliepime nurodė, kad vykstant bylos nagrinėjimui direktorius iš tiesų įvykdė kelis jos prašymus dėl informacijos pateikimo, tačiau akivaizdu, kad tokiais veiksmais yra bandoma išvengti atsakomybės, kadangi tik pasibaigus bylos nagrinėjimui, direktorius į pateiktą akcininkės prašymą patikslinti anksčiau suteiktą informaciją nebeatsakė ir su ja bendrauti ir bendradarbiauti iš esmės nustojo.

7.4. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad direktorius nepagrįstai kvestionuoja pareiškėjos siekį gauti tam tikrą informaciją ir yra nurodomos su byla nesusijusios melagingos aplinkybės.

7.4.1. Pareiškėjos nuomone, apeliaciniu skundu direktorius siekia sudaryti įspūdį, kad pareiškėja bylą iškėlė „suvedinėdama senas šeimynines sąskaitas“, o jos turimas rūpestis bendrove yra tariamas ir imituotas. Direktorius skunde taip pat pateikė kelia melagingas aplinkybes, kuriomis nesąžiningai siekiama neigiamai charakterizuoti pareiškėją.

7.4.2. Kaip pažymima atsiliepime į apeliacinį skundą, pareiškėjos siekis gauti informaciją apie bendrovę yra aiškiai iškomunikuotas visuose jos pateiktuose prašymuose. Kaip matyti iš 2021 m. sausio 15 d. prašymo, apie reikšmingai suprastėjusią bendrovės finansinę padėtį jai tapo žinoma iš viešai prieinamų duomenų ir bendrovės pateiktų dokumentų. Dėl tokios situacijos ji pagrįstai susirūpino ir jai tapo įdomu, kas ją sukėlė. Norėdama apsispręsti dėl tolimesnių savo veiksmų ji siekė gauti informaciją apie bendrovę, nuo kurios direktoriaus yra visiškai atkirsta, dėl ko ir buvo pateiktas 2021 m. sausio 15 d. prašymas.

7.4.3. Direktoriaus bandymas traktuoti šią bylą kaip šeimos ginčą yra spekuliatyvus. Jeigu būtų buvusios vykdomos direktoriaus įstatyminės pareigos, jis būtų komunikavęs su pareiškėja bei teikęs jai priklausančią informaciją apie bendrovę, pareiškėja tikrai neskirtų savo laiko bei lėšų teisminių ginčų inicijavimui. Šiuo metu pareiškėja bijo, kad jos turtas valdomas neatsakingai, švaistomas, yra mažinama jo vertė, dėl ko jai daroma akivaizdi žala.

7.4.4. Apeliaciniame skunde taip pat paminėta, kad pareiškėja dirba UAB „E.“, kur ji yra atsakinga už logistiką, dėl ko jos pareigos tariamai yra tiesiogiai konkuruojanti veikla su bendrovės vykdoma veikla. Pasak pareiškėjos, šios aplinkybės yra absurdiškos, kadangi bendrovė veiklą visą laiką vykdė logistikos ir ekspedijavimo paslaugų srityje. Tai, kad ir įmonei, kuriai dirba pareiškėja, reikia užtikrinti įmonės gaminių logistiką nesudaro jokios konkurencijos bendrovės vykdomos veiklos atžvilgiu. Iš pareiškėjai direktoriaus pateiktų dokumentų aišku, kad bendrovė iš esmės jokios veiklos nebevykdo, o paties direktoriaus pareikšti argumentai yra įžūlūs.

7.4.5. Pareiškėja pabrėžia, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad ji yra pažeidusi konfidencialumo principą, kas galimai sukėlė esminės žalos bendrovei, neatitinka tikrovės ir yra šmeižikiškos. Paaiškinama, kad pareiškėja neturėjo jokios įtakos į bendrovės kliento praradimą ir su šiuo klientu paskutinį kartą yra bendravusi kai dar dirbo bendrovėje (joje pareiškėja nebedirba nuo 2018 m. sausio). Taigi direktoriaus pateikiamos aplinkybės yra išgalvotos ir ne veltui nėra pagrindžiamos jokiais įrodymais.

