Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 1.2.7.4.1; 2.1.8; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2026 m. kovo 9 d.

nukentėjusiosios V. K. atstovo pagal įstatymą Kauno savivaldybės vaikų globos namų atstovei G. N., įgaliotajam atstovui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoju, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės atlikimo metu tęsti mokslą, dirbti ar, nutraukus mokslus, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės mokytis ar dirbti;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirta 51 MGL (2 550 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 34 MGL (1 700 Eur) bauda.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės atlikimo metu tęsti mokslą, dirbti ar, nutraukus mokslus, netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės mokytis ar dirbti, ir 34 MGL (1 700 Eur) bauda;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nebendrauti su nepilnamečiais asmenimis, išskyrus asmenis, su kuriais siejami giminystės ryšiai. 2025 m. lapkričio 11 d. išregistruotas iš Probacijos tarnybos registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) ir 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. laikotarpiu nuo 2023 m. vasario mėnesio iki 2024 m. birželio 20 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), bei savo gyvenamosiose vietose – (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas pilnametis, nesant išžaginimo ir seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, abipusiu sutikimu, mažiausiai tris kartus, lytiškai santykiavo su jaunesniu nei šešiolikos metų asmeniu – V. K., gimusia (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad ji yra jaunesnė nei šešiolikos metų, tokiu būdu pažeidė nukentėjusiosios nepilnametės V. K. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Be to, D. Ž. 2024 m. vasaros laikotarpiu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), konflikto su nepilnamete V. K., gimusia (duomenys neskelbtini), metu, paėmęs didelę sausą medžio šaką, ja sudavė vieną smūgį V. K. per nugaros sritį ir tokiu būdu sukėlė V. K. fizinį skausmą.

Be to, D. Ž. 2025 m. vasario 4 d. apie 15.00 val. savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), konflikto su nepilnamete V. K., gimusia (duomenys neskelbtini), metu, dešinės rankos plaštaka sudavė vieną smūgį V. K. į kairįjį skruostą, po to pridėjęs ranką jai prie smilkinio pastūmė taip, kad nukentėjusioji galva atsitrenkė į sieną, šiais savo veiksmais sukeldamas V. K. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis susitiko su V. K. prie (duomenys neskelbtini) tilto ir ten buvo kažkoks pastatas, kurio dabar nebėra, ir jie ten turėjo lytinius santykius, nes ji pati pasiūlė. Tai buvo 2023 metais. V. K. tuo metu buvo 15 metų. Jis nežinojo, kiek jai tada buvo metų, sakė kad jai yra 18 metų. Taip pat su ja turėjo lytinių santykių jo namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje ir po to (duomenys neskelbtini). Lytiškai santykiauti ji pati siūlė, pats jai nesiūlė. Su V. susipažino per „Facebook“ programėlę, bendravo metus laiko ir kai jis atsikraustė į Kauną, ji pati siūlė susitikti. Ji nebuvo pasirašiusi, kiek jai metų, bet jis iškart suprato, kad ji yra nepilnametė, jaunesnė nei šešiolikos metų, suprato iš veido bruožų. Į kelintą klasę ji eina, nežinojo.

Po to buvo įvykis prie žirgyno, kai jis su V. K. susipyko, jam neatlaikė nervai ir paėmęs šaką trenkė V. K. per strėnas, juosmenį. Po to, kai sutrenkė, V. nukrito, negalėjo atsistoti, o jis bandė atsiprašinėti ir po to padėjo jai atsistoti. Suprato, kad jai sukėlė fizinį skausmą, matė, kad jai skaudėjo.

Trečiuoju atveju, tai jis nepripažįsta smurtavęs. Jis buvo (duomenys neskelbtini) su savo drauge A. ir V. Jie sėdėjo, kalbėjosi, o V. buvo įlindusi į telefoną, tai jis paėmė tą telefoną ir padėjo ant stalo. Telefono jis netikrino. Tada V. pradėjo nervuotis, psichiškai nestabiliai elgtis, pati kelis kartus su galva trenkė į sieną, o jie bandė V. raminti, jis saugojo V. galvą. V. per skruostą jis nesudavė. V. pradėjo taip elgtis, nes nebuvo išgėrusi vaistų. Apie tai, kad ji nebuvo išgėrusi vaistų, jis sužinojo, nes bendravo su V. mama, kuri per „Facebook“ rašydavo, kad V. reikia grįžti, nes jai jau laikas išgerti vaistus. Sutinka su civiliniais ieškiniais ir atlygins visą žalą (2 t., b. l. 117–118).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, balsu perskaitė nukentėjusiosios V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nukentėjusioji V. K. 2025 m. vasario 19 d. apklausos metu parodė, kad ji gyvena anketinių duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2025 m. vasario 4 d. po pamokų apie 15.00 val. nuvyko pas savo draugą D. Ž., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), buto tiksliai neprisimena, tačiau butas yra trečiame aukšte, t. y. įėjus į koridorių reikia pasukti į dešinę pusę. Atvyko pas D., nes jis jai parašė per internetinę programėlę, kad atvyktų jo aplankyti, kadangi yra grįžęs iš ligoninės. Kai pas jį nuvyko, kalbėjosi, rūkė elektronines cigaretes, žiūrėjo internetinį tinklapį „TikTok“, norėjo išgerti alkoholinių gėrimų. Minėtu adresu kartu su jais buvo ir D. geriausia draugė A., kuri buvo tamsių plaukų, liekno kūno sudėjimo, nedidelio ūgio, jai apie 15 metų. Būnant minėtu adresu D. paprašė jos mobilaus ryšio telefono ir kad atrakintų jį bei pasakė, jog nori patikrinti. Ji (V. K.) telefoną padėjo ant lovos, pasakė, kad neatrakins ir nuėjo į tualetą. Kai grįžo jos telefonas buvo A. rankose. Tada ji (V. K.) jos prašė, jog ji jai (V. K.) atiduotų telefoną, tačiau ši neatidavė. Tuomet D. ją (V. K.) pradėjo pulti, kaltinti, kad yra išdavikė. Toliau ji (V. K.) jam pasakė, kad turi kitą draugą ir kad jam tikrai neatrakins mobilaus ryšio telefono. Tuomet D. labai supyko ir iš nervų vieną kartą dešinės rankos plaštaka trenkė jai į galvos sritį, t. y. kairįjį skruostą, ko pasėkoje jai labai skaudėjo, ji labai išsigando. Tada pradėjo verkti, atsigulė ant lovos, o tuo metu D. pradėjo ploti, sakė „šaunuolė, taip tau ir reikia“. Tada ji pradėjo rėkti, šaukti, kad išleistų namo, atiduotų telefoną. Taip pat D. buvo užrakinęs duris, o durų raktą jai matant išėmė iš spynelės ir įsikišo sau į kelnių kišenę. Tuo metu kambaryje buvusi A. sėdėjo ant lovos, laikė jos telefoną ir kažką spaudinėjo. Tada ji (V. K.) bandė iš jos paimti telefoną, tačiau nepavyko. Iškart D. padėjo savo ranką jai ant galvos, t. y. prie smilkinio srities ir ranka pastūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė į sieną. Atsitrenkusi į sieną sukniubo ant lovos, akyse pradėjo mirguliuoti. Toliau pradėjo gintis, t. y. gulėdama ant lovos pradėjo spardyti D. bei stipriai susinervinusi pradėjo save smaugti. Tada D. paėmė jai už rankų, jas laikė, kad ji nesižalotų savęs, liepė kvėpuoti ir nusiraminti. Tuo metu ji buvo labai susijaudinusi, mikčiojo, drebėjo, verkė. Toliau prašė, kad ją (V. K.) išleistų, prašė, kad atneštų kažko šalto šaldyti galvai. D. kažką šalto atnešė, o A. atnešė jai vandens. Taip pat jie nuvedė ją prie lango, kad gautų gryno oro ir galėtų kvėpuoti. Ji galiausiai nusiramino, jai atidavė telefoną ir pradėjo visi kartu vartoti alkoholinį gėrimą. Paėmus į rankas telefoną pastebėjo, kad nėra jokių programėlių, visa buvusi informacija buvo ištrinta. Toliau visi kartu pabuvo, vartojo alkoholį, rūkė. Po kelių valandų išėjo A., o ji (V. K.) dar pasiliko. Kai pasiliko D. jos atsiprašinėjo apie įvykusią situaciją namuose, nieko jai negrasino, norėjo susitaikyti. Po visko ją į autobusų stotelę D. palydėjo apie 21.00 val. Po kelių valandų su ranka paliesdama savo galvą, pajautė, jog jai yra iššokęs guzas. Tačiau po įvykio pas medikus nesikreipė, jai nieko neskaudėjo. Taip pat nori nurodyti, kad ir anksčiau D. yra naudojęs fizinį smurtą prieš ją. Po minėto įvykio su ja D. taip pat bandė susisiekti žinutėmis, tačiau į žinutes ji neatsakė ir jį užblokavo. Taip pat kelias dienas su juo nebendravo, tačiau D. pradėjo rašyti jos klasiokėms, tada ji jį atblokavo. Toliau nenustojo jai rašyti ir kviesti pas jį atvažiuoti. Paskutinį kartą pas jį atvyko 2025 m. vasario 17 d. ir 18 d., adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai pas jį buvo, buvo viskas gerai, jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo (1 t., b. l. 78).

