Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovei R. R. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir turto vertės grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti tarp jos ir dukters atsakovės R. R. 2021 m. birželio 2 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. K1AK-5303 (toliau – Sutartis), grąžinti jai 111 354,69 Eur vertės turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantį (duomenys neskelbiami); 481/732 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), kadastrinis adresas (duomenys neskelbiami); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami); šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami).

2. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės kiekvieną mėnesį teikiamas išlaikymas ir kitokio pobūdžio priežiūra yra menkaverčiai palyginus su perleisto turto verte, nėra tenkinami visi ieškovės fiziologiniai poreikiai, atsakovė atlieka tik dalį pareigų, jų atlikimo būdai yra nepakankami (pagalba nedidelė, nenuosekli, teikiama nereguliariai; švara patalpose palaikoma, tačiau nėra periodiškumo ar reguliarumo, t. y. atsakovė ateina keisti patalynės ir tvarkyti patalpų kada jai patogu; netinkamai vykdo aprūpinimo maistu pareigą, t. y. ne kiekvieną dieną atneša karšto maisto, ne visada maisto produktus atsakovė perka savo sąskaita, kartais paima pinigų iš ieškovės, nors ieškovė pageidavo kiekvieną dieną gauti karšto maisto, šviežių vaisių ir daržovių; atsakovė nėra pasamdžiusi profesionalios slaugės ar pasirūpinusi socialinių darbuotojų priežiūra, nors ieškovei būtina nuolatinė kasdienė priežiūra dėl sutrikusios koordinacijos, kritimo rizikos, sunkaus judėjimo ir pan.). Ieškovės nuomone, atsakovė nevykdo arba iš esmės netinkamai vykdo Sutartimi prisiimtas pareigas, todėl ieškovė nėra suinteresuota tęsti sutartinius santykius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismo vertinimu, ginčas šeimoje kilo dėl to, kad Sutarties šalys tik dėl joms žinomų priežasčių, kurių teismui neatskleidė, Sutartį sudarė paslapčia nuo kitų šeimos narių, dėl to, daugiau tikėtina, merkantiliniai interesai turėjo didesnį prioritetą nei siekis atlikti vaikų pareigą suteikti pagyvenusio amžiaus motinai galimybę patenkinti jos poreikius, likusį gyvenimą jaustis laimingai ir saugiai.

5. Teismas nustatė, kad šalys Sutartimi smulkiai nenustatė visų ieškovei reikalingų paslaugų, apsiribodamos bendro pobūdžio nurodymais – leisti naudotis visu Sutartimi perleidžiamu turtu, teikti visą materialinį aprūpinimą, maistą, drabužius; jeigu ieškovės sveikatos būklė reikalauja ar reikalaus – prižiūrėti, slaugyti, ir (arba) apmokėti visas gydymo ir (arba) slaugymo išlaidas, taip pat palaidoti rentos gavėją ir apmokėti visas laidojimo išlaidas. Ieškovė galėjo naudotis perleistu turtu, atsakovė pirko maistą, jį gamino, palaikė švarą, todėl ši sandorio dalis buvo vykdoma. Tačiau byloje įrodyta, kad ieškovei nuo 2016 m. liepos 27 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, dėl ieškovės sveikatos nuo 2021 m. birželio 7 d. medicinos darbuotojai daugybę kartų vienareikšmiai teikė rekomendacijas nepalikti ieškovės vienos dėl griuvimo rizikos, vartoti daugiau skysčių, apie tai atsakovė žinojo arba turėjo žinoti.

6. Teismas nurodė, kad Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. A1-765/V-1530 „Dėl Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Specialieji nuolatinės slaugos poreikiai gali būti dviejų lygių: pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Ieškovei nuolatinės slaugos poreikio lygis iki šiol liko neįvertintas, nors pažyma išduota 2022 m. birželio 7 d., praėjus metams po ginčijamos Sutarties sudarymo.

