Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal B. J. atstovės advokatės Agnės Gulbinaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. B. J., atstovaujama atstovų pagal įstatymą A. J. ir L. J., 2020 m. gegužės 14 d. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Pareiškimu buvo siekiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė G. Š. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, nesilaikė bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos, sukliudė bendrovės akcininkei-pareiškėjai dalyvauti ir balsuoti 2020 m. balandžio 28 d. bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, nepateikė pareiškėjai įstatymuose numatytos informacijos apie bendrovę ir nesudarė galimybės susipažinti su bendrovės 2017, 2018 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, pažeidė pareiškėjos neturtines akcininko teises.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko 2020 m. gegužės 28 d., nepraleidus 4 mėnesių termino nuo finansinių metų pabaigos, apie šį susirinkimą akcininkai buvo tinkamai informuoti pranešimais, gavo bendrąjį balsavimo biuletenį, terminai dėl pranešimų apie susirinkimą įteikimo, balsavimo biuletenių pateikimo, susirinkimo protokolo surašymo buvo išlaikyti. Visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko balsuojant raštu, kadangi Lietuvos Respublikoje galiojo karantino režimas ir didžioji dalis akcininkų iš anksto balsavo raštu.

2.1. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja prašė pateikti informaciją, kuri nėra viešo pobūdžio, todėl byloje nesant duomenų, kad pareiškėja (jos atstovai) būtų pasirašę įsipareigojimą neatskleisti konfidencialios informacijos ar kad būtų prašę tokį pasižadėjimą pasirašyti taip pat pareiškėjai nenurodžius, kokiam tikslui prašo informaciją pateikti bei neturint ir nevaldant ½ bendrovės akcijų, bendrovės vadovė G. Š. pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai konfidencialią informaciją apie įmonę. Teismas atkreipė dėmesį į konfliktiškus santykius tarp pareiškėjos atstovų ir akcinės bendrovės vadovės, tarp jų vykstančius teisminius procesus, todėl nurodė, jog nagrinėjamu atveju bet koks neviešos informacijos apie bendrovę atskleidimas gali neigiamai įtakoti bendrovės veiklą ir kitų akcininkų interesus.

2.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad 2017, 2018 ir 2019 metų metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo parengti, tačiau G. Š. šios pareigos neįvykdė ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių priežasčių ? pareiškėjos atstovai pagal įstatymą ir su jais susiję asmenys negrąžino bendrovei visų dokumentų ir buhalterinės programos „Rivilė“ su buhalteriniais duomenimis, todėl G. Š. negali parengti finansinių ataskaitų rinkinių ir jų pateikti akcininkų susirinkimui tvirtinti bei registro tvarkytojui. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad G. Š. veikoje nėra kaltės, taigi ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. B. J. atstovė advokatė A. Gulbinaitė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje: G. Š. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, paskirti 3 000 Eur baudą.

3.1. Skunde nurodo, kad teismo išvada, jog ABĮ 30 straipsnio 1 dalis (past.? dėl 10 dienų termino) nebuvo pažeista, yra nepagrįsta dėl to, kad teismas iš esmės sutapatino dviejų įvykių datas, t. y. visuotinio akcininkų susirinkimo datą ir susirinkimo protokolo surašymo datą. ABĮ 30 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog balsavimo raštu biuleteniai privalo akcininkams būti pateikti ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, o ne iki visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo surašymo dienos. Byloje nustatyta, jog balsavimo raštu biuletenis pareiškėjai buvo pateiktas kartu su 2020 m. balandžio 22 d. pranešimu, o bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas įvykusiu 2020 m. balandžio 28 d., ką patvirtina tiek minėtas pranešimas dėl bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, tiek Bendrovės 2020 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas. Šios aplinkybės įrodo, jog pareiškėjai balsavimo raštu biuletenis buvo išsiųstas likus 5 dienoms iki bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