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, balsu perskaitė nukentėjusiosios V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nukentėjusioji V. K. 2025 m. kovo 28 d. apklausos metu papildomai parodė, kad tiksliai nepamena kada, su D. bendravo telefonu per programą „Instagram“, jis susisiekė pirmas. Bendravo susirašinėdami žinutėmis. D. parašė, kad ji yra dėl visko kalta, kad yra įtariamoji, kodėl yra įtariamoji nepaaiškino. Išvadino ją visokiais žodžiais, tokiais kaip „kekšė“, daugiau kaip ir nieko, tikrai prisimena, kad sakė, jog yra kekšė. Kiek pamena, tą dieną kai viskas įvyko, iš pradžių D. draugė A. paėmė telefoną ir ten viską tvarkė, tada D. pradėjo erzinti, sakė „valio, taip tau ir reikia“, pati susinervino ir pradėjo verkti. Tada jam pasakė, kad ji turi kitą draugą, vaikiną. Prieš tai ji su D. buvo pora. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos, D. ir A. sėdėjo šalia. D. susinervinęs pridėjo delną prie jos smilkinio ir pastūmė į sieną, pastūmė du kartus. Po to pirmo pastūmimo ji savo galva atsitrenkė į sieną, tada atsilošė atgal ir D. dar kartą pridėjęs delną prie smilkinio ją pastūmė, po ko ji vėl galva atsitrenkė į sieną. Tuo metu jai pradėjo svaigt galva ir temt akyse, jautė fizinį skausmą. Jautė tvinkčiojimą galvoje, prilietus skaudėjo, jautė tokį kaip guzą. Jautėsi labai blogai, nes jie ją erzino, D. plojo prieš veidą, sakė „tau taip ir reikia“. Po to ji pradėjo save smaugti, nes norėjo tiesiog dingti kažkur. Jautė baimę, kad D. ją užmuš, jautė bejėgiškumo jausmą. Labai bijojo ir kai jau nebežinojo ką daryt pradėjo save smaugt. Kai pradėjo smaugti save D. bandė atplėšti jos rankas ir jas laikė, nepasakys, kad kai D. laikė ją už rankų, kad jai skaudėjo ar, kad jautė skausmą. D. užrakino duris ir pasiėmė raktą, nežino, įsidėjo į kišenę ar kur, o kai ji bandydavo prieiti prie durų, sakė „atstok nuo durų“ ir ją nustumdavo, kad neišeitų. Nepamena, kad D. kažkaip kitaip dar jai būtų sukėlęs skausmą. Papildomai nori pasakyti, kad tiksliai nepamena kada, bet jau po to, kai jis trenkė jos galvą į sieną, buvo susitikę. Buvo susitikę pas D. namuose, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino – „(duomenys neskelbtini)“, neprisimena kuriuo metu susitiko. Buvo tik dviese, kartu gėrė alkoholį, jį nupirko D.. Pirmą dieną dviese išgėrė visą „Bajorų“ butelį, butelis buvo 0,7 l. talpos. Ji ir D. gėrė po lygiai, tuo metu jautėsi labai apsvaigus. D. žinojo, kiek jai metų, kuomet jie susipažino ji jam buvo pasakiusi, kad jai tuo metu buvo 15 metų. Bute yra vienas kambarys, jame yra lova, žiūrėjo filmą, po to, kai išgėrė, abu atsigulė. Buvo nuogi, pasimylėjo. Lytiniai santykiai buvo jos sutikimu, ji to norėjo, D. nevertė santykiauti. Po to, kai pasimylėjo, D. savo ranka suėmęs už siūlų ištraukė jos kontraceptinę spiralę. Jis jai pats pasakė, kad suėmė už siūlų ir ištraukė spiralę. Ji neprisimena kokia jos buvo reakcija, neprisimena, kad jai skaudėtų. Kitą dieną nejautė skausmo dėl ištrauktos spiralės. Pirmus lytinius santykius su D. turėjo kai susipažino, jai tuo metu buvo 15 metų, jis buvo pirmas kartas. Tiksliai neprisimena kuriais metais ir kada susipažino, jai rodos tuo metu ėjo į aštuntą klasę, bet jau buvo į pabaigą mokslo metai. Ji nelabai santykių norėjo, bet D. kažkaip lyg šantažavo, rankomis lietė kojas, glostė. Jis ją įkalbinėjo ir ji sutiko. Atsimena, kad susitiko vakare, buvo tamsu, buvo šalta, metų laiko tiksliai nepamena, buvo žiema arba pavasaris. Kiek pamena susitiko prie tilto, (duomenys neskelbtini) tikriausiai, (duomenys neskelbtini) tiltas link (duomenys neskelbtini). Susitiko krantinėje prie upės, ėjo link „(duomenys neskelbtini)“ pusės, ten jau prasidėjo žolė ir yra toks kaip violetinis kvadračiukas, toks statinys. Kadangi jau buvo tamsu ir ten buvo tokia kaip duobė, skylė, D. įlipo į tą pastatą. Ji jam pasakė, kad nelips, tada ji bandė įlipti ir D. jai padėjo, ją įtraukė. Įlipus į pastatą mylėjosi. Apie tai niekam nepasakojo (1 t., b. l. 81–85).

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, balsu perskaitė nukentėjusiosios V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nukentėjusioji V. K. 2025 m. gegužės 9 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad su galva į sieną atsitrenkė, nes D. stūmė. D. ranką pridėjęs prie galvos, stūmė ir ji atsitrenkė į sieną. Po šio įvykio jie vartojo alkoholinius gėrimus. Anksčiau jis vartojo prieš ją fizinį smurtą. 2024 m. vasarą ėjo iš žirgyno, A. paklausė ar nori susitikti. Atsakė, kad nenori. A. atėjo kartu su D.. Pati bandė bėgti. D. pagaliu trenkė per kojas. Jis tuo pačiu pagaliu trenkė jai per stuburą. Dėl šio įvykio buvo iškviesta policija. D. jai trenkė į skruostą, jai skaudėjo. Su D. turėjo lytinius santykius. Jis žinojo kiek jai metų. Kai jie susipažino, jam pasakė kiek jai metų. Pirmi lytiniai santykiai buvo daugiau jo iniciatyva. Tada jis ją (V. K.) nusivedė į tą pastatą. Ji jam (D. Ž.) tada sakė, kad nenori. Kai atėjo į tą kvadratinį pastatą tada pasimylėjo. Ji jam (D. Ž.) sakė, kad nenori, bet jis nesustojo. Lytiniai santykiai buvo vaginaliniai. Po to jie turėjo daug kartų lytinius santykius. Kiek susitikdavo, tiek būdavo lytinių santykių. Pirmą kartą jo namuose buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jo namuose kartais būdavo A.. Lytiniai santykiai būdavo su jos sutikimu. Lytiniai santykiai buvo vaginaliniai, kitokių santykių nebūdavo. Jeigu ji nenorėdavo lytinių santykių, tai jis supykdavo. Kol jie buvo kartu, tol buvo lytiniai santykiai. Iš pradžių lytiniai santykiai buvo (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini). Ji naudojo apsisaugojimo priemones. Jai prieš pusmetį buvo įdėta spiralė. Jos tėvai sužinojo apie lytinius santykius ir todėl buvo įdėta spiralė. D. ištraukė spiralę. Paskui jis bandė įdėti spiralę, bet ji kitą dieną iškrito. Pirmi lytiniai santykiai buvo su D., su D. susipažino kai jis Kaune dar negyveno. D. klausė ar ji yra turėjusi lytinius santykius. Jam sakė, kad ji nėra turėjusi lytinių santykių. Ji turėjo lytinius santykius ir su kitais vaikinais. Tėvai sužinojo, kad ji turi lytinius santykius su D., tada jie įdėjo jai spiralę. Su kitais vaikinais turėjo lytinius santykius būdama 16 metų. D. jai sudavė į galvą, nes jam pasakė, kad ji turi kitą. Jis sąmoningai jai stūmė galvą, kad ji atsitrenktų į sieną. D. žinojo apie jos kitus vaikinus, nes jam pati pasakė, kai įsidėjo spiralę. D. apie tai pasakė. Jai buvo 16 metų kai įsidėjo spiralę. Jaučiasi šiek tiek nukentėjusi (1 t., b. l. 93–95).

Teismui balsu perskaičius nukentėjusiosios V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis D. Ž. papildomai parodė, kad sutinka su kai kuriais nukentėjusiosios parodymais, bet nesutinka su tais, kur jis ją mušė savo namuose, nes jis rankos prieš ją nekėlė, į sieną nestūmė. Dabar su nukentėjusiąja ji nebendrauja. Nežino, ar ji turi kokių nors nuoskaudų. Ar jį nepagrįstai kaltina, nežino (2 t., b. l. 117–118)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. D. parodė, kad nežino kokia byla yra nagrinėjama, nes jau pradėjo daug laiko. Ji yra ne kartą apklausta dėl V. Prieš pusmetį buvo keletas apklausų, yra buvę, kad V. smaugė, bet tiksliai neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė visas aplinkybes.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė liudytojos I. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytoja I. D. parodė, kad dirba Kauno savivaldybės vaikų globos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Pareigos – socialinė darbuotoja. Turi iš viso globojamus 6 vaikus. Vienas iš jų yra V. K.. Nuo sausio mėnesio globos namuose buvo apgyvendinta nepilnametė V. V. atvira, linkusi bendrauti, pasakoti apie savo asmenį gyvenimą. Problemos – turinti suicidinių minčių, vartojanti narkotines medžiagas. 2025 m. vasario 5 d. ji kartu su V. važiavo į Priklausomybės ligų centrą. Sėdint troleibuse jos kalbėjosi. V. papasakojo, kad turi naują draugą ir apie tai pranešė savo buvusiam vaikinui. Toliau nurodė, kad ji nuvyko pas jį į namus pas telefoną. Atėmus telefoną trenkė jis galvą į sieną. Dar ji nurodė, kad tuo metu kambaryje buvo D. geriausia draugė vardu A.. Ji tuomet buvo paėmusi V. telefoną ir ištrynė programėles, žinutes, informaciją. Tuomet V. pradėjo šaukti pagalbos ir susinervinusi pradėjo save smaugti. D. liepė nurimti, po kiek laiko V. nurimo ir D. ją išleido. Vėliau išsiaiškino, kad asmuo D. gyvena (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“). V. nuolat rašinėjo, kvietė atvykti D. telefonu. V. paprašė užblokuoti telefoną. V. užblokavo, stengėsi nebendrauti. Po incidento jos susimatė kitą dieną, tačiau jokių sužalojimų ant jos (V. K.) nesimatė, nieko ji nesiskundė (1 t., b. l. 139–141).