7. Teismo vertinimu, nuo pat Sutarties sudarymo dienos ieškovė negavo jai reikalingos priežiūros. Atsakovė nors ir lankydavo ją kiekvieną dieną, tvarkydavo kambarius, pirko maistą ir jį gamino, tačiau didžiąją paros dalį, t. y. 20 – 21 val., ieškovė likdavo viena. Žinodama apie faktinius ieškovės poreikius, apie tai, kad ieškovė neišlaiko pusiausvyros ir viena būdama namuose pargriūna ir lieka gyvybei pavojingoje būklėje, atsakovė pati reikiamos priežiūros nesuteikdavo dėl savo turtinės padėties – kaip pati nurodė, ji gyvena (duomenys neskelbiami) (maždaug 23 km nuo (duomenys neskelbiami)), privalėjo ir privalo dirbti, todėl skirti daugiau laiko ieškovei negali. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ji siekė, dėjo pastangas užtikrinti, jog reikiama pagalba motinai vis dėlto būtų suteikta. Rentos gavėjo nuomonė ir pageidavimas tvarkytis savarankiškai, esant medicinos darbuotojų rekomendacijoms nepalikti motinos vienos dėl griuvimo rizikos, neatleidžia rentos mokėtojo nuo pareigos imtis papildomų priemonių nustatyti realų nuolatinės slaugos poreikių lygį, net jo ir nenustačius, savo lėšomis samdyti socialinį darbuotoją ar slaugytoją, nes pagyvenusio amžiaus žmonės dažnai patys kritiškai neįvertina gebėjimų tvarkytis buityje, nes akivaizdu, kad šiuo atveju vien atsakovės 2 – 3 valandų apsilankymo nepakanka.

8. Atsakovė dėl užimtumo darbe negalėjo užtikrinti tinkamos ieškovės sveikatos priežiūros, t. y. nevežė ieškovės pas gydytojus, nesirūpino jos sveikatos palaikymu, o šias paslaugas teikė ieškovės sūnūs ir vaikaitė.

9. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė galėjo būti paveikta kitų šeimos narių, sūnų V. G., G. G. ir (arba) vaikaitės V. D., nes 90 metų amžiaus žmonės paprastai tampa priklausomi nuo savimi pasitikinčių, žinių turinčių aplinkinių žmonių, taip pat ir nuo savo vaikų. Tačiau, išklausęs atsakovės teismui pateiktą be ieškovės žinios darytą garso įrašą, teismas padarė išvadą, kad atsakovė taip pat darė poveikį ieškovei.

10. Ieškovė pažymėjo, kad nuolat skundėsi gydytojai miego sutrikimu. Miego ir emociniai sutrikimai neigiamai veikia fizinį bei psichologinį pagyvenusio žmogaus funkcionavimą, dėl to gali pasireikšti išsiblaškymas, dėmesio koncentracijos ar atminties sutrikimų, padidėti nerimas, dirglumas ir irzlumas. Blogėjant emocinei būsenai, išgyvenant sielvartą toliau prastėja gyvenimo kokybė ir laikui bėgant tampa neįmanomas bet kokių santykių palaikymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 1 punktas). Byloje įrodyta, kad nuo 2022 metų ieškovė gyvena emociškai jai pavojingoje aplinkoje, nėra stabilumo, ji, kaip buvo galima nustatyti iš pasisakymų teismo posėdyje, jaučiasi nelaiminga, nesaugi, išbalansuota ir prislėgta, dažnai keičia nuomonę, jaučiasi nepatogiai, nori pasielgti tinkamai, kartu jaučia didžiulį priešiškumą ir neapykantą atsakovei, negali pamiršti ir atleisti ankstesnių nuoskaudų, nepakelia atsakovės griežtesnio balso, pasimeta. Teismo vertinimu, emocinė santykių sveikata vyresnio amžiaus žmogui yra daug svarbiau už turimus drabužius ir karštą maistą tris kartus per dieną, o paskutinio likusio gyventi laiko emocinė darna kiekvienam veiksniam pagyvenusio amžiaus žmogui yra prioritetas prieš sandoriu nustatytą santykių stabilumą, kitos sandorio šalies teisėtus lūkesčius ir panašias įstatymo nustatytas vertybes.

11. Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad rentos gavėja faktiškai negavo to, ką tikėjosi gauti pagal Sutartį, ir nėra įrodymų, jog šalių santykius pavyktų atkurti per rentos gavėjai priimtiną laiką. Tuo iš esmės yra suvaržytos rentos gavėjos teisės bei teisėti interesai, yra daroma didelė ir nepataisoma žala rentos gavėjos sveikatai, kitiems teisėtiems jos interesams. Atsakovė dėl galutinai nutrūkusių bendražmogiškų ryšių su ieškove negalės tinkamai toliau rūpintis ieškove, kaip tai numatyta ginčo Sutarties sąlygose. Pasak teismo, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti Sutarties pažeidimą (jos nevykdymą) ir Sutartį nutraukti, nutraukus Sutartį rentos davėja nepatirs labai didelių nuostolių, nes nuo Sutarties sudarymo praėjo tik pustrečių metų, todėl žala, kuri galbūt atsirastų nutraukus Sutartį, būtų mažesnė, nei žala, kurią patiria ieškovė galiojant Sutarčiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė R. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neidentifikavo tikrųjų bylos iniciatorių, neįvertino, kad bylos iškėlimo tikrasis tikslas yra ne netinkama ieškovės priežiūra, o atsakovei Sutartimi perleisto turto susigrąžinimas, siekiant iš naujo spręsti šio turto likimą. Atsakovės brolis G. G. (nors ir gavęs tėvų palikimo dalį neatlygintinai) pretenduoja ir į atsakovei Sutartimi perleistą turtą (ar jo dalį), o vienintelis būdas tai padaryti – panaikinti Sutartį. Dėl šios priežasties G. G. ir jo dukra V. D. sąmoningai išgalvojo tariamus Sutarties vykdymo pažeidimus, kad būtų pagrindas civilinės bylos iškėlimui ir teisėtai sudarytos bei tinkamai vykdomos Sutarties nutraukimui. Tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino (arba įvertino neteisingai, ne objektyviai), todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

12.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino G. G. ir V. D. padarytos įtakos ieškovei. Byloje nustatytos aplinkybės (Sutartį ieškovė sudarė savo noru ir laisva valia; sužinojusi apie ginčo sutarties egzistavimą V. D. priekaištavo senelei (ieškovei), nurodydama, kad Sutarties nereikėjo sudaryti, ragino ją nutraukti; iki pirmojo teismo posėdžio datos šioje byloje ieškovę G. G. išvežė iš jos namų ir apgyvendino pas save, o atsakovei neleido jos matyti ir t.t.), pateikti įrodymai (garso įrašas, kuris objektyviausiai patvirtina ieškovės požiūrį ir siekius šios bylos iškėlimo atžvilgiu) patvirtina, jog ieškovės sūnus G. G. ir vaikaitė V. D. visomis įmanomomis priemonėmis bandė nuteikti ieškovę prieš dukterį R. R.

12.3. Nėra nei esminių, nei neesminių Sutarties pažeidimų, priešingai, visais byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų (net ir ieškovės pusės) paaiškinimais aiškiai nustatyta, kad atsakovė rūpinosi ieškove, ją prižiūrėjo, prausė, maitino, rengė, tvarkė kambarius ir suteikė visą kitą būtina priežiūrą taip, kaip ir numatyta Sutartyje.

12.4. Teismas sprendimą nutraukti Sutartį motyvavo tuo, kad atsakovė nesirūpina motina 24 valandas per parą, nors toks reikalavimas nėra numatytas nei Sutartyje, nei tokiu pažeidimu rėmėsi ieškovė (priimtas siurprizinis sprendimas). Taigi, teismas ginčo Sutartį nutraukė nesant tam objektyvaus pagrindo. Be to, apskųstas sprendimas labiau paremtas emocinio pobūdžio išvadomis, nei objektyviu įrodymų ištyrimu ir teisiniu jų įvertinimu.

