Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Agnei Liaučienei, Neimantei Nicienei,

trečiojo asmens Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro atstovei Ritai Jonaitienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. P. ir A. S., tretiesiems asmenims: Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrui ir A. P., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl tėvų valdžios apribojimo

14. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

15. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

16. Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti.

17. Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas ginčo santykiams, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo I. P.

20. Sprendžiant dėl atsakovų tėvų valdžios apribojimo pažymėtina, kad atsakovės šeima Skyriui žinoma nuo 2006 metų, kada šeima buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros, iš apskaitos atsakovės šeima išbraukta 2018 m. liepos 1 d. panaikinus pačią apskaitą, tačiau nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. inicijuotas atvejo vadybos procesas, kurio metu buvo teikiamas ir ieškinio teikimo dienai tebeteikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos. Atsakovės šeimai šeimos atvejo vadybos teikimo institutas buvo inicijuota 3 kartus - nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. birželio 17 d., nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2021 m. birželio 11 d., nuo 2022 m. balandžio 20 d. ir tebetęsiama iki šiol. Specialistų teikiamos pagalbos rezultatai buvo trumpalaikiai, šeimoje vis atsinaujindavo tos pačios problemos: konfliktai su tuo metu buvusiu sutuoktiniu A. P., atsakovės negebėjimas užtikrinti vaikams higieną, tokių įgūdžių neugdymas vaikams, taisyklių šeimoje nebuvimas, neigiamas atsakovės santykis su vaikais. Bylos duomenimis 2022 m. lapkričio 14 d. Skyriuje iš policijos pareigūnų buvo gautas greito reagavimo pranešimas, kad socialinė darbuotoja apsilankiusi atsakovės namuose pastebėjo, kad ant nepilnamečio A. S. rankos smurto žymių. Skyriaus specialistai reaguodami į gautą pranešimą ir nuvykę pas atsakovę, nustatę, kad ten esantiems nepilnamečiams vaikams A. S., A. S. ir A. P., iškilęs pavojus jų fiziniam ir emociniam saugumui, priėmė sprendimą visus tris vaikus paimti iš jiems nesaugios aplinkos ir juos laikinai apgyvendinti jiems saugioje aplinkoje. Pabendravus su nepilnamečiais A. S. ir A. S., nustatyta, kad atsakovė fizinį smurtą abiejų vaikų atžvilgiu naudoja nebe pirmą kartą. Atsakovė ir pati prisipažino smurtavusi prieš sūnų A., nes tiesiog kitaip nebesuvaldo sūnaus netinkamo elgesio. Dėl atsakovės panaudoto fizinio smurto nepilnamečių A. ir A. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalį, ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas nutarimas atsakovę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir šiuo pagrindu ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1­43382-22 nutraukti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, atsakovei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesių laikotarpiui.

21. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją nepilnamečiams A. S. ir A. S. nustatyti vaiko apsaugos poreikiai ir 2022 m. lapkričio 28 d. kreiptasi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus dėl teismo leidimo išdavimo leisti paimti nepilnamečius A. S. ir A. S. iš abiejų jų atstovų pagal įstatymą, 2022 m. gruodžio 8 d. teismas tenkino Skyriaus pateiktą prašymą ir išdavė teismo leidimą leidžiant nepilnamečius vaikus paimti iš jų atstovų pagal įstatymą. Minėto teismo leidimo išdavimo pagrindu 2022 m. gruodžio 14 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. A1-2509, Nr. A1-2510 „Dėl laikinosios rūpybos bei rūpybos vietos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, išmokų mokėjimo“, be tėvų rūpybos (globos) likusiems vaikams A. S. ir A. S. nustatyta laikinoji rūpyba (globa) nuo 2022 m. gruodžio 14 d., vaikų laikinuoju rūpintoju (globėju) paskirtas Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, nepilnamečiai vaikai nuo laikinosios rūpybos (globos) nustatymo dienos buvo apgyvendinti Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčios globotojos šeimoje, o pats mažiausiais atsakovės sūnus A. P. nuo 2022 m. lapkričio 21 d. perduotas biologinio tėvo A. P. priežiūrai, 2023 m. sausio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-693-1081/2023 patvirtinus pareiškėjų I. P. ir A. P. pasirašytą taikos sutartį, nepilnamečio A. P. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su jo tėvu, A. P., jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje bei sutarė, iš I. P. priteistas nepilnamečiam sūnui A. P. materialinis išlaikymas po 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