Teismui balsu perskaičius liudytojos I. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja I. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad jos vyko į Priklausomybės ligų centrą ir V. papasakojo, kad anksčiau bendravo su D. ir jie išsiskyrė, pasakė jam, kad turi kitą vaikiną. V. nuvažiavo iki D., kad galutinai išsiskirti, išsiaiškinti. D. V. stūmė ar trenkė į sieną ir ji susinervinusi paėmė sau už gerklės. Tą kartą buvo ta draugė, kuri viską matė, bet nieko nedarė, nepadėjo. Po šių įvykių apie D. nekalbėjo ir gal yra užsimiršusi (2 t., b. l. 162).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. K. parodė, kad pažintis su D. prasidėjo nuo to, kai jis pats susisiekė ir pasakė, kad V. siuntinėja įvairiems vaikinams savo nuogos nuotraukas. Po kiek laiko V. pradėjo skųstis, kad jis ją (V. K.) šantažuoja, kad persiųs tas nuotraukas. Jie pakeitė telefoną, pakeitė „Facebook“ paskyrą ir kurį laiką buvo ramu, bet po kiek laiko išaiškėjo, kad jie bendravo. Ji V. klausė, kaip čia įvyko ir V. pasakė, kad pati jį (D.) susirado, užmezgė santykius ir jie draugavo. Jai (A. K.) buvo sakoma, kad jam yra 17 metų. Kai jie buvo kartu, ji (A. K.) neturėjo pagrindo manyti, kad kažkas vyksta negero, nes V. grįždavo laiku, o jeigu būdavo kokios problemos, tai D. visada skambindavo, pranešdavo. Paskui po kiek laiko paaiškėjo, kad jam ne 17 metų. Tai sužinojo, kai V. buvo likęs geras pusmetis iki 16 metų. V. tikino, kad jie nieko nedaro, pasibučiuoja ir tiek. Kai V. prisipažino, ji V. nuvedė į polikliniką, kad įdėtų spiralę. Ji (A. K.) buvo susitarusi su D., kad jie gali draugauti, bet V. turėjo lankyti mokyklą, muzikos mokyklą ir namo grįžti laiku. V. lytinių santykių norėjo ir, kadangi siūlėsi kitiems, mano, kad galėjo taikyti D. šantažą. V. noriai važiuodavo pas D., kalbėjo apie vedybas. Ji (A. K.) taip pat buvo susisiekusi su vaikų teisėmis dėl emancipacijos, bet, kadangi V. turi daug psichikos problemų, tai buvo aišku, kad nieko nebus. Taip pat buvo vienas momentas, kai D. trinktelėjo V. su lazda ir V. pati iškvietė D. policiją. V. vaikščiodavo į žirgyną (duomenys neskelbtini), pasakė, kad norėjo eiti į žirgyną, o D. nenorėjo jos leisti, todėl ji paėmusi pagalį trenkė D., o paskui jis atėmė pagalį ir trenkė atgal. Dėl narkotikų padėtis darėsi nevaldoma, V. gulėjo psichiatrinėje, ir ji su V. ėjau pas specialistus nuo 12 metų. Viskas baigėsi tuo, kad ji V. atgal nepaėmiau ir V. nuo 16 su puse metų pas ją nebegyvena (2 t., b. l. 162–163).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. B. parodė, kad V. atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, bet dabar neprisimena, ką V. pasakojo, nes praėjo daug laiko.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė liudytojos J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur liudytoja J. B. parodė, kad dirba Kauno savivaldybės vaikų globos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Pareigos – socialinė darbuoja. Turi šešis globojamus vaikus iš kurių yra viso keturios mergaitės, du berniukai. Pas jas iš vyresniųjų merginų yra dvi globotinės, t. y. V. K. ir N. Š., kuriai šiuo metu jau pilnai yra 17 metų. Kiti globiniai yra jaunesni. V. gyvena kambaryje kartu su N.. V. K. į jų vaikų globos namus būtent šią šeimyną atvyko iš vaikų gerovės centro „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio mėn. apie kažkur vidurį, tikslios dienos nepamena. Atvykus V., pastaroji jau buvo pilnai šešiolikos metų. V. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje, kirpėjos specialybės. Kiek jai žinoma, V. nuo metukų laiko augo pas įtėvius, kurie gyvena čia Kaune. Pastaroji pas minėtus įtėvius gyveno iki 2024 metų galo. Ji sukonfliktavo su savo įtėviais dėl vaistų vartojimo, dėl negrįžimo į namus, dėl narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimo. Kiek jai žinoma, V. vartoja psichotropinius vaistus „Truxal“ ir antidepresantus, kurie jai yra paskirti dėl pastarosios psichikos sutrikimo, ji medikamentus turi vartoti pastoviai, tačiau V. joks neįgalumas nenustatytas. Pastaroji yra linkusi į savęs žalojimąsi. V. yra labai jautri. Savęs žalojimąsi ji aiškina kaip savo vidinio skausmo slopinimą. Su V. dėl šių sveikatos sutrikimų privalo lankytis kas mėnesį pas psichiatrę, kuris skiria V. reikiamus vaistus, bei su V. dirba jų įstaigos psichologė vardu A. Taip pat V. maždaug kas mėnesį registruoja į priklausomybių centrą dėl pasitikrinimo narkotinių medžiagų vartojimo, nes ji linkusi vartoti garinamą skystį, kuris vadinamas „Dramblio migdomaisiais“ bei rūko taip vadinamą „žolę“. V. aiškino, kad jai nuo narkotinių medžiagų „žolės rūkymo“ palengvėja. Iš kur V. įsigyja šias narkotines medžiagas, ji nesipasakoja, tačiau į vaikų globos namus jos pavartojusios narkotinių medžiagų nepastebėjo. 2025 m. vasario 4 d. nedirbo, dirbo kolegė I. D., kuri sekančią dieną su V. vyko į Priklausomybės ligų centrą ryte ir V. papasakojo, kad jai 2025 m. vasario 4 d., dienos metu būnant pas savo draugą vardu D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), name, kurį dar vadina „(duomenys neskelbtini)“, D. būnant pas save namuose dar su kažkokia jo drauge, V. D. pasisakė, kad ji nori su pastaruoju skirtis, kad turi kitą draugą ir su minimu asmeniu ji turėjo lytinius santykius šiuo metu. Dėl ko D. labai supyko ant V., D. iš V. atėmė mobilų telefoną, užrakino buto duris, ištraukė raktą, tada D. jai ranka trenkė per veidą ir paskui, kai V. sėdėjo ant lovos, D. savo ranka suėmęs V. galvą ją stumtelėjo į sieną, dėl ko V. galvoje buvo iškilęs guzas, aptemo akyse, skaudėjo galvą ir tuomet D. jai atnešė kažką šalto ir pridėjo jai prie galvos kaip kompresą. V. pradėjo isterikuoti, kad D. ją išleistų iš buto ir dėl to V. pradėjo save rankomis smaugti ir tuomet D. išsigandęs iš buto ją išleido. D. draugės vardo V. jai kažkaip nepaminėjo. Apie tą D. draugę jai V. nieko iš viso ir nesakė. Šias aplinkybes jai pasipasakojo pati V. sekančią dieną jai tik atėjus į darbą, bei apie tai jai pasakė ir kolegė I. D., kuri dėl to buvo surašiusi tarnybinį pranešimą ir pateikė įstaigos administracijai. V. buvo minėjusi apie savo draugą D., jau nuo tada kai V. persikėlė gyventi pas juos į šeimyną. Pas jas yra minėto asmens kontaktai. V. į šeimyną, t. y. į butą vakarais grįžta, tačiau yra buvę keli kartai, kai V. buvo nakvojusi pas D. namuose ir į namus negrįžo. Tai buvo šiais metais vasario-kovo mėnesį. Apie tai, kad V. yra įdėta kontraceptinė spiralė, joms pasakė socialinė darbuotoja iš „Pastogės“ šiais metais sausio mėn. V. perdavimo metu. Kiek jai žinoma, V. jau 2025 m. sausio mėn. buvo užregistruota pas ginekologą (duomenys neskelbtini), kur ji ir buvo priregistruota tuo metu, o paskutiniu metu V. prirašyta (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad V. turi kontraceptinę spiralę pasisakė ir pati V., ji paminėjo, kad spiralę turi jau nuo pereitų metų, kai dar gyveno su įtėviais. V. sakėsi, kad jai buvo įdėta spiralė dėl to, kad ji turi lytinius santykius ir kad apsisaugotų nuo nepageidaujamo nėštumo. V. yra linkusi meluoti, manipuliuoti kitais asmenimis ir reikalaujanti sau dėmesio. Kiek žino, kad V. pati pasirinko, jog ji paliktų savo įtėvius ir gyventų tokį gyvenimą. Tačiau paskutiniu metu V., kiek suprato, gailisi, kad norėtų vėl grįžti atgal gyventi su įtėviais. Ikiteisminiame tyrime šiuo metu yra Kauno savivaldybės vaikų globos namų direktoriaus įgaliojimu įgaliota atstovauti auklėtinę V. K. ir byloje pripažinta atstovu pagal įstatymą. Pačiai jai yra tekę bendrauti su V. įmote A. K., kuri sakėsi, kad dėjo labai daug pastangų dėl V. užimtumo užtikrinimo ir bendro lavinimo, tačiau V. šiai dienai pasirinkusi tokį sprendimą. Apie tai, jog V. būdama penkiolikos su puse metų, galimai turėjo lytinius santykius su minimu D., sužinojo iš pačios V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją. Apie tai ji nieko nebuvo anksčiau pasakojusi. V. apklausoje mini tą patį asmenį vardu D., kurį ji ir atpažino iš jai parodytų asmenų foto lentelėje ir paskutiniu metu su juo jokių santykių nepalaiko. Dėl to, kad V. būtų patalpinta į Vaikų globos namus „Užuovėja“ tokio poreikio nebuvo, nes V. nieko nesiskundė apie tai, kad ji būtų lytiškai išnaudota, jos atžvilgiu būtų naudotas koks seksualinis smurtas. Kaip suprato iš V. apklausos, tai įvyko jau prieš gerus metus, nes šiuo metu V. vasarą birželio mėn. bus 17 metų. Daugiau nieko dėl to papildyti neturi. Ar tas aplinkybes galėjo žinoti V. įmotė, to tikrai nežino. Kiek jai žinoma, V. pas ginekologę (duomenys neskelbtini) poliklinikoje lankėsi paskutiniu metu 2025 m. kovo 27 d., po to, kai jai D., kaip ji minėjo, iš jos lytinių organų ištraukė kontraceptinę spiralę. Jai tokiu būdu įdėta kita kontraceptinė spiralė. V. taip pat yra užregistruota šių metų balandžio mėnesį konsultacijai pas psichologę į (duomenys neskelbtini) polikliniką (duomenys neskelbtini), kur ir lankosi pas psichiatrę gydytoją Š. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 154–156).

Teismui balsu perskaičius liudytojos J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja J. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad pirmiausiai D. smurtavo prieš V., o paskui ji pradėjo isterikuoti ir save smaugti (2 t., b. l. 163–164).

Civilinės ieškovės Kauno savivaldybės vaikų globos namų atstovė G. N., apklausta dėl pareikšto civilinio ieškinio parodė, kad V. yra sugrįžusi iš reabilitacijos centro, kur prabuvo pusę metų. V. jaučiasi tikrai gerai. Prašo teismo priteisti turtinę žalą, kadangi buvo išimta spiralė ir, kadangi yra poreikis, ją vėl įdėjo. Spiralė buvo įdėta nemokamai, bet už pačią spiralę reikia mokėti. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė pirkimo čekį (2 t., b. l. 164).

