Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-01-27 · Civilinė byla Nr. e2A-64-589/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-27
Bylos Nr.
e2A-64-589/2021
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01159-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
Atsakovas
I. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-64-589/2021Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01159-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5085-839/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei I. J. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Legal Balance prašė priteisti iš atsakovės I. J. 1 030,78 Eur negrąžintą kredito dalį, 111,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo, 42,63 Eur administravimo mokestį iki sutarties nutraukimo, 161,54 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą, 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kreditą 1 030,78 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei kiek sutarties termino pabaigos, 26 proc. kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kreditą 1 030,78 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30 Eur žyminį mokestį bei 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu už akių ieškovės UAB Legal Balance ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės I. J. ieškovės UAB Legal Balance naudai 1 030,78 Eur negrąžintą kredito dalį, 111,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 42,63 Eur sutarties administravimo mokestį, 161,54 Eur negautas pajamas (nuostolius), 5 proc. metines procesines palūkanas nuo 1 030,78 Eur negrąžinto kredito dalies už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 22 d. iki 2020 m. spalio 1 d., 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 1 346,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 151 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

3. Teismas konstatavo, kad atsakovė gavo procesinius dokumentus, tačiau per nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.

4. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 17 d. atsakovė I. J. ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-5ryf6ns9 (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 1 100 Eur kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovė sudaryta sutartimi įsipareigojo grąžinti 1 100 Eur kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį – 680,32 Eur palūkanas ir 396 Eur administravimo mokestį sutartyje numatytais terminais iki 2023 m. balandžio 17 d. Atsakovė jai pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė. Taip pat nustatė, kad 2020 m. kovo 3 d. UAB BnP Finance ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Naujasis kreditorius išsiuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo pranešta, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.

5. Teismas nurodė, kad kreditą atsakovė ėmė 48 mėnesių laikotarpiui, atidėti kredito grąžinimą ar išdėstyti kredito grąžinimą kitokiomis dalimis nei buvo susitarta neprašė, sudarant sutartį kreditavimo sąlygos, mokėtinų įmokų, palūkanų dydžiai (paskaičiavimai) ir mokėjimo terminai buvo nurodyti ir su tuo atsakovė sutiko. Dėl nurodytų aplinkybių vertino, kad atsakovė atsakingai įvertino savo galimybes grąžinti kreditą laiku ir tinkamai.

6. Teismas sprendė, kad atsakovė nevykdė jai pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą, mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, ieškovei perėmus reikalavimo teisę į atsakovės skolą, atsakovė jai skolos nesumokėjo, todėl iš atsakovės priteistina 1 030,78 Eur negrąžinta kredito dalis, 111,84 Eur mokėjimo palūkanos iki sutarties nutraukimo, 42,63 Eur administravimo mokestis iki sutarties nutraukimo.

7. Iš ieškinio ir sutarties turinio teismas nustatė, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 26 proc. metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Teismas nurodė, kad naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio (26 proc. už 1 030,78 Eur kredito likutį) nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė ir patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, nes atsakovei vykdant sutartį tinkamai kredito likutis atitinkamai mažėtų, todėl mažėtų ir tikėtinų gautinų palūkanų suma. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) yra nekintančio 26 proc. už 1 030,78 Eur kredito likutį dydžio, kuris iš esmės grindžiamas Sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, tačiau nepagrįstas jokiais kitais objektyviais duomenimis, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

8. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl 161,54 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos priteisimo, yra tenkintinas, kadangi pagal pateiktą kredito grąžinimo grafiką ir jame išdėstytas kredito grąžinimui mokėtinas įmokas, kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis už suteiktą kredito sumą gauti nurodyto dydžio palūkanų kaip negautų pajamų.

9. Teismas taip pat sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad šalys susitarė dėl 26 proc. kompensuojamųjų palūkanų, todėl šį reikalavimą atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad sudarant sutartį atsakovė turėjo galimybę ir sąlygas individualiai aptarti kreditavimo sąlygas, mokėtinų įmokų, palūkanų dydžius ir mokėjimo terminus, kad atsakovei buvo išaiškintos ir nurodytos galimos pasekmės (galimos sumos) sutarties nevykdymo atveju ir su tuo atsakovė sutiko. Teismas vertino, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1, 8.7 punktais šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų mokėjimo tvarkos ir sąlygų bei kitų Sutarties atsisakymo sąlygų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, jų mokėjimo sąlygų ir tvarkos.

10. Teismas konstatavo esant pagrindui priteisti iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių dalį dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 1030,78 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 17 d.); kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

12. Nurodo, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma, kadangi sutartis yra nutraukta ir mokėjimų grafikas, sudarytas anuiteto metodu, yra negaliojantis. Mano, kad nors negautos pajamos dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius sudarydamas sutartį tikėjosi iki 2023 m. balandžio 17 d. gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 26 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievoles, apeliantei nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti tikslius nuostolius, kuriuo patirs ateityje, dėl to iš atsakovės apeliantės negautoms pajamoms kompensuoti priteistinos 26 proc. dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotos nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki 2023 m. balandžio 17 d., o konkretus iš atsakovės priteistinų negautų pajamų dydis priklausys tiesiogiai nuo to, kada atsakovė įvykdys kreditoriaus atžvilgiu turimas prievoles.

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 26 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą 1 030,78 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 17 d.), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 17 d. atsakovė I. J. ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-5ryf6ns9, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 1 100 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį – 680,32 Eur palūkanas ir 396 Eur administravimo mokestį sutartyje numatytais terminais iki 2023 m. balandžio 17 d. Atsakovė jai pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė. 2020 m. kovo 3 d. UAB BnP Finance ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Naujasis kreditorius išsiuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo pranešta, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.

17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jos reikalavimo priteisti iš atsakovės 26 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus už negrąžintą 1 030,78 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 17 d.). Apeliantės nuomone, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, kadangi sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma.

18. Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, 2008 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008 ir kt.).

20. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).

21. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014, 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytų kriterijų iš esmės turi būti laikomasi ir sprendžiant dėl skolininko pagal paskolos (kredito) sutartį civilinės atsakomybės.

23. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė priteisti nuostolius negautų pajamų (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) forma. Iš ieškinio turinio ir kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, jog tokį reikalavimą ieškovė iš esmės grindė Sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, nurodė, kad priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą ir pateikė paaiškinimus dėl jų apskaičiavimo būdo (skaičiuojant 26 proc. už negrąžintą 1 030,78 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 17 d.). Taigi, ieškovė jokiais objektyviais duomenimis, skaičiavimais nepagrindė jos nustatyto nuostolių negautų pajamų forma dydžio. Iš pirmiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų darytina išvada, kad sutarties specialiosiose sąlygose sulygtas mokėjimo (pelno) fiksuotas mokėjimo palūkanų dydis savaime netampa nuostolių dydžiu, nuostolių dydį reikia įrodyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė, t. y. neįrodė nuostolių negautų pajamų forma dydžio.

24. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą už akių, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kiti apeliacinio skundo nėra teisiškai reikšmingi bei nedaro įtakos skundžiamo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

26. Atmetus ieškovės UAB Legal Balance apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė