- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- eA6.-1667-1033/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13976-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- B. J.
- Pažeidėjas
- G. Š.
- Advokatai
- Agnė Gulbinaitė
dalyvaujant pareiškėjos B. J., atstovams pagal įstatymą A. J. ir L. J., įgaliotai atstovei advokatei Agnei Gulbinaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-22 nutartimi pagal pareiškėjos B. J., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos atstovų pagal įstatymą A. J. ir L. J. (toliau – Pareiškėja), pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena G. Š. dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadove, nesilaikė šios Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos, sukliudė Bendrovės akcininkei Pareiškėjai dalyvauti ir balsuoti 2020-04-28 sušauktame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, nepateikė Pareiškėjai įstatymuose numatytos informacijos apie Bendrovę ir nesudarė galimybės susipažinti su Bendrovės 2017, 2018 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, tokiu būdu pažeidė Pareiškėjos neturtines akcininko teises (b. l. 78-79).
Šalies argumentai
Pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad jai nuosavybės teises priklauso 39 868 paprastosios vardinės 1,45 Eur nominalios vertės UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, kurios suteikia jai 7,642 proc. visų akcininkų balsų. Nuo 2017-02-01 minėtos Bendrovės generalinė direktorė yra G. Š.. 2020-04-03 Bendrovės pranešimu Pareiškėja buvo informuota apie šaukiamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą 2020-04-28 10 val., (duomenys neskelbtini) patalpose. Gavusi pranešimą apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, pateikė Bendrovei 2020-04-16 pareiškimą dėl naujų sprendimų projektų visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais pateikimo ir duomenų pateikimo, kuriuo pasiūlė naujus sprendimo projektus visuotinio akcininkų susirinkimo klausimais bei paprašė pateikti atsakymus į pareiškime nurodytus klausimus (5 priedas; b. l. 24-25). 2020-04-17 pranešimu Bendrovė, atstovaujama generalinės direktorės G. Š., pateikė Pareiškėjai atsakymą, kuriame nurodė, jog sprendimų projektai, kurie pateikti į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, bus pateikti akcininkų balsavimui įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu, dėl prašymo pateikti informaciją pateiktais klausimais, G. Š. iš esmės neatsakė į klausimus ir/ar nepateikė prašomų duomenų. Bendrovės 2020-04-22 pranešimu apie balsavimą eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, kuris užtvirtintas 2020-04-27 pranešimu, direktorė G. Š. nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad didžioji dauguma akcininkų iš anksto jau balsavo Bendrovės susirinkimo darbotvarkės klausimais raštu, užpildydami bendrąjį balsavimo biuletenį, bei į tai, kad LR Vyriausybė 2020-04-22 nutarimu pratęsė Lietuvoje paskelbtą karantiną, ji nusprendė atšaukti Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir pasiūlė balsavimą akcininkų susirinkime vykdyti raštu iš anksto užpildant ir pateikiant Bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį. Kartu su minėtu pranešimu buvo pateiktas balsavimo raštu biuletenis, kuriame, be kita ko, buvo pateikti G. Š. siūlomi sprendimų projektai, įrodantys, kad ji, kaip Bendrovės vadovė, neketina rengti ir tvirtinti 2017, 2018 ir 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentų. 2020-04-24 pareiškimu Pareiškėja nurodė generalinei direktorei G. Š., kad dėl jos sprendimo fiziškai nevykdyti visuotinio akcininkų susirinkimo, Pareiškėja, kaip Bendrovės akcininkė, negali tinkamai įgyvendinti savo teisių. 2020-04-27 pranešimu G. Š. pakartotinai nurodė, kad balsavimas raštu rengiamas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje paskelbtas karantinas bei į tai, kad dalis akcininkų jau yra balsavę raštu. Pareiškėjos įstatyminiai atstovai 2020-04-28 10 val. atvyko į eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo vietą – (duomenys neskelbtini) patalpas, tačiau buvo informuoti, kad visuotinis akcininkų susirinkimas nevyksta. 2020-05-05 Pareiškėja kreipėsi į Bendrovę prašydama informuoti apie pakartotinio susirinkimo sušaukimą Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka arba jeigu Bendrovės duomenimis 2020-04-28 10 val. Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas visgi įvyko, pateikti šio susirinkimo Protokolą ir visus priedus. 2020-05-07 generalinė direktorė G. Š. nurodė, kad 2020-04-28 susirinkimas vyko ir pateikė 2020-04-28 Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą. Nurodytos faktinės aplinkybės bei generalinės direktorės G. Š. veiksmai grubiai pažeidė Pareiškėjos, kaip Bendrovės akcininkės, teises, nes generalinė direktorė (i) nesilaikydama visuotinio akcininku susirinkimo sušaukimo tvarkos, (ii) Pareiškėjai nepateikdama atsakymų į Pareiškėjos prieš visuotini akcininkų susirinkimą Bendrovei pateiktus klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais, taip pat (iii) neparuošdama Bendrovės finansinės atskaitos rinkinio ir nesudarydama galimybės Pareiškėjai susipažinti su juo, nesilaikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 1-4 punktų, 3 dalies, 16¹ straipsnio 1 ir 4 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 1, 3 ir 6 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 1 ir 6 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 12 dalies 2 punkto, 58 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 25 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei padarė administracini nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-14).
Atsiliepimas
Atsiliepime į Pareiškėjos pareiškimą administracinėn atsakomybėn traukiama G. Š. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad 2020-04-03 Bendrovė registruotais laiškais išsiuntė visiems akcininkams pranešimus apie eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame buvo nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos teritorijoje paskelbė karantiną, ir į Vyriausybės paskelbtas rekomendacijas karantino metu, pasiūlė ir rekomendavo balsuoti raštu iš anksto, užpildant ir pateikiant Bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį pranešime nurodyta tvarka. Kadangi pranešimo išsiuntimo dieną po karantino paskelbimo buvo praėjusios tik keletą savaičių ir nebuvo įmanoma prognozuoti, kiek laiko tęsis karantinas, kokie bus karantino mastai, karantino metu rekomenduojamos elgesio taisyklės ir pan., Bendrovė nenumatė/nepriėmė sprendimo pranešimo siuntimo dieną nurodyti tik vienintelės galimybės dalyvavimo susirinkime, tai yra balsuojant jame raštu iš anksto pateikiant Bendrovei balsavimo biuletenius. 2020-04-22 nutarimu LR Vyriausybė pratęsė karantiną, todėl, siekiant nepažeisti karantino sąlygų, tuo pačiu apsaugoti akcininkus ir suteikti visiems akcininkams vienodas sąlygas dalyvauti susirinkime, buvo nuspręsta balsavimą Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime vykdyti tik raštu iš anksto užpildant ir pateikiant Bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį. Šis būdas karantino metu užtikrino vienodas sąlygas visiems akcininkams, tuo labiau, kad pusė bendrovės akcininkų, kuriems priklauso 54,9 proc. visų akcijų, patenka į rizikos grupę (amžius 65 metai ir daugiau). 2020-04-22 Bendrovė visiems akcininkams, iš kurių iki 2020-04-22 nebuvo gauti bendrieji balsavimo biuleteniai, juos išsiuntė registruotais laiškais. Biuletenyje aiškiai nurodyta, kad biuletenis bus laikomas galiojančiu, jeigu atitiks ABĮ reikalavimus, ir biuletenio originalą Bendrovė gaus per 10 dienų nuo bendrojo balsavimo biuletenio išsiuntimo dienos. 2020-04-27 pranešimu Bendrovė pakartotinai informavo Pareiškėją, kad balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime vyks raštu. Iki protokolo surašymo dienos 2020-05-04 Bendrovė iš Pareiškėjos bendrojo balsavimo biuletenio negavo. 2020-04-28 du asmenys buvo atvykę adresu (duomenys neskelbtini) patalpas, kur jiems dar kartą buvo paaiškinta, kad balsavimas susirinkime vyksta raštu. Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas buvo surašytas 2020-05-04 pagal iš anksto pateiktus Bendruosius balsavimo biuletenius. Susirinkimo darbotvarkės klausimais iš viso balsavo 65,928 proc. visų Bendrovės akcininkų, todėl kvorumas buvo. Jokios prasmės ignoruoti ar vengti Pareiškėjos dalyvavimo susirinkime nebuvo. Analogiški klausimai eiliniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose buvo sprendžiami ir 2017, 2018 bei 2019 metais. Visi jie vyko įprasta tvarka, akcininkams fiziškai dalyvaujant. Pažymi, kad Pareiškėjai nuosavybes teise priklauso 39868 paprastosios vardinės akcijos, kas sudaro 7,642 proc. visų balsų. Iš 2020-04-28 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo akivaizdu, kad šie balsai nebūtų įtakoję sprendimų priėmimų, todėl nesuprantama, kokiu tikslu Pareiškėjos įstatyminiai atstovai siekė būtent fiziškai dalyvauti susirinkime, o nepasirinko balsuoti raštu iš anksto užpildant ir pateikiant Bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį, kai tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, tiek kitos institucijos ragino darbus organizuoti nuotoliniu būdu. Pareiškėjos atstovams jokiais Bendrovės vadovo veiksmais nebuvo kliudoma dalyvauti akcininkų susirinkime, priešingai, jų pačių veiksmai akivaizdžiai buvo nukreipti į tai, kad bet kokiomis priemonėmis sukurti jų teisių pažeidimo iliuziją.
Pasisakydama dėl informacijos nepateikimo G. Š. atsiliepime nurodė, kad Bendrovė, gavusi Pareiškėjos 2020-04-16 pareiškimą dėl naujų sprendimų projektų visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais pateikimo ir duomenų pateikimo, pateikė Pareiškėjai 2020-04-17 pranešimą, nurodydama, kad sprendimų projektai, kurie pateikti į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, bus pateikti akcininkų balsavimui įstatymų numatyta tvarka. Tuo pačiu pranešime atsakyta į Pareiškėjos pateiktus klausimus, tačiau klausimai, susiję su Bedrovės konfidencialia informacija, buvo atsakyti tiek, kiek tai nepažeidžia konfidencialios informacijos ribų. Pažymi, kad Pareiškėjos atstovei pagal įstatymą A. J. yra puikiai žinomas Bendrovės konfidencialios informacijos sąrašas, kadangi ji pati, būdama Bendrovės vadovė iki 2017-01-31, sudarė ir patvirtino Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą. Be to, remiantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi, 2011-12-28 Bendrovės įstatų 7.1 punktu tik akcininkai arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip 1/2 akcijų ir pateikę Bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad 2017-02-28 UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl Bendrovės turto ir dokumentų išreikalavimo bei nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-4142-592/2019. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-10 nutartimi įpareigojo atsakovus A. J., UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryti perduodamų Bendrovei dokumentų ir turto sąrašą bei perduoti Bendrovei visus jų turimus Bendrovės dokumentus, elektronines dokumentų laikmenas ir turtą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovai A. J., UAB (duomenys neskelbtini) (vadovė A. J.) ir UAB (duomenys neskelbtini) (buvęs vadovas L. J.) Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinius skundus. 2018-12-13 nutartimi Vilniaus apygardos teismas grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byla tęsiasi. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) nėra atgavęs visų savo veiklos dokumentų. Tik dėl šių priežasčių nėra paruoštos ir akcininkų tvirtinimui neteikiamos finansinės ataskaitos už 2017, 2018 ir 2019 metus, nes tai fiziškai neįmanoma. Todėl Pareiškėjos atstovų kaltinimai dėl informacijos nepateikimo, kliudymo dalyvauti susirinkime yra visiškai nepagrįsti ir dirbtinai suorganizuoti jų pačių veiksmais, nukreiptais vien į jų teisių pažeidimo iliuzijos sukūrimą. Atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjos atstovų pareiškimas dėl tariamo administracinio nusižengimo padarymo akivaizdžiai inspiruotas ne tariamo akcininko neturtinių teisių pažeidimų, o siekio rasti formalių pagrindų inicijuoti teisminį procesą prieš Bendrovės vadovę. Nuo 2017-02-01, kai ji (G. Š.) tapo UAB (duomenys neskelbtini) vadove, su B. J. įstatyminiais atstovais A. J. ir L. J. vyksta ginčai 7 civiliniuose ir baudžiamosiose procesuose (išvardina), todėl akivaizdu, kad nagrinėjamas pareiškimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo yra tik pasekmė visų kitų procesų, kuriuose Pareiškėjos įstatyminiai atstovai A. J. ir L. J. yra atsakovai. Visi šie procesai pradėti po 2017-02-01, kai UAB (duomenys neskelbtini) vadove tapo G. Š. ir paaiškėjo, kad įmonė, kuri savo veiklą pradėjo dar (duomenys neskelbtini), neteko viso savo turto (b. l. 81-85).