3.2. Skunde pabrėžiama, jog teismas nurodė, kad akcininkų balsavimo raštu biuletenių buvo laukiama 10 dienų, kadangi protokolas surašytas tik 2020 m. gegužės 4 d., tačiau vadovaujantis šiuo aiškinimu būtų formuojama ydinga ir įstatymo nuostatoms prieštaraujanti praktika, t. y. bendrovei būtų leidžiama, pažeidžiant ABĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatas pateikti akcininkams balsavimo raštu biuletenius nesilaikant 10 dienų termino, o akcininkams pateikus balsavimo raštu biuletenį po jau įvykusio akcininkų susirinkimo bendrovė ir akcininkai atsidurtų teisinėje neapibrėžtyje – viena vertus, pavėluotai pateiktame balsavimo raštu biuletenyje akcininko išreikšta valia turėtų būti įtraukiama į bendrą balsavimo rezultatą, kita vertus – pagal ABĮ 27 straipsnio 5 dalį, toks akcininko balsas negalėtų būti įskaitomas į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus, kadangi raštu iš anksto balsavę akcininkai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame akcininkų susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Be to, ANK 119 straipsnio 1 dalyje esant numatytai formaliai administracinio nusižengimo sudėčiai jokios reikšmės neturi faktinė aplinkybė, ar bendrovės vadovė G. Š., pateikusi pareiškėjai balsavimo raštu biuletenį, pažeisdama ABĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, laukė pareiškėjos balsavimo raštu biuletenio 10 dienų.

3.3. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas klaidingai bendrovių visuotinius akcininkų susirinkimus laiko renginiais ir susibūrimais. Vadovaujantis ANK 494 straipsnio dispozicija teigiama, jog nustatant, kas yra laikoma susirinkimu, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog susirinkimas – taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti. Todėl susibūrimai, numatyti Vyriausybės nutarime dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo iš esmės yra tokie susibūrimai, kuriuos reglamentuoja Susirinkimų įstatymo nuostatos, o remiantis pastarojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punktu, šis įstatymas nereglamentuoja susirinkimų, kurie vyksta ar kuriuos organizuoja įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys savo ar kitose teisėtai valdomose ir naudojamose teritorijose ar patalpose. Todėl susibūrimais nėra laikomi susirinkimai, kuriuos organizuoja juridiniai asmenys savo valdomose ar naudojamose patalpose, dėl ko jiems nėra taikomas aptartas ribojimas.

3.4. Remiantis ABĮ 14 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 4 dalies nuostatomis teigiama, jog įstatymo garantuojama teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime apima teisę fiziškai dalyvauti tokiame susirinkime, kalbėti, užduoti klausimus, siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais. Ši teisė gali būti apribota tik įstatymų nustatytais atvejais, todėl Vyriausybės nutarimas Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo negali būti pagrindu apriboti akcininko teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Be to, laikant, kad aptartas ribojimas taikytinas ir juridinių asmenų akcininkų susirinkimams, toks ribojimas negali būti pagrindu paneigti ar apriboti ABĮ įtvirtintas neturtines bendrovės akcininko teises. ABĮ 21 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog bendrovė gali sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, taigi G. Š., siekdama užtikrinti akcininkų teisę dalyvauti susirinkime, turėjo sudaryti galimybę akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis.

3.5. Skunde akcentuojama, jog akcininkų amžius ir buvimas rizikos grupėje nėra pagrindas apriboti akcininkų teisę dalyvauti akcininkų susirinkime. Pranešime apie eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą buvo numatyta, kad jeigu akcininkas nuspręs dalyvauti akcininkų susirinkime fiziškai, prašoma turėti asmeninės apsaugos priemones. Taigi, net 2020 m. balandžio 3 d., galiojant Vyriausybės nutarimui dėl karantino, bendrovė nematė poreikio fiziškai nevykdyti susirinkimo, kadangi užtikrinti akcininkų apsaugą buvo galima pasirūpinant asmeninės apsaugos priemonėmis. Pažymima, jog į susirinkimą neatvyko ir pati G. Š., nepaisant to, kad ji nepatenka į rizikos grupę, kas, pasak pareiškėjos, įrodo, jog buvo siekiama ne apsaugoti rizikos grupėje esančius akcininkus, bet apriboti pareiškėjos neturtines teises.