22. Nustačius laikinąją rūpybą (globą) nepilnamečiams A. S. ir A. S., atsakovei I. P. buvo teikiama intensyvi pagalba, kad pasikeitus situacijai vaikai galėtų grįžti į šeimą, o atsakovas A. S. specialistų siūlomos pagalbos atsisakė motyvuodamas tuo, kad jo manymu vaikams pas globėjus bus geriau. Su atsakove dirbo intensyvios mobilios komandos specialistai, kurie po darbo su atsakovės šeima identifikavo šias galimas šeimos problemas: psichologinės problemos dėl asmeninių sunkumų, konfliktiški tarpusavio santykiai su vaikais, pykčio protrūkiai, kitų emocijų ne valdymas, galimas alkoholio vartojimas, socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka (negebėjimas nustatyti ribų ir nuosekliai laikytis taisyklių), pastovaus darbo ir pajamų neturėjimas. Pagrindiniai rizikos veiksniai šeimoje - vaikų nepriežiūra ir galimas psichologinis bei fizinis smurtas, vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikams saugios aplinkos. Specialistai dėjo pastangas padedant atsakovei vykdyti pateiktas rekomendacijas, kad šeimoje būtų pasiekti teigiami ir ilgalaikiai rezultatai. Atvejo vadybos metu atsakovei buvo numatytos šios pagalbos priemonės: dalyvauti individualios pozityvios tėvystės įgūdžių programoje, orientuotai į paauglystės laikotarpį; specialistų pagalba siekti stiprinti motinos ir vaikų santykį, organizuojant motinos ir vaikų susitikimus; atsakovei įsitvirtinti darbo rinkoje; atsakovei lankyti psichologo konsultacijas dėl bendravimo sunkumų su vaikais, emocijų valdymui (rekomenduota 10 konsultacijų); atsakovei kreiptis dėl psichiatro konsultacijos (nuosekliai laikytis gydytojo paskirto gydymo plano); taip pat palikta socialinio darbuotojo pagalba. Bylos duomenimis ieškovui kreipiantis į teismą atsakovei suteiktos 5 individualios socialinio pedagogo konsultacijos pozityvios tėvystės klausimais (šią pagalbos priemonę įgyvendino pilnai), minėtų konsultacijų metu aptartos bendravimo su vaikais temos (kaip kurti santykį su vaikais, aktyvaus klausymosi, problemų sprendimo ir panašios temos), taip pat nagrinėtos šeimoje kylančios probleminės vaikų auklėjimo situacijos, kartu ieškota sprendimų, reagavimo būdų. Taip pat atsakovei buvo suteiktos 4 psichologo konsultacijos iš numatytų 10 konsultacijų. Bylos duomenimis atsakovė laikotarpiais nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. sausio 27 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) "; nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. gegužės 16 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) " fil. M. pieninė; nuo 2023 m. liepos 18 d. iki šiol dirba M. K. J. P. mokykloje.

23. Atsakovė I. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka, jog nori susigrąžinti vaikus, jog vykdo atvejo vadybos plane numatytus įpareigojimus, dalyvauja psichologo konsultacijose, sutiko dar kartą dalyvauti pozityviosios tėvystės kursuose, bendrauja su socialine darbuotoja, dirba, lanko vaikus, mažąjį neturi galimybių lankyti, todėl bendrauja telefonu.

24. Pažymėtina, jog 2023 m. gruodžio 19 d. vykęs teismo posėdis buvo atidėtas, kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato paskyrimo atsakovams, suteikta galimybė atsakovei įrodyti, jog ji keičia savo gyvenimo būdą, deda pastangas, kad vaikai galėtų grįžti į šeimą, teismo posėdžio metu atsakovei buvo pakartotinai išaiškinti pagalbos plane numatyti įsipareigojimai, paaiškinta, kur turi kreiptis dėl pagalbos ir kokius veiksmus turi atlikti: jog ir toliau bendrautų su vaikais, jog kreiptųsi į specialistus dėl psichologinių problemų, bendrautų su socialine darbuotoja.