Administracinėn atsakomybėn traukiama G. Š. teismo posėdyje su administraciniu nusižengimu nesutiko, palaikė savo atsiliepime nurodytus argumentus ir paaiškino, kad, būdama Bendrovės vadovė, karantino laikotarpiu pasielgė, kaip privalėjo, laikėsi nustatytos tvarkos. Balandžio 3 d. siųsdama pranešimą rekomendavo ir pasiūlė visiems akcininkams balsuoti raštu iš anksto užpildant Bendrovės balsavimo biuletenį. Kadangi karantinas buvo pratęstas ir atsižvelgiant į tai, kad pusės akcininkų amžius yra virš 65 metų, balandžio 22 d. ji priėmė sprendimą balsuoti raštu ir išsiuntė pranešimą, nes pusė akcininkų negalėtų ateiti ir pareikšti savo valios. Sąlygos visiems akcininkams buvo sudarytos vienodos, išsiųsti balsavimo biuleteniai, nurodant, kad biuletenis yra galiojantis, jeigu Bendrovei bus pateiktas per 10 dienų. Susirinkimas nevyko fiziškai dėl karantino, susirinkimo protokolas buvo surašytas gegužės 4 d., nepraleidžiant protokolo surašymo 7 dienų termino. Raštu balsavo didžioji dalis akcininkų. Protokolą ji surašė pagal bendruosius balsavimo biuletenius, kurie buvo pateikti Bendrovei. Ji negalėjo sudaryti akcininkams skirtingų sąlygų balsuoti. Akcinių bendrovių įstatymas nenumato elgsenos karantino sąlygomis. Buvo tik rekomendacinio pobūdžio informacija, kad rekomenduojama veiklą vykdyti nuotoliniu būdu, tame tarpe ir susirinkimus. Pareiškėjos atstovams pagal įstatymą pranešimas buvo išsiųstas balandžio 22 d. Visiems akcininkams buvo palikta 10 dienų galimybė biuleteniui užpildyti ir pateikti Bendrovei. Biuletenių buvo laukiama iki 2020-05-04, kad akcininkai galėtų per mažiausiai 10 dienų pareikšti savo valią. Pareiškėjai buvo skirti du laiškai, buvo parašyta, kad susirinkimas vyks balsuojant iš anksto pagal biuletenius, balandžio 27 d. buvo pakartotinai parašyta, kad dėl karantino susirinkimas fiziškai nevyks ir pasiūlyta balsuoti raštu. Pareiškėjos atstovai balandžio 28 d. atvyko į advokatų kontorą, kur turėjo vykti susirinkimas pagal pirminį planą ir ten jiems dar kartą buvo paaiškinta, kad balsavimas vyksta raštu. Pareiškėjos atstovai balandžio 16 d. pateikė tris sprendimo projektus: 2 klausimus darbotvarkės klausimais, o 1 klausimą - atleisti ją iš pareigų, kuris į darbotvarkę nebuvo įtrauktas, nes tokio prašymo papildyti darbotvarkę Pareiškėjos atstovai neprašė. Pareiškėjos pateikti sprendimo projektai buvo įtraukti ir akcininkai dėl jų balsavo. 2020-04-07 gavusi Pareiškėjos atstovų pagal įstatymą prašymą pateikti medžiagą susijusią su susirinkimu 2020-04-09 registruotais laiškais ir elektroniniu paštu pateikė jiems informaciją dėl susirinkimo ir Bendrovės veiklos apžvalgą, todėl mano, kad padarė viską, ką privalėjo ir turėjo padaryti, atsižvelgiant į karantino situaciją. Ji neturėjo jokios priežasties ignoruoti akcininkę B. J., nes identiški klausimai buvo sprendžiami 2017-2019 m. eiliniuose susirinkimuose, kurie vyko fiziškai. Todėl tokie sprendimų projektai buvo ne pirmus metus. 65 proc. akcininkų balsavo už tokius sprendimo projektus, jie supažindinti su Bendrovės situacija, nes dalyvavo ankstesniuose susirinkimuose. Nežino, kodėl Pareiškėjos atstovai nebalsavo raštu, nors tokia galimybė jiems buvo sudaryta. Kitu laikotarpiu, kai vykdavo fiziškai susirinkimai, jie dalyvaudavo. Šis Pareiškėjos atstovų pareiškimas teismui yra tęstinis visų bylų, kurios vyksta ir kurios pasibaigusios. Bendrovės vadove ji tapo 2017 metais. Iki to laiko Bendrovės vadove buvo A. J.. Jai tapus vadove, buvo iškelta bylų, kurios jau įsiteisėjusios dėl neteisėto turto perleidimo, dėl neteisėto prekės ženklo naudojimo, taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pinigų dingimo iš Bendrovės, dingo 1 mln. eurų. Taigi ne viena byla yra. Dėl dokumentų neatsiėmimo gali paaiškinti, kad, tapusi Bendrovės vadove, ji prašė perduoti dokumentus, tačiau buvusi vadovė A. J. jų neperdavė, dokumentai buvo išdalinti dviem įmonėms: UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios susijusios su L. J. ir su A. J., vienas yra akcininkas, o A. J. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, taip pat buvo perleista Bendrovės buhalterinė programa su duomenimis. Jie negrąžino Bendrovei tų dokumentų, todėl teisme dabar vyksta byla. 2017 m. pirmos instancijos teismo sprendimu atsakovė A. J. buvo įpareigota pagal sąrašą perduoti dokumentus, tačiau atsakovai to nepadarė, teismo sprendimą skundė ir apeliacinės instancijos teismas perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Byla tęsiasi nuo 2017 m. ir dar nepasibaigusi. Jos vadovaujama Bendrovė atsiėmė tik dalį dokumentų, kurie buvo pateikti, tačiau ten buvo ne visi dokumentai. Pagal 2020-01-28 UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo-priėmimo aktą (11 priedas), buvo atsiimti ne visi dokumentai, ten nėra 2015 m. finansinių ataskaitų, Didžiosios knygos, nėra daug dokumentų, kurių nesant, neįmanoma paruošti finansinių ataskaitų, negalima sudaryti balanso, neaišku kokia likutinė turto vertė. Turėjo būti duomenų laikmenos, nes Bendrovė dirbo su buhalterine programa „Rivilė“. A. J., būdama vadovė, perdavė neatlygintinai pati sau tik kitai įmonei. Tų diskų (laikmenų) niekas nematė, 2017 m. ji su antstoliais vyko susipažinti su medžiaga, tų diskų nebuvo. Jie siūlė jai atsiimti dėžes, nuotraukose matosi (b. l. 101-107), nors teismo nutartyje buvo parašyta, kad reikia sudaryti dokumentų sąrašą. Ji gali atsiimti tik dokumentus, o ne dėžes. Dėl to, kad neturi visų Bendrovės dokumentų, negali parengti 2017, 2018 ir 2019 metų finansinių ataskaitų, tai fiziškai yra neįmanoma, kol Bendrovė neatgavo buhalterinės programos ir dokumentų. Ataskaitos taip pat nėra paruoštos ir nepatvirtintos už 2015, 2016 metus, kai Bendrovės vadovė dar buvo A. J.. Buhalteriškai neįmanoma paruošti ataskaitų nuo nulio, kai Bendrovė veikė nuo (duomenys neskelbtini) metų. Finansinė atskaitomybė yra tęstinis dalykas, yra perleidžiami likučiai, balansas, skolos, turi būti užtikrintas Bendrovės finansinis tęstinumas. Finansinės ataskaitos turi būti patvirtintos. Šiuo metu Bendrovė veiklą vykdo ir pajamas gauna iš nekilnojamojo turto nuomos, kuris buvo prarastas ir grąžintas pagal teismo sprendimą. Bendrovės apžvalgoje, kuri buvo pateikta akcininkams, tiksliai nurodyta Bendrovės pajamos ir išlaidos. Šiuo metu Bendrovėje dirba du darbuotojai, įmonė gamyba neužsiima, Bendovėje yra 12 akcininkų. Įmonė dirba palyginti neblogai, įvertinus, kad prieš tai buvo nulis. Dėl informacijos nepateikimo Pareiškėjai gali paaiškinti, kad į pateiktus kausimus ji atsakė, atsižvelgiant į konfidencialios informacijos sąrašą, kurį sudarė buvusi vadovė A. J., todėl apie šį sąrašą Pareiškėjos atstovei buvo žinoma, pati juo anksčiau vadovavosi, tai kodėl dabar turi būti kitaip. Bendrovės darbuotojų pareiginės instrukcijos, darbo apmokėjimo