Teisiamojo posėdžio metu nepilnametė liudytoja A. S., apklausta vaiko apklausos kambaryje padedant psichologei J. V., parodė, kad ji susitiko su D., kai atvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini). Tada apie pietus atvažiavo V.. Paskui D. norėjo pasižiūrėti su kuo V. bendrauja ir pasiėmė V. telefoną. Jis paklausė slaptažodžio, bet V. nepasakė ir tada V. užėjo psichozė. V. sėdėjo ant lovos ir užsipuolė D., o jis V. paėmęs už peties ranka švelniai pastūmė. Kai V. stumtelėjo, ji niekur neatsitrenkė, o pati vieną kartą trenkė su galva, t. y pakaušiu į sieną. Galvoje sužalojimų nesimatė. V. pradėjo rėkti ir pasiėmusi iš dėžės laidą pradėjo save tuo laidu smaugti. Ji (A. S.) bandė suvaldyti V., bet ji yra stipresnė, tai D. padėjo nuimti rankas nuo kaklo. D. nežinojo, ką daryti, buvo pasimetęs, o ji (A. S.) bandė V. nuraminti, apkabinti, paguosti, kad nebūtų smurto iš jos pusės, bet V. nelabai klausė. Tada D. pradarė langą, kad įkvėptų gryno oro, ji (A. S.) atnešė vandens ir po to V. nurimo, ir atsiprašė už savo elgesį. Tada jie „biškį“ pabuvo ir ji (A. S.) išvažiavo namo. Būdami kartu jie nieko nevalgė ir alkoholio nevartojo. V. galėjo laisvai išeiti iš buto, durys visą laiką buvo užrakintos, ir, atrodo, kad raktai buvo spynoje, bet tiksliai neprisimena. Dar anksčiau buvo įvykis su žirgynu, kai ji su V. susirašė atvažiuoti iki žirgyno ir tada ji (A. S.) parašė D., kad bus su V.. Gavosi taip, kad D. irgi norėjo ir jie visi susitiko. Atrodė, kad viskas gerai, bet V. pradėjo pykti, rėkė ant D. ir jie susiriejo. D. supyko ir gavosi smurtas, vienas kitą puolė, stumdėsi. D. blogai pasielgė, pasiėmė pagalį ir trenkė V. per nugarą. Iš kur jis gavo tą pagalį, nežino, gal iš krūmų (2 t., b. l. 177–178).

Iš 2025 m. vasario 14 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2025 m. kovo 31 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, 2025 m. liepos 4 d. prokuroro reikalavimo nustatyta, kad pagal gautą pranešimą 2025 m. vasario 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas). Ikiteisminio tyrimo eigoje, nustačius požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, 2025 m. kovo 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, tęsiant jį ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) perduota pagal kompetenciją į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybą ir pavesta 2-ojo skyriaus pareigūnams. 2025 m. liepos 4 d. prokuroro reikalavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 167 straipsnio 2 dalimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas, papildomai nustačius požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje) (1 t., b. l. 1–17, 18–23, 24–25).

Iš Kauno savivaldybės vaikų globos namų pranešimo dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės mero 2025 m. sausio 17 d. potvarkiu Nr. M1-42, nuo 2025 m. sausio 21 d. yra paskirti laikinaisiais V. K. rūpintojais. Mergaitė apgyvendinta šeiminiuose namuose (bute), adresu: (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 5 d. socialinė darbuotoja I. D. informavo vaikų globos namų administraciją, kad globotinė V. K. patyrė smurtą iš savo buvusio vaikino D. (taip jį vadina mergaitė), jų žiniomis, jis galimai gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jų žiniomis jis yra pilnametis, apie 24 m. amžiaus. Mergaitė teigė, kad vakar lankėsi pas jį namuose, tuo metu tarp jų kilo konfliktas, vaikinas ją įžeidinėjo, atėmė mobilųjį telefoną, trenkė jai ranką, per veidą, taip pat jos galvą trenkė į sieną (tuo metu, kaip teigė mergaitė, jai aptemo akyse). Vaikinas taip pat užrakino duris ir neišleido mergaitės iš savo namų. Mergina labai išsigando, šaukėsi pagalbos, stipriai susinervinusi V. pradėjo save žaloti (smaugti). Kai mergina nusiramino, vaikinas ją išleido ir pagrasino niekam apie tai nepasakoti, nes bus dar blogiau. Dėl išvardintų priežasčių V. K. jaučiasi patyrusi smurtą ir įbauginta (1 t., b. l. 11–13).

Iš 2025 m. vasario 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo nustatyta, kad V. K. vaikiną nuotraukoje Nr. 4 atpažino iš veido bruožų, t. y. tamsių plaukų, akių, nosies, veido formos. Nuotrauka Nr. 4 yra D. Ž. (1 t., b. l. 117–119).

Iš 2025 m. vasario 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30–39).

Iš 2025 m. balandžio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad poodinė kraujosruva dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje susidarė kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu galimai daugiau kaip prieš savaitę iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Daugybiniai randai kairiame dilbyje ir abiejose šlaunyse padaryti galimai pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu daugiau kaip prieš metus iki apžiūros. Dalis randų kairio dilbio apatinėje dalyje galimai buvo padaryti daugiau kaip prieš mėnesį iki apžiūros. Randų lokalizacija ir pobūdis neprieštarauja tam, kad šiuos sužalojimus V. K. galėjo pasidaryti ir pati. Nesant medicininių duomenų apie komplikuotą šių sužalojimų gijimą pagal turimus duomenis sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 165–167).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Šios normos tikslas – užtikrinti harmoningą vaiko vystymąsi ir apsaugoti nesubrendusių asmenų seksualinį neliečiamumą, net ir tais atvejais, kai jaunesni nei 16 metų asmenys, nesuvokdami socialinės lytinių santykių ir seksualinės prievartos prasmės, sutinka (neišreiškia prieštaravimo) lytiškai santykiauti su pilnamečiu, socialiai brandžiu asmeniu. Todėl būtent pilnamečiam socialiai brandžiam asmeniui, turinčiam daugiau gyvenimiškos patirties, kyla pareiga neinicijuoti lytinių santykių su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu arba jų atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-1073/2023). BK 151¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo.