26. Tiek trečiojo asmens atstovė Rita Jonaitienė, tiek ieškovo atstovės Agnė Liaučienė ir Neimantė Nicienė teismo posėdžio paaiškino, kad socialines paslaugas teikiantys specialistai dėjo pastangas padedant atsakovei vykdyti pateiktas rekomendacijas, kad šeimoje būtų pasiekti teigiami ir ilgalaikiai rezultatai, pažymėjo, jog atsakovė po 2023 m. gruodžio 19 d. įvykusio teismo posėdžio deda didesnes pastangas, kad vaikai grįžtų į šeimą, vykdo atvejo vadybos plane numatytus įpareigojimus, dalyvauja psichologo konsultacijose, sutiko dalyvauti pozityviosios tėvystės kursuose, nuo 2023 m. liepos mėnesio turi nuolatinį darbą, pagal galimybes bendrauja su nepilnamečiais vaikais, tačiau abiejų atstovių teigimu, tie pokyčiai dar trumpalaikiai, jog esminių pokyčių atsakovės šeimoje nėra, jog nėra susiformavę pakankami socialiniai ir tėvystės įgūdžiai, kad atsakovė galėtų užtikrinti vaikų būtinųjų poreikių tenkinimą, todėl jų manymu šiuo metu nepilnamečių vaikų grąžinti atsakovei dar negalima, galimai teismas savo nuožiūra atsakovei motinystės teises nepilnamečių vaikų atžvilgiu apribos terminuotai. Nors atsakovės I. P. atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė prašydama ieškinį dalyje atmesti nurodė, kad atsakovė tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens atstovių charakterizuojama teigiamai, kad atsakovė vykdo įpareigojimus, bendrauja su socialiniais darbuotojais, dirba, turi gyvenamąjį būstą, nevartoja alkoholio, lanko vaikus, su vaikais bendravimas vyksta šiltas, vaikai nori grįžti pas mamą, ji gali rūpintis vaikais, tinkamai juos prižiūrės, be to yra stebima socialinių darbuotojų, kurie kontroliuos atsakovę, pažymėtina, kad kaip ir nurodė ieškovo atstovė 2024 m. sausio 2 d. buvo organizuotas atvejo vadybos posėdis, kurio metu specialistai, socialiniai darbuotojai, teikę pagalbą atsakovei, priėmė sprendimą, kad nepilnamečiai vaikai dar negali būti grąžinti atsakovei, nes pokyčiai atsakovės šeimoje yra trumpalaikiai, nes atsakovė negebės užtikrinti nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių, negebės nustatyti ribų ir nuosekliai laikytis taisyklių, valdyti savo emocijas bendraudama su vaikais, o aiškių ribų nebuvimas daro žalą vaikams. Bylos duomenimis nepilnamečiai vaikai iš atsakovės buvo paimti ne dėl jos žalingų įpročių - alkoholio vartojimo, bet dėl atsakovės smurto nepilnamečių vaikų atžvilgiu, o teikiant socialines paslaugas šeimoje vis atsinaujindavo tos pačios problemos: atsakovės negebėjimas užtikrinti vaikams higieną, tokių įgūdžių neugdymas vaikams, taisyklių šeimoje nebuvimas, neigiamas atsakovės santykis su vaikais. Bylos duomenimis situacija keičiasi, atsakovė tikrai myli savo vaikus, deda pastangas, kad vaikai galėtų grįžti į šeimą, tačiau kaip ir nurodė trečiojo asmens, ieškovo atstovės, tie pokyčiai yra tik trumpalaikiai, situacija nėra pasikeitusi iš esmės, todėl šiuo metu nepilnamečiai vaikai negalėtų gyventi kartu su savo motina, nes atsakovė nėra pasirengusi savarankiškai visapusiškai rūpintis vaikais. Nors teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad gebės vaikais pasirūpinti pati, tačiau savo socialinei darbuotojai buvo išreiškusi nerimą, kad ji nežinanti ar vaikams grįžus pas ją, jai pavyks susitvarkyti su kylančiomis situacijomis.

27. Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas). Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, taip pat kaip būdas išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė ir taikoma tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

28. Dėl kitos būtinos tėvų valdžios neterminuoto ribojimo sąlygos – duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, – pažymėtina tai, kad turi būti nustatytas nuoseklus tėvų elgesio pasikeitimas, nes pagal kasacinio teismo praktiką tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti dažnai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvų elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvo pareigas. Kaip nurodyta kasacinės instancijos teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Vien tai, kad tėvas ar motina galimai pradėjo keisti savo elgesį (gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jų elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

29. Teismas, įvertinęs aukščiau išanalizuotus pateiktus rašytinius įrodymus, ieškinyje nurodytus faktus, bei pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovių paaiškinimus teismo posėdyje, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovė I. P. savo elgesiu daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai nesirūpina vaikais, bylos duomenimis atsakovė pagal galimybes bendrauja su savo nepilnamečiais vaikais, su vaikais yra artimas ryšys, deda pastangas ir yra suinteresuota vaikus susigrąžinti į šeimą, turi nuolatinį darbą, darbdavio charakterizuojama teigiamai, lanko psichologo konsultacijas, pozityviosios tėvystės kursus, nėra visiškai nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, bendravimo ir išlaikymo jiems teikimo, bylos duomenimis padėtis keičiasi, tačiau ieškovo ir trečiojo asmens atstovių teigimu tie pokyčiai dar trumpalaikiai, nėra susiformavusių ilgalaikių įgūdžių, atsakovė nėra pasirengusi savarankiškai visapusiškai rūpintis vaikais, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas savo nepilnamečiams vaikams, todėl teismo vertinimu, šiuo atveju netaikytina kraštutinė teisinė priemonė – neterminuotas motinos valdžios apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nepilnamečių vaikų grąžinti atsakovei dar negalima, nes atsakovė neužtikrins vaikams būtinųjų poreikių tenkinimo, į tai, kadangi yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, jog atsakovė puoselėja santykius su nepilnamečiais vaikais, deda tam pastangas, keičia savo gyvenimo būdą, įpročius, šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies ir skirti atsakovei I. P. laikiną motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečių vaikų A. S., A. S. ir A. P. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2, 3 dalis).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo A. S..

30. Ieškovas pateiktu ieškiniu taip pat prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. S. jo nepilnamečių vaikų A. S. ir A. S. atžvilgiu.

31. Susiklosčius esamai situacijai buvo susiekta ir su nepilnamečių A. S. ir A. S. biologiniu tėvu A. S., specialistams apsilankant jo gyvenamojoje vietoje, kuriam buvo paaiškinta situacija susijusi su jo nepilnamečiais vaikais, atsakovas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis jau pastaruosius trejus metus nebendrauja nei su savo vaikais, nei su jų biologine motina, jog jis neturi sąlygų ir galimybių pasirūpinti savo vaikais, juos auginti, kadangi nedirba ir neturi nuosavo būsto, būstas kuriame jis gyvena priklauso kitam asmeniui, o būsto būklė prasta (vienas gyvenamasis kambarys, namas medinis ir apgriuvęs, langai ne plastikiniai, namai kūrenami krosnimi, namų buitis skurdi), išlaikymo vaikams neteikia, nes neturi tam lėšų, nedirba, pragyvenimui užsidirba dirbdamas pavienius darbus. Tėvo teigimu, jo vaikams būtų geriau augti pas globėjus, nes tada jiems bus suteiktos tinkamos sąlygos, todėl jis sutinkantis, kad Skyrius kreiptųsi į teismą dėl leidimo išdavimo leisti iš jo paimti jo nepilnamečius vaikus. Tėvui pasiūlyta apsigyventi su vaikais Mažeikių krizių centre, tačiau tėvas atsisakė, motyvuodamas tuo, kad neketina keisti savo dabartinės gyvenamosios vietos. Nustačius laikinąją rūpybą (globą) nepilnamečiams A. S. ir A. S., atsakovas A. S. specialistų siūlomos pagalbos atsisakė motyvuodamas tuo, kad jo manymu vaikams pas globėjus bus geriau.

32. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau teismo išanalizuotus ir įvertintus ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, į ieškovo pateiktą ieškinį, ieškovo ir trečiojo asmens atstovių paaiškinimus teismo posėdyje, konstatuoja, kad ieškovas įrodė, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigą auklėti ir rūpintis savo vaikais, atsakovas bylos duomenimis yra visiškai nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo valdžios įgyvendinimo savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu: daugiau kaip trejus metus nepalaiko jokių ryšių su savo nepilnamečiais vaikais, nesidomi jų gyvenimu, neteikia jiems išlaikymo, nesikreipė į institucijas dėl susitikimų su vaikais organizavimo, nepriėmė specialistų siūlomos pagalbos, teismo posėdyje nedalyvavo. Iš atsakovo elgesio matyti, jog jis yra abejingi savo vaikų likimui bei jį tenkina dabartinė situacija. Toks neveikimas ir pasyvus elgesys, nesistengiant susigrąžinti savo nepilnamečių vaikų, traktuotinas kaip atsisakymas rūpintis savo vaikais, t. y. pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Taigi, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas apriboti tėvo valdžią atsakovui A. S. jo nepilnamečių vaikų A. S. ir A. S. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktai). Kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, jog atsakovas siektų atkurti ir puoselėti santykius su nepilnamečiais vaikais, dėtų tam pastangas, keistų savo gyvenimo būdą, tokia situacija trunka keletą metų, šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovo valdžią riboti neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

33. Apribojus tėvų valdžią atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaiku, kiek tai neprieštarauja vaikų interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

34. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 407 straipsnis).

35. Nagrinėjamu atveju teismui patenkinus ieškinio reikalavimą laikinai apriboti motinos valdžią I. P. jos nepilnamečių vaikų A. S., A. S. ir A. P., atžvilgiais ir neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. S. jo nepilnamečių vaikų A. S. ir A. S. atžvilgiu, būtina nustatyti nepilnamečių vaikų A. S., A. S. ir A. P. gyvenamąją vietą. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečių A. S. ir A. S. gyvenamąją vietą budinčios rūpintojos (globėjos) šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos (globos) nustatymo įsiteisėjimo.

36. 2023 m. sausio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-693-1081/2023 buvo patvirtinta pareiškėjų I. P. ir A. P. pasirašyta taikos sutartis, kuria šalys sutarė, kad nepilnamečio sūnaus A. P. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su jo tėvu, A. P., jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

37. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 14 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. A1-2509, Nr. A1-2510 „Dėl laikinosios rūpybos bei rūpybos vietos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, išmokų mokėjimo“, nustatyta be tėvų rūpybos (globos) likusiems vaikams A. S. ir A. S. laikinoji rūpyba (globa) nuo 2022 m. gruodžio 14 d., vaikų laikinuoju rūpintoju (globėju) paskirtas Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, nepilnamečiai vaikai nuo laikinosios rūpybos (globos) nustatymo dienos buvo apgyvendinti Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčios globotojos šeimoje.

38. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog budinčios globotojos šeimoje sudarytos vaikų amžių ir poreikius tenkinančios gyvenimo sąlygos, todėl įvertinus vaikų amžių, išreikštą norą ir toliau gyventi budinčios globotojos šeimoje, ieškovo reikalavimas nustatyti nepilnamečių A. S. ir A. S. gyvenamąją vietą budinčios globotojos (rūpintojos) šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo tenkintinas, nes tai labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

39. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis).

40. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

41. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. CK 3.195 straipsnis numato, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, ir ši pareiga negali būti perkeliama kitam asmeniui.

42. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės I. P. išlaikymą jos vaikų A. S. ir A. S. atžvilgiu po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; išlaikymą priteisti nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 14 d.; išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; bei priteisti iš A. S. išlaikymą jo vaikų A. S. ir A. S. atžvilgiu po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; išlaikymą priteisti nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 14 d.; išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

43. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai negali atsisakyti vykdyti šios pareigos ir ją privalo vykdyti net ir gyvendami atskirai nuo vaikų (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias įstatymo normas, atsakovai, būdami nepilnamečių vaikų tėvai privalo prisidėti prie jų išlaikymo.

44. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

45. Ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovų I. P. ir A. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams nurodė, kad atsakovė I. P. nuo 2023 m. liepos 18 d. dirba M. K. J. P. mokykloje, gauna apie 899 Eur atlyginimo (neatskaičius mokesčių) bei 150,20 Eur socialinę išmoką, turi tris nepilnamečius išlaikytinus asmenis, o atsakovas A. S. nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas, jokių socialinių išmokų negauna, turi du nepilnamečius išlaikytinus asmenis, byloje duomenų apie atsakovams nustatytą neįgalumą ar dalinį darbingumą nėra. Atsakovų atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog teismas turėtų atsižvelgti į šalių turtinę padėtį, į jų gaunamas pajams, į tai, kad atsakovė išlaikymą turi mokėti trims nepilnamečiams vaikams. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gaudama minimalų darbo užmokestį ji negali vaikų išlaikymui teikti daugiau nei po 100 Eur išlaikymui, nes pačiai neliktų lėšų pragyvenimui.

46. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Atsakovai yra darbingo amžiaus, patys neaugina savo vaikų, todėl privalo dėti maksimalias pastangas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

47. Teismas, remdamasis vaikų interesais, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustato, kad darbingo amžiaus, neturintys sveikatos problemų, atsakovai turi galimybę ir privalo savo vaikams teikti išlaikymą, tačiau įvertindamas minimalius vaikų poreikius, atsakovų turtinę padėtį, konstatuoja, kad nors ieškovo prašoma priteisti 150 Eur suma kiekvienam vaikui iš atsakovės yra minimali, tačiau atsižvelgus į tai, kad ji neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo/kilnojamojo turto, gauna minimalų darbo užmokestį, į tai, kad 2023 m. sausio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-693-1081/2023 buvo patvirtinta pareiškėjų I. P. ir A. P. pasirašyta taikos sutartis, kuria šalys sutarė, kad I. P. savo nepilnamečio sūnaus A. P. materialiniam išlaikymui mokės po 150 Eur dydžio periodines išmokas kas mėnesį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, į tai, kad atsakovė be teikiamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. P. turi dar skolų kreditoriams, jog šiuo metu jos teigimu į rankas gauna apie 370 Eur darbo užmokesčio, teismas sprendžia, kad atsakovė turi realias galimybes mokėti savo nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 100 Eur dydžio išlaikymą, tokio dydžio išlaikymą teismo posėdžio metu sutiko teikti pati atsakovė I. P., nors jos atstovė prašė priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 50 Eur.

48. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš A. S. išlaikymą jo vaikų A. S. ir A. S. atžvilgiu po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodydamas, kad atsakovas A. S. nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas, jokių socialinių išmokų negauna, turi du nepilnamečius išlaikytinus asmenis.

49. Teismas, remdamasis vaikų interesais, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustato, kad darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų, atsakovas turi galimybę ir privalo savo vaikams teikti išlaikymą. Nors turimais duomenimis jis nedirba, tačiau tai jo neatleidžia nuo vaikų išlaikymo. Teismas, įvertindamas minimalius vaikų poreikius, atsakovo turtinę padėtį, jog atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo/kilnojamojo turto, jog ieškovas prašo priteisti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, konstatuoja, kad yra pagrindas mažinti prašomą priteisti 200 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jog atsakovas turi realias galimybes mokėti savo nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 150 Eur dydžio išlaikymą.

50. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovai privalo imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų vaikų, kurių jie neaugina, poreikius.

52. Atsižvelgus į ieškovo atstovės teiktą paaiškinimą teismo posėdžio metu, jog nepilnamečiams vaikams mokamas 196 Eur dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas yra paskaičiuotas pagal tėvų mokamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, darytina išvada, jog paskaičiuojant šią išmoką, buvo atsižvelgta į tai, jog atsakovai šiuo metu nemoka išlaikymo nepilnamečiams vaikams, todėl atsižvelgus į išdėstytą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų išlaikymą nuo laikinosios globos (rūpybos) nustatymo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 14 d. tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės I. P. išlaikymą jos nepilnamečių vaikų A. S. ir A. S. atžvilgiu kiekvienam po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 8 d., iki jų pilnametystės, bei priteisiant iš atsakovo A. S. išlaikymą jo nepilnamečių vaikų A. S. ir A. S. atžvilgiu po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 8 d., iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

53. Išaiškintina šalims, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

54. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtini laikinieji rūpintojai (globėjai) (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

55. Sprendimas dalyse dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

56. CPK 496¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl inicijuotina byla dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams nustatymo, bei nuolatinių globėjų paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

58. Atsakovai taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimais Nr. (8.4 Mr) ATP-C-2023-11987 ir Nr. (8.4 Mr) ATP-C-2023-11988 atleisti 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 406 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu;

Priteisti iš atsakovės I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 8 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 8 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro budinčios globotojos šeimoje, iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teismo sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.