sąlygos, žinios apie personalą, valdymo struktūra yra priskirtini konfidencialios informacijos sąrašui pagal 2 punktą. Be to, dalies informacijos negalima atskleisti dėl asmens duomenų apsaugos. Pagal Bendrovės įstatus akcininkai, kurie turi ½ akcijų gali gauti visą informaciją. Akcininkų grupė, kuriai priklausė 65 proc. akcijų, dar būnant vadove A. J., prašė visos informacijos, nors turėjo 50 proc. akcijų, tačiau ir tai informacijos negavo. Bendrovės įstatai teisėti 2011 metų, o 2015 m. įstatai teismo sprendimu yra pripažinti neteisėtais. A. J., būdama vadove, neteisėtai pakeitė Bendrovės įstatus, 65 proc. akcininkų net nežinojo apie tą susirinkimą. Prašo bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos B. J. atstovė pagal įstatymą A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad kaip ir kiekvienais metais iš Bendrovės vadovės gavo kvietimą į akcininkų susirinkimą. Pirmame pranešime buvo nurodyta, kaip atvykti į susirinkimo vietą, kad privaloma turėti kaukes, pirštines. Jie pateikė G. Š. prašymą dėl informacijos apie Bendrovę pateikimo. Savo rašte nenurodė, kad neatvyks. Vadovė žinojo, kad kiekviename susirinkime jie dalyvauja ir pateikia klausimų. Kai Bendrovės vadovė atsiuntė jiems ataskaitą, kilo klausimų dėl didelių sąnaudų. Jie pateikė sprendimo projektus, tačiau vadovė įtraukė tik kai kuriuos. Vėliau gavo pranešimą, buvo įmesta į pašto dėžutę su balsavimo biuleteniais, tačiau fakto, kad gavo balsavimo biuletenius negali patvirtinti. Jie išsiuntė vadovei pranešimą, kad neprašė balsavimo biuletenių, nes norėjo dalyvauti susirinkime ir buvo atvykę. Tai matosi filmuotoje medžiagoje. Susirinkimo metu nei vadovė, nei kiti asmenys, su kuriais derinamas susirinkimas, nežinojo, kad tose patalpose vyks susirinkimas. Jiems atvykus, kontoros darbuotojas nebuvo informuotas dėl susirinkimo, pasakė, kad susirinkimas nevyks. Jie turėjo palikti vaikus ir vykti į susirinkimą. Tokiu būdu jiems buvo parodyta nepagarba. Vadovė surašė protokolą, kad susirinkimas įvyko, tačiau susirinkimas turėjo būti skelbiamas pakartotiniu, nes dalis akcininkų norėjo dalyvauti. Faktiškai susirinkimas neįvyko ir tai turėjo būti konstatuota, negalėjo būti surašytas protokolas, jis yra sufalsifikuotas. Jie nebalsavo raštu, nes buvo patys atvykę, buvo pasiruošę vadovei klausimų. Daugelis balsavo raštu, nes direktorė priėmė tokį sprendimą. Anksčiau dalis akcininkų ne patys atstovaudavo susirinkimuose, o jiems atstovaudavo advokatė, ji turėjo įgaliojimus atstovauti, o šiemet akcininkai atstovavo save patys. Vadovė turėtų pateikti ataskaitas, kurios apimtų nuo sausio 1d. iki gruodžio 31 d., nes įmonė vykdo veiklą, bet akcininkai neinformuojami, viskas pateikiama abstrakčiai. Kai ji vadovavo Bendrovei 2015 m. finansinės ataskaitos piktybiškai nepatvirtino akcininkai, o 2016 metais nebuvo susirinkimo, nes 2017-01-31 direktore tapo G. Š., o finansinės ataskaitos ruošiamos iki akcininkų susirinkimo, t. y. balandžio 30 dienos. Perduodama Bendrovę naujai vadovei ji balanso nepateikė, nes vadovė neprašė.
Pareiškėjos B. J. atstovas pagal įstatymą L. J. paaiškino, kad direktorius už įmonės veiklą atsakingas nepriklausomai nuo to, ar jis turi dokumentus ir privalo vesti buhalteriją. Direktorė G. Š. yra atsakinga už 2018, 2019 metus. Pirmą balanso eilutę jie pamatė tik šiemet, kad įmonės veikla buvo nuostolinga. Bendrovės balansų nėra, pelno nuostolio ataskaitos nėra, 60 000 eurų išleista, kai įmonė generuoja 30 000 Eur, todėl prašė tai paaiškinti, bet gavo tik 3 eilutes. Jie nesupranta, ar vyko visuotinis akcininkų susirinkimas.
Pareiškėjos B. J. įgaliota atstovė advokatė A. Gulbinaitė paaiškino, kad buvo padaryti trys pažeidimai: akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams dalyvauti susirinkime ir informacijos nepateikimas akcininkams, taigi buvo padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Akcinių bendrovių įstatyme nėra nustatyta, kad akcininkai negalėtų dalyvauti, kad jis turėtų būti šaukiamas kitaip. Akcininkai negali būti verčiami prievarta balsuoti raštu, nedalyvaujant fiziškai susirinkime. G. Š. akcentavo, kad gynė akcininkų, kuriems virš 65 metų interesus, tačiau Pareiškėja ir kiti akcininkai nėra virš 65 m, todėl jiems turėjo būti sudaryta galimybė fiziškai dalyvauti susirinkime. Vyriausybės nutarime nenurodyta, kad visuotiniai akcininkų susirinkimai negali vykti fiziškai ir turi vykti balsuojant raštu. Vyriausybės nutarimas yra žemesnės galios teisės aktas, todėl turi būti vadovaujamasi aukštesnės galios teisės aktu - Akcinių bendrovių įstatymu (ABĮ), kuriame nurodyta, kad akcininkams, norintiems balsuoti raštu, tokia galimybė turi būti sudaryta. Prievarta verčiant akcininkus balsuoti raštu, sudarant kliūtis dalyvauti akcininkų susirinkime, pažeidžiamas ABĮ ir akcininkų neturtinė teisė dalyvauti susirinkime. Pareiškėjos B. J. atstovai nurodė, kad turėjo pasiruošę klausimų Bendrovės vadovei. Susirinkimo rengimo tvarka pažeista, nes sprendimų projektai dėl darbotvarkės klausimų akcininkams pateikta likus mažiau nei 10 dienų iki susirinkimo. Pareiškėja sprendimų projektus gavo 2020-04 22, o susirinkimas pagal protokolą vyko 2020-04-28, todėl 10 dienų terminas nebuvo išlaikytas, buvo pažeista akcininkės B. J. neturtinė teisė gauti sprendimų projektus pagal įstatyme nustatytą tvarką. Pareiškėjos atstovai atvyko pranešime nurodytą dieną 2020-04-28 į advokatų kontoros patalpas (yra filmuota medžiaga), tačiau jų neįleido. Vadovė G. Š., nesudarydama galimybės akcininkams patekti į patalpas, kliudė akcininkams dalyvauti susirinkime. Be to vadovė nepataikė reikšmingos informacijos dėl darbotvarkės, teikė abstrakčius atsakymus su nuoroda į Bendrovės vadovės įsakymą dėl konfidencialios informacijos apsaugos, nepateikdama jo sąrašo. Mano, kad darbuotojo pareiginiai nuostatai negali būti laikoma konfidencialia informacija, nes neturi tokios komercinės vertės, todėl atsisakymas pateikti pareiginius nuostatus buvo nepagrįstas. Bendrovės vadovė nesiūlė akcininkei pasirašyti susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos, o tai tik patvirtina, kad informacija slepiama piktybiškai. Akcininkai, negaudami informacijos, negali vertinti nei Bedrovės veiklos, nei jo vadovės tinkamumo. Kas dėl finansinės atskaitomybės rinkinių nepateikimo, tai G. Š. vadovauja Bendrovei nuo 2017 vasario mėnesio, pati vadovė nurodė, kad Bendrovė veiklą vykdo, gauna nuomos pajamas, todėl net ir neturint ankstesnių finansinių dokumentų, už 2017-2019 metus pagal turimas sąskaitas galima parengti finansinės atskaitomybės dokumentus. Bendrovės vadovė nedarydama to, tikėtina slepia galimai nusikalstamas veikas. Akcininkas turi teisę gauti finansinės atskaitomybės dokumentus. Atsižvelgiant į tai, prašo skirti G. Š. baudą už padaryta administracinį nusižengimą.
ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų <...> nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams <...> dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams <...> ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų <...> turtinių teisių pažeidimą (<...>).
ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios veikos pasireiškia tuomet, kai asmuo neatlieka įstatymo nustatytos pareigos, todėl administracinei atsakomybei kilti užtenka nustatyti bent vienos iš išvardintų veikų (neveikimo) požymius (kasacinės nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2139/2011).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Pareiškėjai B. J., gim. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises priklauso 39 868 paprastosios vardinės 1,45 Eur nominalios vertės UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, kurios suteikia jai 7,642 proc. visų akcininkų balsų. Bendrovės akcijas Pareiškėja įgijo pagal 2016 metais sudarytas Akcijų dovanojimų sutartis (1 priedas, b. l. 15). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-7-381-381/2020 dėl minėtų akcijų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (niekinėmis) ir restitucijos taikymo, tačiau teismo sprendimas byloje nepriimtas, laikinosios apsaugos priemonės netaikytos (ABĮ 16 str. 3 d.), todėl Pareiškėja turi teisę dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, taip pat turi kitas akcininko teises ir pareigas, numatytas Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei bendrovės įstatuose. (ABĮ 3 str., 14-18 str.)
ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad akcininkai turi šias neturtines teises: dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (1 punktas), iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotiniu akcininkų susirinkimu darbotvarkės klausimais (2 punktas), pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (3 punktas), gauti šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę (4 punktas), kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas neturtines teises (7 punktas).
Pareiškėja nurodo, kad jos, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės neturtinės teisės buvo pažeistos dėl to kad: 1) nebuvo laikytasi visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos ir sukliudyta jai balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime; 2) nebuvo pateikti atsakymai į užduotus klausimus, susijusius su visuotiniu akcininkų susirinkimu darbotvarkės klausimais; 3) nebuvo parengti Bendrovės finansinių ataskaitų rinkiniai už 2017, 2018 ir 2019 metus bei nesudaryta galimybė su jais susipažinti, todėl teismas, analizuodamas UAB (duomenys neskelbtini) generalinės direktorės G. Š. veiksmus, vertina juos pareiškime nurodytų aplinkybių kontekste.
Dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos nesilaikymo ir sukliudymo Pareiškėjai dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.
ABĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. ABĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo dieną esantys (akcinėje bendrovėje – susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę) bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti. ABĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad akcininkas gali balsuoti raštu užpildydamas bendrąjį balsavimo biuletenį. Užpildytas bendrasis balsavimo biuletenis bendrovei gali būti perduotas elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti akcininko tapatybę.
Pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2011-12-28 įstatų (toliau –Įstatai) 1.4 punktą Bendrovės finansiniais metais laikomi kalendoriniai metai. Įstatų 5.6 punkte nustatyta, kad eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą Bendrovės vadovas privalo sušaukti ir jis turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą Bendrovės vadovas paskelbia Bendrovės skelbimų lentoje, laikraštyje „Lietuvos aidas“ arba įteikia akcininkui pasirašytinai ar išsiunčia registruotu laišku ne vėliau, kaip likus 21 dienai iki visuotino akcininkų susirinkimo dienos (b. l. 89-96).
Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) generalinė direktorė G. Š., kuri šios Bendrovės pareigas eina nuo 2017-02-01, pakeitusi iki tol Bendrovei vadovavusią A. J. (3 priedas, b. l. 18-22), 2020-04-03 priėmė sprendimą dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo 2020-04-28 10.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) patalpose bei patvirtino šio susirinkimo darbotvarkę ir sprendimų projektus, taip pat parengė Bendrovės veiklos apžvalgą už 2019 metus. Generalinio direktoriaus sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą karantiną ir rekomendacijas karantino metu, akcininkams siūloma ir rekomenduojama balsuoti raštu iš anksto, užpildant ir pateikiant Bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį (b. l. 110-112).
Iš 2020-04-03 pranešimo apie eilinio visuotino akcininkų susirinkimo sušaukimą matyti, kad apie visuotinį akcininkų susirinkimą ir jo darbotvarkę buvo pranešta akcininkams, tame tarpe ir Pareiškėjai, ką patvirtino jos atstovai pagal įstatymą teismo posėdžio metu. Pranešime nurodyta, kad tuo atveju, jeigu akcininkas nuspręs dalyvauti akcininkų susirinkime fiziškai, prašoma turėti visas asmeninės apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius, vienkartines pirštines ir kitas asmenines apsaugos priemones) (4 priedas, b. l. 23).
2020-04-22 Bendrovės pranešime apie balsavimą eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad didžioji dauguma akcininkų iš anksto jau balsavo Bendrovės akcininkų darbotvarkės klausimais raštu, užpildydami bendrąjį balsavimo biuletenį bei tai, kad LR Vyriausybė 2020-04-22 nutarimu pratęsė Lietuvoje karantiną, buvo nuspręsta saugant Bendrovės akcininkų sveikatą ir nepažeidžiant karantino sąlygų, balsavimą Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime vykdyti raštu iš anksto užpildant ir pateikiant Bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį, kuris pateikiamas kartu su šiuo pranešimu. Taip pat nurodoma, kad 2020-04-28 10.00 val. fiziškai Bendrovės akcininkų susirinkimas nevyks. Remiantis ABĮ 30 straipsnio 1 dalimi, užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį prašo pateikti Bendrovei ne vėliau, kaip per 10 dienų nuo bendrojo balsavimo biuletenio išsiuntimo dienos. Remiantis ABĮ 29 straipsnio 3 dalimi visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas bus surašytas per 7 dienas nuo visų akcininkų užpildytų balsavimų biuletenių gavimo dienos (7 priedas, b. l. 27-29).
2020-04-27 Bendrovės pranešime, adresuotame B. J. ir A. J. nurodyta, kad atsakydama į 2020-04-24 elektroniniu paštu gautą B. J. įstatyminių atstovų pareiškimą, Bendrovės vadovė G. Š. paaiškino, jog balsavimas raštu rengiamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą karantiną ir tai, kad dalis akcininkų jau yra balsavę raštu (9 priedas, b. l. 31).
Vaizdo įrašas ir jo stenograma patvirtina, kad Pareiškėjos atstovai 2020-04-28 10 val. buvo atvykę į (duomenys neskelbtini) patalpas (duomenys neskelbtini) kur jiems duris atidaręs asmuo paaiškino, kad akcininkų susirinkimas šiose patalpose fiziškai nevyksta, o vyksta balsuojant raštu (15 ir 18 priedai, b. l. 45, 77).
Bendrovės 2020-05-07 pranešimas A. J./ B. J. patvirtina, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas vyko balsuojant raštu ir, kad Bendrovė per numatytą terminą Pareiškėjos užpildyto balsavimo biuletenio negavo. Prie pranešimo prideda 2020-04-28 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopiją (17 priedas, b. l. 51-76).
UAB (duomenys neskelbtini) 2020-04-28 eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, surašytas 2020-05-04, akcininkų registravimo sąrašas ir užpildyti bendrieji balsavimo biuleteniai patvirtina, kad Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko balsuojant raštu, susirinkime balsavo 8 akcininkai (Bendrovėje yra 12 akcininkų), turintys 343930 balsų, kas sudaro 65,928 proc. visų akcijų (balsų), taigi susirinkimo kvorumas buvo. Akcininkai balsavo Bendrovės vadovės patvirtintos darbotvarkės klausimais, kurių sprendimų projektus pasiūlė Bendrovės vadovė ir akcininkė B. J.. Akcininkai balsavo už Bendrovės vadovės pasiūlytus sprendimų projektus (17 priedas, b. l. 51-76).
Bendrovės Įstatų 5.10 punkte nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Įstatų 5.11 punktas nustato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimus paprasta dalyvaujančių susirinkime akcininkų balsų dauguma, išskyrus 5.3 punkte numatytus atvejus (b. l. 89-96).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas vadovaujasi G. Š. į bylą pateiktais 2011-12-28 Bendrovės įstatais, o ne Pareiškėjos atstovų pateiktais 2015-11-17 įstatais (2 priedas, b. l. 16-17), kadangi šie įstatai yra negaliojantys Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016-12-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27773-545/2016 pripažinus Bendrovės 2015-11-12 pakartotinį neeilinį akcininkų susirinkimą ir jo priimtus sprendimus, tame tarpe ir dėl įstatų pakeitimo, neteisėtais (Juridinių asmenų registro išrašas, 3 priedas, b. l. 18-22).
Pareiškėja nurodė, kad balsavimo biuletenį gavo 2020-04-22 kartu su pranešimu apie 2020-04-28 rengiamą akcininkų susirinkimą, t. y. likus mažiau nei 10 dienų iki susirinkimo, dėl ko buvo pažeista ABĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostata. Teismo posėdyje Bendrovės vadovė G. Š. paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad susirinkimas vyko balsuojant raštu, akcininkų balsavimo biuletenių buvo laukiama 10 dienų, skaičiuojant nuo 2020-04-22 pranešimo išsiuntimo dienos. Tokia informacija buvo nurodyta ir 2020-04-22 pranešime, todėl negalima teigti, kad buvo pažeistas 10 dienų terminas. Bendrovės vadovė G. Š. nurodė, kad Pareiškėjos balsavimo biuletenio negavo, o Pareiškėjos atstovai patvirtino, kad jie nebalsavo raštu, nors jiems buvo pranešta, kad susirinkimas vyks balsuojant raštu, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Įvertinęs aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, Bendrovės vadovės G. Š. ir Pareiškėjos atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko 2020-04-28, t. y. nepraleidus 4 mėnesių termino nuo finansinių metų pabaigos (balandžio 30 d.), apie šį susirinkimą akcininkai buvo tinkamai informuoti pranešimais, gavo bendrąjį balsavimo biuletenį, terminai dėl pranešimų apie susirinkimą įteikimo, balsavimo biuletenių pateikimo, susirinkimo protokolo surašymo buvo išlaikyti. Visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko balsuojant raštu, kadangi Lietuvos Respublikoje galiojo karantino režimas ir didžioji dalis akcininkų iš anksto balsavo raštu, susirinkimo kvorumas buvo. ABĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nėra draudžiama akcininkams balsuoti raštu, todėl Akcinių bendrovių įstatymo ir Bendrovės įstatų reikalavimai nebuvo pažeisti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.3 punkte imperatyviai nurodyta, kad karantino metu draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai. Nutarime nėra išskirta, kad šis draudimas netaikomas privačiam sektoriui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-04-22 nutarimu Nr. 398 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo karantinas buvo pratęstas iki 2020-05-11. Šiame Vyriausybės nutarimo pakeitime nebuvo panaikintas draudimas organizuoti renginius ir susibūrimus uždarose erdvėse, todėl akivaizdu, kad 2020-04-28 akcininkų susirinkimas fiziškai susirenkant uždaroje patalpoje negalėjo būti vykdomas. Už karantino sąlygų nesilaikymą įstatymai numato atitinkamą atsakomybę (pvz., ANK 45-46 str.). Byloje nėra duomenų, kad LR Vyriausybės 2020-03-14 nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ bei šio nutarimo 2020-04-22 pakeitimas Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną (2020-04-28) būtų negalioję, pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos įstatymas ar Konstitucijai, todėl turėjo būti vykdomi, ką ir darė Bendrovės vadovė G. Š. priimdama sprendimą rengti akcininkų susirinkimą balsuojant raštu, taip siekdama apsaugoti akcininkų sveikatą nuo COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) plitimo grėsmės. Tai, kad Pareiškėja, žinodama apie akcininkų susirinkimą, nepareiškė savo valios ir nepasinaudojo įstatymo suteikta teise dalyvauti susirinkime balsuojant raštu, negali būti vertinama, kaip jos neturtinės teisės pažeidimas. Aplinkybė, kad akcininkų susirinkimas vyko balsuojant raštu, kai visiems akcininkams buvo sudarytos vienodos sąlygos tokiu būdu išreikšti savo valią, niekaip nesukliudė Pareiškėjai dalyvauti susirinkime balsuojant raštu, todėl teismas daro išvadą, kad Bendrovės vadovė G. Š. laikėsi eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos ir nesukliudė Pareiškėjai dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Dėl to G. Š. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų, 21 straipsnio 1 ir 3 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 1, 4 dalies, 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidė ir ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nepadarė.
