Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo J. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-6445-2023 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nutarimu J. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir ANK 426 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 600,00 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 29 d. (duomenys neskelbtini), vairuodamas neblaivus (1,96 prom. neblaivumas, pradėtas ikiteisminis tyrimas) automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, žmonės nenukentėjo.

4. Teismo posėdžio metu J. K. nurodė, kad dėl padarytų administracinių nusižengimų labai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai. Prašė baudą pakeisti viešaisiais darbais. Pažymėjo, kad jo mėnesinės pajamos labai mažos, turto turi sodo namelį, butą ir automobilį Citroen, kuris yra bevertis. Būna gauna 300,00 Eur pajamas, būna – 700 Eur, dirba santechniku.

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Saulius Kučys prašė J. K. baudą keisti viešaisiais darbais. Jis turės galimybę viešuosius darbus suderinti su darbu, kadangi jis vykdo individualią veiklą.

6. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas tenkintinas iš dalies.

8. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

9. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas prašė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtą baudą.

10. Pareiškėjas buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir ANK 426 straipsnio 1 dalį galutine 600,00 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 29 d. (duomenys neskelbtini), vairuodamas neblaivus (1,96 prom. neblaivumas, pradėtas ikiteisminis tyrimas) automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, žmonės nenukentėjo.

11. ANK 417 straipsnio 7 dalis numato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

12. ANK 426 straipsnio 1 dalis numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

13. Vienas iš Pareiškėjo skunde nurodomų argumentų yra tai, kad skirdamas bausmę, pareigūnas visiškai nemotyvavo, dėl ko jam negalėjo būti skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

14. Skundžiamame nutarime vyriausiasis tyrėjas nurodė, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriant ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas baudas, neskiriant ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytos, galimos skirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, todėl Pareiškėjo skundo argumentas yra nesuprantamas ir paskyrus šią administracinio poveikio priemonę jo padėtis būtų bloginama.

15. Pareiškėjui išaiškintina, kad administracinio poveikio priemonės taikomos kartu su administracine nuobauda ir jų taikymas šiuo atveju niekaip nesumažintų jam skirtos baudos dydžio, kadangi J. K. ir taip jau buvo skirta minimali ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda ir ji gali būti mažinama tik esant išimtinėms aplinkybėms. Remiantis išdėstytu, ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Todėl prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patrauktas asmuo privalo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadaręs, jis prisiima pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-107-290/2019). Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).

17. Vertinant Pareiškėjo asmenybę atkreiptinas dėmesys, kad jis dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta (nagrinėjamu atveju Institucija nevertino neblaivumo, kadangi dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas). Šios aplinkybės buvo įvertintos priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Daugiau atsakomybę lengvinančių ar kitokių atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, mažinti paskirtos administracinės nuobaudos nėra pagrindo, pati įvykio situacija leidžia konstatuoti, jog buvo padarytas iš tiesų grubus teisės pažeidimas. Be to, Pareiškėjas nors ir pabrėžia, jog jo turtinė padėtis yra labai prasta, tačiau visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, jog vien tik prasta finansinė padėtis nėra pagrindas mažinti paskirtą administracinę nuobaudą. Visų antra, net ir vertinant J. K. finansinę padėtį matyti, kad ji (finansinė padėtis) nėra itin sunki ar beviltiška, nes jis turi nekilnojamojo turto, automobilį, dirba, jo interesus teisme atstovavo advokatas. Be to, J. K. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, nors administracinių nusižengimų padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo. Sutiktina, kad Pareiškėjo gaunamos pajamos nėra labai didelės, jis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau jam ir taip buvo paskirta straipsnyje numatyta minimali bauda. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad jis, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos, t. y. skiriamos baudos, gali būti jam nepakeliama finansine našta, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą pats pažeidėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra tik jis pats. Teismo įsitikinimu, jam švelninti administracinę nuobaudą nėra pagrindo, todėl ši skundo dalis atmestina.

18. J. K. ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė Pareiškėjui paskirtą baudą pakeisti į viešuosius darbus. Pareiškėjas sutiko juos atlikti.

19. Viešieji darbai yra neatlygintini visuomenei naudingi darbai, skiriami kaip alternatyvi administracinė nuobauda vietoj baudos ar jos dalies. Viešųjų darbų trukmė skaičiuojama valandomis (ANK 26 straipsnio 1 dalis). Viešieji darbai skiriami tik darbingiems ar iš dalies darbingiems asmenims, kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, ir gali būti neskiriami nėščioms moterims, kai tai gali pakenkti jų ar vaisiaus sveikatai, arba asmenims, auginantiems jaunesnį negu septynerių metų vaiką, atsižvelgiant į vaiko interesus, arba neįgaliesiems, kurie dėl sveikatos būklės negali atlikti šių darbų (ANK 26 straipsnio 2 dalis).

20. Asmens prašymas pakeisti baudą (jos dalį) viešaisiais darbais, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis (ANK 675 straipsnio 4 dalis).

21. Duomenų apie tai, kad J. K. būtų nedarbingas ir negalėtų atlikti viešųjų darbų, nėra. Be to, jis užsiima individualia veikla ir viešuosius darbus galės suderinti su savo darbu. Jo finansinė padėtis nors ir nėra beviltiška, tačiau nėra gera. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas baudą Pareiškėjui pakeisti į viešuosius darbus.

22. ANK 37 straipsnio 2 dalis numato, kad bauda keičiama viešaisiais darbais skaičiuojant vieną viešųjų darbų valandą už penkis eurus baudos.

23. Kaip ir minėta, skundžiamu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-6445-2023 J. K. skirta 600,00 Eur bauda. Atsižvengiant į išdėstytą, J. K. prašymą, 600 Eur bauda keistina į 120 val. viešuosius darbus (600 Eur : 5 Eur = 120 val.).

24. Viešiesiems darbams atlikti nustatytinas terminas, per kurį asmuo privalo išdirbti jam paskirtas viešųjų darbų valandas (ANK 25 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnis ir 37 straipsnio 1-3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-6445-2023 paskirtą 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) baudą pakeisti į 120 (vieno šimto dvidešimties) valandų trukmės nemokamus viešuosius darbus, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, per kurį J. K. privalo atlikti jam paskirtus nemokamus viešuosius darbus.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.