7.5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą yra konstatuojama, kad direktorius neįrodė skundžiamos nutarimo dalies neteisėtumo: apeliacinis skundas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurių bent dalis yra akivaizdžiai išgalvotos ir melagingos. Tokiu skundu siekiama ne pagrįsti nutarimo neteisėtumą, o naujų ir melagingų bei nuo atsakomybės neatleidžiančių aplinkybių pagrindu nagrinėti bylą iš naujo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliantų J. U. atstovės advokatės Jonės Smilgevičiūtės ir E. U. atstovo advokato Pauliaus Miliausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimo atmetami.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Skundžiamu nutarimu J. U. nubaustas už tai, kad 2021 m. sausio 15 d. gavus pareiškėjos atstovo prašymą, jis, kaip bendrovės direktorius, nepateikė akcininkei E. U. informacijos, kurios prašyta 2021 m. sausio 15 d. prašymu. Remiantis bendrovės įstatų 19 punktu, kuriame numatyta, kad akcininkas, turintis ar valdantis ½ ir daugiau akcijų ir pateikęs bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais, pripažinta, jog J. U. pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrovės įstatų 18 ir 19 punktų reikalavimus, tokiu būdu padarydamas ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Dėl kitų veikų, o būtent dėl to, jog J. U. teisės aktų nustatytais terminais neįvykdė pareigos perduoti akcininkės duomenis JADIS tvarkytojui, taip pat teisės aktų nustatytais terminais neatliko įrašų bendrovės atidarytoje akcininkės asmeninių vertybinių popierių sąskaitoje ir laiku neišdavė E. U. patvirtinto išrašo iš tokios sąskaitos, administracinė teisena nutraukta.

10. ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi ANK administracinio nusižengimo kategoriją įtvirtina ne tik formaliai, bet ir numato būtiną materialųjį jo požymį – administracinio nusižengimo pavojingumą, kurį lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs tokio nusižengimo požymiai bei kitos aplinkybės. Pavojingumas yra vienas iš įstatyme įtvirtintų vertinamųjų kriterijų, į kurį privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn – teisingumas negali būti tapatinamas tik su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu.

11. Šiame kontekste kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog padaryta veika, kad ji būtų laikoma administraciniu nusižengimu, turi ne tik formaliai atitikti administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas toks teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019).

12. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę teiseną dėl teisės aktų nustatytais terminais neįvykdytos pareigos perduoti akcininkės duomenis JADIS tvarkytojui, taip pat teisės aktų nustatytais terminais neatlikimo įrašų bendrovės atidarytoje akcininkės asmeninių vertybinių popierių sąskaitoje ir laiku neišdavimo E. U. patvirtinto išrašo iš tokios sąskaitos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria E. U. atsiliepime nurodytiems argumentams dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo neatliekant aukščiau paminėtų veiksmų ir jų nekartoja, tačiau apygardos teismas konstatuoja, kad tokie pažeidimai yra formalaus pobūdžio, ir J. U. veiksmuose nenustatytas piktavališkas teisės aktų reikalavimų ignoravimas, jis anksčiau už analogišką administracinį nusižengimą nebuvo baustas, taip pat nenustatyta, kad tokiais savo veiksmais ( neveikimu ) bendrovės akcininkei sukėlė kokias nors ženklias neigiamas pasekmes, juolab, kad šie pažeidimai bylos nagrinėjimo metu yra pašalinti, todėl nurodytų aplinkybių kontekste padarytas pažeidimas laikomas atsitiktiniu ir nepavojingu.