Dėl atsakymų į užduotus klausimus, susijusius su visuotiniu akcininkų susirinkimu darbotvarkės klausimais, ir informacijos apie Bendrovę nepateikimo
ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad akcininkas turi teisę iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais. ABĮ 16¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad akcininkui į jo iš anksto pateiktus bendrovei klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, bendrovė turi atsakyti arba raštu nurodyti atsisakymo pateikti atsakymą priežastis iki visuotinio akcininkų susirinkimo, jeigu klausimai bendrovėje buvo gauti ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Visi atsakymai į akcininkų iš anksto bendrovei pateiktus klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais, pateikiami visuotiniame akcininkų susirinkime arba vienu metu visiems bendrovės akcininkams iki visuotinio akcininkų susirinkimo.
ABĮ 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, jeigu bendrovės įstatuose nenustatytas mažesnis balsų skaičius, bet kuriuo metu iki visuotinio akcininkų susirinkimo ar susirinkimo metu gali raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti šių asmenų tapatybę, siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais. Pagal šio straipsnio 1 dalį visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę rengia bendrovės valdyba arba šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais - bendrovės vadovas.
ABĮ 26 straipsnio 10 dalies nuostatos, įpareigoja ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkams sudaryti galimybę susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.
Pareiškėjos 2020-04-16 pareiškimas, adresuotas UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ši akcininkė, gavusi 2020-04-03 pranešimą apie šaukiamą Bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą ir jo darbotvarkę, taip pat 2020-04-09 Bendrovės pranešimą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo (b. l. 109-115), susipažino su pateikta 2019 m. Bendrovės veiklos apžvalga ir pasiūlė du sprendimų projektus visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais bei vieną sprendimo projektą (atšaukti G. Š. iš Bendrovės vadovo pareigų) (5 priedas, b. l. 24-25), tačiau klausimo dėl Bendrovės vadovo perrinkimo į darbotvarkę įtraukti ar pakeisti darbotvarkę neprašė, todėl visuotino akcininkų susirinkimo darbotvarkė šiuo klausimu nebuvo papildyta (ABĮ 25 str. 3 d.). Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir Bendrovės vadovė G. Š.. Todėl akcininkai balsavo tais klausimais, kurie buvo įtraukti į darbotvarkę pagal Bendrovės vadovės ir akcininkės B. J. pasiūlytus sprendimų projektus.
Taip pat Pareiškėja minėtu 2020-04-16 pareiškimu, siūlydama sprendimų projektus visuotiniam akcininkų susirinkimui, pateikė Bendrovei 6 klausimus, susijusius Bendrovės 2019 m. veiklos apžvalga ir dokumentų atsiėmimu, tačiau nenurodė kokiam tikslui reikalauja šios informacijos. Bendrovės vadovė G. Š., nepraleidusi 7 dienų termino (ABĮ 18 str. 1 d.), 2020-04-17 raštu atsakė į Pareiškėjos klausimus, taip pat nurodė, kad negali pateikti reikalaujamos informacijos apie Bendrovę (sutarys, sąskaitos, mokėjimai, kurie pagrįstų Bendrovės sąnaudas, darbuotojų asmens duomenys, informacija dėl paskolų sutarčių, kurias yra sudariusi Bendrovė, asmenų, iš kurių buvo gautos pajamos, duomenys), nurodydama priežastį, jog ši informacija yra konfidenciali (5-6 priedai, b. l. 24-25, 26).
ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad akcininkas turi teisę gauti šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
ABĮ 16¹ straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad Bendrovė gali atsisakyti pateikti atsakymus į akcininko klausimus, jeigu jie susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, ir turi apie tai informuoti akcininką, arba jeigu negalima nustatyti klausimą pateikusio akcininko tapatybės.
Pagal UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 7.1 punktą akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau, kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų <...> kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šie dokumentai nesusiję su bendrovės komercines (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Su Bendrovės visais dokumentais gali susipažinti akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau, kaip ½ akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos (b. l. 89-96). ABĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje.
Iš Pareiškėjos 2020-04-16 prašymo matyti, kad ji prašė pateikti informaciją apie Bendrovę, kuri pagal įstatymus nėra viešo pobūdžio. Byloje nėra duomenų, kad Pareiškėja (jos atstovai) būtų pasirašę įsipareigojimą neatskleisti konfidencialios informacijos ar kad būtų prašę tokį pasižadėjimą pasirašyti, taip pat nenurodė kokiam tikslui prašo informaciją pateikti. Be to, Pareiškėja neturi ir nevaldo ½ Bendrovės akcijų (turi 7,642 proc. akcijų), todėl Bendrovės vadovė G. Š. pagrįstai atsisakė suteikti neviešą informaciją apie įmonę. Šis atsisakymas buvo aiškus, motyvuotas ir laiku išreikštas (kasacinės nutartys Nr. 2AT-10-697/2016, Nr. 2AT-40/2018), todėl laikytina, kad G. Š. tinkamai ir laiku atsakė į paklausimą dėl informacijos pateikimo, kaip to reikalauja ABĮ nuostatos ir Bendrovės įstatai.
Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos sąrašas, į kurį įtrauktos žinios apie bendrovės gamybos organizavimą ir valdymą, personalą ir valdymo struktūrą, žinios apie bendrovės strateginius bei taktinius planus, ekonominę-finansinę padėtį, komercinius/ dalykinius ryšius, naujoves ir išradimus, buvo patvirtintas 2016-01-04 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2, kai Bendrovei dar vadovavo A. J., todėl ji neabejotinai žinojo, kad Bendrovėje yra konfidencialios informacijos sąrašas ir kokią informaciją jis apima (b. l. 86-88). Dėl to manytina, kad Pareiškėjos, kuriai atstovauja A. J., prašymas buvo pareikštas formaliai, žinant, kad prašo konfidencialios informacijos, kurios gavimas yra ribotas, o ta aplinkybė, kad Pareiškėjos netenkino G. Š. atsakymas, nesudaro pagrindo ją traukti administracinėn atsakomybėn už informacijos akcininkei nepateikimą.