Kaltinamasis D. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad su V. K. susipažino per „Facebook“ programėlę. Ji nebuvo pasirašiusi, kiek jai yra metų, bet iš veido bruožų iškart suprato, kad ji yra jaunesnė nei šešiolikos metų. Jie bendravo metus laiko ir kai jis atsikraustė į Kauną, V. pati pasiūlė susitikti. 2023 metais jis susitiko su V. K. prie (duomenys neskelbtini) tilto ir ten buvo kažkoks pastatas, kurio dabar nebėra, ir jie tame pastate turėjo lytinius santykius, nes V. K. pati pasiūlė. V. K. tuo metu buvo 15 metų. Taip pat ji turėjo lytinių santykių jo namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje ir po to (duomenys neskelbtini). Be paties kaltinamojo D. Ž. visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiosios V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų A. K. ir J. B. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su kaltinamuoju susitiko vakare, buvo tamsu, buvo šalta, buvo žiema arba pavasaris. Kiek pamena susitiko prie tilto, (duomenys neskelbtini) tikriausiai, (duomenys neskelbtini) tiltas link (duomenys neskelbtini). Susitiko krantinėje prie upės, ėjo link (duomenys neskelbtini) pusės, ten jau prasidėjo žolė ir yra toks kaip violetinis „kvadračiukas“, toks statinys. Kadangi jau buvo tamsu ir ten buvo tokia kaip duobė, skylė, D. įlipo į tą pastatą. Ji jam pasakė, kad nelips, tada ji bandė įlipti ir D. jai padėjo, ją įtraukė. Įlipus į pastatą mylėjosi. Taip pat buvo susitikę pas D. namuose, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino – „(duomenys neskelbtini)“, neprisimena kuriuo metu susitiko. Buvo tik dviese, kartu gėrė alkoholį, jį nupirko D.. Pirmą dieną dviese išgėrė visą „Bajorų“ butelį, butelis buvo 0,7 l talpos. Ji ir D. gėrė po lygiai, tuo metu jautėsi labai apsvaigus. D. žinojo, kiek jai metų, kuomet jie susipažino ji jam buvo pasakiusi, kad jai tuo metu buvo 15 metų. Bute yra vienas kambarys, jame yra lova, žiūrėjo filmą, po to, kai išgėrė, abu atsigulė. Buvo nuogi, pasimylėjo. Lytiniai santykiai buvo jos sutikimu, ji to norėjo, D. nevertė santykiauti. Kol jie buvo kartu, tol buvo lytiniai santykiai. Iš pradžių lytiniai santykiai buvo (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini). Ji naudojo apsisaugojimo priemones. Liudytoja A. K. parodė, jog V. ir D. draugavo. V. tikino, kad jie nieko nedaro, pasibučiuoja ir tiek. Kai V. prisipažino, ji V. nuvedė į polikliniką, kad įdėtų spiralę. Ji (A. K.) buvo susitarusi su D., kad jie gali draugauti, bet V. turėjo lankyti mokyklą, muzikos mokyklą ir namo grįžti laiku. V. lytinių santykių norėjo ir, kadangi siūlėsi kitiems, mano, kad galėjo taikyti D. šantažą. Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojos J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad V. minėjo, jog kontraceptinę spiralę turi nuo praeitų metų, kai dar gyveno su įtėviais. Jai buvo įdėta spiralė dėl to, kad ji turi lytinius santykius ir kad apsisaugotų nuo nepageidaujamo nėštumo. Tai, kad V., būdama penkiolikos su puse metų, galimai turėjo lytinius santykius su D., sužinojo iš V. apklausos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamajam buvo dvidešimt dveji ir dvidešimt treji metai, o nukentėjusiajai V. K. – penkiolika metų. Nukentėjusioji nebuvo baigusi mokyklos.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nebuvo nei bendraamžiai, nei bendramoksliai ir jų amžiaus, dvasinės bei fizinės brandos skirtumai negali būti pripažįstami nedideliais. Byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis nenaudojo prievartos nukentėjusiosios atžvilgiu, lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu. Aplinkybė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji iki lytinių santykių bendravo apie metus laiko, lytiškai santykiavo abipusiu sutarimu, kaltinamasis nukentėjusiosios nevertė lytiškai santykiauti ir jos neįkalbinėjo, nesuteikia pagrindo taikyti BK 151¹ straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra dideli amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumai. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.

Kaltinamojo D. Ž. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) požymius ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai, kadangi D. Ž. laikotarpiu nuo 2023 m. vasario mėnesio iki 2024 m. birželio 20 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) tiltu, (duomenys neskelbtini), bei savo gyvenamosiose vietose – (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas pilnametis, nesant išžaginimo ir seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, abipusiu sutikimu, mažiausiai tris kartus, lytiškai santykiavo su jaunesniu nei šešiolikos metų asmeniu – V. K., gimusia (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad ji yra jaunesnė nei šešiolikos metų, tokiu būdu pažeidė nukentėjusiosios nepilnametės V. K. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi nauja BK 151¹ straipsnio 1 dalies redakcija sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, straipsnio sankcijoje nebenumatyta kaip alternatyvi galima skirti baudos bausmė, švelniausia galima skirti bausmė yra laisvės apribojimas, todėl teismas vertina, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi nauja paminėto straipsnio redakcija nešvelnina kaltinamojo teisinės padėties, todėl nusikalstama veika neperkvalifikuotina.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima mušimą ar kitokį smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo D. Ž. parodymais ir visišku jo prisipažinimu, teisiamojo posėdžio metu pagarsintais nukentėjusiosios V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų A. K. ir A. S. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, specialisto išvada, kitais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. Ž. 2024 m. vasaros laikotarpiu atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios V. K. atžvilgiu. Kaltinamasis D. Ž. parodė, kad būdami prie žirgyno su V. K. susipyko, jam neatlaikė nervai ir paėmęs šaką trenkė V. K. per strėnas, juosmenį. Suprato, kad V. sukėlė fizinį skausmą, matė, kad jai skaudėjo. Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. vasarą ėjo iš žirgyno, A. paklausė ar nori susitikti. Atsakė, kad nenori. A. atėjo kartu su D.. Pati bandė bėgti. D. pagaliu trenkė per kojas. Jis tuo pačiu pagaliu trenkė jai per stuburą. Dėl šio įvykio buvo iškviesta policija. Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. vaikščiodavo į žirgyną (duomenys neskelbtini), pasakė, kad norėjo eiti į žirgyną, o D. nenorėjo jos leisti, todėl ji paėmusi pagalį trenkė D., o paskui jis atėmė pagalį ir trenkė atgal. Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su V. susirašė atvažiuoti iki žirgyno ir tada ji parašė D., kad bus su V.. Gavosi taip, kad D. irgi norėjo ir jie visi susitiko. Atrodė, kad viskas gerai, bet V. pradėjo pykti, rėkė ant D. ir jie susiriejo. D. supyko ir gavosi smurtas, vienas kitą puolė, stumdėsi. D. blogai pasielgė, pasiėmė pagalį ir trenkė V. per nugarą.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, sutiko, jog savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – tyčia vieną kartą medžio šaka suduodant nukentėjusiajai į nugarą. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą ar ją sužaloti ir to siekė, kadangi tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą ir pyktį. Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius – kaip fizinio skausmo sukėlimas. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.

Kaltinamojo D. Ž. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi D. Ž. 2024 m. vasaros laikotarpiu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), konflikto su nepilnamete V. K., gimusia (duomenys neskelbtini), metu, paėmęs didelę sausą medžio šaką, ja sudavė vieną smūgį V. K. per nugaros sritį ir tokiu būdu sukėlė V. K. fizinį skausmą.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Kaltinamasis D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad norėdamas patikrinti su kuo V. bendrauja, paėmė jos telefoną. Dėl to V. supyko, tarp jų kilo konfliktas. Kai pamatė kokias nuotraukas V. siuntinėja kitiems, jis paėmė V. abiem rankom už dešinės pusės peties ir pastūmė, po ko V. atsirėmė su petimi į sieną ir tada V. pati du kartus trenkė galva į sieną. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. Ž. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis paėmė V. telefoną ir padėjo ant stalo, telefono netikrino. Tada V. pradėjo nervuotis, psichiškai nestabiliai elgtis ir kelis kartus su galva trenkė į sieną, o jis saugojo V. galvą. Rankos prieš V. nekėlė, jos nestūmė, per skruostą V. nesudavė.

Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad D. paprašė jos mobilaus ryšio telefono, kad atrakintų jį bei pasakė, jog nori patikrinti. Ji (V. K.) telefoną padėjo ant lovos, pasakė, kad neatrakins ir nuėjo į tualetą. Kai grįžo, jos telefonas buvo A. rankose. Tada ji prašė A., jog A. jai atiduotų telefoną, tačiau A. telefono neatidavė. Tuomet D. ją (V. K.) pradėjo pulti, kaltinti, kad yra išdavikė. Po to ji D. Ž. pasakė, kad turi kitą draugą ir kad jam tikrai neatrakins mobilaus ryšio telefono. Tuomet D. labai supyko ir iš nervų vieną kartą dešinės rankos plaštaka trenkė jai į galvos sritį, t. y. kairįjį skruostą, po ko jai labai skaudėjo, ji labai išsigando. Tada pradėjo verkti, atsigulė ant lovos, o tuo metu D. pradėjo ploti, sakė „šaunuolė, taip tau ir reikia“. Tada ji pradėjo rėkti, šaukti, kad išleistų namo, atiduotų telefoną. D. buvo užrakinęs duris, o durų raktą jai matant išėmė iš spynelės ir įsikišo sau į kelnių kišenę. Tuo metu kambaryje buvusi A. sėdėjo ant lovos, laikė jos telefoną ir kažką spaudinėjo. Tada ji bandė iš A. paimti telefoną, tačiau nepavyko. Iškart D. padėjo savo ranką jai ant galvos, t. y. prie smilkinio srities ir ranka pastūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė į sieną. Atsitrenkusi į sieną sukniubo ant lovos, akyse pradėjo mirguliuoti. Toliau pradėjo gintis, t. y. gulėdama ant lovos pradėjo spardyti D. bei stipriai susinervinusi pradėjo save smaugti. Tada D. paėmė jai už rankų, jas laikė, kad ji nesižalotų savęs, liepė kvėpuoti ir nusiraminti.