12.5. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymas neatima pareigos iš kitų ieškovės vaikų ja rūpintis ir prižiūrėti. Todėl jeigu kiti ieškovės vaikai jai padėjo vienu ar kitu aspektu (vežė pas gydytojus, atnešdavo maisto ir pan.), tai nereiškia, kad atsakovė blogai vykdė ar vykdo ginčo Sutartį.

12.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad Sutartis buvo sudaryta merkantilinių interesų įtakoje. Ieškovė savo noru sudarė Sutartį, niekas jos sudaryti Sutartį nepvertė. Apskritai tokio pobūdžio sutartys yra sudaromos turint tam tikrų interesų, nes rūpintis senyvo amžiaus žmogumi, visiškai jį išlaikyti ir panašiai, nėra paprasta.

12.7. Tiek ieškinyje akcentuojama, tiek ir teismo posėdyje nurodė ieškovė, kad iš esmės Sutartį siekiama nutraukti dėl to, jog ieškovė persigalvojo ir (arba) nori kitaip padalinti savo turtą. Šios aplinkybės teisiškai nėra svarbios, nes teisės aktų nuostatos numato galimybę nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį tik dėl esminių jos vykdymo pažeidimų. Įstatymai nenumato išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo galimybės vienai iš šalių persigalvojus.

12.8. Jau esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko – išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir nekilnojamojo turto grąžinimo ieškovės nuosavybėn, teismas šioje byloje negalėjo nagrinėti ir vertinti tų faktinių aplinkybių, kurios buvo ieškinio pagrindu pirmojoje byloje. Kitaip tariant, teismas galėjo nagrinėti tik pretenzijas dėl nepriežiūros, kurios atsirado po taikos sutarties ankstesnėje byloje sudarymo.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Apeliantė, siekdama sau finansinės naudos, ignoruoja ieškovės norus. Pirmasis ieškovės bandymas nutraukti Sutartį (pirmosios bylos metu) buvo susijęs su visišku Sutarties nevykdymu ir prarastu pasitikėjimu apeliante, kai ši bandė pasisavinti ieškovės pinigines lėšas. Keliant antrąją bylą ieškovės motyvai dėl Sutarties nutraukimo pakito – Sutartis buvo vykdoma iš dalies, bet ne pakankamai ir ne pagal ieškovės būtinuosius poreikius. Ieškovė akcentuoja, kad po pirmosios bylos pabaigos neatgavo pasitikėjimo apeliante, kurį prarado po piniginių lėšų pasisavinimo ir taikos sutarties sudarymo aplinkybių. Į jos pretenzijas dėl Sutarties vykdymo apeliantė sureagavo, tačiau pareigas vykdė tik iš dalies, nepatenkindama esminių ieškovės poreikių.

13.2. Apeliantės prielaidos apie trečiųjų asmenų įtaką ieškovei yra pagrįstos tik subjektyvia jos nuomone. Ieškovės paaiškinimai atskleidžia, kad ji pirmiau priėmė sprendimą nutraukti Sutartį ir tik tada paprašė vaikaitės V. D. pagalbos. Kadangi pagalba susirandant teisininkus, padedant nuvykti pas juos pokalbiui, atvykti į teismą ir panašiai buvo suteikta po sprendimo priėmimo, negalima daryti išvados, kad ieškovė buvo įtakota. Ieškovė turi teisę prašyti artimųjų (kitų vaikų ar vaikaičių) pagalbos, ginantis nuo nesąžiningo apeliantės elgesio. Juolab kad dėl ieškovės amžiaus ir sveikatos būklės jos socialiniai ryšiai yra labai riboti, ji pagalbos kreiptis gali tik į šeimos narius. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pasitiki sūnumis ir vaikaite, nes šie ja tinkamai rūpinasi, išklauso ir girdi jos norus bei nuomonę. Tai leidžia ieškovei daryti išvadą, kad jų parama ir palaikymas šiame teisiniame ginče yra nuoširdūs.