3.6. Skunde teigiama, jog ABĮ 21 straipsnio 3 dalyje numatyta akcininko teisė, bet ne pareiga balsuoti raštu, užpildant balsavimo raštu biuletenį. Atitinkamai, nepasinaudojimas tokia teise negali būti pagrindu atimti iš pareiškėjos ABĮ numatytas teises fiziškai dalyvauti susirinkime, jame kalbėti, užduoti klausimus, siūlyti naujus sprendimų projektus darbotvarkės klausimais.

3.7. Pažymima, jog 2020 m. balandžio 16 d. pranešimu pareiškėja paprašė pateikti informaciją, nurodydama pagrindą – ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. buvo paprašyta atsakyti į klausimus ir pateikti informaciją, susijusią su šaukiamo 2020 m. gegužės 28 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teises, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog reikalaudama pateikti informaciją apie bendrovę, pareiškėja turėjo nurodyti, kokiam tikslui reikalauja šios informacijos, kaip tą numato ABĮ 18 straipsnio 1 dalis. Pabrėžiama, kad ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje akcininko teisė užduoti klausimus, susijusius su visuotinio akcininko susirinkimo darbotvarkės klausimais, yra numatyta 2 punkte, tuo tarpu, teisė gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją apie bendrovę, išskirta kaip atskira akcininko neturtinė teisė ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

3.8. Pareiškėja nurodo, kad akcininko teisė užduoti klausimus ir gauti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, numatyta ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl to bendrovės įstatų 7.1. punktu, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į įstatų rengimo metu galiojusią ABĮ 18 straipsnio 1 dalies redakciją, negali būti vadovaujamasi, kai akcininkas siekia įgyvendinti ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisę ? iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais. Skunde pabrėžiama, jog įstatuose gali būti numatytos tik tokios nuostatos, kurios neprieštarauja ABĮ nuostatoms, o ABĮ 16¹ straipsnio nuostatos suteikia pareiškėjai platesnes bendrovės informacijos gavimo teises, t. y. jų neriboja turimų akcijų skaičiumi ar įsipareigojimo neatskleisti konfidencialios informacijos pasirašymu, kaip tą numato įstatų 7.1. punktas, todėl, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis bendrovės įstatų nuostatomis, kurios susiaurina akcininkų teisę gauti informaciją,

3.9. Skunde teigiama, jog G. Š., kaip bendrovės vadovė, turėjo įstatyme nustatytą pareigą atsakyti į akcininko pateiktus klausimus arba pateikti atsisakymo pateikti atsakymą pagrįstas priežastis, tačiau G. Š. 2020 m. gegužės 17 d. pranešimu, atsakydama į 1 klausimą, konkretaus atsakymo, kodėl informacija nebuvo pateikta nepateikė, o, atsakydama į 2 – 4 klausimus, nepateikė reikalaujamų ataskaitų bei nenurodė ataskaitų nepateikimo priežasčių. Vadovaujantis ABĮ 16¹ straipsnio 4 dalies nuostata, atsisakyti pateikti atsakymus į akcininkų klausimus galima, jeigu jie susiję su bendrovė komercine paslaptimi, konfidencialia informacija, kuri, be kita ko, turi atitikti papildomus požymius: turėti tikros ar potencialios komercinės vertės ir šią informaciją teisėtai valdantis asmuo turi imtis protingų veiksmų, kad ją išlaikytų slaptą. Atsižvelgiant į tai, atsisakydama pateikti prašomą informaciją, bendrovės vadovė G. Š. turėjo pagrįsti, jog tokia informacija negali būti suteikta, nes sudaro komercinę (gamybinę) bendrovės paslaptį, o pirmosios instancijos teismas nustatyti, kokio pobūdžio informacijos buvo prašoma, ar ji sudaro bendrovės komercinę paslaptį. Pareiškėja pabrėžia, jog A. J., iš bendrovės vadovo pareigų buvo atšaukta dar 2017 m. vasario 1 d., o per didesnį nei trijų metų laikotarpį, konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių sąrašas naujos vadovės galėjo būti pakeistas ar panaikintas, be to, pareiškėja neįpareigota žinoti kokia informacija sudaro bendrovės komercines paslaptis.