Dėl J. U. nubaudimo pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Byloje nustatyta, kad akcininkės E. U. vardu jos atstovas advokatas Paulius Miliauskas 2021 m. sausio 15 d. pateikė prašymą bendrovės direktoriui J. U. dėl informacijos ir dokumentų pateikimo (b. l. 25-29). Minėtame prašyme buvo prašoma įstatyme ir bendrovės įstatuose nustatytais terminais (t. y. per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos) akcininkei pateikti šią informaciją ir dokumentus: a) pateikti detalią informaciją apie priežastis, dėl kurių pagal 2019 m. bendrovės finansinius rezultatus (už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), lyginant su 2018 m. bendrovės finansiniais rezultatais, reikšmingai (nuo 172 885 EUR iki 29 268 EUR) mažėjo bendrovės pardavimo pajamos bei pateikti dokumentus, pagrindžiančius per 2019 m. bendrovės gautų pardavimo pajamų sandarą; b) pateikti detalią informaciją apie 2019 m. bendrovės finansinių metų laikotarpiu (t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) patirtų nuostolių sudedamąsias dalis, t. y. pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl 2019 m. bendrovės patirtų nuostolių sandaros. Būtent (ir be kita ko) paaiškinti, kas konkrečiai (pagal 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis) sudarė net 32 349 EUR bendrųjų ir administracinių sąnaudų; c) pateikti detalią informaciją bei ją pagrindžiančius dokumentus apie šiuo metu bendrovės turimą ilgalaikį nematerialųjį ir materialųjį, finansinį, kitą ilgalaikį bei trumpalaikį turtą, t. y. pateikti išsamų visų nurodytų rūšių turto sąrašą; d) pateikti detalią informaciją bei ją pagrindžiančius dokumentus apie šiuo metu bendrovės turimas mokėtinas sumas ir kitus įsipareigojimus, t. y. pateikti išsamų mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų sąrašą; e) pateikti paaiškinimą, kodėl akcininkei buvo kliudoma įgyvendinti jos, kaip 50 vnt. bendrovės akcijų (sudarančių 50 procentų visų bendrovės akcijų) savininkės, teisę (numatytą ABI 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte) dalyvauti tvirtinant bendrovės 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie be akcininkės žinios buvo patvirtinti 2020 m. balandžio 30 d., t. y. kodėl akcininkė nebuvo informuota apie visuotinį akcininkų susirinkimą, turėjusį būti sušauktą bendrovės 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimo tikslu ir / arba kodėl šiuo tikslu nebuvo šaukiamas bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas; f) pateikti bendrovės preliminaraus balanso už 2020 m. (t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) kopiją (nesant sudaryto preliminaraus balanso, pateikti atitinkamo laikotarpio išrašą iš bendrovės buhalterinės apskaitos sistemos (programos). Taip pat nustatyta, kad minėtasis prašymas J. U. buvo įteiktas (b. l. 30-32).

14. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas. Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius.

15. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad J. U. nepateikė jokių duomenų, kad kada nors būtų pateikęs E. U. informaciją, prašomą 2021 m. sausio 15 d. prašyme, ar teisės aktuose numatytu terminu pateikęs motyvuotą atsisakymą suteikti informaciją. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad 2021 m. sausio 15 d. prašymu prašoma pateikti informacija yra pakankamai konkreti ir aiški, kad atitinkamas prašymas būtų įvykdytas, tuo labiau, kad pareigą pateikti atitinkamą informaciją numato ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 1 dalies nuostatos, bendrovės įstatų 18, 19 punktai (b. l. 12-13). Nėra ginčo, kad E. U. yra 50 vienetų bendrovės akcijų savininkė, o bendrovės įstatų 19 punkte numatyta, kad akcininkas, turintis ar valdantis ½ ir daugiau akcijų ir pateikęs bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ir konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Taigi J. U., teisės aktuose nustatytu laiku nepateikdamas prašomos informacijos ar atsisakymo tokią informaciją pateikti, pažeidė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrovės įstatų 18, 19 punktų reikalavimus bei padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, E. U. prašoma suteikti informacija apie bendrovę yra reikšminga jai, kaip bendrovės akcininkei, siekiančiai realiai dalyvauti įmonės veikloje, ir tokios informacijos nepateikimas nepateisinamai suvaržė E. U., kaip įmonės akcininkės, teises.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Vilniaus apygardos teisme gauti J. U. ir E. U. prašymai atlyginti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, prie prašymų pridedant patirtas išlaidas įrodančius dokumentus. Nagrinėjamoje byloje svarstant proceso išlaidų priteisimą, išieškotinų išlaidų priteisimas priklauso nuo pareiškimo padavimo pagrįstumo laipsnio. Kaip matyti, apeliantų J. U. ir E. U. skundai yra atmetami, todėl pagrindo pastariesiems priteisti proceso išlaidas nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. U. atstovės advokatės Jonės Smilgevičiūtės ir E. U. atstovo advokato Pauliaus Miliausko apeliacinių skundų netenkinti, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.