Pažymėtina ir tai, kad iš G. Š. pateikto atsiliepimo ir paaiškinimų teisme, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad tarp jos vadovaujamos UAB (duomenys neskelbtini) ir Pareiškėjos atstovų pagal įstatymą A. J. ir L. J. susijusių bendrovių UAB (duomenys neskelbtini) (vadovas L. J.), UAB (duomenys neskelbtini) (vadovė A. J.) yra nusistovėję konfliktiški santykiai, vyko ir vyksta teisminiai procesai dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo, atskleidimo ir naudojimo, nuostolių atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-2270-803/2019), dėl neteisėto naudojimosi (duomenys neskelbtini) prekės ženklu (civilinė byla Nr. e2-632-585/2018), dėl Bendrovės neteisėto turto perleidimo (civilinė byla Nr. e2A-107-381/2019) ir kt. Taip pat tęsiasi civilinė byla Nr. e2-4142-592/2019 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) (buvęs vadovas L. J.) dėl bendrovės turto, dokumentų išreikalavimo ir nuostolių atlyginimo bei civilinė byla Nr. e2A-7-381/2020 dėl akcijų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, todėl šiame kontekste akivaizdu, kad Pareiškėjos įstatyminiai atstovai A. J. ir L. J. yra su UAB (duomenys neskelbtini) konkuruojančių įmonių vadovai, todėl bet koks neviešos informacijos apie Bendrovę atskleidimas konkurentams gali neigiamai įtakoti Bendrovės veiklą ir kitų akcininkų interesus. Tokią nuomonę sustiprina ir tai, kad A. J. ir su ja susiję asmenys nuo 2017-02-01, kai Bendrovės vadove tapo G. Š., iki šiol neperdavė Bendrovei visų dokumentų ir buhalterinės programos „Rivilė“ su duomenimis, ką patvirtina G. Š. paaiškinimai teisme, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme besitęsianti civilinė byla Nr. e2-4142-592/2019 (naujas Nr. e2-362-592/2020) dėl dokumentų išreikalavimo ir nuostolių atlyginimo. Tai suponuoja išvadą, kad Pareiškėja (jos įstatyminiai atstovai) neprisideda prie Bendrovės veiklos gerinimo, pelningumo didinimo, o priešingai – galimai siekia sukurti formalius pagrindus sunkinti Bendrovės veiklą, ką patvirtina ir G. Š. atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad dėl A. J. ir kitų su ja susijusių veiksmų 2017-06-12 prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00338-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės turto iššvaistymas), veikiant priešingai Bendrovės interesams iššvaisčius Bendrovės turtą (b. l. 81-85).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, 16¹ straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 10 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl G. Š. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Dėl finansinių ataskaitų rinkinių už 2017, 2018 ir 2019 metus neparengimo ir nesudarymo akcininkams galimybės su jais susipažinti
ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas nustato, kad už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą atsako bendrovės vadovas. ABĮ 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai; bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 20 str. 1 d. 11 p.). Remiantis ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Už savalaikį finansinių rinkinių pateikimą registro tvarkytojui atsako bendrovės vadovas (ABĮ 37 str. 12 d. 10 p.).
Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (ĮFAĮ) 3 straipsnio 8 dalis nustato, kad finansinių ataskaitų rinkinyje pateikiami finansiniai duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus. ĮFAĮ 20 straipsnyje nurodyta finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis, iš kurios matyti, kad vieni iš pagrindinių finansinio rinkinio elementų yra įmonės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita. Įmonės balansu suprantama finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, o įmonės pelno (nuostolių) ataskaita laikoma – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos įmonės ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – pelnas arba nuostoliai (ĮFAĮ 3 straipsnio 5 ir 12 dalys). Pagal ĮFAĮ 16 straipsnio 1 dalį metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui <...> atsako įmonės vadovas, <...> pagal <...> priskirtą kompetenciją (ĮFAĮ 28 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nebuvo parengti ir akcininkų susipažinimui pateikti 2017, 2018 ir 2019 metų metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai, tačiau, kaip nurodė G. Š., šios pareigos ji neįvykdė ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad Pareiškėjos atstovai pagal įstatymą ir su jais susiję asmenys negrąžino Bendrovei visų dokumentų ir buhalterinės programos „Rivilė“ su buhalteriniais duomenimis, todėl ji negali parengti finansinių ataskaitų rinkinių, kaip jie apibrėžti ĮFAĮ, ir negali jų pateikti akcininkų susirinkimui tvirtinti bei pateikti registro tvarkytojui. Nežiūrint to, G. Š. negalėdama parengti finansinių ataskaitų rinkinių, iki visuotinio akcininkų susirinkimo parengė Bendrovės finansinę apžvalgą už 2019 metus ir pateikė ją susipažinti akcininkams, todėl laikytina, kad savo pareigą dėl finansinės ataskaitos sudarymo pagal savo galimybes atliko tinkamai, jos veiksmuose tyčios nerengti finansinių ataskaitų rinkinio nenustatyta.
Teismo posėdyje Pareiškėjos atstovai nurodė, jog Bendrovės vadovei G. Š. buvo sudarytos sąlygos 2017-12-15 atvykti ir atsiimti Bendrovės dokumentus iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 100, 104), tačiau dokumentų ji neatsiėmė. Atsakydama į šį argumentą, G. Š. paaiškino, kad negalėjo dokumentų atsiimti, nes jie buvo be dokumentų sąrašų, todėl nežino kokie dokumentai buvo dėžėse. Pareiškėjos atstovų teismui pateiktuose antstolio A. N. 2017-12-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nėra užfiksuota, kad perdavimui skirti dokumentai būtų su dokumentų sąrašais. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose tik užfiksuota, jog patalpoje ant palečių matomos sukrautos dėžės, kurių perimti niekas neatvyko. Kokios tai dėžės ir su kokiais dokumentais nėra konkretizuota (b. l. 101-103, 105-108). 2020-01-28 dokumentų perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus (jų dalį) iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiėmė tik 2020-01-28 (11 priedas, b. l. 33-41). Duomenų, kad dokumentai būtų perimti iš UAB (duomenys neskelbtini), byloje nėra.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme tęsiasi civilinė byla Nr. e2-4142-592/2019 (naujas Nr. e2-362-592/2020) pagal UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams A. J., UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl dokumentų išreikalavimo ir nuostolių atlyginimo, galutinis teismo sprendimas nepriimtas. G. Š. nurodė, kad be dokumentų ji negali užtikrinti Bendrovės finansinės atskaitomybės tęstinumo, žinant, kad Bendrovė veikia nuo (duomenys neskelbtini) metų. Darytina išvada, kad G. Š. argumentai pagrįsti, nes pagal ĮFAĮ 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą visos įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansines ataskaitas, vadovaujasi bendraisiais apskaitos principais, vienas iš kurių yra įmonės veiklos tęstinumo principas, kuris neatsiejamai susijęs su finansiniu tęstinumu.
Administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 119 straipsnio 1 dalyje, kaip ir kitiems nusižengimams, būdingi šie objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, tuomet nėra ir nusižengimo sudėties, kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Analizuojant ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, turi būti nustatyta, kad G. Š. sąmoningai ignoravo jai, kaip Bendrovės vadovei, nustatytą pareigą sudaryti finansinius ataskaitų rinkinius ir pateikti juos susipažinimui akcininkams. Šiuo atveju, tokie G. Š. tyčiniai veiksmai (neveikimas) nenustatyti, nes pareigos pateikti finansinių ataskaitų rinkinius ji negalėjo įvykdyti dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių – Bendrovės dokumentų ir buhalterinės programos su duomenimis trūkumo, todėl darytina išvada, kad G. Š. veiksmuose nėra kaltės dėl 2017, 2018 ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinių neparengimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad G. Š. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl jos atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
Nutraukti UAB (duomenys neskelbtini) vadovei G. Š. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nenustačius jos veikoje šio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.