3.10. Pareiškėja nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, patvirtina, jog dar 2017 metais G. Š. buvo sudarytos sąlygos atvykti ir atsiimti bendrovės dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pati bendrovės vadovė šių dokumentų neatsiėmė. Be to, bendrovės dokumentų perdavimo klausimas nėra aktualus, sprendžiant, ar bendrovės vadovė nepažeidė pareiškėjos, kaip bendrovės akcininkės, neturtinių teisių dėl informacijos suteikimo. Taigi, teismas padarė klaidingą išvadą, jog pareigos pateikti finansinių ataskaitų rinkinių ji neįvykdė dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių – bendrovės dokumentų trūkumo, kadangi jeigu ir egzistavo bendrovės dokumentų trūkumas, toks trūkumas buvo nulemtas tik pačios vadovės G. Š. veiksmų, t. y. vengimo atsiimti dokumentus. Skunde taip pat nurodoma, jog G. Š. bendrovės generalinės direktorės pareigas eina nuo 2017 m. vasario 1 d., todėl dokumentai, sudaryti 2017, 2018 ir 2019 metų laikotarpiais, turi būti pačios G. Š. žinioje. Pareiškėjos teigimu, akivaizdu, jog G. Š., turėdama galimybę atsiimti visus bendrovės dokumentus (iki 2017 metų) ir turėdama visus 2017 – 2019 metų laikotarpių, už kuriuos pilnai gali parengti finansinę atskaitomybę, dokumentus, neatliko įstatymuose numatytų pareigų, tokiu būdu pažeisdama bendrovės akcininkų teises ir teisėtus interesus.

3.11. 2020 m. liepos 24 d. Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl papildomų duomenų prijungimo ? Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-362-592/2020. Pareiškėja nurodė, jog pateiktas sprendimas buvo priimtas būtent G. Š. akcentuojamoje ir teismo nutarime nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje. Šioje byloje buvo priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, jog atsakovai A. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevengė grąžinti bendrovei dokumentų ar turto, o bendrovė neįrodė savo teisių pažeidimo. Todėl šis sprendimas įrodo, jog bendrovės finansinės atskaitomybės už 2017, 2018 ir 2019 metus neparengimą sąlygojo ne objektyvios ir nuo G. Š. valios nepriklausančios aplinkybės, bet jos, kaip bendrovės vadovės veiksmai, kuriais ji vengė šiuos dokumentus atsiimti, kai jai buvo sudarytos tam visos galimybės.

4. Atsiliepimu G. Š. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarimą. Nurodo, kad 2020 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pratęsus karantiną, siekiant nepažeisti karantino sąlygų, tuo pačiu apsaugoti akcininkus ir suteikti visiems akcininkams vienodas sąlygas dalyvauti susirinkime, nusprendė balsavimą bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime vykdyti raštu iš anksto užpildant ir pateikiant bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį. Šis būdas karantino metu užtikrino vienodas sąlygas visiems akcininkams, atsižvelgiant į tai, kad pusė bendrovės akcininkų, kuriems priklauso 54,9 proc. visų akcijų, patenka į rizikos grupę.

