Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6129-901/2016, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas E. G. kreipėsi į antstolį, prašydamas panaikinti areštą jo asmeninei atsiskaitomajai sąskaitai, esančiai Alytaus pataisos namuose, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatavo, kad antstolio veiksmai nurašyti pinigines lėšas, neviršijančias vienos minimalios mėnesinės algos, yra neteisėti (3 b. l.).

Antstolis A. L. 2016 m. gegužės 24 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino, skundą kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui (1–2 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo E. G. skundą (9–10 b. l.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

11. Nagrinėjamu atveju iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4850 Lt (1404,66 Eur) žalos išieškojimo iš apelianto pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-94-76/2012, bei Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7700 Lt (2230,07 Eur) žalos išieškojimo iš apelianto pagal Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantui geranoriškai nesumokėjus skolos ir vykdymo išlaidų, antstolis 2014 m. lapkričio 21 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 21), nurodant areštuotas 14463,36 Lt (12550 Lt skola ir 2154,59 Lt vykdymo išlaidos) pinigines lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Minėtas patvarkymas periodiškai yra vykdomas iki visiško jo įvykdymo. Apeliantas yra įsitikinęs, kad antstoliui areštavus visas jo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra pažeidžiamos jo teisės, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.

12. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto bei iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas ir SVI 93.6 punkte. CPK LI skyriuje reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paprastai išskaitoma 20 procentų, jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas išvis negalimas.

13. Antstolis A. L., Alytaus pataisos namams nusiųstame 2014 m. lapkričio 21 d. patvarkyme, vadovaudamasis CPK 688 straipsnio norma, nurodė, kad areštuoja pinigines lėšas, esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančioje E. G., bei nurodė areštuotas lėšas 14463,36 Lt sumai pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į apelianto pajamas, nesilaikė įstatymo nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, nepagrįstai rėmėsi CPK 688 straipsniu, dėl ko iš skolininko pagal minėtą patvarkymą nepagrįstai yra išskaitoma 100 procentų jo pajamų.

14. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, tačiau vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, į apelianto sąskaitoje pataisos namuose įplaukiančias lėšas (pervedamos ar įnešamos artimųjų) išieškojimas gali būti nukreipiamas tik pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies nuostatas.

15. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė išieškojimą iš skolininko pajamų reglamentuojančias teisės normas ir šis procesinės teisės pažeidimas sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - antstolio patvarkymas naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, ir išspręsti klausimą iš esmės.

Panaikinti 2014 m. lapkričio 21 d. antstolio A. L. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).