Pirmiau paminėtus nukentėjusiosios V. K. teisiamojo posėdžio metu pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina liudytojos I. D. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių nustatyta, kad V. jai papasakojo, kad turi naują draugą ir apie tai pranešė savo buvusiam vaikinui (D. Ž.). V. nuvyko pas kaltinamąjį į namus. Atėmus telefoną D. trenkė galvą į sieną. Tuo metu kambaryje buvo D. geriausia draugė vardu A.. Ji tuomet buvo paėmusi V. telefoną ir ištrynė programėles, žinutes, informaciją. Tuomet V. pradėjo šauktis pagalbos ir susinervinusi pradėjo save smaugti. D. liepė nurimti, po kiek laiko V. nurimo ir D. ją išleido. Iš teisiamojo posėdžio pagarsintų liudytojos J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2025 m. vasario 4 d. dirbusi I. D. vyko su V. į Priklausomybės ligų centrą ir V. jai papasakojo, kad 2025 m. vasario 4 d., dienos metu būnant pas draugą vardu D., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), name, kurį dar vadina „(duomenys neskelbtini)“, D. būnant pas save namuose dar su kažkokia jo drauge, V. D. pasakė, kad nori su juo skirtis, kad turi kitą draugą ir su minimu asmeniu ji turėjo lytinius santykius. Dėl to D. labai supyko ant V., atėmė iš jos mobilųjį telefoną, užrakino buto duris, ištraukė raktą. Tada D. jai ranka trenkė per veidą ir paskui, kai V. sėdėjo ant lovos, savo ranka suėmęs jos galvą, ją stumtelėjo į sieną, dėl ko V. galvoje buvo iškilęs guzas, aptemo akyse, skaudėjo galvą. Tuomet D. jai atnešė kažką šalto ir pridėjo prie galvos kaip kompresą. V. pradėjo isterikuoti, kad D. ją išleistų iš buto, dėl ko V. pradėjo save rankomis smaugti ir tuomet D. išsigandęs ją išleido iš buto. Šias aplinkybes nukentėjusioji jai (J. B.) papasakojo sekančią dieną, šios aplinkybės jai buvo žinomos ir iš I. D. tarnybinio pranešimo. Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie pietus atvažiavo V. ir paskui D. norėjo pasižiūrėti su kuo V. bendrauja. Jis pasiėmė V. telefoną, paklausė slaptažodžio, bet V. nepasakė ir tada V. užėjo psichozė. V. sėdėjo ant lovos ir užsipuolė D., o D. V. paėmęs už peties ranka švelniai pastūmė. Kai V. stumtelėjo, ji niekur neatsitrenkė, o pati vieną kartą trenkė su galva, t. y pakaušiu į sieną. Galvoje sužalojimų nesimatė. V. pradėjo rėkti ir pasiėmusi laidą iš dėžės pradėjo save tuo laidu smaugti.

Nors kaltinamasis D. Ž. neigė smurtavęs nukentėjusiosios V. K. atžvilgiu, tačiau kaltinamojo kaltę įrodo byloje esanti įrodymų visuma, t. y. pirmiau paminėti nukentėjusiosios V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų I. D., J. B. parodymai, iš dalies liudytojos A. S. parodymai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Kauno savivaldybės vaikų globos namų pranešime užfiksuota, jog V. K. patyrė smurtą iš savo buvusio vaikino D. (taip jį vadina mergaitė), jų, žiniomis jis galimai gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Jų žiniomis jis yra pilnametis, apie 24 m. amžiaus. Mergaitė teigė, kad vakar lankėsi pas jį namuose tuo metu tarp jų kilo konfliktas, vaikinas ją įžeidinėjo, atėmė mobilųjį telefoną, trenkė jai ranka per veidą, taip pat jos galvą trenkė į sieną (tuo metu, kaip teigė mergaitė, jai aptemo akyse). Vaikinas taip pat užrakino duris ir neišleido mergaitės iš savo namų. Mergina labai išsigando, šaukėsi pagalbos, stipriai susinervinusi V. pradėjo save žaloti (smaugti). Iš byloje esančio ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad apie V. K. atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus nukentėjusioji nurodė ir Respublikinio priklausomybės ligų centro gydytojai (1 t., b. l. 13). Šie pirmiau paminėti byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, kad kaltinamasis D. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo nukentėjusiosios V. K. atžvilgiu, t. y. rankomis trenkė nukentėjusiajai per veidą ir pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji galva atsitrenkė į sieną, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios V. K. parodymais dėl analizuojamo įvykio ir vertina juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusioji nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes (kas, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo, kokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas), jos parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, be to, prieš duodant parodymus nukentėjusioji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (1 t., b. l. 73, 79). Nukentėjusioji esmines sužalojimo aplinkybes kitą dieną po įvykio nurodė liudytojai I. D., vėliau ir liudytojai J. B.. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir apsilankymo pas medikus metu bei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji siektų apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį nebūto nusikaltimo padarymu, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis. Tuo tarpu kaltinamojo D. Ž. parodymus, kad jis nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko jokių tyčinių smurtinių veiksmų, smūgio nukentėjusiajai nesudavė, jos nestūmė, teismas vertina kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Tokį teismo vertinimą sustiprina ir kaltinamojo parodymų nenuoseklumas, iš kurių matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis visgi patvirtino tiek tikrinęs V. K. telefoną, tiek ir pastūmęs ją, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu šias aplinkybes jau neigė. Aplinkybę, kad kaltinamasis visgi tikrino nukentėjusiosios telefoną, teisiamojo posėdžio parodė liudytoja A. S., kuri taip pat parodė, kad kaltinamasis pastūmė nukentėjusiąją, po ko ji atsitrenkė į sieną. Visgi liudytojos A. S. parodymus apie tai, kad D. Ž. nesmurtavo nukentėjusiosios V. K. atžvilgiu paneigia nukentėjusiosios ir liudytojų I. D. ir J. B. parodymai, be to liudytojos parodymai, kad D. Ž. švelniai pastūmė nukentėjusiąją prieštarauja D. Ž. parodymams, kad jis prie nukentėjusiosios net nebuvo prisilietęs, tik laikė jos galvą, kad nesusižalotų. Teismas vertina, kad liudytojos A. S. parodymai duoti siekiant padėti sušvelninti kaltinamojo atsakomybę, juolab, nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad ir liudytoja A. S. tikrino jos telefoną. Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas liudytojos A. S. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja byloje surinktai įrodymų visumai.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad D. Ž. 2025 m. vasario 4 d. apie 15.00 val. savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), konflikto su nepilnamete V. K., gimusia (duomenys neskelbtini), metu, dešinės rankos plaštaka sudavė vieną smūgį V. K. į kairįjį skruostą, po to pridėjęs ranką jai prie smilkinio pastūmė taip, kad nukentėjusioji galva atsitrenkė į sieną, šiais savo veiksmais sukeldamas V. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, būdamas suaugęs ir pakaltinamas, turėjo suprasti ir suprato, jog smūgiuojant rankomis į veidą, stumiant, nukentėjusiajai sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusioji patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas ir to norėjo. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindą manyti, jog tokių padarinių neatsiras ar siekė jų išvengti. Ši veika sukėlė padarinius, V. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo D. Ž. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 151¹ straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje (2024 metų veika) ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir du nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje, į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 181–186), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 173–175), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 171, 172), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 151¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) yra numatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina, be to tokia bausmės rūšis nenumatyta BK 151¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Kaltinamajam taip pat neskirtina ir baudos bausmė, kadangi anksčiau kaltinamajam už smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą buvo paskirta baudos bausmė, tačiau nuo priešingo teisei elgesio tai jo nesulaikė, be to tokia bausmės rūšis nenumatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kaltinamajam skirtinos straipsnio sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės, jų dydį parenkant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y.

už nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, D. Ž. skirtina 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu D. Ž. įpareigotinas tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždraustina bendrauti su asmenimis iki 16 metų, išskyrus asmenis, su kuriais siejami giminystės ryšiai;

už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2024 metų veika), skirtina 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu D. Ž. įpareigotinas tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2025 m. vasario 4 d. veika), skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu D. Ž. įpareigotinas tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams, o paskirti įpareigojimai padės koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme.

Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu taikant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą, o pridedamų bausmių dalys (po 3 mėnesius laisvės apribojimo), parinktos įvertinus veikų padarymo aplinkybes ir pobūdį, sukeltas pasekmes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, tai yra prie griežčiausios 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, pridedant dalį (3 mėnesius) švelnesnės laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2024 metų veika) ir dalį (3 mėnesius) švelnesnės laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2025 m. vasario 4 d. veika), ir kaltinamajam D. Ž. skirtina subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu D. Ž. įpareigotinas tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždraustina bendrauti su asmenimis iki 16 metų, išskyrus asmenis, su kuriais siejami giminystės ryšiai.

Kadangi byloje atliktas išsamus įrodymų tyrimas, BK 64¹ straipsnis netaikytinas.

Siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, subendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu taikant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimą, o pridedamos bausmės dalis (4 mėnesiai laisvės apribojimo) parinkta įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, veikų pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, tai yra prie griežtesnės, šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės su įpareigojimais pridedant dalį (4 mėnesius) švelnesnės, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės su įpareigojimais, ir D. Ž. skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu D. Ž. įpareigotinas tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždraustina bendrauti su asmenimis iki 16 metų, išskyrus asmenis, su kuriais siejami giminystės ryšiai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmė laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir paminėtu baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikas.

Baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos ir vykdomos atskirai.

Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė Kauno savivaldybės vaikų globos namai pareiškė civilinį ieškinį dėl 94,03 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl neteisėtų D. Ž. veiksmų V. K. atžvilgiu, Kauno savivaldybė vaikų globos namai patyrė turtinę žalą, D. Ž. savavališkai ištraukus iš V. K. kontraceptinę spiralę, ko pasėkoje Kauno savivaldybės vaikų globos namai privalėjo pirkti naują kontraceptinę spiralę (1 t., b. l. 50, 54–55).

Dėl civilinės ieškovės nurodomos turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, pagrįsta objektyviai duomenimis, nėra nepagrįstai per didelė, kaltinamasis ieškinio dydžiui neprieštarauja, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo D. Ž. civilinės ieškovės Kauno savivaldybės vaikų globos namų naudai priteistinas 94,03 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiosios V. K. atstovas advokatas Tomas Liutauras Petkauskas pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta yra labiausiai vaiką žalojantis suaugusio asmens nusikalstamas elgesys. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista nepilnametės V. K. seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Tiek dėl fizinio skausmo sukėlimo, tiek dėl seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo iš D. Ž. priteistina 1 000 Eur neturtinė žala (1 t., b. l. 48–51).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009).

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis D. Ž. savo sąmoningais veiksmais pažeidė nukentėjusiosios V. K. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, sukėlė fizinį skausmą, tokiu būdu sukėlė neigiamus padarinius, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, taigi nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Nukentėjusioji gyvena vaikų globos namuose, mokosi profesinio mokymosi centre. Duomenų, kad nukentėjusiajai šiuo metu būtų reikalinga psichologo pagalba, ar ji vartotų medikamentus, byloje nėra. Nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą įgaliotoji atstovė patvirtino, kad nukentėjusioji yra sugrįžusi iš reabilitacijos centro ir šiai dienai jaučiasi gerai.

Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 151¹ straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 500 eurų iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-942/2021, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-475-312/2021). Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet BK 151¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma panaudojant psichologinį poveikį nukentėjusiajai, taip pat kartu padaromas ir tam tikras sveikatos sutrikdymas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-397/2021). Tuo tarpu kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 200 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015, 2K-316-222/2016, 2K-393-489/2017, 2K-148-697/2021, 2K-256-648/2022). Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, taip pat pažymėtina, jog dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo gaunamas pajamas bei galimybę priteistą žalą padengti. Kaltinamasis D. Ž. dirba, gauna pastovias pajamas.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padaryta seksualinio pobūdžio nusikalstama veika, prieš nukentėjusiąją padarytos dvi smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, jai sukeltas fizinis skausmas, tačiau žymių, negrįžtamų pasekmių dėl įvykių nekilo, liekamųjų reiškinių nenustatyta. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys nukentėjo nuo analogiškų arba labai panašių nusikalstamų veikų, konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo D. Ž. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. naudai priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta 2026 m. vasario 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai V. K. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 850 Eur (2 t., b. l. 184–189).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Advokatas Tomas Liutauras Petkauskas parengė ir pateikė civilinį ieškinį, atstovui teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusiąją nagrinėjant bylą teisme, teisiamajame posėdyje, nagrinėjant bylą vyko trys teisiamieji posėdžiai, kurių metu byla išnagrinėta iš esmės, į vieną teisiamąjį posėdį kaltinamasis neatvyko, todėl buvo tęsiama pertrauka byloje, dėl ko nukentėjusiosios atstovas patyrė papildomas išlaidas, tad nurodytos 850 Eur išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl iš kaltinamojo priteistinos 850 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai.

Kaltinamajam D. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 62–65), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, skaitmeninės laikmenos (2 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (2 t., bylos galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti D. Ž. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždrausti bendrauti su asmenimis iki 16 metų, išskyrus asmenis, su kuriais siejami giminystės ryšiai.

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2024 metų veika), ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti D. Ž. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2025 m. vasario 4 d. veika), ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti D. Ž. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmės tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, tai yra prie griežčiausios 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, pridedant dalį (3 mėnesius) švelnesnės laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2024 metų veika) ir dalį (3 mėnesius) švelnesnės laisvės apribojimo bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2025 m. vasario 4 d. veika), ir kaltinamajam D. Ž. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti D. Ž. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždrausti bendrauti su asmenimis iki 16 metų, išskyrus asmenis, su kuriais siejami giminystės ryšiai.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, D. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, tai yra prie griežtesnės, šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės su įpareigojimais pridedant dalį (4 mėnesius) švelnesnės, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės su įpareigojimais, ir D. Ž. skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu D. Ž. įpareigoti tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždrausti bendrauti su asmenimis iki 16 metų, išskyrus asmenis, su kuriais siejami giminystės ryšiai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmė laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 20 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir paminėtu baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laiką.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. Ž., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinės ieškovės Kauno savivaldybės vaikų globos namų civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. Ž. civilinės ieškovės Kauno savivaldybės vaikų globos namų, juridinio asmens kodas 191830124, naudai 94,03 Eur (devyniasdešimt keturis eurus tris centus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. atstovo advokato Tomo Liutauro Petkausko civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. Ž. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. K. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, priteistą sumą pavedant tvarkyti uzufrukto teise atstovui pagal įstatymą Kauno savivaldybės vaikų globos namams, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamojo D. Ž. valstybės naudai 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai V. K..

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, skaitmenines laikmenas (2 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.