4.1. Pažymi, kad bendrovė visiems akcininkams, iš kurių iki 2020 m. balandžio 22 d. nebuvo gauti bendrieji balsavimo biuleteniai, juos išsiuntė registruotais laiškais aiškiai nurodant, kad biuletenis bus laikomas galiojančiu, jeigu atitiks Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus, ir jo originalą bendrovė gaus per 10 dienų nuo bendrojo balsavimo biuletenio išsiuntimo dienos. 2020 m. balandžio 27 d. pranešimu bendrovė pakartotinai informavo akcininkę B. J., kad balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime vyks raštu, tačiau bendrovė akcininkės B. J. bendrojo balsavimo biuletenio negavo. Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas buvo surašytas 2020 m. gegužės 4 d. pagal iš anksto pateiktus bendruosius balsavimo biuletenius. Susirinkimo darbotvarkės klausimais iš viso balsavo 65,928 % visų bendrovės akcininkų. Bendrovė nesirinko galimybės visiems akcininkams visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, kadangi toks būdas niekada nebuvo taikomas rengiant bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus bei nėra žinomos akcininkų galimybės.

4.2. Atsiliepime nurodo, jog bendrovė gavusi B. J. įstatyminių atstovų L. J. ir A. J. 2020 m. balandžio 16 d. pareiškimą dėl naujų sprendimų projektų Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais pateikimo ir duomenų pateikimo pateikė akcininkei B. J. 2020 m. gegužės 17 d. pranešimą, nurodydama, kad sprendimų projektai, kurie pateikti į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, bus pateikti akcininkų balsavimui įstatymų numatyta tvarka. Todėl akcininkė B. J. turėjo visas galimybes pateikti naujus sprendimų projektus darbotvarkės klausimais, tiek už juos balsuoti. Pabrėžia, kad ignoruoti ar vengti akcininkės B. J. dalyvavimo susirinkime pagrindo nebuvo, kadangi analogiški klausimai eiliniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose buvo sprendžiami ir 2017, 2018 ir 2019 m. Be to, iš 2020 m. balandžio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo akivaizdu, kad šie balsai nebūtų įtakoję sprendimų priėmimų.

4.3. Bendrovė 2020 m. balandžio 17 d. pranešimu atsakė į akcininkės B. J. klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke. Medžiaga, susijusi su bendrovės veikla taip pat buvo pateikta 2020 m. balandžio 9 d. bendrovės pranešimu pateikiant B. J. 2020 m. balandžio 3 d. bendrovės veiklos apžvalgą už 2019 metus, kurioje taip pat pateikti ir pagrindiniai finansiniai duomenys apie bendrovės veiklą 2019 metais. Į klausimus, susijusius su bendrovės konfidencialia informacija, buvo atsakyti tiek, kiek tai nepažeidžia konfidencialios informacijos ribų, kurios akcininkės B. J. įstatyminei atstovei A. J. yra žinomos, kadangi ji, būdama bendrovės vadovė iki 2017 m. sausio 31 d., pati sudarė ir patvirtino Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą. Be to, gavę bendrovės atsakymą B. J. atstovai neprašė bendrovės nei patikslinti atsakymų, nei pateikti komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašo.

4.4. Atsiliepime pabrėžiama, jog 2017 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl Bendrovės turto ir dokumentų išreikalavimo bei nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-4142-592/2019, kadangi bendrovė nėra atsiėmusi visų savo veiklos dokumentų, dėl ko nėra paruoštos finansinės ataskaitos. B. J. atstovės byloje pateikti A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai yra ištraukti iš visos bylos medžiagos konteksto, ir jie negali būti vertinami kaip įrodymai, nes klausimas dėl dokumentų išreikalavimo yra sprendžiamas civilinėje byloje, kuri apima žymiai daugiau medžiagos ir įrodymų. 2017, 2018 ir 2019 m. finansinės ataskaitos nėra paruošos, nes bendrovė nėra patvirtinusi ir 2015, 2016 metų finansinių ataskaitų, už laikotarpį, kai bendrovės vadovės pareigas ėjo A. J. Kadangi bendrovė nėra atgavusi, savo veiklos dokumentų ir už šį laikotarpį, todėl negali paruošti šių finansinių ataskaitų ir atitinkamai finansinių ataskaitų už 2017, 2018, 2019 metus kurios yra išvestinės iš 2015 ir 2016 m. finansinių ataskaitų.