13.3. Ieškovė paaiškino, kad iki sudarant Sutartį, ji testamentu visą turtą planavo palikti sūnui V. G.. Nuomonę dėl turto likimo pakeitė po apeliantės įtakos – įkalbinėjimų, pažadų ateityje ja visokeriopai rūpintis, sudaryti sąlygas jai likti gyventi savo namuose, mylėti ir prižiūrėti. Ieškovė pripažino, kad Sutartį su apeliante sudarė ne dėl to, kad jai buvo reikalinga priežiūra senatvėje. Šiuos paaiškinimus papildė liudytojos V. D. paaiškinimai apie Sutarties sudarymo priežastis, kurias jai papasakojo senelė telefonu. Liudytoja parodė, kad apeliantė kurstė ieškovės abejones dėl turto palikimo sūnui V. G. Konkrečiai, kėlė abejones, ar sūnaus sutuoktinė ir duktė neišvilios turto ir nepaliks sūnaus be palikimo, kurį tuo metu sudarė ginčo turtas. Ieškovės sprendimą sudaryti Sutartį įtakojo tokie apeliantės žodžiai ir samprotavimai.

13.4. Kitaip nei tvirtina apeliantė, nei vienas iš liudytojų nenurodė faktinių aplinkybių, kurios atskleistų ar leistų daryti išvadą, kad G. G. ar jo duktė V. D. siektų pasisavinti ieškovės turtą.

13.5. Bylos medžiaga patvirtina, kad dar prieš sudarydama Sutartį apeliantė galėjo suvokti, kokias pareigas prisiima ir kaip reikės prižiūrėti ieškovę. Apeliantė patvirtino, kad prieš Sutarties sudarymą jai buvo žinoma ieškovės sveikatos būklė (ligos, griuvimo rizika, rekomendacijos dėl nepalikimo namuose be priežiūros). Apeliantės parodymai patvirtino, kad Sutarties sudarymo metu apeliantė jau gyveno su sutuoktiniu (duomenys neskelbiami) (kitame mieste nei ieškovė) bei dirbo. Ieškovė atsisakė gyventi kartu su apeliantės sutuoktiniu, norėjo likti gyventi savo namuose. Apeliantė galėjo įvertinti, kiek jos gyvenamoji vieta, darbas ir pareigos sutuoktiniui ribos realias galimybes nuolat vykdyti visas prievoles, bei kokių veiksmų reikės imtis.

13.6. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė negavo jai reikalingos priežiūros. Atsakovė nors ir lankydavo ieškovę kiekvieną dieną, tvarkydavo kambarius, pirko maistą ir jį gamino, tačiau didžiąją paros dalį, t. y. 20–21 valandą per parą, ieškovė likdavo viena. Byloje pakanka duomenų, kad ieškovė sunkiai vaikšto, kelis kartus yra parkritusi ir negalėjo savarankiškai atsikelti. Žinodama apie faktinius ieškovės poreikius, apie tai, kad ieškovė neišlaiko pusiausvyros ir viena būdama namuose pargriūna ir lieka gyvybei pavojingoje būklėje, atsakovė pati reikiamos priežiūros nesuteikė.

13.7. Apeliantė teismo posėdžių metu daugiau laiko skyrė pasiteisinimams, kodėl jos finansinė padėtis, darbas ar gyvenamoji vieta riboja galimybes teikti visapusišką priežiūrą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad apeliantė dėjo pastangas užtikrinti, jog reikiama pagalba motinai būtų suteikta kitų asmenų pagalba – kreipiantis socialinių paslaugų, prašant pagalbos giminaičių ar šeimos narių, dalijantis kasdienės priežiūros pareigomis su sutuoktiniu, sūnumi ar broliais.

13.8. Atsakovės pateiktas garso įrašas yra darytas ieškovei nežinant. Garso įraše girdisi kaip apeliantė daro ieškovei spaudimą – priekaištauja, įsakmiai reikalauja pasakyti, kad skaitomi ieškinio teiginiai neteisingi. Ieškovės beveik negirdėti įraše, jos atsakymai neinformatyvūs, trumpi, o tai tik parodo, kad ieškovė vengia dalyvauti vedamame pokalbyje. Tokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis padarytą garso įrašą ir jo įrodomąją reikšmę reikėtų vertinti kritiškai, nes jis iš esmės atskleidžia tik apeliantės nuomonę ir poziciją.