4.5. G. Š. teigia, jog B. J. atstovų pareiškimas dėl tariamo administracinio nusižengimo padarymo inspiruotas ne tariamo akcininko neturtinių teisių pažeidimų, o siekio rasti formalių pagrindų inicijuoti teisminį procesą prieš bendrovės vadovę. Nuo 2017 m. vasario l d., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove tapo G. Š. su B. J. įstatyminiais atstovais A. J. ir L. J. vyksta ne vienas ginčas civiliniuose ir baudžiamosiose procesuose.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde B. J. atstovė advokatė A. Gulbinaitė nesutinka su administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nutraukimu, nesant administracinio nusižengimo požymių. Apeliantė ginčija byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį jų vertinimą, todėl aukštesnės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. ANK 119 straipsnis nustato juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę už akcininkų teisių pažeidimą, kuris gali pasireikšti skirtingomis, įstatyme aptartomis alternatyviomis formomis: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nurodytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė G. Š. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, nesilaikė bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos, sukliudė bendrovės akcininkei-pareiškėjai dalyvauti ir balsuoti 2020 m. balandžio 28 d. bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, nepateikė pareiškėjai įstatymuose numatytos informacijos apie bendrovę ir nesudarė galimybės susipažinti su bendrovės 2017, 2018 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentais. Taigi, pasak pareiškėjos, G. Š. administracinis nusižengimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė: 1) uždarosios akcinės bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams ir kitų įstatuose (statutuose) nurodytų jų neturtinių teisių pažeidimu. Pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.

8. Pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalį teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra neturtinės akcininkų teisės. Tam, kad akcininkai galėtų įgyvendinti šias teises, jie turi būti tinkamai informuoti apie būsimą visuotinį akcininkų susirinkimą. Tuo tikslu įstatymo leidėjas ABĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtino, kad bendrovės valdyba, bendrovės vadovas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, pateikia bendrovei informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą parengti. Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, be kita ko, turi būti nurodyta susirinkimo data, laikas ir vieta, susirinkimo darbotvarkė (ABĮ 26 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai). Pagal ABĮ 26 straipsnio 4 dalį pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Kita vertus, ABĮ 21 straipsnis 3 dalis numato galimybę akcininkui balsuoti raštu užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kuris užpildytas gali būti perduotas elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti akcininko tapatybę.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė G. Š. 2020 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo 2020 m. balandžio 28 d., patvirtino šio susirinkimo darbotvarkę ir sprendimų projektus bei parengė bendrovės veiklos apžvalgą už 2019 metus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame nutarime G. Š., atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą karantiną ir rekomendacijas karantino metu, akcininkams pasiūlė balsuoti raštu iš anksto, užpildant ir pateikiant Bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį. 2020 m. balandžio 22 d. bendrovės pranešime apie balsavimą eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nurodyta, kad didžioji dalis akcininkų iš anksto jau balsavo bendrovės akcininkų darbotvarkės klausimais raštu, užpildydami bendrąjį balsavimo biuletenį, todėl atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu pratęsė Lietuvoje karantiną, buvo nuspręsta balsavimą bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime vykdyti raštu iš anksto užpildant ir pateikiant bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį, kuris buvo pakartotinai pateiktas kartu su nurodytu pranešimu.

10. 2020 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, surašytas 2020 m. gegužės 4 d., akcininkų registravimo sąrašas ir užpildyti bendrieji balsavimo biuleteniai patvirtina, kad bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko balsuojant raštu, susirinkime balsavo 8 akcininkai, turintys 343930 balsų, kas sudaro 65,928 proc. visų akcijų (balsų), taigi susirinkimo kvorumas buvo. Akcentuotina tai jog, akcininkai balsavo bendrovės vadovės patvirtintos darbotvarkės klausimais, kurių sprendimų projektus pasiūlė ir akcininkė B. J..

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko balsuojant raštu, nepraleidus 4 mėnesių termino nuo finansinių metų pabaigos (balandžio 30 d.), apie šį susirinkimą akcininkai buvo tinkamai informuoti pranešimais, gavo bendrąjį balsavimo biuletenį, terminai dėl pranešimų apie susirinkimą įteikimo, balsavimo biuletenių pateikimo, susirinkimo protokolo surašymo buvo išlaikyti.

12. Skunde pareiškėja nurodo, jog teismo išvada, kad ABĮ 30 straipsnio 1 dalis nebuvo pažeista, yra nepagrįsta dėl to, kad teismas iš esmės sutapatino dviejų įvykių datas, t. y. visuotinio akcininkų susirinkimo datą ir susirinkimo protokolo surašymo datą. Sutiktina, kad byloje nustatyta, jog balsavimo raštu biuletenis pareiškėjai buvo pateiktas kartu su 2020 m. balandžio 22 d. pranešimu, o bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas įvykusiu 2020 m. balandžio 28 d., tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. Š. jau 2020 m. balandžio 3 d. registruotais laiškais išsiuntė visiems akcininkams pranešimus apie eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame rekomendavo akcininkams balsuoti raštu iš anksto, užpildant ir pateikiant bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį pranešime nurodyta tvarka, kuo didžioji dalis akcininkų ir pasinaudojo, todėl, teismo vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie šį susirinkimą akcininkai buvo tinkamai informuoti pranešimais, gavo bendrąjį balsavimo biuletenį, terminai dėl balsavimo biuletenių pateikimo buvo išlaikyti.

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, privalu atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, į bendrovės valdybos, atsakingos už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, veiksmus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-383/2000, 3K-3-482-687/2015). Įvertinus tai, kad susirinkime balsavo 8 akcininkai, turintys 343930 balsų, kas sudaro 65,928 proc. visų akcijų ? susirinkimo kvorumas buvo, todėl sutiktina su G. Š. atsiliepime nurodytu argumentu, jog ignoruoti akcininkės B. J. dalyvavimo susirinkime nebuvo pagrindo, kadangi iš 2020 m. balandžio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo akivaizdu, kad jos balsai nebūtų įtakoję sprendimų priėmimų.

14. Pareiškėja skunde klaidingai renginių ir susibūrimų sąvokas, įtvirtintas Vyriausybės nutarime Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo, tapatina su Lietuvos Respublikos Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta susirinkimu sąvoka, kadangi nepagrįstai remiasi ANK 494 straipsnio dispozicijoje įtvirtintu blanketiniu požymiu, kuris numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą. Pažymėtina, kad Vyriausybės nutarime nurodyti renginiai ir susibūrimai apima ne tik asmenų susibūrimus, skirtus jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti, kadangi akivaizdu, jog pareiškėjos nurodytas siaurinamasis nutarimo nuostatų aiškinimas neužtikrintų realios galimybės suvaldyti nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją. Be to, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo buvo priimtas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymų pagrindu. Todėl minėtų įstatymų pagrindu priimtas Vyriausybės nutarimas, draudžiantis organizuoti renginius ir susibūrimus uždarose erdvėse, gali būti teisėtu pagrindu apriboti akcininko teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime.

15. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

16. Pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą akcininkai turi teisę iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais, į kurios bendrovė turi atsakyti arba raštu nurodyti atsisakymo pateikti atsakymą priežastis iki visuotinio akcininkų susirinkimo, jeigu klausimai bendrovėje buvo gauti ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo.

17. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje numatytus požymius.

18. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2020 m. balandžio 16 d. pareiškimu pateikė bendrovės vadovei 6 klausimus, susijusius su 2019 m. bendrovės veiklos apžvalga ir dokumentų atsiėmimu. Bendrovės vadovė G. Š., nepraleidusi ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto 7 dienų termino 2020 m. balandžio 17 d. raštu atsakė tik į dalį pareiškėjos klausimų, tačiau nurodė, jog negali pateikti visos pareiškėjos reikalaujamos informacijos apie bendrovę, kadangi prašoma informacija yra konfidenciali.