13.9. Sutartimi ieškovė išreiškė pasitikėjimą dukterimi (apeliante). Ji pageidavo būti priklausoma nuo apeliantės, sutiko būti nuolat jos prižiūrima, esant reikalui maitinama, slaugoma ir panašiai. Ieškovės parodymai byloje patvirtina pasitikėjimo apeliante praradimą. Ji paliudijo, kad bijo valgyti apeliantės atneštą maistą, nes jame gali būti ko nors kenksmingo sveikatai. Taip pat bijo apeliantei pasakyti pastabas dėl Sutarties vykdymo, nes pastaroji reaguoja audringai, sukeldama neigiamas emocijas ieškovei, dėl to jai pasidaro bloga, sukyla spaudimas ir pan. Minėti duomenys patvirtina, kad apeliantė yra praradusi pasitikėjimą, todėl tolesnis Sutarties vykdymas yra neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

16. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo bei šia sutartimi perduoto nekilnojamojo turto grąžinimo.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 2 d. tarp ieškovės M. G. ir atsakovės R. R. buvo pasirašyta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. K1AK-5303, pagal kurią ieškovė perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą atsakovei su sąlyga, jog ši išlaikys ieškovę iki gyvos galvos.

18. 2022 m. rugsėjo 9 d. M. G. pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl Sutarties nutraukimo, tačiau 2022 m. spalio 13 d. R. R. pateikus teismui patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį, kuria M. G. iš esmės atsisakė ieškinio, 2022 m. spalio 14 d. nutartimi teismas taikos sutartį patvirtino ir bylą nutraukė. M. G. teikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties, prašydama ją panaikinti. Skunde nurodė, kad buvo apgauta, nes tokios taikos sutarties be sąlygos dėl Sutarties nutraukimo niekada nebūtų pasirašiusi. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė. M. G. pateikė kasacinį skundą, kurį 2023 m. vasario 20 d. ir 2023 m. kovo 13 d. nutartimis buvo atsisakyta priimti (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

19. 2023 m. sausio 11 d. ir 2023 m. kovo 8 d. elektroniniu paštu ieškovė (jos atstovė) pateikė atsakovei 2022 m. gruodžio 23 d. ir 2023 m. kovo 4 d. pretenziją dėl Sutarties vykdymo, išreikšdama lūkesčius, kad atsakovė leis be užmokesčio naudotis visu Sutartimi perleidžiamu turtu be pašalinių asmenų, sumokės visus mokesčius už pastatų komunalines paslaugas, elektros energiją, vandens tiekimą, šildymą, šiukšlių išvežimą ir visas kitas turto eksploatacijos išlaidas, jog turtas ar jo dalis iki pat jos mirties nebus suvaržytas, t. y. išnuomotas, kad niekas be ieškovės žinios ir rašytinio sutikimo nesinaudos butu ar kambariu. Ieškovė sutiktų, kad bute gyventų pati atsakovė arba samdomos slaugės, jog prisiderintų prie jos dienos režimo, nes dėl sveikatos problemų greitai pavargsta ir nori namuose jaustis ramiai, turėti privatumą. Ieškovė nori, kad atsakovė už komunalines ir kitas butui teikiamas paslaugas nemokėtų iš ieškovės pensijos ar kitokio pobūdžio išmokų. Ieškovė prašė susilaikyti nuo nebūtino patalpų remonto, užtikrinti švarą patalpose, t. y. tvarkyti jas mažiausiai kartą per savaitę, skalbti ir keisti patalynę kartą per dvi savaites, keisti rankšluosčius švariais kartą per savaitę. Ieškovė pageidavo kiekvieną dieną bent du kartus per dieną gauti karšto maisto, būti maitinama ne mažiau nei tris kartus per dieną subalansuotos mitybos pagrindu; visuomet namuose turėti šviežių maisto produktų, kad maistą, skirtus ir rekomenduojamus vartoti vaistus pirks atsakovė iš savo lėšų.

20. Atsakovei netinkamai vykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė antrą kartą kreipėsi į teismą dėl Sutarties nutraukimo ir turto sugrąžinimo.

21. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

22. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23. Apeliantės teigimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neidentifikavo tikrųjų šios bylos iniciatorių, tinkamai neįvertino, kad bylos iškėlimo tikrasis tikslas yra ne netinkama ieškovės priežiūra, o atsakovei Sutartimi perleisto turto susigrąžinimas, siekiant iš naujo išspręsti turto likimą. Nėra nei esminių, nei neesminių Sutarties pažeidimų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad atsakovė rūpinosi ieškove, ir suteikė jai visą būtina priežiūrą kaip ir numatyta Sutartyje.

24. Atsižvelgdama į šiuos bei kitus atsakovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įstatyme įtvirtintą sąvokos apibrėžtį išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi kvalifikuojama tokia sutartis, pagal kurią rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.460 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai taikomos rentą iki gyvos galvos reglamentuojančios normos (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra; sutartyje gali būti numatyta rentos mokėtojo pareiga apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).

25. CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą CK 6.454 straipsnyje numatytomis sąlygomis, jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Taigi, rentos gavėjas, reikalaudamas grąžinti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perduotą nekilnojamąjį daiktą, turi įrodyti, kad rentos mokėtojas pažeidė sutartį ir tai sudaro esminį sutarties pažeidimą. Sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti vadovaujamasi CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytais kriterijais, taip pat atsižvelgiama į išlaikymo iki gyvos galvos ypatumus.

26. Aiškindamas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių liko neįgyvendinti nukentėjusios šalies pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).

27. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013). Rentos mokėtojo veiksmai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertintini pagal tai, ar jie maksimaliai atitinka rentos gavėjo būtiniausius poreikius ir ar jie skirti tokiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016).

28. Nagrinėjamu atveju, kaip ginčijamame sprendime nustatė ir pirmosios instancijos teismas, šalys Sutartimi detaliai nenustatė visų ieškovei reikalingų paslaugų, apsiribodamos bendro pobūdžio nurodymais leisti naudotis visu Sutartimi perleidžiamu turtu, teikti materialinį aprūpinimą, maistą, drabužius; jeigu ieškovės sveikatos būklė reikalauja ar reikalaus – prižiūrėti, slaugyti, ir (arba) apmokėti visas gydymo ir (arba) slaugymo išlaidas, taip pat palaidoti rentos gavėją ir apmokėti visas laidojimo išlaidas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė galėjo naudotis savo perleistu turtu ir ši sandorio dalis buvo vykdoma. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl nepakankamos ieškovės priežiūros, t. y. ar ieškovei buvo suteiktos reikiamos paslaugos ir priemonės būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems jos poreikiams tenkinti.

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo išlaikyti ieškovę ir ja rūpintis, tarp šalių buvo pasirašyta 2021 m. birželio 2 d. Byloje įrodyta ir apeliantė neginčija, kad ieškovė turi rimtų sveikatos sutrikimų ir ji negali tinkamai pati savimi pasirūpinti (negali pati nusiprausti, pasigaminti maisto, pasirūpinti vaistais, nuvažiuoti į gydymo įstaigą ir kt.). Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad dėl ieškovės sveikatos būklės nuo 2021 m. birželio 7 d. medicinos darbuotojai daugybę kartų teikė rekomendacijas nepalikti ieškovės vienos dėl griuvimo rizikos. Abu ieškovės sūnūs teismo posėdžio metu parodė, kad ginčo laikotarpiu (po pirmosios bylos pabaigos) jų motinos sveikata blogėjo, jai būtina nuolatinė priežiūra ir jos vienos palikti namuose ilgesnį laiką negalima. Paaiškino, kad motina sunkiai vaikšto, neišlaiko pusiausvyros, dėl to gali nukristi, o nukritusi pati nebegali atsistoti. Ieškovės sūnus G. G. paaiškino, kad iš ryto kelis kartus buvo aptikęs motiną gulinčią ant grindų, nes naktį pargriuvusi pati nebegalėjo atsistoti. 2023 metų pradžioje vakaro metu yra kelis kartus važiavęs pas motiną, nes paskambinęs jos kaimynas pranešė, kad ši šaukiasi pagalbos.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktus rašytinius įrodymus (medicininius dokumentus), kuriuose užfiksuota ieškovės sveikatos būklė, taip pat šalių ir liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, kad tokios priežiūros, kokią kiekvieną dieną ieškovei galėjo pasiūlyti ir teikė atsakovė, šiuo atveju nepakako tam, jog būtų tinkamai užtikrinti visi būtiniausi ir gyvybiškai svarbūs ieškovės poreikiai. Atsakovė nors ir lankydavo ją kiekvieną dieną, tvarkydavo kambarius, pirkdavo maistą ir jį gamindavo, didžiąją paros dalį, t. y. 20–21 valandą, sunkiai vaikščiojanti ir negalinti tinkamai savimi pasirūpinti ieškovė likdavo viena. Žinodama apie faktinius ieškovės poreikius, apie tai, kad ieškovė neišlaiko pusiausvyros, viena būdama namuose pargriūna, negali pati atsikelti ir lieka gyvybei pavojingoje būklėje, atsakovė pati reikiamos priežiūros jai nesuteikė.

31. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dar 2016 m. liepos 27 d. ieškovei neterminuotai buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (e. b. t. 1 l. 39). 2022 m. birželio 7 d. buvo išduota Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 1423, kurioje nurodyta, kad ieškovei neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (e. b. t. 1 l. 38). Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 20¹ straipsnyje nurodyta, kad specialieji nuolatinės slaugos poreikiai gali būti dviejų lygių: 1) pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, visiškai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga; 2) antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, žymiai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga. Specialieji poreikiai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu, neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį. Byloje nėra duomenų kokio lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis buvo nustatytas ieškovei.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, kuriais nurodoma, kad jos finansinė padėtis, darbas ir gyvenamoji vieta riboja galimybes teikti visapusišką priežiūrą ieškovei ir praleisti su ja daugiau laiko, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes atsakovė, vykdydama Sutartį, nesiėmė tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas ir rūpestingas asmuo. Kitaip tariant byloje nėra įrodymų, kad apeliantė dėjo maksimalias pastangas užtikrinti, jog reikiama priežiūra motinai būtų suteikta kitų asmenų pagalba – kreipiantis į savivaldybę dėl socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, suteikimo; prašant pagalbos giminaičių ar šeimos narių, dalijantis kasdienės priežiūros pareigomis ir kt.

33. Pažymėtina, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra fiduciarinė, grindžiama asmeniniu pasitikėjimu, rentos gavėjui paprastai yra svarbios asmens, teikiančio išlaikymą, savybės, lemiančios pasitikėjimą rentos davėjo asmeniu ir atitinkamai rentos gavėjo sprendimą sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Pasitikėjimo praradimas rentos davėju, kuris gali lemti sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, įprastai atsiranda ir turi reikšmę tik tuo atveju, kai rentos davėjas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. atsiranda iš netinkamo rentos davėjo prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2013; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019). Iš ieškovės pasisakymų teismo posėdyje matyti, kad ji prarado pasitikėjimą atsakove, nenori su ja bendrauti ir nenori, kad atsakovė ja rūpintųsi ateityje, todėl tolimesnis Sutarties vykdymas ir dėl šios priežasties bus neįmanomas.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovei tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, buvo pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai ir interesai, prarastas pasitikėjimas atsakove, kuris išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose yra būtinas, todėl atsakovė ginčo Sutartį pažeidė iš esmės ir dėl šios priežasties, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti CK 6.464 straipsnio 2 dalį ir nutraukti ieškovės su atsakove 2021 m. birželio 2 d. sudarytą Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.

35. Į esminius skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

38. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 1 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra laikomos pagrįstomis, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbiami), ieškovei M. G., asmens kodas (duomenys neskelbiami), 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Vilija Mikuckienė Gintaras Pečiulis Žilvinas Terebeiza