19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pareiškėjos 2020 m. balandžio 16 d. prašymo turinio matyti, jog pareiškėja prašė pateikti informaciją, kuri pagal įstatymus nėra viešo pobūdžio (bendrovės gamybos organizavimą ir valdymą, personalą, ekonominę-finansinę padėtį, komercinius/dalykinius ryšius), todėl nesant duomenų, kad pareiškėja (jos atstovai) būtų pasirašę įsipareigojimą neatskleisti konfidencialios informacijos, pareiškėjai neturint ½ bendrovės akcijų, bendrovės vadovė G. Š. pagrįstai atsisakė suteikti neviešą informaciją apie įmonę. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos sąrašas (į kurį įtrauktos žinios apie bendrovės gamybos organizavimą ir valdymą, personalą ir valdymo struktūrą, žinios apie bendrovės strateginius bei taktinius planus, ekonominę-finansinę padėtį, komercinius/dalykinius ryšius, naujoves ir išradimus) buvo patvirtintas 2016 m. sausio 4 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2, kai bendrovei vadovavo akcininkės atstovė A. J., sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. Š. tinkamai ir laiku atsakė į paklausimą tiek nurodydama prašoma informaciją, tiek aiškiai išreikšdama atsisakymą pateikti prašomą informaciją, kaip to reikalauja ABĮ nuostatos ir bendrovės įstatai.

20. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teises, tačiau pažymėtina, kad tiek ABĮ 16¹ straipsnio 4 dalis, tiek ABĮ 18 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrovės vadovo teisę atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, todėl nustačius, kad pareiškėja 2020 m. balandžio 16 d. pranešimu prašė pateikti neviešo pobūdžio informaciją apie bendrovę, teigti jog G. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatyta ANK 119 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo.

21. Skunde teigiama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-362-592/2020, kuriuo teismas nustatė, kad A. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevengė grąžinti bendrovei dokumentų ar turto įrodo, jog bendrovės finansinės atskaitomybės už 2017, 2018 ir 2019 metus neparengimą sąlygojo ne objektyvios ir nuo G. Š. valios nepriklausančios aplinkybės, bet jos, kaip bendrovės vadovės veiksmai, kuriais ji vengė šiuos dokumentus atsiimti. Visų pirma, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad juridinę galią turi tik įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nėra suėjęs apeliacinio skundo padavimo terminas, laikyti minėtą juridinį faktą nustatytu nėra pagrindo. Nepaisant to, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimas, esant formaliai nusižengimo sudėčiai, gali būti padaromas tik esant kaltininko tyčiai, t. y. kaltininkui suvokiant pavojingą veikos, neveikimo pavojingą pobūdį ir norint taip veikti.

22. Kaltės, jos formos, rūšies, t. y., subjektyvių (vidinių – psichinių) nusikalstamos veikos požymių, turinys atskleidžiamas ne vien tik asmens parodymais, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė veikos padarymą ir ko šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius objektyvius požymius: atliktus veiksmus. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad akcinės bendrovės vadovė nuo 2017 m., tapusi bendrovės generaline direktore, siekdama apginti galimai pažeistas akcinės bendrovės teises, pareiškė civilinį ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bendrovės turto, dokumentų išreikalavimo, tarp jų ir bendrovės veiklos dokumentų, bendrovės apskaitos programos, nėra pagrindo teigti, kad G. Š. sąmoningai ignoravo jai, kaip bendrovės vadovei, nustatytą pareigą sudaryti finansinius ataskaitų rinkinius ir pateikti juos susipažinimui akcininkams ir norėjo taip veikti. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjos įstatyminiai atstovai A. J. ir L. J. yra konkuruojančių įmonių vadovai, tarp jų vyksta teisminiai procesai dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo, atskleidimo ir naudojimo, nuostolių atlyginimo, dėl neteisėto naudojimosi „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklu, dėl bendrovės neteisėto turto perleidimo taip pat į tai, kad dėl A. J. veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo bendrovės turto iššvaistymo.

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo teisena G. Š. atžvilgiu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo požymių nutraukta pagrįstai, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. J. atstovės advokatės Agnės Gulbinaitės apeliacinio skundo netenkinti ir 2020 m. birželio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.